- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-19
- Bylos Nr.
- ATP-186-309/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-07-3-03103-2011-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Zigmas Kavaliauskas
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracine tvarka nubaustos A. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 2 d. nutarimo, kuriuo A. S. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje, padarymą skirta administracinė nuobauda – 3 000 Lt bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento Operatyvios kontrolės skyriaus vyresnioji specialistė Vaida Jankuvienė 2011 m. gruodžio 14 d. A. S. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį, kuriame nurodė, kad 2011 m. gruodžio 9 d. 9.30 val. grožio centre „(duomenys neskelbtini)“, adresu „(duomenys neskelbtini) g. „(duomenys neskelbtini), Šiauliai, atliktas kontrolinis patikrinimas, už prekę ir paslaugą sumokėta 14 Lt. Nustatyta, kad pinigus paėmė, t. y. grožio centre tikrinimo dieną dirbo soliariumo darbuotoja A. M., gim. „(duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad minėtu adresu savo patalpose soliariumo paslaugų veiklą vykdo A. S. pagal verslo liudijimą. Patikrinimui pateikta darbo sutartis, kurioje nurodyta, kad A. M. pradeda dirbti 2011-12-08, taip pat nurodyta, kad darbdavys yra fizinis asmuo, t. y. A. S.. Darbo sutartis pasirašyta A. S. ir A. M.. Patikrinimui pateiktas A. M. darbo pažymėjimas, pasirašytas A. S., kuriame nėra nurodyta data, darbo sutarties numeris. Nustatyta, kad A. M. dirbo soliariumo darbuotoja 2011-12-09, darbo sutartis su ja sudaryta, darbuotoja buvo supažindinta su darbu salone, aptartas jos atlyginimas. A. M. atliko A. S. pavestą darbą, t. y. realiai su darbuotoja buvo susitarta dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų: darbas dirbamas darbdaviui ir fiziniam asmeniui susitarus (darbas dirbamas darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui leidus, t. y. jo valia), asmuo dirbo tam tikrą rūšiniais požymiais apibrėžtą darbo funkciją – soliariumo darbuotoja (pardavinėjo įdegio kremus, teikė soliariumo paslaugas, iš klientų ėmė pinigus), asmuo dirbo paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai (darbuotojas nėra savarankiškas), dirba atlygintinai (sutartas atlygis). Nustatyta, kad A. S., kaip darbdavys, pranešimo apie A. M. priėmimą į darbą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui nepateikė. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad A. S., kaip darbdavys, būdama atsakinga pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 3 d., A. M. leisdama dirbti soliariumo darbuotojos darbą, sudariusi su ja rašytinę darbo sutartį, tačiau nepateikdama VSDFV teritoriniam skyriui pranešimo apie A. M. priėmimą į darbą pažeidė 2002 m. birželio 4 d. Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymu Nr. IX-926 patvirtinto Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 straipsnio 1 dalies 1 punktus nuostatas.
Apeliaciniu skundu panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 2 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teismui.
Šalies argumentai
Apeliantė nurodo, kad nesutinka su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-03-02 nutarimu, nes mano, kad jis yra nepagrįstas ir naikintinas.
Apeliantė mano, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nutarimu nepagrįstai sprendė, jog jos veiksmuose, užfiksuotuose 2011-12-09 administracinio teisės pažeidimo protokole, yra objektyvieji administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnyje požymiai. Apeliantės teigimu, teismų praktikoje, kuri yra aprobuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-07-14 dienos pasitarime, yra ne kartą pasisakyta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti pagal ATPK 41³ straipsnį, o darbą vertinti kaip nelegalų taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti esant nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo sudėties, objektyviuosius požymius:
Dirbamas darbas;Darbdavio ir dirbančiojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius (DK 93 straipsnis) - darbas turi būti dirbamas darbdaviui ir fiziniam asmeniui susitarus; asmuo dirba tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eina tam tikras pareigas; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai.Nėra laikomasi darbo sutarties sudarymo taisyklių (DK 99 straipsnis) - darbo sudėtis nėra sudaryta raštu arba darbo sutartis nėra pasirašyta darbdavio arba jo įgalioto asmens, arba darbo sutartis nėra pasirašyta darbuotojo; darbo sutartis nėra registruota darbo sutarčių registravimo žurnale; darbuotojui ne vėliau kaip prieš darbo pradžią nėra įteikiamas antras sutarties egzempliorius; darbuotojui ne vėliau kaip prieš darbo pradžią nėra įteiktas jo tapatybę patvirtinantis dokumentas (darbo pažymėjimas).
