Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovui K. B. dėl mirusiojo asmens turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe nustatymo, tretieji asmenys byloje Druskininkų savivaldybės 1-ijo notaro biuro notarė E. B..

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo nustatyti, kad S. B., mirusi (duomenys neskelbtini)santuokoje su K. B. įgijo ir lygiomis dalimis po ½ dalį bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdė šį turtą: S. B. „Swedbank“, AB sąskaitose esančias pinigines lėšas – 0,05 Eur ir „Swedbank“, AB pensijų kaupimo sąskaitoje sukauptus 749,078 vnt. Ieškinyje nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.62 straipsnio nuostatomis, pradėjo paveldėjimo procedūras turtui, likusiam po S. B. mirties. Palikėja mirė (duomenys neskelbtini). Kadangi įstatyminiai ir testamentiniai įpėdiniai palikimo nepriėmė, ieškovas kreipėsi į Druskininkų miesto 1-ajį notaro biurą (toliau – Notaro biuras) dėl Palikimo perėjimo valstybei liudijimo (toliau – Liudijimas) išdavimo po S. B. mirties. Notaro biuras 2024 m. balandžio 3 d. raštu informavo, kad negali išduoti Liudijimo, nes mirusiosios sutuoktiniui K. B. priklauso nuosavybės teise ½ dalis bendro turto, įgyto jiems gyvenant santuokoje. Gyventojų registro duomenimis S. B. ir K. B. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini).Palikėja S. B. mirė būdama santuokoje su sutuoktiniu K. B.. Ieškovo duomenimis paveldimą turtą, kuris įgytas santuokoje, sudaro: S. B. „Swedbank“, AB sąskaitose esančios piniginės lėšos – 0,05 Eur ir „Swedbank“, AB pensijų kaupimo sąskaitoje sukaupti 749,078 vnt. Ieškovas valstybės vardu kreipėsi į Notaro biurą kaip galima S. B. turto paveldėtoja, tačiau notaras paveldėjimo teisės liudijimo neišduoda, kol nėra išskirta mirusiojo turto dalis. Visa tai ieškovui neleidžia atlikti įstatyme numatytų reikiamų paveldėjimo procedūrų. Tuo remiantis, ieškovas kreipiasi į teismą prašydama nustatyti Palikėjos ir jos sutuoktinio K. B. santuokoje įgyto turto dalis. Turto dalių nustatymas reikalingas tęsti tolimesnę paveldėjimo valstybės vardu procedūrą.

A. K. B. pateikė raštinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad ieškovo ieškinys teisiškai pagrįstas. Atsakovas nėra priėmęs savo sutuoktinės palikimo, jam finansiškai neapsimoka, kadangi palikimo tvarkymo procedūros yra palyginus daug kainuojančios, tvarkytis palikimo priėmimo klausimus, tame tarpe kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, vykti iš Aukštaitijos į Dzūkiją dėl palikimo priėmimo, mokėti lėšas notarui. Faktiškai jam gausis, kad jis išleis panašiai lėšų kokia bus gaunama nauda, o dar sugaiš laiko. Prieštarauja dėl sprendimo už akių priėmimo.

Trečiasis asmuo Druskininkų savivaldybės 1-ijo notaro biuro notarė E. B. atsiliepimo į ieškovo ieškinį nepateikė, ieškinys su priedais įteikti tinkamai.

Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 3 dalis). Ieškovui, atsakovui ir suinteresuotam asmeniui apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje (CPK 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas ir S. B. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, (duomenys neskelbtini). S. B. mirė. Po S. B. mirties įstatyminiai įpėdiniai dėl palikimo priėmimo į palikimo atsiradimo vietos notaro biurą nesikreipė. Ieškovas 2023 m. kovo 21 d. kreipėsi į Druskininkų savivaldybės 1-ajį notaro biurą dėl S. B. palikimo valstybės vardu priėmimo. Druskininkų savivaldybės 1-ijo notaro biuro notarė E. B. 2024 m. balandžio 3 d. raštu Nr. S-44 ieškovui nurodė, kad palikimo perėjimo valstybei liudijimas gali būti išduotas tik tuomet, kol nebus santuokoje išskirtas turtas ir išduotas nuosavybės teisės liudijimas.

Notariato įstatymo 52 straipsnio 1 dalis numato, jog nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimas gali būti išduotas pagal rašytinį pareiškimą pergyvenusiajam sutuoktiniui dėl pusės bendro turto, įgyto santuokos metu. Nagrinėjamu atveju atsakovas kaip pergyvenęs sutuoktinis dėl nuosavybės teisės į dalį sutuoktinių bendro turto liudijimo, kuriuo patvirtinamas nuosavybės teisių pasikeitimas iš bendrosios jungtinės nuosavybės į asmeninę, nustatoma buvusiojo bendro turto dalis, tenkanti pergyvenusiam sutuoktiniui ir dalis, priklausiusi palikėjai – mirusiajai sutuoktinei, išdavimo nesikreipė, todėl būtina nustatyti mirusiosios sutuoktinės S. B. dalis bendrame turte, kadangi tik atskyrus mirusiosios ir pergyvenusio sutuoktinio turto dalis, ieškovui Valstybinei mokesčių inspekcijai galės būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į palikėjo turtą (CK 5.62 straipsnis).

Jeigu gyvenama įregistravus santuoką, įstatymo preziumuojama, kad po santuokos sudarymo sutuoktinių įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnis). CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas, sutuoktinių įgytas gyvenant santuokoje, laikomas bendrąją jungtine nuosavybe, nepaisant to, vieno sutuoktinio ar abiejų vardu jis įgytas, kol neįrodyta priešingai. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Vienas iš minėtų atveju yra tuomet, kai miršta vienas iš sutuoktinių (CK 3.100 straipsnio 1 punktas), o dėl mirusiajam priklausančios turto dalies, buvusios bendrąja jungtine nuosavybe, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Mirus fiziniam asmeniui ir susiklosčius paveldėjimo teisiniams santykiams, reikia nustatyti palikimą, t. y. paveldimo turto masę. Palikimo apimtį ir sudėtį lemia mirusiojo asmens nuosavybės teisės, todėl pirmiausia iš mirusiajam priklausiusios dalies, buvusios bendrąja jungtine nuosavybe, turi būti sprendžiama, kokia turto dalis priklauso pergyvenusiam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, o kuri – mirusiajam sutuoktiniui ir ji vertinama kaip palikimas, dėl kurio susiklosto paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu mirė sutuoktinis, o turtas buvo bendroji jungtinė nuosavybė, tai palikimą sudaro mirusiam sutuoktiniui priklausiusi dalis, buvusi bendrąja jungtine nuosavybe. Ši dalis yra nustatoma taikant CK trečiosios knygos VIII skyriaus normas, reglamentuojančias sutuoktinių turto padalijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2010).

Sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kurie paneigtų turto bendrumo ir lygių dalių prezumpcijas, nenustatyta aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo lygių dalių principo, todėl santuokos metu įgytos piniginės lėšos esančios banko sąskaitose ir pensijų kaupimo sąskaitose sukaupti piniginiai vienetai dalintinos lygiomis dalimis, nustatant, kad mirusiajai S. B. priklauso ½ dalis piniginių lėšų, esančių jos „Swedbank“, AB banko sąskaitoje ir ½ dalis „Swedbank“, AB pensijų kaupimo sąskaitoje sukauptų fondo vienetų.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 96 straipsnis). Įvertinus atsakovo tinkamą procesinį elgesį, teismas pripažįsta, jog nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš atsakovo valstybės naudai neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl iš atsakovo valstybei bylinėjimosi išlaidos nepriteistinas (ieškovo nesumokėtas 22,00 Eur žyminis mokestis ir 15,86 Eur procesinių dokumentų išlaidos) (CPK 96 straipsnio 5 dalis, 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 260, 263–267, 268–270, 301, 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusiai (duomenys neskelbtini), priklausė ½ dalis turto, esančio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su pergyvenusiu sutuoktiniu K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir nustatyti, kad S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausė ½ dalis piniginių lėšų, esančių S. B. „Swedbank“, AB banko sąskaitoje ir ½ dalis „Swedbank“, AB pensijų kaupimo sąskaitoje sukauptų fondo vienetų.

Sprendimui įsiteisėjus gražinti Druskininkų savivaldybės 1-ojo notaro biuro notarei Eglei B. S. B. paveldėjimo bylą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.