Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Zigmo Kavaliausko ir Gražvydo Poškaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 17 d. nuosprendžio, kuriuo T. G. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 6 punkte, ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2016 m. rugsėjo 15 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir T. G. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

T. G. nuteistas už tai, kad 2016 m. birželio 29 d., apie 19.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, pievoje, esančioje (duomenys neskelbtini) mieste, priešais (duomenys neskelbtini) namą, išgertuvių metu kilus žodiniam konfliktui, veikdamas itin žiauriai, tai yra tyčia suduodamas daugybę smūgių – ne mažiau kaip 58 kartus rankomis, kojomis ir medine kėde nukentėjusiajam I. J. į įvairias kūno vietas, sukėlė jam fizinį skausmą ir padarė poodines kraujosruvas dešinėje ausyje, kairiame petyje, dešinio žasto išorinio paviršiaus viduriniame trečdalyje, dešiniame rieše–plaštakoje, kairiojo žasto užpakaliniame paviršiuje, pilve, nugaroje, nugaros dešinėje VI krūtinės stuburo slankstelio aukštyje, nugaros kairėje V krūtinės stuburo slankstelio aukštyje nugaros kairėje užpakalinėje pažasties-vidurio menties linijose, nugaros kairėje VIII krūtinės stuburo slankstelio aukštyje, nugaroskairėje XI krūtinės šonkaulio aukštyje, nugaros vidurio linijoje, juosmens kairėje, dešinio klubakaulio sparno projekcijoje, dešinio klubo sąnario projekcijoje, dešiniame sėdmenyje, dešinės šlaunies priekiniame paviršiuje, dešiniojo kelio-blauzdos viršutiniame trečdalyje, dešinės blauzdos viduriniame trečdalyje, kairiojo klubakaulio sparno projekcijoje, kairės šlaunies išoriniame paviršiuje, kairės šlaunies užpakaliniame paviršiuje, kairiame pakinklyje, poodines ir intraodines kraujosruvos kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, kairio kelio-kairės šlaunies išoriniame paviršiuje, pilvo vidurio linijoje, poodines ir intraodines kraujosruvas bei muštinę žaizdą kairio dilbio apatiniame trečdalyje, odos nubrozdinimus dešiname petyje, kairėje alkūnėje, nugaros vidurio linijoje, kairėje šlaunyje, kairiame kelyje, kairės blauzdos-čiurnos priekiniame paviršiuje, poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus kaklo kairėje, krūtinės nugarinio paviršiaus kairėje, kairėje čiurnoje, kairės blauzdos išoriniame paviršiuje, poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimus bei intraodines kraujosruvas dešinės šlaunies išoriniame paviršiuje, muštines žaizdas dešiniojo apatinio žandikaulio kampo projekcijoje, kairiame rieše-plaštakoje, dešinėje blauzdoje, kairėje blauzdoje, muštinę žaizdą ir kraujosruvą minkštuosiuose audiniuose pakaušyje, muštinę žaizdą ir odos nubrozdinimus dešiniame žaste, muštines žaizdas ir poodines kraujosruvas kairiame antakyje, kairėje alkūnėje, muštinę žaizdą ir poodinę kraujosruvą bei odos nubrozdinimą dešinėje alkūnėje, dešinės pusės VI-VII ir X-XII šonkaulių lūžius, kairės pusės VIII-XI ir X-XI šonkaulių lūžius, abiejų pusių dilbių kaulų lūžius, kas visumoje dėl dešinės pusės VI-VII ir X-XII šonkaulių lūžių, kairės pusės VIII-XI ir X-XI šonkaulių lūžių ir abiejų pusių dilbių kaulų lūžių vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, tuo tyčia veikdamas itin žiauriai nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo I. J. sveikatą.

Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Apeliaciniu skundu nuteistasis T. G. prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį arba jį pakeisti: išteisinti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą, veiką kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir jį nuteisti pagal šį straipsnį, pripažinti jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, numatytas BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 6 punkte, 10 punkte, bausmes bendrinti pagal įstatymo nuostatas ir sušvelninti paskirtą bausmę.Nuteistasis T. G. skunde nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad jis dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi (nuo pradžių prisipažino ir gailėjosi sudavęs 5 ar 7 smūgius nukentėjusiajam), nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe to, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys, kad veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai (konfliktas kilo dėl to, kad nukentėjusysis „kabinėjosi“ prie jo sugyventinės). Nuteistojo nuomone, liudytojų parodymai, kuriais rėmėsi apylinkės teismas, nėra reikšmingi, nes tie liudytojai konflikto nematė, o tik pažinojo ir matė nukentėjusįjį keletą dienų prieš įvykdytą nusikaltimą. Be to, nuteistojo T. G. teigimu, teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojo V. Č. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nes šis liudytojas buvo apklaustas neblaivus. Nuteistojo įsitikinimu, teismas nepagrįstai formaliai vertino jo sugyventinės N. Š. parodymus.Taip pat skunde nuteistasis T. G. nurodo, kad jam išėjus, nukentėjusįjį sumušė kiti asmenys, nuo jo išėjimo iki lavono radimo praėjo maždaug 2 valandos, būtent tuo laikotarpiu ir buvo padaryti nukentėjusiajam sužalojimai, kuriuos nurodė teismo medicinos ekspertas. Nuteistasis pabrėžia, kad nebuvo nustatyta, jog būtent jis 58 kartus smūgiavo nukentėjusiajam, taip pat nebuvo nustatyta, kad konfliktas tarp jo ir nukentėjusiojo kilo dėl „tašės“. Nuteistojo manymu, toks konfliktas kilo tarp nukentėjusiojo ir kitų nenustatytų asmenų tuo metu, kai jis (apeliantas) su savo sugyventine jau buvo grįžęs į savo namus, būtent dėl šio konflikto ir buvo padaryti eksperto nurodyti sužalojimai.Be to, nuteistasis skunde teigia, kad apylinkės teismas netinkamai subendrino bausmes – BK 63 straipsnio 1 dalimi vadovautis nereikėjo, nes jis buvo nuteistas tik už vieną nusikalstamą veiką. Nuteistasis skunde cituoja BK 63 straipsnio 4 dalį, nurodydamas, kad teismas nesivadovavo įstatymu, jo atžvilgiu turėjo būti taikoma kita įstatymo nuostata. Kartu su skundu nuteistasis pateikia dokumentą, patvirtinantį, kad nusikaltimo padarymo metu dirbo.Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius prašo iš T. G. valstybės naudai priteisti 98 Eur 43 ct dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.Apygardos teismo posėdyje nuteistasis T. G. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti ir nuteistajam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, o prokurorė prašė nuteistojo T. G. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl nuteisimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą

Nuteistasis pateiktame apeliaciniame skunde prašo kvalifikuoti jo veiką pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, nes neįrodyta, jog būtent jis 58 kartus smūgiavo nukentėjusiajam. Nuteistasis ginčija liudytojo V. Č. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, taip pat prašo įvertinti jo sugyventinės N. Š. parodymus.Liudytojas V. Č. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad prabudęs išgirdo ginčą dėl „tašės“, jaunuolis iš I. J. kažko reikalavo, šalia buvo ir moteris, bet ji tik sėdėjo toliau. V. Č. patvirtino, kad nukentėjusiajam kėdės koja buvo suduoti smūgiai per padus, kelius, kojas, alkūnes, kad jaunuolis jam liepė nesikišti, kad jis (liudytojas) paliko juos ginčytis ir užmigo (2 t., b. l. 161–162). Byloje nėra duomenų, kad liudytojas V. Č. būtų suinteresuotas apkalbėti nuteistąjį ar teisiamojo posėdžio metu būtų davęs parodymus būdamas neblaivus. Taigi, nėra jokio pagrindo netikėti šiais liudytojo duotais parodymais. Be to, liudytojo V. Č. parodymus patvirtina ir paties nuteistojo parodymai. T. G. patvirtino, kad pas nukentėjusįjį atėjo kartu su drauge, iš pradžių su nukentėjusiuoju susipyko dėl draugės, tačiau įvykio metu toliau gerdami su nukentėjusiuoju konfliktavo ir daugiau kartų, nukentėjusįjį mušė ne tik rankomis, kojomis, bet ir trenkė kėde (2 t., b. l. 38–39, 145). Pažymėtina, kad medinės kėdės koja, kaip nurodė ekspertas, priskiriama kietiems bukiems daiktams (2 t., b. l. 164), kuriais buvo padaryti sužalojimai nukentėjusiajam (1 t., b. l. 48–51). Be to, liudytojo V. Č. parodymus patvirtina ir liudytojos N. Š. parodymai. Ši liudytoja teisiamojo posėdžio metu parodymus duoti atsisakė (2 t., b. l. 145), tačiau ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad T. G. trenkė nukentėjusiajam ranka, spyrė kojomis, kartu buvęs vyras viską matė, o ji, negalėdama į tai žiūrėti, išėjo, palikdama savo sugyventinį ir tuos du vyrus, o kai susitiko T. G., pastarasis jai sakė, kad dar sudavė nukentėjusiajam rankomis (1 t., b. l. 168–169 b. l.). Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad nuteistasis T. G., tam tikrą laiko tarpą spardydamas nukentėjusį kojomis, mušdamas rankomis, taip pat mušimui panaudodamas daiktus, galėjo padaryti specialisto išvadoje nurodytą sužalojimų skaičių, o T. G. versija, kad jam išėjus nukentėjusįjį sumušė kiti asmenys, atmetama kaip nepagrįsta. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai T. G. veiksmus kvalifikavo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą.

