- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Data
- 2009-12-30
- Bylos Nr.
- II-513-289/2009
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginijus Stankevičius
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo D. S. skundą dėl Administracinės komisijos prie Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos panaikinimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. S. 2009 m. gruodžio 2 d. Administracinės komisijos prie Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nutarimu yra nubausta pagal ATPK 186 str. administracine nuobauda – 300 litų dydžio bauda už tai, kad ji 2009 m. rugsėjo 24 d. apie 23 val. 48 min. žinomai melagingai iškvietė policijos pajėgas į Tilžės g. 173-73 butą Šiauliuose.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. S. teismui pateiktame skunde ir savo paaiškinimuose teisme nurodė, kad su paskirta administracinė nuobauda ji nesutinka, nes nepadarė pažeidimo, numatyto LR ATPK 186 str. Tą dieną jos kaimynų bute iš tikrųjų buvo triukšmas, todėl ji iškvietė policiją. Ryte reikėjo keltis į darbą, todėl ir iškvietė policijos pareigūnus. Tame bute triukšmas būdavo dažnai. Su kaimynu Čapliku pradžioje tarėsi geruoju, bet jis jai atsakė, kad buto šeimininkai jiems pasakę neklausyti kaimynų ir daryti ką nori. Kai kvietė policijos pareigūnus, muzika grojo, o jiems atvykus, kaimynai muziką buvo išjungę. Išvykus pareigūnams po kurio laiko kaimynai vėl įjungė muziką. Ji gyvena virš jų, todėl jai viskas labai gerai girdisi. Po šio incidento praėjus 4 ar 5 dienoms šie kaimynai tame bute nebegyveno. Dabar tame bute gyvena jauna mergaitė, kuri jokio triukšmo vakarais nekelia. Gal sutapimas, o gal ne, bet, iš buto išsikėlus Čaplikui, jos dukros mašina buvo subraižyta. K. R. - Bockovich yra šio buto savininkė. Ji Lietuvoje nebegyvena, tik nuomoja šį butą nuomininkams. Tai jau ketvirti nuomininkai. Pradžioje tame bute neilgai, gal 4 mėnesius, gyveno tvarkinga šeima, kuri netriukšmaudavo, paskui apsigyveno vaikinas su mergina ir kėlė triukšmą, o po jų atsikraustė minėtasis Čaplikas, kuris taip pat triukšmaudavo. Policija atvažiavo ir jokio triukšmo negirdėjo, todėl viskas ir prasidėjo. Viskas prasidėjo nuo nuomininkų, nuo savininkės mamos, kuri prižiūri visą tvarką, samdo nuomininkus. Policijos nuovados pareigūnas D. B. jai pasakė: „...jie (nuomininkai) yra iš turtingų šeimų ir su jais kuo mažiau konfliktuok...“. Anksčiau kai jie triukšmaudavo, ji policijos nekviesdavo, o pati nueidavo ir įspėdavo, tačiau nuomininkai mažai reaguodavo. Apie tuos triukšmautojus ji sakė ir buvusiai bendrijos pirmininkei Tamulionienei, buvo pas nuovados pareigūną D. B.. Tamulionienė po vyro mirties gyvena pas dukrą, atrodo, Kaune. 2008 m. ji rašė pareiškimą dėl kito triukšmaujančio nuomininko gyvenusio tame bute. Tuokart atvažiavusi policija girdėjo triukšmą, o paskui nuovados pareigūnas D. B. rašė, kad jokio triukšmo nebuvo. Iš sveikatos priežiūros centro pareigūnų nebuvo išsikvietusi, tik, kai pas ją ateidavo pareigūnai dėl triukšmo, sakydavo, jog triukšmas girdisi. Tarnybinius pareiškimus dėl kitų nuomininkų triukšmavimo pareigūnai turėjo parašyti, jie sakė jai, kad parašys. Tai galėjo būti 2008 m. kovo mėnesį ir 2008 m. gegužės mėnesį. Tarnybiniuose pareiškimuose neatitinka laikas ir apklaustų gyventojų butų numeriai. Kaimynai pripažįsta, kad girdi triukšmą, bet bijo liudyti. S. K. gyvena 75-tame bute, V. U. gyvena 70-tame bute. Ji su šeima visą vasarą gyvena sodyboje ir grįžta tik spalio mėnesį. 75-to buto kaimynas R. T. ją susistabdė laiptinėje ir sakė, kad pareigūnai jo klausinėjo apie triukšmą. Jis jiems pasakęs, jog triukšmas būna ne kasdien. Iš šio žmogaus jokio paaiškinimo niekas nepaėmė, nors jai pats kaimynas pasakė, kad jo klausinėjo apie triukšmą. 70-tas butas yra trijų kambarių ir ribojasi su minimu butu vieno kambario siena. Ji gyvena virš 73–čio buto. Po 73-čiu butu yra 70-tas butas, kurio gyventojai vasarą jame negyvena. Su Čapliku buvo sudaryta nuomos sutartis per banką. Jis jai pats tą buvo sakęs, jog per mėnesį moka po 600 litų. Nežino, ar mokėjo į K. R. – Bockovich sąskaitą, ar į jos mamos. Su kitais nuomininkais jokios sutartys nebuvo sudaromos. Prašė panaikinti 2009 m. gruodžio 2 d. Administracinės komisijos prie Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nutarimu paskirtą nuobaudą ir bylą nutraukti.
Administracinę nuobaudą paskyrusios institucijos atstovė Ž. R., kad komisija pagrįstai nubaudė pareiškėją. Pagal surinktą medžiagą pareiškėjai buvo paskirta minimali Administraciniame teisės pažeidimų kodekse numatyta nuobauda, kadangi ši medžiaga buvo svarstyta dviejuose posėdžiuose ir pagal pirminį posėdžio protokolą medžiaga buvo persiųsta papildymui, t.y. kaimynų apklausai. Pagal pakartotinai surinktą medžiagą ir kaimynų parodymus komisija priėmė pagrįstą sprendimą. Paties triukšmo fakto komisijai tirti nereikia, nes komisija realiai to padaryti negali. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad triukšmas buvo, o atvykus pareigūnams dingo, galėjo būti, tačiau tai yra tik prielaida, kuria komisija remtis negali. Medžiagoje yra pagrindinis įrodymas – pareigūno rašytas tarnybinis pranešimas. Vadovaujantis kaip nešališko ir betarpiškai buvusio toje situacijoje pareigūno parodymais, komisija priėmė sprendimą, kad padarytas administracinis teisės pažeidimas bei buvo paskirta minimali nuobauda. Kitais įrodymais komisija remtis negalėjo, kadangi realiai jų gauti negalėjo, nes pati pareiškėja papildomų įrodymų neteikė. Komisija vadovavosi pagrindiniu įrodymu, t.y. policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu dėl melagingo iškvietimo. Nuvykę į įvykio vietą pareigūnai konstatuoja visas aplinkybes ir faktą, todėl atsako už fakto tikrumą. Palieka teismui spręsti dėl nuobaudos sumažinimo, kadangi komisija mažesnės skirti negali, nes numatytos yra jos ribos. Prašo skundo netenkinti.
Skundas tenkintinas dalinai, paskirta administracinė nuobauda – 300 litų dydžio bauda - naikintina, o administracinė byla grąžintina institucijai, įgaliotai surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, įpareigojant ją tinkamai kvalifikuoti padarytą teisės pažeidimą, nes administracinės bylos metu buvo padaryti pažeidimai, kurie galėjo turėti įtakos objektyviam ir visapusiškam bylos ištyrimui, reikia atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą.
