Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), specialiojo vidurinio išsilavinimo, dirbančiam, vedusiam, baustam administracine tvarka, neteistam, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 209 straipsnio 1 dalies 3 punktą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-02-05 apie 15.54 val., UAB (duomenys neskelbtini) atstovas Klaipėdos krovinių posto Muitinio tikrinimo vietai „Geležinkelis“ pateikė tranzitinę deklaraciją T1 16LV000722106644 72, kuri buvo užregistruota. Buvo pateikta importo deklaracija, kuriai 16.54 val. suteiktas IM Nr. MRN 16LTLR1000IM003963. Krovinys – dvigubo pjovimo elgės mediena, bruto svoris 15950 kg, neto – 15950. 17.07 val. deklaracija pervesta į geltonąjį kanalą; 17.15 val. išėjus į muitinio tikrinimo vietą, adresu Liepų g. 79B, Klaipėdoje, transporto priemonės su kroviniu jau nebuvo. Paklausus deklaranto, kuris atstovauja UAB (duomenys neskelbtini), kur yra transporto priemonė, šis atsakė, kad leido vairuotojui išvažiuoti, nors krovinys vis dar yra muitiniame tikrinime ir leidimas išvykti iš muitinio tikrinimo vietos nebuvo duotas. A. R. pažeidė 1993-07-02 Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, nustatančio Bendrijos muitinės kodekso (toliau – BMK) įgyvendinimo nuostatas, ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 209 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

A. R. į teismo posėdį atvyko, teismo posėdžio metu su jam surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu sutiko, savo kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino, gailisi. Nurodė, kad automobilis jau buvo išvažiavęs, kai paskambino vadybininkas ir pasakė, kad kroviniui nustatytas „geltonas kanalas“ ir reikia grįžti. Tai ir buvo padaryta. Paaiškino, kad leidimas išvažiuoti nebuvo gautas, o jis yra atsakingas už leidimo išvažiuoti gavimą ir perdavimą vairuotojui. Įvykio diena buvo penktadienis, darbo diena ėjo į pabaigą, krovinys ir taip vėlavo. Tam, kad jis neliktų iki pirmadienio, atvažiavo jo palydėti į iškrovimo vietą, kad neklaidžiotų ir krovinys būtų laiku iškrautas, o vairuotojas savaitgalį galėtų vykti namo. Išvykstant buvo „žalias kanalas“, tačiau po išvykimo praėjus 5-7 min. buvo pakeista į „geltoną kanalą“. Parodė, kad muitinės programa nėra netobula, tačiau tai yra pirmas toks įvykis. Pripažino, kad turėjo įsitikinti prieš išvažiuodamas, tačiau to nepadarė. Pateikė per posėdį plombą kaip įrodymą, patvirtinantį, kad krovinys į mutinę buvo grąžintas, patikrintas ir uždėta plomba. Prašė skirti adekvačią baudą, kadangi žala nepadaryta.

ATPK 209 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad administracinė atsakomybė kyla už muitinės prižiūrimų prekių muitinio tikrinimo vietų tvarkos pažeidimą, t.y. visų rūšių transporto priemonių ir asmenų, esančių muitinės įstaigoje ar kitoje muitinės nustatytoje vietoje, išvykimas be muitinės pareigūno, atliekančio muitinį tikrinimą, leidimo. Prekės yra muitinės prižiūrimos nuo jų įvežimo į Bendrijos muitų teritoriją momento (BMK 37 str. 1 d.).

Administracinių teisės pažeidimų padarymo faktas ir A. R. kaltė jam inkriminuojamų pažeidimų padarymu įrodyta: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 3), paties A. R. paaiškinimais, tarptautiniu krovinių transportavimo važtaraščiu (b.l. 7), bei kita bylos medžiaga.

Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padaryti veiksmai atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 209 straipsnio 1 dalies 3 punkte, sudėtį. Jam skirtina administracinė nuobauda.

Administracinę atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad A. R. pripažino padaręs teisės pažeidimą (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), tuo tarpu jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama neperžengiant norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, ribų, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatytą sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, jog yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad A. R. administracinėn atsakomybėn traukiamas pirmą kartą, šis konkretus pažeidimas buvo padarytas ne veikiant tyčia, o dėl neatsargumo, kadangi jis neįsitikimo ar tikrai galima su kroviniu išvažiuoti, ar yra gautas leidimas, dėl ko įvyko nesusipratimas ir krovinys išvažiavo negavus muitinės leidimo. Šią savo klaidą jis suprato, pripažino. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad jis ėmėsi visų būtinų priemonių, grįžo su kroviniu atgal ir atliko visas būtinas procedūras – šias aplinkybes paneigiančių duomenų byloje nėra, dėl ko teismas neturi pagrindo jomis netikėti. Taip pat teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, į A. R. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismo vertinimu, nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog sankcijoje numatytos nuobaudos – minimalios baudos,– taikymas prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas skiriant ir mažesnę baudą nei sankcijoje numatytas baudos minimumas (ATPK 20 str., 30 str., 30¹ str.).

Daiktiniai įrodymai – muitinės plomba,– nutarimui įsiteisėjus, sunaikintini įstatymų nustatyta tvarka.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsniu, 30 straipsniu, 30¹ straipsniu, 30² straipsniu, 209 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302⁴ straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. R. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209 straipsnio 1 dalies 3 punkte, ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, paskirti jam administracinę nuobaudą – 700 Eur (septynių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant ROIK Nr. 16055100784 ir įmokos kodą 1001.

Daiktinius įrodymus – muitinės plombą,– nutarimui įsiteisėjus, sunaikinti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.