- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-01-06
- Bylos Nr.
- e2-1072-1101/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16600-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Matusevičiūtė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Saisonas“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Tosepvymė“
- Advokatai
- Remigijaus Katinas, Evelina Rožkovaitė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Saisonas“ ir ko ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tosepvymė“ dėl nuostolių atlyginimo bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tosepvymė“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Saisonas“ ir kodėl netesybų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė UAB ,,Saisonas“ ir ko kreipėsi į teismą su ieškiniu, pareikštu atsakovei UAB ,,Tosepvymė“, prašydama priteisti iš atsakovės 4 864,12 Eur nuostolių atlyginimo, metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodyta, kad 2015 m. spalio 21 d. tarp šalių buvo sudaryta preliminarioji pirkimo pardavimo sutartis dėl parkavimo vietos ir dviejų sandėliukų pirkimo pardavimo. 2017 m. gegužės 4 d. tarp šalių sudaryta pagrindinė pirkimo pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovė už 8 240 Eur kainą įsigijo du sandėliukus ir parkavimo vietą, esančius adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pagrindinės sutarties 6.3 punktu atsakovė įsipareigojo iki 2017 m. gegužės 30 d. atlikti visus būtinus įrengimo darbus tam, kad ieškovė turėtų galimybę naudotis įsigytu nekilnojamuoju turtu. Kadangi atsakovė savo įsipareigojimų pagal pirkimo pardavimo sutartį tinkamai nevykdė, o ieškovei reikia patalpų sandėliavimui, 2017 m. birželio 6 d. ieškovė pasirašė sandėlio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuomos sutartį savo produkcijai sandėliuoti, pagal kurią ieškovė įsipareigojo nuomotojui mokėti 5 Eur/kv. m. nuomos mokestį. Ieškovės sandėliukų plotas yra 13,36 kv. m., taigi kas mėnesį ieškovė patyrė 66,80 Eur (13,36 kv. m x 5 Eur)nuostolių. Ieškovė 2020 m. lapkričio 1 d. pati sutvarkė savo sandėliukus, todėl už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 30 d. (t. y. kada atsakovė įsipareigojo užtikrinti ieškovei galimybę naudotis daiktais) iki 2020 m. lapkričio 1 d., ieškovė patyrė 2 004 Eur nuostolių, negalėdama naudotis jai priklausančiais sandėliukais. Antra, atsakovė netinkamai vykdė ir įsipareigojimą iki 2017 m. gegužės 30 d. sutvarkyti parkingą; parkingas buvo sutvarkytas tik 2018 m. birželio 14 d., kuomet buvo pripažintas tinkamu naudoti. Kadangi nurodytą laikotarpį ieškovė negalėjo naudotis parkingu, ji patyrė 650 Eur nuostolių (13 mėn. x 50 Eur parkingo nuomos kaina). Trečia, ieškovė, matydama, kad atsakovė net nesiruošia užbaigti statybos remonto darbų, kuriuos pagal sutartį privalėjo atlikti atsakovė, ieškovė savo lėšomis pradėjo šalinti sandėliukų trūkumus tam, kad juos būtų galima naudoti pagal paskirtį. Ieškovė savo lėšomis atliko statybos (remonto) darbus sandėliukuose, tokiu būdu patirdama 2 101,10 Eur išlaidų: savo lėšomis nupirko duris į sandėliukus, jas meistrai sumontavo ir sureguliavo (600 Eur); sandėliukuose įjungė elektrą, nors tai turėjo padaryti atsakovė (65,13 Eur), sandėliukų sienelės mūrijimas, lubų hidroizoliacijos sutvarkymas, sandėliukų apšiltinimo plokščių nuėmimas ir perklijavimas (849,72 Eur), elektros įvedimas sandėliukuose (379,30 Eur), ieškovė negalėjo naudotis sandėliukais, tačiau mokėjo AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ už elektros persiuntimo paslaugas (206,95 Eur). Be to, ieškovė išsikvietė antstolį, kad šis konstatuotų faktines aplinkybes dėl sandėliukų remonto trūkumų; už tai ieškovė sumokėjo 102,02 Eur sumą. Taigi iš viso ieškovė dėl neteisėtų atsakovės veiksmų neužbaigiant sandėliukų ir parkingo statybos darbų patyrė 4 864,12 Eur dydžio nuostolius.
