Utenos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. N. pareiškimą suinteresuotam asmeniui VĮ ,,Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Atsižvelgiant į pareiškėjo prašymą, į tai, kad suinteresuotas asmuo pareiškimo neginčija ir prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant bei į tai, kad apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, pareiškėjo prašymas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

5. Ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, CPK 445 straipsnis).

6. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjos J. N. (ikisantuokinė pavardė – T.) (dokumentas zip. priedų sąraše) tėvai yra K. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. T., gim. (duomenys neskelbtini) (dokumentas zip. priedų sąraše). Iš santuokos sudarymo įrašo nustatyta, kad K. T. ir A. T. buvo sutuoktiniai (dokumentas zip. priedų sąraše). Iš mirties įrašo nustatyta, kad K. T. mirė (duomenys neskelbtini) (dokumentas zip. priedų sąraše). Iš mirties liudijimo nustatyta, kad A. T. mirė (duomenys neskelbtini) (dokumentas zip. priedų sąraše). Iš Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis nustatyta, kad A. T. mirė būdama našle ir iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini) (dokumentas zip. priedų sąraše). Po A. T. mirties atsirado paveldėjimo teisiniai santykiai.

7. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

8. Po A. T. mirties liko 1996-08-02 įgyta 419/1428 žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) dalis (dokumentas zip. priedų sąraše).

9. Iš Testamentų registro išrašo nustatyta, kad po A. T. mirties Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų (dokumentas zip. priedų sąraše).

10. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuluotą praktiką, aiškinant nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise.

11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. T. mirė būdama našlė (dokumentas zip. priedų sąraše), po jos mirties per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą į notarų biurą dėl paveldėjimo bylos užvedimo niekas nesikreipė. Palikėjos dukra J. N. nuo 1995 metų gyveno kartu su motina ir ja rūpinosi. Padėjo jai tvarkytis buityje, susirgus prižiūrėjo, slaugė. Po motinos mirties tvarkė jai priklausančio žemės sklypo (miškų ūkio paskirties) dalį, naudojosi motinai iki mirties priklausiusiais asmeninio naudojimo daiktais, baldais, t. y. aktyviais veiksmais faktiškai atliko palikimo priėmimo veiksmus, perimtą turtą valdė kaip savo ir laikė save to turto savininke.

12. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pareiškėjos prašymas tenkintinas, paveldėjimo teisių įgyvendinimo tikslu nustatytinas juridinis faktas, kad J. N. po savo motinos A. T., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą (CPK 176-178 straipsniai, CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, CPK 445 straipsnis).

13. Nagrinėjamoje byloje nesusidarė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, CPK 259-260 straipsniais, CPK 268 straipsniu, CPK 270 straipsniu

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. N., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo motinos A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.