Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. Ž. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – ir VMI).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja prašė B. K. atnaujinti terminą palikimui, atsiradusiam po jo motinos S. K., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priimti.

Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė S. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuri turėjo vienintelį sūnų B. K., gim. (duomenys neskelbtini), taigi jis buvo vienintelis pirmos eilės įpėdinis palikimui po S. K. mirties priimti. B. K. mirė (duomenys neskelbtini). Kadangi pareiškėja prižiūrėjo B. K. ir juo rūpinosi iki pat mirties, (duomenys neskelbtini) Oficialiuoju testamentu B. K. visą savo turtą paliko jai. Po B. K. mirties pareiškėja pagal (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą paveldėjo jo turtą: 3/15 dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/15 dalis kitų inžinerinių statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bei pinigines lėšas, buvusias (duomenys neskelbtini) sąskaitose. Šiuo metu ji prižiūri B. K. ir S. K. kapus, kadangi kitų artimų giminaičių jie neturi. Ji yra vienintelė testamentinė B. K. įpėdinė, įstatyminių įpėdinių nėra, kadangi velionis niekada nebuvo vedęs ir vaikų neturėjo.

Iki mirties S. K. gyveno ir savo gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini). Po jos mirties niekas į notarą dėl palikimo nesikreipė ir paveldėjimo byla nėra užvesta. Tik dabar paaiškėjo, kad po palikėjos S. K. mirties yra likę piniginių lėšų bankuose. Žinoma, kad pinigų yra (duomenys neskelbtini) banko sąskaitose, bet galimai, jų yra ir kituose bankuose. Kiek žinoma pareiškėjai, B. K. nežinojo apie tai, kad po jo mamos mirties yra likę piniginių lėšų bankuose ir jam per 3 mėnesius reikia kreiptis dėl palikimo priėmimo. Jis daug metų buvo neįgalus (turėjo nustatytą (duomenys neskelbtini) proc. darbingumo lygį), ligotas (sirgo lėtine (duomenys neskelbtini) liga, turėjo daug kitų ligų), nedidelio išsilavinimo, todėl nesuprato, kad turi ieškot savo mamos piniginių lėšų bankuose. Be to, jis visada manė ir visiems sakydavo, kad mama turto neturėjo ir niekur kreiptis nereikia. Taigi, B. K. nežinojo, kad turi kreiptis pas notarą, nes nežinojo apie palikėjos turtą – pinigines lėšas bankuose. Mano, kad B. K. terminą palikimui po savo motinos S. K. mirties praleido dėl svarbių priežasčių, kadangi sąžiningai klydo, jog palikimo po jos mirties nėra.

Pareiškėjos atstovė posėdžio metu prašė pareiškimą tenkinti jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad susidarė tokia situacija, jog po S. K. mirties liko nepriimtas palikimas. Palikėja turėjo vienintelį sūnų – B. K., kuris testamentu viską paliko pareiškėjai. Jau po B. K. mirties pareiškėja atsitiktinai sužinojo, kad S. K. turėjo pinigų atsiskaitomosiose sąskaitose, bet kiek konkrečiai ir kuriame banke, sužinoti nepavyko, kadangi bankai neteikė informacijos. Mirties dienai S. K. jokio registruotino ir vertingesnio turto neturėjo, todėl sūnui net nekilo mintis kreiptis dėl palikimo. Tiek S. K., tiek B. K. buvo ligoti ir nedidelio išsilavinimo žmonės. Terminas palikimui priimti praleistas dėl nežinojimo. Jei B. K. žinotų, kad motina paliko nemažą pinigų sumą, ypatingai tiems laikams, tikrai priimtų palikimą. Valstybė per tiek laiko taip pat palikimo nepriėmė. B. K. gimimo liudijime motinos vardas nurodytas Z., tikėtina dėl to, kad tais laikais – (duomenys neskelbtini) metais, vardai dažnai buvo iškraipomi. Šiuo atveju notarė spręs ir aiškinsis, ar B. K. ir S. K. sieja giminystės ryšiai. Jie palaidoti viename kape, kurį prižiūri pareiškėja, kadangi kitų artimųjų jie neturėjo.

Pareiškėja A. Ž. papildomai paaiškino, kad S. K. buvo jos mamos teta, todėl jie bendravo. Kai mirė ji ir pareiškėjos mama, ji toliau rūpinosi B. K., kuris yra jos antros eilės dėdė. S. K. niekada nieko nesakė apie pinigus banke. B. K. apie tuos pinigus taip pat nieko nežinojo, jam net teko skolintis mamos laidotuvėms, nes neturėjo pinigų, o ji pati tuo metu padėti negalėjo.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad neturi duomenų, kurie leistų patvirtinti ar paneigti pareiškėjos byloje įrodinėjamas aplinkybes. Todėl prieštaravimų byloje nereiškia ir prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš bylos duomenų matyti, kad B. K. (duomenys neskelbtini) išdavė Oficialų testamentą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo visą savo turtą, kuris priklausys jam mirties dieną, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko A. Ž.. (duomenys neskelbtini) B. K. mirė. A. Ž. (duomenys neskelbtini). Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu priėmė po B. K. mirties atsiradusį palikimą.

Taip pat nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kuri, pareiškėjos teigimu, yra B. K. motina. Iš (duomenys neskelbtini) bankas (duomenys neskelbtini) rašto „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad S. K. vardu (duomenys neskelbtini) bankas atidaryta sąskaita, kurios likutis tai dienai yra 1 662,42 EUR. Utenos rajono 1-ojo notarų biuro pateiktais duomenimis dėl S. K., mirusios (duomenys neskelbtini), turto paveldėjimo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) niekas nesikreipė, bylos užregistruotos nėra ir paveldėjimo teisės liudijimas į minėtos pilietės turtą neišduotas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis: 1) faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti; 2) kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo; 3) padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Nurodyto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad veiksmai apie palikimo priėmimą turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Jeigu šis terminas yra praleistas, tai pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismo gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Įstatymo normos (CK 5.57 straipsnis) konkrečiai nenurodo, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tačiau, atsižvelgus į susiformavusią teisminę praktiką, darytina išvada, kad termino praleidimo priežasčių svarbumą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo asmens valios ir jo pasirinkto konkrečioje teisinėje situacijoje elgesio ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis sužinoti duomenis apie palikimo atsiradimą arba turėjo įtakos jo valiai bei jo pasirinktam elgesiui taip, kad jis galėjo neteisingai suvokti šią teisinę situaciją.

Bylos duomenimis palikimas atsirado (duomenys neskelbtini), terminas jam priimti suėjo (duomenys neskelbtini). Termino priimti palikimą praleidimo priežastys yra tai, kad palikėja niekada niekam nepasakojo apie banke laikomus pinigus, B. K. dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes buvo įsitikinęs, jog paveldėtino turto nėra, kadangi jokio registruotino turto S. K. neturėjo, o apie pinigus jis nežinojo, B. K. buvo labai ligotas, silpnos sveikatos žmogus, nedidelio išsilavinimo, apie tai, kad liko nepaveldėtas S. K. turtas, B. K. testamentinė įpėdinė sužinojo atsitiktinai iš notarės. Sužinojusi, kad testatorius iki mirties nepriėmė motinos palikimo ir praleistas terminas palikimui priimti, jo testamentinė įpėdinė 2021 m. gegužės 10 d. kreipėsi į teisininkus pagalbos ir 2021 m. rugpjūčio 6 d. pateikė teismui pareiškimą dėl termino atnaujinimo. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad byloje nėra duomenų apie kitų įpėdinių pretenzijas į paliktą turtą. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apskritai apie S. K. galimus įpėdinius, kadangi 2021 m. rugpjūčio 12 d. Valstybės įmonės Registrų centro gyventojų registro pažymoje apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog S. K., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), buvo netekėjusi ir duomenų apie vaikus nėra. Suinteresuotas asmuo termino palikimui priimti atnaujinimui neprieštarauja.

Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad termino atnaujinimas nepažeis kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, todėl praleistas terminas atnaujintinas. Teismo vertinimu, tai atitiks ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis), jei notarei nustačius, jog B. K. ir S. K. sieja giminystės ryšys, palikimas bus priimtas šeimos nario. Teismas pripažįsta, kad palikimas per įstatymo nustatytą terminą nepriimtas dėl objektyvių, svarbių priežasčių, taigi terminas praleistas dėl svarbių, objektyvių ir pateisinamų priežasčių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 578 straipsnis, CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 291 straipsniu, 443 straipsniu, 578 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjos A. Ž. pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), terminą priimti palikimą, atsiradusį po S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini).

Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.