Atsiliepimas
3. Atsakovė UAB ,,Tosepvymė“ atsiliepime į ieškinį prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pasak atsakovės, tapatus ginčas jau yra išnagrinėtas įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-479-808/2019, kurioje ieškovei buvo priteistos 523,75 Eur dydžio palūkanos, skaičiuojamos nuo 8 240 Eur sumos už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 31 d. iki 2018 m. kovo 16 d., nes ieškovė negalėjo naudotis parkavimo vieta ir sandėliukais, įsigytais pagal 2017 m. gegužės 4 d. sutartį. Taigi įsiteisėjusiu teismo sprendimu išnagrinėta civilinė byla tarp tų pačių šalių, tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko, todėl ši civilinė byla turi būti nutraukta pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą. Be to, tarp bylos šalių 2020 m. rugsėjo 11 d. buvo pasirašyta taikos sutartis, kurios 6.5 punktu ieškovė įsipareigojo nereikšti jokių reikalavimų ar pretenzijų dėl minėto parkingo ir sandėliukų kokybės, įskaitant ir reikalavimų ir/ar pretenzijų dėl bet kokių kitų trūkumų, taip pat nereikšti reikalavimų ir pretenzijų dėl bet kokių kitų tiesioginių ar netiesioginių nuostolių. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma. Vis tik, reikšdama ieškinį šioje byloje ieškovė elgiasi priešingai taikos sutarčiai, šiurkščiai pažeidžia taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Dėl nurodytų aplinkybių ieškinys turi būti atmestas.
4. Dublike ieškovė nurodė nesutikimo su atsiliepimu argumentus ir prašė ieškinį tenkinti visiškai. Civilinėje byloje, kurią atsakovė vadina tapačia, ieškinio reikalavimo dalykas buvo palūkanos už atsakovės naudojimąsi ieškovės pinigais atsakovei neįvykdžius savo įsipareigojimų, tuo tarpu šioje byloje ieškinio reikalavimai kildinami iš to, kad atsakovė neužbaigė statybos darbų, kuriuos ieškovė savo lėšomis buvo priverstas užbaigti, atitinkamai negalėjo naudotis savo patalpomis ir turėjo jas nuomotis. Taigi pirmojo ir dabartinio ieškinio reikalavimai yra visiškai skirtingi. Atsakovės argumentas, kad ieškovė įsipareigojo ateityje nereikšti pretenzijų, susijusių su įsigytais sandėliukais ir parkavimo vieta, yra nepagrįstas, nes ieškovė taikos sutartyje aiškiai nurodė su kokiais taikos sutarties punktais ji nesutinka. Ieškovė, pasirašydama 2020 m. rugsėjo 11 d. taikos sutartį, aiškiai nurodė su kokiais jos punktais nesutinka, įskaitant ir atsakovės nurodytą taikos sutarties 6.5 punktą.
5. Triplike atsakovė nurodė nesutikimo su dubliku argumentus ir prašė ieškinį atmesti visiškai bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Pasak atsakovės, nepaisant to, kaip ieškovė skaičiavo savo patirtų nuostolių dydį civilinėje byloje Nr. e2-479-808/2019, tai nekeičia fakto, kad ieškovė prašė teismo priteisti 523,75 Eur dydžio nuostolius už laikotarpį, kai ieškovė negalėjo naudotis sandėliukais ir parkavimo vieta. Akivaizdu, kad šioje byloje ieškovė prašo to paties, kaip ir jau išnagrinėtoje byloje. Atsižvelgiant į tai, byla dėl šių ieškinio reikalavimų turėtų būti nutraukta CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu. Kita vertus, ieškovės prašomi priteisti nuostoliai dėl negalėjimo naudotis parkavimo vieta ir sandėliukais, yra nepagrįsti. Pirma, ieškovė nuomojasi tik 4 kv.m sandėlį, o prašo priteisti nuostolius už 13,26 kv. m, juo labiau, kad ieškovės sandėliukų plotas yra ne 13,26 kv. m, o 12,29 kv. m. Antra, prašydama priteisti nuostolius už parkavimą, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovė realiai patyrė 50 Eur per mėnesį išlaidų parkingo nuomai, be to, nėra ir įrodymų, kad ieškovė apskritai nuomojosi parkavimo vietą. Juo labiau kad, kaip matyti iš Nekilnojamojo turto išrašo, parkavimo vietos 100 proc. baigtumas įregistruotas 2017 m. rugsėjo 7 d., todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovė negalėjo naudotis parkavimo vieta iki 2018 m. birželio 14 d. Be to, ieškovė nuostolius skaičiuoja nuo 2017 m. gegužės 30 d., o ieškinį pateikė 2021 m. birželio 7 d., vadinasi, praleido ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Atsakovė nurodo, kad taikos sutarties 6.5 punkto turinys neginčijamai patvirtina, kad ieškovė taikos sutartimi aiškiai ir neatšaukiamai įsipareigojo nereikšti jokių materialinių ir / nematerialinių reikalavimų ir / ar pretenzijų dėl bet kokių kitų tiesioginių ir / ar netiesioginių nuostolių susijusių su sandėliukais ir parkavimo vieta. Šią taikos sutartį pasirašė ieškovės direktorius, sutikdamas su visomis taikos sutarties sąlygomis, įskaitant ir taikos sutarties 6.5 punktą ir tik po to uždėjo specialiai pasigamintą antspaudą. Pasak atsakovės, nėra pagrindo tenkinti ieškinį, kuris reiškiamas šiukščiai pažeidžiant taikos sutarties sąlygas. Pasisakydama dėl ieškovės prašomų priteisti nuostolių, susijusių su sandėliukų remontu, atsakovė nurodė, jog ieškovė ieškiniu neįrodė atsakovės sutartinei civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, įskaitant ir priežastinio ryšio.
6. Be to, atsakovė byloje padavė priešieškinį, kuriuo prašo priteisti iš ieškovės 800 Eur dydžio baudą pagal taikos sutarties 7 punktą nuo 2021 m. birželio 25 d. iki 2021 m. rugsėjo 13 d. (priešieškinio padavimo dienos) ir po 10 Eur dydžio baudą už kiekvieną dieną nuo 2021 m. rugsėjo 13 d. iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
7. Priešieškinis grindžiamas tuo, kad tarp bylos šalių 2020 m. rugsėjo 11 d. buvo sudaryta taikos sutartis, kurios 6.5 punktu ieškovė aiškiai ir neatšaukiamai įsipareigojo nereikšti jokių materialinių ir / nematerialinių reikalavimų ir / ar pretenzijų dėl bet kokių kitų tiesioginių ir / ar netiesioginių nuostolių, susijusių su sandėliukais ir parkavimo vieta. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma. Ieškovė, šiukščiai pažeisdama taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, reiškia ieškinį dėl nuostolių atlyginimo, kurie susiję su negalėjimu naudotis sandėliukais ir parkavimo vieta bei tariamai patirta žala (nuostoliais) dėl sandėliukų remonto darbų, nors taikos sutartimi buvo prisiėmusi aiškų įsipareigojimą tokių reikalavimų po taikos sutarties sudarymo nereikšti. Galimai tokio pobūdžio ieškinį ieškovė reiškia manydama, jog taikos sutartimi nurodyto įsipareigojimo neprisiėmė, nes apgaulės būdu, jos direktoriui A. K. sukčiaujant, ant taikos sutarties paskutinio lapo buvo uždėtas specialiai pasigamintas antspaudas, kur nurodyta, jog tariamai tam tikri taikos sutarties punktai, įskaitant ir taikos sutarties 6.5 punktą, ieškovei buvo primesti. Pagrindo sutikti su tokiais ieškovės teiginiais nėra, nes vien tik specialiai pasigamintas antspaudas, kuris buvo uždėtas ant taikos sutarties paskutinio lapo, po taikos sutarties pasirašymo parašais, savaime nereiškia, kad ieškovė neprisiėmė taikos sutartyje nurodytų įsipareigojimų. Taikos sutarties 7 punktu šalys susitarė, kad ieškovei pažeidus taikos sutarties 6 punktu prisiimtus įsipareigojimus ir nepašalinus pažeidimo per 15 dienų, ieškovė mokės atsakovei 10 Eur dydžio baudą už kiekvieną pažeidimo dieną iki pažeidimas bus pašalintas. Kadangi ieškovė pažeidė savo taikos sutarties 6.5 punktu prisiimtus įsipareigojimus bei CK normas, laikytina, kad ieškovė privalo mokėti atsakovei taikos sutarties 7 punkte nurodyto dydžio baudą.
Atsiliepimas
8. Atsiliepime į priešieškinį atsakovė su juo nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog ieškovė pasirašė taikos sutartį jos pabaigoje nurodydama su kokias punktais ieškovė nesutinka, todėl akivaizdu, kad atsakovės nurodyti taikos sutarties punktai nėra įsipareigojimas ieškovei. Kita vertus, tokie taikos sutarties punktai akivaizdžiai prieštarauja viešajai tvarkai, sąžiningumui, protingumui, teisingumui ir kitiems principams bei gerai moralei. Be to, pirkimo pardavimo sutarties 8.3 punkte yra nurodyta, kad atsakovė garantuoja, jog sutarties sudarymo momentu nėra paslėptų daikto trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti pagal paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų taip, kad ieškovė apie tuos trūkumus žinodama arba nebūtų jo visai pirkusi arba nebūtų už jį tiek mokėjusi. Sandėliukuose nebuvo įrengta elektros instaliacija, nors pirkimo pardavimo sutarties 7.2 punkte nurodyta, kad sudarius sutartį ieškovė privalo savo vardu sudaryti paslaugų teikimo sutartį su elektros tinklais. Be to, sandėliuke nebuvo išmūryta dalis sienos, nebuvo sandėliukų įėjimo durų.
9. Teismo posėdžio metu byloje dalyvaujantys asmenys palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas. Priešieškinis atmestinas.
10. Kaip minėta, 2017 m. gegužės 4 d. tarp ieškovės (pirkėjos) ir atsakovės (pardavėjos) buvo sudaryta pirkimo pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovė už 8 240 Eur kainą įsigijo iš atsakovės dalį požeminio parkingo, du sandėliukus, esančius adresu Giedraičių g. 60B, Vilnius, ir dalį žemės sklypo, skirto pirmiau nurodyto turto aptarnavimui(sutarties 2.1 punktas). Šia sutartimi atsakovė taip pat įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2017 m. gegužės 30 d. atlikti visus būtinus parkingo įrengimo darbus ir užtikrinti ieškovės teisę naudotis parkingu, kadangi sutarties pasirašymo metu parkingo eksploatavimas yra negalimas; ieškovė apie tai yra informuota ir jai tai yra priimtina (sutarties 6.3 punktas).
11. Ieškinio reikalavimai kildinami iš atsakovės netinkamai vykdytos minėtos 2017 m. gegužės 4 d. pirkimo pardavimo sutarties. Prašydama priteisti iš atsakovės 4 864,12 Eur dydžio nuostolius, ieškovė atsakovės atžvilgiu prašo taikyti sutartinę civilinę atsakomybę. Tam, kad atsirastų ši turtinė prievolė, reikalinga nustatyti būtinąsias sąlygas: atsakovės neteisėtus veiksmus (sutarties pažeidimą), ieškovės patirtą žalą (nuostolius), priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos, atsakovės kaltę (CK 6.245- 6.249 straipsniai). Pirmąsias tris iš nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų turi įrodyti ieškovė (CPK 178 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, civilinė atsakomybė atsakovės atžvilgiu netaikytina.
12. Ieškovės veiksmų neteisėtumas grindžiamas tuo, kad ieškovė laiku neįrengė parkingo ir sandėliukų (nebaigė statybos darbų), kaip tai buvo numatyta šalių sudarytoje sutartyje. Dėl tokių neteisėtų atsakovės veiksmų, ieškovė nurodė patyrusi nuostolius, kuriuos sudaro išlaidos kito sandėlio nuomai (2 004 Eur), išlaidos parkingo nuomai (650 Eur) ir išlaidos, skirtos atlikti sandėliukų remonto darbus (2 101,10 Eur), kuriuos, ieškovės teigimu, turėjo atlikti atsakovė.
13. Šiame kontekste visų pirma pažymėtina tai, kad ieškovė pagal minėtą 2017 m. gegužės 4 d. pirkimo pardavimo sutartį įsigijo nebaigtus statyti sandėliukus; jų baigtumo procentas buvo 90 proc. Ginčo dėl šios aplinkybės byloje nėra. Ieškovės teigimu, atsakovė, vadovaudamasi sutarties 6.3 punktu, privalėjo iki 2017 m. gegužės 30 d. užbaigti sandėliukų statybos remonto darbus, kad sandėliukus būtų galima naudoti pagal jų tiesioginę paskirtį. Šis ieškovės argumentas prieštarauja minėto sutarties punkto turiniui. Sutarties 6.3 punkte įtvirtintas atsakovės įsipareigojimas iki 2017 m. gegužės 30 d. atlikti visu būtinus parkingo įrengimo darbus ir užtikrinti ieškovės teisę naudotis parkingu. Apie atsakovės pareigas dėl ieškovės įsigytų sandėliukų įrengimo, remonto ar kitų darbų atlikimo minėtoje nuostatoje nėra kalbama. Priešingai nei teigė ieškovės vadovas teismo posėdžio metu, 2017 m. gegužės 4 d. pirkimo pardavimo sutartyje nėra nuostatų (sąlygų), nustatančių atsakovės pareigą atlikti kokius nors sandėliukų remonto/įrengimo darbus. Teigdamas, kad atsakovė turėjo pareigą užbaigti sandėliukų statybos/remonto darbus, ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog įstatymas (CK 6.327 straipsnio 1 dalis; 6.333 straipsnis) įtvirtina pardavėjo pareigą užtikrinti, kad įsigyjamą daiktą būtų galima naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį. Šiuo atveju, pasak ieškovės, sandėliukai buvo įsigyti tikslu sandėliuoti prekes, tačiau jie nebuvo tinkami tokiam tikslui – neįrengtos durys, neįvesta elektra, nesutvarkyta lubų hidroizoliacija, nesumūryta sandėliukų sienelė ir kt.; šiuos darbus atliko pati ieškovė savo lėšomis. Atsakant į šį ieškovės argumentą, reikšminga aplinkybė ta, kad ieškovė pagal sutartį įsigijo nebaigtus statyti sandėliukus, todėl jų kokybei (tinkamumui naudoti pagal paskirtį) nėra taikomi tokie patys reikalavimai, kaip visiškai baigtam statyti objektui. Todėl tai, kad ieškovės pagal sutartį įsigyti nebaigti statyti sandėliukai negali būti naudojami pagal tikslinę paskirtį, nereiškia, atsakovės, kaip pardavėjos, pareigų pažeidimo. Ieškovė, įsigydama nebaigtus statyti objektus (sandėliukus) ir pasirašydama sutartį, kurioje nėra įtvirtintos pardavėjo (atsakovės) pareigos užbaigti sandėliukų statybos darbus, turėjo suprasti, kad pati ieškovė savo jėgomis/lėšomis turės juos užbaigti. Kartu pažymėtina, kad sandėliukų statybos darbų neužbaigimas nėra paslėptas trūkumas, kaip teigė ieškovės atstovas teismo posėdžio metu.
14. Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų dėl nebaigtų įrengti sandėliukų, atmestini kaip nepagrįsti ieškinio reikalavimai, susiję su nuostoliais, atsiradusiais dėl nebaigtų sandėliukų statybos/įrengimo darbų (2 004 Eur išlaidos kito sandėlio nuomai + 2 101,10 Eur išlaidos, ieškovės panaudotos sandėliukų remontui). Nesant bent vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, ji negali būti taikoma, todėl teismas plačiau nepasisako dėl kitų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų (kiek tai susiję su sandėliukais).
15. Antra, kaip minėta, ieškovė prašo priteisti 650 Eur nuostolius, atsiradusius ieškovei negalint naudotis įsigyta parkingo vieta.
16. Byloje iš esmės nėra ginčo, jog atsakovė iki sutartyje nustatyto termino (2017 m. gegužės 30 d.) neįrengė ieškovės įsigytos parkingo vietos, kad ieškovė galėtų ja naudotis, nors tokią pareigą pagal sutarties 6.3 punktą turėjo. Taigi šiuo aspektu atsakovės neteisėti veiksmai konstatuotini (CK 6.246 straipsnis; 6.256 straipsnis). Byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad dėl tokių neteisėtų atsakovės veiksmų ieškovė negalėjo naudotis jai priklausančiu parkingu. Tačiau tam, kad atsakovės atžvilgiu būtų galima taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, būtina nustatyti ne tik neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį, bet ir žalos padarymo faktą ir jos dydį.
17. Ieškovės teigimu, ji patyrė 650 Eur dydžio nuostolių, kuriuos sudaro parkingo vietos nuoma tuo laikotarpiu, kai ieškovė neturėjo galimybės naudotis jai priklausančia parkingo vieta. Kaip minėta, pareiga įrodyti šią civilinės atsakomybės sąlygą tenka ieškovei (CPK 12, 178 straipsniai), tačiau ieškovė šioje byloje tokios pareigos neįvykdė (CPK 185 straipsnis). Vien teiginys, kad vidutinė parkingo nuomos kaina mėnesiui yra 50 Eur, nepateikiant jokių įrodymų nei kad ieškovė apskritai naudojosi mokamu parkingu ginčo laikotarpiu, nei tokių išlaidų dydį pagrindžiančių įrodymų, nėra pakankamas spręsti dėl ieškovės patirtų nuostolių fakto ir dydžio. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad įstatyme yra įtvirtinta, kad tuo atveju, jei šalis nuostolių dydžio negali tinkamai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostata, jog jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, reiškia, kad kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-701/2019). Ši nuostata taikytina tais atvejais, kai apskaičiuoti žalą praktiškai gali būti labai sudėtinga; ypač kai kurių deliktų atveju. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė jokių įrodymų nei kad naudojosi mokamomis parkavimo paslaugomis ginčo laikotarpiu, nei tokių išlaidų faktinį patyrimą, nors objektyviai tokius dokumentus galėjo pateikti. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, neatleidžia šalies nuo nuostolių fakto ir dydžio įrodinėjimo pareigos, ypač, kai patirtus nuostolius yra objektyviai įmanoma pagrįsti. Atsižvelgiant į tai, teismas atmeta ieškinio reikalavimą dėl 650 Eur dydžio nuostolių priteisimo, kadangi ieškovė neįrodė nuostolių fakto ir dydžio, kaip būtinos civilinės atsakomybės sąlygos.
18. Taigi, remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimai dėl nuostolių atlyginimo atmestini, kadangi ieškovė neįrodė egzistuojant visų atsakovės civilinės sutartinės atsakomybės sąlygų.
19. Atsižvelgiant į tai, atmestinas kaip nepagrįstas ir išvestinis reikalavimas dėl 109,02 Eur išlaidų priteisimo, susijusių su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu, kurias ieškovė patyrė sumokėdama nurodytą sumą už antstolio už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, pateiktą šioje byloje (CPK 6.249 straipsnio 4 dalis 2 punktas).
20. Atsakovė byloje taip pat įrodinėjo, kad šis ginčas yra tapatus jau išnagrinėtam ginčui kitoje civilinėje byloje Nr. e2-479-808/2019, kurioje priimtas įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. sprendimas, todėl, atsakovės teigimu, ši civilinė byla turi būti nutraukta CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu. Kasacinio teismo praktiko jei ieškiniai pripažįstami tapačiais, kai sutampa šie jų elementai: šalys, ieškinio dalykas, ieškinio faktinis pagrindas.
21. Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-479-808/2019 paduotu ieškiniu ieškovė prašė priteisti 523,75 Eur dydžio palūkanas už naudojimąsi ieškovės pinigais laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 31 d. iki 2018 m. kovo 16 d. Toks ieškinio reikalavimas buvo grindžiamas tuo, kad ieškovė pagal 2017 m. gegužės 4 d. sutartį sumokėjo atsakovei turto kainą (8 240 Eur), tačiau atsakovė neįvykdė savo sutartinės pareigos nuo 2017 m. gegužės 30 d. sudaryti galimybę ieškovei naudotis jos įsigytu nekilnojamuoju turtu. Tuo tarpu šioje byloje reiškiami reikalavimai dėl tiesioginių nuostolių atlyginimo, susijusių su atsakovės pareigos pabaigti ginčo objektų statybos (įrengimo) darbus neįvykdymu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nurodyti ieškiniai nėra tapatūs, kadangi nesutampa jų pagrindas ir dalykas. Todėl, priešingai nei teigia atsakovė, nėra pagrindo nutraukti bylos pagal ieškovės pareikštą ieškinį CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu.
22. Tiek prašydama atmesti ieškinį, tiek reikšdama priešieškinį atsakovė vadovaujasi šalių 2020 m. rugsėjo 11 d. pasirašytos taikos sutarties 6.5 punktu, kuriuo, be kita ko, ieškovė įsipareigojo nereikšti jokių reikalavimų ar pretenzijų dėl tiesioginių ar netiesioginių nuostolių dėl ginčo objektų (parkingo ir sandėliukų). Minėtos taikos sutarties 7 punkte nurodyta, kad pažeidus šią nuostatą, ieškovei kyla pareiga mokėti 10 Eur dydžio baudą už kiekvieną pažeidimo dieną. Vadovaudamasi šiomis nuostatomis atsakovė paduotu priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovės baudą už taikos sutarties 6.5 punkto pažeidimą. Ieškovės atsikirtimai iš esmės grindžiamu tuo, kad ji su šiais taikos sutarties punktais pasirašydama sutartį nesutiko, todėl jie nesukelia ieškovei teisinių įpareigojimų (pasekmių).
23. Šiame kontekste esminė aplinkybė yra ta, kad šalies atsisakymas kreiptis į teismą negalioja (CPK 5 straipsnio 2 dalis), nepriklausomai nuo to, sutiko su tokia nuostata ieškovė, pasirašydama taikos sutartį, ar ne. Dėl šios priežasties tas faktas, kad tarp šalių 2020 m. rugsėjo 11 d. pasirašytos taikos sutarties 6.5 punkte, be kita ko, įtvirtinta ieškovės pareiga nereikšti jokių reikalavimų ar pretenzijų dėl tiesioginių ar netiesioginių nuostolių dėl ginčo objektų, neriboja ieškovės teisės kreiptis į teismą reiškiant ieškinį dėl nuostolių atlyginimo ar kito pobūdžio reikalavimus, kaip ir nesudaro pagrindo nei atsisakyti priimti tokį ieškinį, nei jį atmesti. Tokia sutartinė nuostata, kuria ribojama šalies teisė kreiptis teisminės gynybos, nėra teisėta; atitinkamai negali būti tenkinamas priešieškinio reikalavimas priteisti iš ieškovės netesybas už neteisėtos sutartinės nuostatos nevykdymą. Atsižvelgiant į tai, atsakovės priešieškinis atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270-271 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priešieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.