Šalies argumentai
Apeliantė teigia, kad byloje nėra nustatyta nė vieno 3 punkte nurodyto nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo sudėties, objektyviojo požymio t. y. tarp jos ir A. M. buvo sudaryta rašytinė darbo sutartis, pasirašyta abiejų sutarties šalių, ji buvo registruota darbo sutarčių registravimo žurnale, vienas darbo sutarties egzempliorius bei darbo pažymėjimas prieš darbo pradžią buvo įteikti A. M.. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai mano veiką kvalifikavo kaip nelegalų darbą. VSDFV teritoriniam skyriui pranešti apie darbo sutarties sudarymą ji turėjo teisę iki darbo dienos pabaigos (LR Vyriausybės 2007 04 25 d. nutarimu Nr. 435 patvirtintų Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatų 25.1 punktas). Administracinio teisės pažeidimo surašymo momentu, t. y. darbo sutarties sudarymo dieną, nesibaigus aukščiau nurodytam pranešimo VSDFV terminui, ji buvo informuota, jog ji, įsigijusi verslo liudijimą, negali būti darbdaviu, tą patį jai patvirtino telefonu ir VSDFV Šiaulių skyriaus darbuotojai, todėl atskiro pranešimo apie įdarbintą asmenį VSDFV Šiaulių skyriui ji negalėjo pateikti. Kadangi ji sudarė darbo sutartį, priėmė į darbą asmenį, t. y. leido jam dalyvauti jos vykdomoje individualioje veikloje, pažeidė LR Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1797 patvirtintų taisyklių 3 punktą, kuriame nurodytas baigtinis sąrašas asmenų, galinčių dalyvauti jos vykdomoje individualioje veikloje. Taigi, jos veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 172 straipsnyje, o ne ATPK 41³ straipsnyje, sudėties požymių, todėl apeliantės teigimu, skundžiamas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje naikintinas kaip nepagrįstas.
Apeliantė nurodo, kad jai buvo surašyti du administracinio teisės pažeidimo protokolai pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį:
1) 2011 12 06 LR VDI inspektorius darbo teisei Mantas Leščiauskas surašė administracinį teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodyta, jog ji, būdama grožio centro „(duomenys neskelbtini)“ savininkė, būdama darbuotojų atžvilgiu darbdaviu, neužtikrino, kad su darbuotoja A. M. ne vėliau kaip prieš darbo pradžią (2011 12 06) būtų sudaryta rašytinė darbo sutartis ir nustatyta tvarka pranešta VSDFV teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą, tuo pažeidė DK 99 straipsnio 2, 3 dalis, 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
2) 2011 12 14 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį dėl nelegalaus darbo, kuriame nurodė, jog 2011 12 09 d. 9.30 val. grožio centre „(duomenys neskelbtini)“ dirbo A. M., su kuria buvo sudaryta 2011 12 09 dienos darbo sutartis, tačiau apie jos įdarbinimą nebuvo pranešta VSDFV, tuo pažeidė 2002 06 04 Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymu Nr. DC-926 patvirtinto Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas. Abi administracinio teisės pažeidimo bylos buvo perduotos nagrinėti Šiaulių miesto apylinkės teismui, byloms suteikti bylų numeriai - A2.1.-3360-77/2011 ir A2.1-27-899/2012.
Šiuos administracinius teisės pažeidimus Šiaulių miesto apylinkės teismas laikė dviem atskirais administraciniais teisės pažeidimais ir nagrinėjo atskirose bylose.
Šalies argumentai
Apeliantės teigimu ATPK 33 straipsnyje numatyta, kad kai vienas asmuo padaro du arba daugiau administracinių teisės pažeidimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną teisės pažeidimą atskirai. Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas (pareigūnas), galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose. Iš šios ATPK 33 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos teisės normos formuluotės matyti, jog esminė sąlyga jos taikymui (teisės normos hipotezė) yra tai, kad tas pats asmuo turi padaryti kelis (du ir daugiau) administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas įstatymu yra pavesta nagrinėti tam pačiam organui (pareigūnui) bei yra objektyvi galimybė šias bylas nagrinėti kartu.
Apeliantė nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo bylos pagal abu jai surašytus administracinių teisės pažeidimų protokolus dėl dviejų pažeidimų buvo perduotos nagrinėti tai pačiai institucijai – Šiaulių miesto apylinkės teismui. Tokia situacija visiškai atitinka ATPK 33 straipsnio 2 dalies taikymo kriterijus, todėl pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas dvi atskiras administracinių teisės pažeidimų bylas ir priimdamas du atskirus nutarimus, t.y. atskirai paskirdamas administracines nuobaudas už 2011 12 06 ir 2011 12 09 administracinio teisės pažeidimo protokoluose konstatuotus pažeidimus, pažeidė ATPK 33 straipsnio 2 dalies nuostatas. Kadangi pirmosios instancijos teismas privalėjo už visus jai inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus, nustatęs šių administracinių teisės pažeidimų sudėtį, skirti subendrintą administracinę nuobaudą, o skirdamas administracines nuobaudas dviem atskirais nutarimais skirtingose administracinio teisės pažeidimo bylose, pažeidė jos, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ir apsunkino jos padėtį.
Apeliantės teigimu, dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių ji mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 2 d. nutarimas yra naikintinas ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, sprendžiant jos administracinės atsakomybės klausimą vienoje administracinio teisės pažeidimo byloje pagal ATPK 33 straipsnio nuostatas. Tokią praktiką dėl ATPK 33 straipsnio taikymo yra suformavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2007 06 29 d. nutartis N-756-737-07)
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Apeliaciniu skundu A. S. kelia kaltės padarius ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą klausimą, taip pat kelia nesubendrintų administracinių nuobaudų pagrįstumo klausimą, apylinkės teismo priimto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą ir patikrinęs įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad A. S. padarė ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Jos kaltę įrodo administracinio teisės pažeidimo byloje surinkta medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolas (2-5 b. l.); faktų fiksavimo pažyma (6-7 b. l.); A. M. ir A. S. paaiškinimai (8; 9 b. l.); operatyvaus patikrinimo pažyma (10 b. l.); darbo sutartis (11-12 b. l.); VSDFV Šiaulių skyriaus raštas (35 b. l.); apylinkės teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamos A. S. ir liudytojų V. Jankuvienės, A. M. duoti parodymai (26-28 b. l.).
Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, faktų fiksavimo pažymos, A. M. ir A. S. paaiškinimų, operatyvaus patikrinimo pažymos, darbo sutarties, apylinkės teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamos A. S. ir liudytojų V. Jankuvienės, A. M. duotų parodymų matyti, kad 2011-12-09 Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnų atlikto operatyvaus patikrinimo metu grožio centre „(duomenys neskelbtini)“ buvo rasta soliarumo darbuotoja dirbanti A. M.. A. M. ir A. S. 2011-12-09 sudarytoje darbo sutartyje nurodyta, jog A. M. dirbti pradeda nuo 2011-12-08, tačiau iš A. S. ir liudytojos A. M. parodymų nustatyta, kad A. M. realiai dirbti pradėjo 2011 m. gruodžio 9 d., t. y. tą pačią dieną, kurią ir buvo sudaryta darbo sutartis. Teisiniai santykiai tarp A. S. ir A. M. įforminti rašytine darbo sutartimi, nes turėjo darbo sutarties požymių: A. S. įsipareigojo mokėti A. M. darbo užmokestį, A. M. dirbo pagal A. S. nurodymus ir nustatytą darbo tvarką bei vykdė rūšiniais požymiais apibrėžtą darbo funkciją (dirbo soliarumų darbuotoja). Pagal DK 16 straipsnio 2 dalį A. S. buvo darbdavė, kadangi DK 16 straipsnio 2 dalis numato, jog darbdaviu gali būti kiekvienas fizinis asmuo. Nagrinėjamu atveju tarp A. S. ir A. M. susiklostę faktiniai santykiai, atitinka DK 93 straipsnyje nustatytus darbo sutarties požymius.
DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą (įstatymo redakcija Nr. XI-394, 2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 91-3925 (2009-07-31)). Iš šios normos matyti, kad nelegalus darbas apibūdinamas kaip darbas, esant DK 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties arba teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą.
Nagrinėjamu atveju A. M. atliekamas darbas turėjo DK 93 straipsnyje numatytus darbo sutarties požymius, buvo sudaryta darbo sutartis, tačiau apie asmens įdarbinimą nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui. Pranešimo apie asmenų įdarbino tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 435 patvirtinti Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatai“ (toliau – Nuostatai). Pagal Nuostatų 25.1 punktą (2008-05-07 nutarimo Nr. 444 redakcija, galiojusi A. S. inkriminuojamo pažeidimo padarymo metu) pranešimas apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžią pateikiamas apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžios dieną, išskyrus atvejį, kai vadovaujantis DK 99 straipsnio 5 dalimi su darbuotoju sudaroma darbo sutartis, pagal kurią darbo pradžios data yra vėlesnė nei darbo sutarties sudarymo data. Tačiau iš VSDFV Šiaulių skyriaus rašto (35 b. l.) matyti, kad A. S. 2011-12-09, t. y. darbos sutarties sudarymo su A. M. dieną, į VSDFV teritorinį skyrių raštu nesikreipė ir apie A. M. įdarbinimą nepranešė, tokiu būdu pažeidė DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Atsižvelgiant į tai, kad A. S. padarytas pažeidimas turi visus nelegalaus darbo, numatyto DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punkte, požymius, daroma išvada, kad jos padarytas pažeidimas pagrįstai kvalifikuotas pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį, o ne pagal ATPK 172 straipsnį (Komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimas).
ATPK 33 straipsnyje numatyta, kad kai vienas asmuo padaro du arba daugiau administracinių teisės pažeidimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną teisės pažeidimą atskirai. Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas (pareigūnas), galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose. Šiuo atveju prie pagrindinės nuobaudos gali būti prijungiama viena iš papildomųjų nuobaudų, kurias numato straipsniai dėl atsakomybės už bet kurį padarytą teisės pažeidimą.
Iš bylos medžiagos matyti, kad A. S. padaryti pažeidimai buvo užfiksuoti skirtingu laiku, t. y. 2011-12-06 ir 2012-12-09, pažeidimus užfiksavo ir administracinių teisės pažeidimų protokolus surašė skirtingi pareigūnai, be to administracinių teisės pažeidimų bylos Šiaulių miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjamos skirtingu laiku ir skirtingų teisėjų, todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas administracinių teisės pažeidimų bylų sujungti ir skirti subendrintą nuobaudą neturėjo teisinio pagrindo. Todėl apeliantės teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo už visus jai inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus, nustatęs šių administracinių teisės pažeidimų sudėtį, skirti subendrintą administracinę nuobaudą yra visiškai nepagrįsti.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas priimdamas 2012 m. kovo 2 d. nutarimą, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai įvertino bylose surinktus įrodymus, todėl priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti apylinkės teismo nutarimą ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teismui, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
A. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Palikti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 2 d. nutarimą nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.