ATPK 259 str. 1 d. sakoma, kad dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo tam įgaliotas pareigūnas surašo protokolą. ATPK 260 str. įtvirtina būtinus administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus. Minėto straipsnio 1 dalyje tarp kitų reikalavimų, nurodomos žinios apie pažeidėjo asmenybę, administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė, ATPK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. Minėtų normų pagrindu darytina išvada, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus. Neretai administracinio teisės pažeidimo protokolas vertinamas kaip procesinis dokumentas, kuriuo pradedama administracinė byla. Tačiau tai ne vienintelė, o kartais ir ne ta šio dokumento paskirtis. Pagal įstatymo reikalavimus, keliamus protokolo turiniui (ATPK 260 str.), galima teigti, jog tai procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir fiksuojami nustatyti įrodymai. Taigi, įstatymas protokolui suteikia specifines funkcijas, dėl kurių jis įgyja bent dvejopą reikšmę: procesinio dokumento, kuriame formuluojamas kaltinimas; dokumento, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą (ATPK 256 str. 2 d.). Nagrinėjamoje byloje D. S. 2009 m. spalio 7 d surašytame ATP protokole buvo suformuluota pažeidimo esmė ir nurodyti kaltinimai, t.y., kad ji, 2009 m. rugsėjo 24 d. apie 23 val. 48 min. žinomai melagingai iškvietė policijos pajėgas į Tilžės g. 173-73 butą Šiauliuose. Nurodyta, jog pažeidėja tokiais veiksmais padarė pažeidimą, numatytą ATPK 186 str. Remiantis tokiu surašytu ATP protokolu, pažeidėjai nutarimu buvo skirta atitinkama administracinė nuobauda. Su tokiu veiksmų kvalifikavimu teismas nesutinka, nes iš byloje esamų įrodymų negalima padaryti galutinių išvadų ar asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, įvykdė kokius nors pažeidimus ir kaip padaryti pažeidimai turėtų būti kvalifikuojami. Institucija, įgaliota surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato VPS Centro policijos nuovada surašiusi ATP protokolą, išskyrus vieno pareigūno tarnybinį pranešimą, nepateikė jokių kitų įrodymų, todėl administracinę bylą nagrinėjusi institucija - Administracinė komisija prie Šiaulių miesto savivaldybės tarybos pagrįstai bylą papildymui grąžino Centro policijos nuovadai, nurodydama apklausti kaimynus, t.y. surinkti naujus įrodymus (b.l. 24). Po atlikto papildomo tyrimo buvo apklausti dviejų butų kaimynai, kurių vienas (V. U. iš 70 buto) savame bute net negyvena ir jokių faktinių aplinkybių nurodyti negalėjo. Kitokių naujų įrodymų nebuvo surinkta. Nebuvo apklaustas ir vienas svarbiausių liudytojų namo 73 bute tuomet gyvenęs nuomininkas Čaplikas bei jo šeimos nariai. Iš byloje esančių įrodymų negalima spręsti, ar nurodytų laiku ir nurodytoje vietoje buvo sukeltas triukšmas, ar policijos pajėgos buvo kviečiamos žinomai melagingai. D. S. nurodyti asmenys nebuvo apklausiami, o jos nurodytos aplinkybės nebuvo tiriamos. Papildomo tyrimo metu būtina apklausti visus galimus liudytojus, namo kaimynus, t.y. 73 bute 2009 m. rugsėjo 24 d. gyvenusi nuomininką Čapliką, 75-to buto kaimyną R. T., kitų laiptinės butų kaimynus. Taip pat būtina patikrinti ar anksčiau (2008-2009 metais) dėl 73 bute keliamo triukšmo buvo kreipiamasi į policiją, jei taip, tai priimtų atitinkamų procesinių dokumentų nuorašus prijungti prie nagrinėjamos bylos. Dėl 73 bute galimai keliamo triukšmo apklausti buvusią namo bendrijos pirmininkę Tamulionienę. Atlikus šiuos bei kitus procesinius veiksmus galima spręsti D. S. veikos kvalifikavimo bei kaltės buvimo ar nebuvimo klausimus.
Teismas, neatlikus papildomo bylos aplinkybių tyrimo, negali pažeidėjos veikos tinkamai įvertinti bei jos kvalifikuoti. Priimtas nutarimas naikintinas, o byla grąžintina naujam nagrinėjimui institucijai, įgaliotai surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, įpareigojant ją surinkti visus būtinus įrodymus ir tinkamai kvalifikuoti padarytą teisės pažeidimą, nurodant konkrečiai padarytą veiką, atitinkančią norminių aktų reikalavimus bei apibrėžiant konkrečias keliamų kaltinimų ribas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str.1 d. 4 p.,
nutaria:
Skundą tenkinti dalinai.
Panaikinti D. S. 2009 m. gruodžio 2 d. Administracinės komisijos prie Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nutarimu pagal ATPK 186 str. paskirtą nuobaudą – 300 litų dydžio baudą ir administracinę bylą grąžinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato VPS Centro policijos nuovadai, t.y. institucijai, įgaliotai surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, įpareigojant ją surinkti visus būtinus papildomus įrodymus ir tinkamai kvalifikuoti padarytą teisės pažeidimą, nurodant konkrečiai padarytą veiką, atitinkančią norminių aktų reikalavimus bei apibrėžiant konkrečias keliamų kaltinimų ribas.
Nutartis per 10 d. nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliacine tvarka tiesiogiai arba per šį teismą Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui.