Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2014-11-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-16-169/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-11-17
Bylos Nr.
1-16-169/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Violeta Erlickienė
Kaltinamasis
T. M.
(S)MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 17 d.Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Violeta Erlickienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vilijai Rukšėnienei,dalyvaujant prokurorei Vijoletai Meškauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. M., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis pagal individualios veiklos vykdymo pažymą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2011-01-26 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 213 straipsnio 1 dalį 20 MGL (2 600 Lt) dydžio bauda; 2) 2012-07-25 pagal BK 284 straipsnio 1 dalį viešaisiais darbais 3 mėnesiams, kas mėnesį dirbant po 30 valandų visuomenės labui, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis bausmę subendrinus su 2011-01-26 nuosprendžiu paskirta bausme, – viešaisiais darbais 3 mėnesiams, kas mėnesį dirbant po 30 val. visuomenės labui ir bauda 20 MGL (2 600 litų). 2013-03-05 nutartimi viešųjų darbų 3 mėnesiams bausmė pakeista į 13 parų arešto; 3) 2013-05-28 pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams; 4) 2013-08-12 pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 64¹ straipsnio 1 dalį, bausmę subendrinus pagal BK 64 straipsnio 1, 2 dalis su 2012-07-25 paskirta neatlikta bausme, – laisvės apribojimu 4 mėnesiams su 20 MGL (2 600 Lt ) dydžio bauda. 2013-10-10 nutartimi 2013-08-12 ir 2013-05-28 nuosprendžiais paskirtas bausmes subendrinus pagal BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalis, – laisvės apribojimu 11 mėnesių su 20 MGL (2 600 Lt) dydžio bauda; 5) 2013-10-22 pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 64¹ straipsnį, bausmę subendrinus pagal BK 64 straipsnio 1, 2 dalis su 2013-08-12 nuosprendžiu neatlikta bausme, – laisvės apribojimu 4 mėnesiams su 26 MGL (3 380 Lt) dydžio bauda. 2013-12-12 nutartimi vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 2013-10-10 nutartimi subendrintą bausmę subendrinus su 2013-10-22 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, – laisvės apribojimu 11 mėnesių su 26 MGL (3 380 Lt) dydžio bauda; 6) 2014-02-28 pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, – laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis ir 65 straipsniu, bausmę subendrinus su 2013-10-10 nutartimi subendrinta bausme ir su 2013-10-22 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, – laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams su 26 MGL (3 380 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 3 mėnesiams; 7) 2014-10-09 pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis bausmę subendrinus su 2014-02-28 nuosprendžiu paskirta bausme, – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams su 26 MGL (3 380 Lt/978 Eur) dydžio bauda,

kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 4 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. M. buvo perduotas teismui kaltinant pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (5 veikas), 215 straipsnio 1 dalį (5 veikas), 182 straipsnio 1 dalį (3 veikas), 182 straipsnio 3 dalį (2 veikas). 2014 m. rugpjūčio 14 d. teisiamajame posėdyje prokurorė, motyvuodama tuo, jog teisminio nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad nukentėjusysis V. G. kaltinamajam T. M. paprašius paskolinti po 50 litų, pats davė kaltinamajam savo mokėjimo kortelę „Visa Elektron“, išduotą AB SEB bankas, taip pat pats davė jam priklausančios elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis – mokėjimo kortelei suteiktą PIN kodą, todėl nors kaltinamasis disponavo svetima elektronine mokėjimo priemone ir jos duomenimis ir panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos duomenis bei atliko ne tik tas finansines operacijas, kurias jam buvo leista atlikti, kaltinamojo veiksmai negali būti kvalifikuojami pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, kadangi kaltinamasis nukentėjusiojo valia gavo iš jo jam priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę ir jos prisijungimo duomenis, suteikusius galimybę atlikti finansines operacijas. Nurodė, jog kaltinamajam įgavus galimybę disponuoti svetima mokėjimo priemone ir jos duomenimis, kaltinamojo veiksmai, nukreipti į svetimą turtą – nukentėjusiojo V. G. banko sąskaitoje esančius pinigus, turėtų būti vertinami kaip svetimo turto pagrobimas, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį, nes kaltinime pagal šias veikas turi būti nurodytos iš esmės skirtingos faktinės aplinkybės, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 256 straipsnio 1 dalimi, prašė kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis, o būtent tokiomis:

T. M. 2012 m. gegužės 7 d. apie 11 val. atvykęs pas nukentėjusįjį V. G. į namus, adresu (duomenys neskelbtini), ir gavęs jo sutikimą iš jam priklausančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, kaip paskolą išsigryninti 50 litų bei gavęs iš nukentėjusiojo „Visa Electron“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), su PIN kodu, jis tą pačią dieną 11.51.17 val. Senkelio g. 14A, Mažeikiuose esančiame bankomate Nr. ATM333 prisijungęs prie nukentėjusiojo banko sąskaitos išgrynino 400 litų;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2012 m. gegužės 7 d. 22.58.38 val. ir 22.59.19 val. jis tuo pačiu būdu ir tame pačiame bankomate išgrynino pinigus sumoje 200 litų ir 400 litų, tokiais savo neteisėtais veiksmais T. M. iš nukentėjusiojo V. G. banko sąskaitos pagrobė svetimą turtą – 950 litų grynųjų pinigų;

taip pat jis 2012 m. gegužės 10 d. apie 19 val. atvykęs pas nukentėjusįjį V. G. į namus, adresu (duomenys neskelbtini), ir gavęs jo sutikimą iš jam priklausančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, kaip paskolą išsigryninti 50 litų bei gavęs iš nukentėjusiojo „Visa Electron“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), su PIN kodu, jis tą pačią dieną 19.32.34 val. Senkelio g. 14A. Mažeikiuose esančiame bankomate Nr. ATM333 prisijungęs prie nukentėjusiojo banko sąskaitos išgrynino 300 litų, tokiais savo neteisėtais veiksmais jis iš nukentėjusiojo V. G. banko sąskaitos pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą – 250 litų grynųjų pinigų;

taip pat jis 2012 m. gegužės 11 d. apie 20 val. atvykęs pas nukentėjusįjį V. G. į namus, adresu (duomenys neskelbtini), ir gavęs jo sutikimą iš jam priklausančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, kaip paskolą išsigryninti 50 litų bei gavęs iš nukentėjusiojo „Visa Electron“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), su PIN kodu, jis tą pačią dieną 20.16.29 val. Senkelio g. 14A, Mažeikiuose esančiame bankomate Nr. ATM333, prisijungęs prie nukentėjusiojo banko sąskaitos išgrynino 200 litų, tokiais savo neteisėtais veiksmais iš nukentėjusiojo V. G. banko sąskaitos pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą – 150 litų grynųjų pinigų;

taip pat jis 2012 m. gegužės 12 d. apie 4 val. atvykęs pas nukentėjusįjį V. G. į namus, adresu (duomenys neskelbtini), ir gavęs jo sutikimą iš jam priklausančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, kaip paskolą išsigryninti 50 litų bei gavęs iš nukentėjusiojo „Visa Electron“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), su PIN kodu, jis tą pačią dieną 04.33.20 val. Senkelio g. 14A, Mažeikiuose esančiame bankomate Nr.ATM333, prisijungęs prie nukentėjusiojo banko sąskaitos išgrynino 400 litų, tokiais savo neteisėtais veiksmais iš nukentėjusiojo V. G. banko sąskaitos pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą – 350 litų grynųjų pinigų.

T. M., apklaustas teisiamajame posėdyje apie jam pareikštą kaltinimą ir žinomas bylos aplinkybes, kaltu neprisipažino ir parodė, jog nukentėjusysis V. G. pats prašė nuimti pinigus iš jo banko sąskaitos duodamas jam savo SEB banko mokėjimo kortelę ir pateikdamas prisijungimo prie banko sąskaitos duomenis, jis nukentėjusiojo prašymu nupirkdavo jam alkoholio, būdavo, kad palikdavo ir pinigų, o sau pasilikdavo tiek, kiek jam žadėdavo duoti nukentėjusysis. Nukentėjusysis jam skambindavo naktį, prašydavo atvažiuoti ir nupirkti svaigalų, kadangi jis alkoholikas, sakydavo, kad jam duos 200 litų. Apklausiant pagal pakeistą kaltinimą kaltinamasis tvirtino, kad jis pats alkoholio nukentėjusiajam nepirkdavo, jam atiduodavo pinigus, pats nukentėjusysis žinodavo, kur nueiti ir nusipirkti alkoholio. Parodė, jog jis nebūtų važiavęs išimti pinigų išgėrimui, jeigu nukentėjusysis nebūtų žadėjęs už atvažiavimą jam sumokėti.

Nukentėjusysis V. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pas jį atvykdavo kaltinamasis ir prašydavo paskolinti apie 50 litų. Kadangi grynų pinigų neturėjo, jis 2012-05-07, 2012-05-10, 2012-05-11 ir 2012-05-12 T. M. davė savo banko mokėjimo kortelę, prisijungimo prie jo sąskaitos, esančios SEB banke, PIN kodą ir leido nusiimti keturis kartus po 50 litų, t. y. viso 200 litų. Pasitikėdamas kaltinamuoju, kuris buvo jo žentas, būdamas neįgalus ir pats negalėdamas nueiti iki bankomato bei nuimti iš savo banko sąskaitos prašomų paskolinti pinigų, nukentėjusysis buvo įsitikinęs, kad iš sąskaitos buvo nuimta prašoma paskolinti suma. Tačiau 2012-05-24 nukentėjusysis sužinojo, kad jo banko sąskaitoje iš buvusių sutaupytų 1 980,70 litų yra nuimta 1 900 litų, o ne 200 litų, kuriuos jis leido T. M. nusiimti kaip paskolą, t. y. 2012-05-07 nuimta 1 000 litų, 2012-05-10 nuimta 300 litų, 2012-05-11 – 200 litų, 2012-05-12 – 400 litų. Iš nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jis žodžiu pareiškė pretenzijas dėl pinigų vagystės T. M., kuris pasiūlė, nukentėjusiojo žodžiais tariant susikauti ir jeigu jis laimės, nukentėjusysis privalės anuliuoti skolą. Nukentėjusiojo įsitikinimu T. M. pats pripažino, kad pavogė jo pinigus (1 t. 11, 13–16, 18-21 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Liudytoja apklausta J. M., kuri yra nukentėjusiojo dukra ir buvusi kaltinamojo sutuoktinė, teisme patvirtino, kad tėtis jai skambino ir sakė, jog T. M. pas jį atvažiavęs prašė banko kortelės jos vardu, nes šeimai reikia pinigų, tėtis davė banko kortelę ir leido nusiimti pinigų. Ji banko kortelės ir pinigų neprašė, t. y. neprašė, kad buvęs vyras jos vardu prašytų šeimai pinigų. Ji pamena, kad tėčiui sakė, jog ji neprašė jokių pinigų. Jai buvęs vyras jokių pinigų nedavė, tačiau nupirkdavo maisto, pildavo degalus į automobilį. Buvęs sutuoktinis jai sakė, kad buvo nuvažiavęs pas tėvą, prašė pas jį banko kortelės, kurią tėvas jam davė, tačiau nesakė, kad paėmė iš tėvo pinigus. Jos tėtis labai gėrė, buvo alkoholikas, todėl buvo sunku su juo išsiaiškinti, kaip buvo su pinigais. Tėvas su T. M. nesipyko, praktiškai su juo nebendravo, ji taip pat nebendravo, tada juo rūpintis dar nereikėjo. Tuo metu iš Vokietijos buvo grįžusi jos sesuo, kuri pykosi su T. M.. Jei ne sesuo, tėtis gal nebūtų ėjęs į policiją ir rašęs pareiškimą.

Liudytojas K. Š. parodė, kad jis atliko ikiteisminį tyrimą ir apklausė nukentėjusįjį V. G.. Nukentėjusysis parodė, kad T. M. ateidavo pas jį į namus ir prašydavo paskolinti pinigų, nukentėjusysis duodavo banko kortelę ir pasakė PIN kodą, jis pasitikėjo kaltinamuoju, nežinojo, kad bus nuimtos didesnės sumos pinigų. Nukentėjusiojo parodymai buvo nuoseklūs, nebuvo jokių abejonių, kad jis įvykius išsigalvojo. Nukentėjusysis neneigė, kad juo rūpinosi jo duktė ir T. M.. Nukentėjusysis mėgino susigrąžinti pinigus kalbėdamas su M. sakė, kad bijojo kaltinamojo, kai nepavyko pinigų susigrąžinti, parašė pareiškimą. Nukentėjusysis sakė, kad duodavo banko kortelę M., kad nupirktų maisto, sakė, kad kaltinamasis jo nupirkdavo ir atveždavo, kad būtų sakęs, jog dalis nuimtų pinigų buvo atiduota nukentėjusiajam, liudytojas neprisiminė.

2012 m. liepos 18 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, jog V. G. pateikė AB SEB banko sąskaitos išrašą, kuriame nurodyta jog nuo 2012-05-09 iki 2012-05-14 nuo V. G. sąskaitos per šešis kartus nurašyta 1 900 Lt lėšų (1 t., 15–27 b. l.).

2013 m. vasario 4 d. daiktų, dokumentų pateikimo bei apžiūros protokoluose konstatuota, jog V. G. pateikė AB SEB banko elektroninę mokėjimo kortelę „Visa Elektron“, banko sutartį, kurie apžiūrėti ir nufotografuoti bei pakvitavimu grąžinti nukentėjusiajam (1 t., 28–34, 35 b. 1.).

2012 m. gruodžio 3 d. AB SEB banko informacija apie V. G. laikotarpiu nuo 2012-05-01 iki 2012-05-31 sąskaitos finansines operacijas (1 t., 38–40 b. l.).

Baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. To paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinta viena iš pagrindinių baudžiamosios atsakomybės sąlygų, numatanti, jog pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Visi kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji, turi būti nustatyti patikimais, abejonių nekeliančiais įrodymais. Pareiga nustatyti, ar kaltininko veiksmai atitinka BK specialiosios dalies straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, tenka bylą nagrinėjančiam teismui, kuris savo teisinį vertinimą privalo motyvuotai išdėstyti teismo nuosprendyje. Teismo nuosprendžiui, kaip didžiausią teisinę galią turinčiam procesiniam dokumentui, yra keliami atitinkami reikalavimai – jis turi būti pagrįstas ir teisėtas. Teismo nuosprendis laikomas teisėtu tik tuo atveju, kai jis priimtas laikantis visų baudžiamojo proceso reikalavimų ir kai juo tiksliai bei tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Pagrįstu teismo nuosprendis pripažįstamas tik tada, jeigu jis priimtas išsamiai išaiškinus visas bylos aplinkybes, o jo išvados ir sprendimai pagrįsti teisiamajame posėdyje ištirtais abejonių nekeliančiais įrodymais.

BPK 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, jog kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įta-riamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas BPK nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Ši nuostata išreiškia nekaltumo prezumpciją. Ne-kaltumo prezumpcija savo turiniu apima in dubio pro reo principą, kuris reikalauja, kad visos abe-jonės, kylančios sprendžiant baudžiamąją bylą, būtų vertinamos kaltinamojo naudai. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.

Šioje byloje kaltinamojo T. M. kaltė iš esmės buvo grindžiama nukentėjusiojo V. G. parodymais. Kaltinamojo pozicija tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu buvo visiškai priešinga nukentėjusiojo parodymams, nes jis visada teigė, kad pinigus nuiminėjo nukentėjusiojo prašymu ir dalį nuimtų pinigų jam savo valia duodavo pats nukentėjusysis. Byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, jog kaltinamasis pagrobė svetimą, t. y. V. G. turtą. Ar pinigų paskolinti prašydavo kaltinamasis, ar pats nukentėjusysis prašydavo atvažiuoti ir nuimti pinigų jo reikmėms ir už tai duodavo pinigų kaltinamajam, nėra galimybės nustatyti, kadangi ši aplinkybė nebuvo tirta ikiteisminio tyrimo metu, o ją patikrinti teisminio nagrinėjimo metu nebuvo galimybės, kadangi dėl sunkios sveikatos būklės teisme nedalyvavo nukentėjusysis, o telefoninių skambučių išklotinių gavimo terminas jau seniai buvo praėjęs. Iš byloje esančių banko pateiktų duomenų matyti, kad laikotarpyje nuo 2012-05-07 iki 2012-05-12 buvo ne tik nuimti pinigai iš nukentėjusiojo banko sąskaitos, bet nuolat tikrinamas sąskaitos likutis. Galimai kaltinamasis sąskaitos likutį tikrindavo tam, kad vėl galėtų prašyti pinigų, nes patikrinus sąskaitos likutį 2012-05-12, 04.33 val. ir 04.34 val., sąskaita buvo ištuštinta, tada baigėsi kaltinamojo prašymai paskolinti pinigų. Tačiau kaltinamasis teigia, kad jis sąskaitos likutį tikrindavo tam, kad galėtų įsitikinti, jog sąskaitoje pinigų yra ir jų galėtų nuimti nukentėjusiojo prašymu. Šios abejonės, kuri kyla dėl galimo kaltinamojo nesąžiningumo, nėra galimybės pašalinti teisminio nagrinėjimo metu. Be to, papildomai iš banko gauti duomenys iš dalies patvirtina kaltinamojo parodymus, kad jis atspausdindavo kvitus, patvirtinančius pinigų nuėmimą (kiek ir kada buvo nuimta), kuriuos atiduodavo nukentėjusiajam. Iš tikrųjų dalis atliktų operacijų buvo patvirtinta atspausdintais kvitais. Ar tokie kvitai buvo pateikti nukentėjusiajam, nėra galimybės patikrinti, nes ši svarbi aplinkybė nebuvo tikrinta ikiteisminio tyrimo metu. Be to, nukentėjusysis pats duodamas savo banko kortelę ir pateikdamas prisijungimo prie savo banko sąskaitos duomenis, pažeidė banko duomenų konfidencialumą, pats sudarė sąlygas pažeisti banko duomenų apsaugą, pats iš karto nesidomėjo ir nepatikrino, kokios operacijos buvo atliktos jo banko sąskaitoje, tik praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui pareiškė pretenzijas kaltinamajam, kad kaltinamasis iš jo banko sąskaitos pavogė 1 700 litų. Dėl šių aplinkybių kyla pagrįstos abejonės dėl nusikalstamų veikų padarymo, išnaudojus visas galimybes minėtų abejonių pašalinti teisme nepavyko, todėl jos turi būti vertinamos kaltinamojo naudai ir kaltinamasis T. M. išteisintinas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Priėmus išteisinamąjį nuosprendį tuo pagrindu, jog kaltinamasis T. M. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nukentėjusiojo V. G. ikiteisminio tyrimo pareikštas 1 900 Lt dydžio civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti kaltinamajam T. M. panaikintina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – V. G. banko kortelė VISA Elektron ir šios kortelės sutartis, perduoti jam pagal pakvitavimą, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini teisėtam jos savininkui V. G. (BPK 94 straipsnio1 dalies 5 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297–305, 306, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

išteisinti T. M. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 4 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nuo nuosprendžio paskelbimo dienos kaltinamajam T. M. panaikinti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nukentėjusiojo V. G. ieškinį dėl 1 900 Lt turtinės žalos palikti nenagrinėtą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – V. G. banko kortelę VISA Elektron ir šios kortelės sutartį, perduotus jam pagal pakvitavimą, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti teisėtam jų savininkui V. G..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja Violeta Erlickienė