Dėl bausmės skyrimo

Nuteistasis nesutinka su jam paskirta bausme ir prašo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, teigdamas, kad jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis turėjo būti pripažinta tai, kad jis dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys, kad veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai. Be to, apelianto nuomone, teismas neįvertino to, kad jis nusikaltimo padarymo metu dirbo. Taip pat nuteistasis nurodo, kad teismas netinkamai subendrino bausmes – BK 63 straipsnio 1 dalimi vadovautis nereikėjo, nes jis buvo nuteistas tik už vieną nusikalstamą veiką.Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo prieštarauti apylinkės teismo išvadoms dėl nuteistajam T. G. paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės už padarytą nusikalstamą veiką. Šiame kontekste įvertintos tos aplinkybės, kad T. G. padarė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Bausmės skyrimui reikšmingos ir tos aplinkybės, kad apeliantas T. G. jau ne pirmą kartą pažeidžia įstatymus ir nepaiso visuomenės elgesio taisyklių – veikos padarymo metu jis jau buvo teistas, taip pat ir už smurtinius nusikaltimus, nusikalto teistumui neišnykus (1 t., b. l. 193–198), taip pat yra ne kartą baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 15–27). Nuteistojo skunde nurodoma aplinkybė, kad jis dirba – nuo 2016 m. birželio 29 d. vykdo individualią veiklą (3 t., 36 b. l.), vertinama teigiamai, tačiau nebuvo pakankama, kad sulaikytų T. G. nuo nusikalstamų veikų darymo. Išdėstytos aplinkybės rodo, kad T. G. yra linkęs pažeisti įstatymų reikalavimus, savo antivisuomeninių nuostatų nekeitė, todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, jog T. G. atžvilgiu bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant jam BK 75 straipsnio nuostatas. Įvertinus minėtas aplinkybes, taip pat tai, kad nustatytos dvi T. G. atsakomybę sunkinančios aplinkybės (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai), kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus T. G. BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą realią laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei straipsnio sankcijoje numatytas tokios bausmės vidurkis (vidurkis 2 metai 7 mėnesiai 15 d.), ir šią bausmę teisingai dalinio sudėjimo būdu, kaip to reikalauja BK 63 straipsnio 4 dalies ir 9 dalies nuostatos (šio straipsnio 1 dalies nurodymas nekeičia bausmių bendrinimo būdo), subendrino su Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme, T. G. nustatant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 9 mėnesiams. Apygardos teismo nuomone, už BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytos veikos padarymą paskirtos bausmės ir nustatytos galutinės subendrintos bausmės dydis analizuojamu atveju visiškai atitinka bausmės skyrimo pagrindus, nėra per daug švelnus ar griežtas.Pripažinti nuteistojo T. G. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad jis dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys, kad veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 6, 10 punktai), nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad nuteistasis T. G. savo kaltę pripažino tik iš dalies, nepripažino visų esminių jam inkriminuoto nusikaltimo faktinių aplinkybių, todėl apylinkės teismas pagrįstai nepripažino jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Taip pat nėra pagrindo pripažinti jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų BK 59 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad nukentėjusysis palietė N. Š., šiuo atveju negali būti pagrindas nukentėjusiojo elgesį pripažinti sąmoningai skatinančiu T. G. pradėti nusikalstamą veiką prieš nukentėjusįjį. Faktiniais bylos duomenimis nustatyta, kad konfliktas tarp nuteistojo T. G. ir nukentėjusiojo I. J. kilo išgertuvių metu, nukentėjusysis jokio akivaizdaus ir realaus pavojaus nekėlė, puolimo iniciatorius buvo pats nuteistasis T. G.. Be to, iš liudytojos N. Š. parodymų matyti, kad nuteistasis T. G. intensyviai smurtavo prieš nukentėjusįjį praėjus laiko tarpui po to, kai nukentėjusysis palietė liudytoją N. Š., t. y. kai didelio susijaudinimo būsena jau nebegalėjo tęstis. Taigi nėra pagrindo minėtas BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 6 ir 10 punkte numatytas aplinkybes pripažinti apelianto T. G. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir dėl to švelninti jam paskirtą bausmę.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma, kurioje nurodyta, kad iš T. G. valstybės naudai priteistinos 98 Eur 43 ct dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo.BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą. Šios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už nuteistajam T. G. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą iš jo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo T. G. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus prašymo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinti.