Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs L. Š. (toliau – L. Š.) apeliacinį skundą dėl 2016 m. gegužės 23 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nutarimo L. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. L. Š. 2016 m. gegužės 23 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nutarimu buvo pripažinta kalta pagal Lietuvos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 129 straipsnį, 123 straipsnio 1 dalį ir 123 straipsnio 5 dalį už tai, kad ji 2016 m. gegužės 1 d.,15.00 val., (duomenys neskelbtini), vairavo vairuotojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu nedraustą automobilį Nissan Almera, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį D. S., kuriam nebuvo atlikta valstybinė techninė apžiūra, neturėdama teisės vairuoti ir būdama neblaivi.

1.1. Už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 129 straipsnyje, L. Š. buvo paskirta 1158 (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių) eurų bauda, už ATPK 123 straipsnio 1 dalį – 28 (dvidešimt aštuonių) eurų bauda, už ATPK 123 straipsnio 5 dalį – 23 (dvidešimt trijų) eurų bauda. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, 2016 m. gegužės 23 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nutarimu, L. Š. buvo paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 1158 (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių) eurų bauda.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. L. Š. apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu L. Š. buvo pripažinta kalta pagal ATPK 129 straipsnį, 123 straipsnio 1 dalį ir 123 straipsnio 5 dalį. Ginčo dėl šių teisės pažeidimų nėra, o apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio teisės pažeidimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, abejoti apylinkės teismo išvadomis dėl L. Š. kaltės padarius jai inkriminuotus teisės pažeidimus, teisinio pagrindo neturi. Kadangi apeliaciniame skunde keliamas tik L. Š. paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, nurodant, kad nagrinėjamu atveju jai paskirta administracinė nuobauda yra per griežta, apeliacinės instancijos teismas, patikrina administracinio teisės pažeidimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ straipsnis).

6. Analizuojant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo turinį matyti, kad apylinkės teismas, spręsdamas L. Š. skirtinos administracinės nuobaudos klausimą, atsižvelgė į jai inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų padarymo aplinkybes bei apeliantės asmenybę, įvertino jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padariusi jai inkriminuotus teisės pažeidimus, gailisi dėl jų padarymo (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), bei jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, atsižvelgė į tai, kad praeityje L. Š. administracine tvarka bausta nebuvo, neteista, turi mažametį vaiką, dėl ko L. Š. paskyrė galutinę subendrintą administracinę nuobaudą ATPK 129 straipsnio sankcijos ribose, t. y. 1158 (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių) eurų baudą be transporto priemonės konfiskavimo, atitinkančią ATPK 129 straipsnio sankcijoje įtvirtintos administracinės nuobaudos minimumą.

7. Bendrosios administracinių nuobaudų už padarytus administracinius teisės pažeidimus skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ATPK 30 straipsnyje, remiantis kuriuo, nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nuo šių bendrųjų administracinės nuobaudos skyrimo taisyklių galima nukrypti tik ATPK 30¹ straipsnio pagrindu, pagal kurį, organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Tačiau, net ir esant tokiai galimybei, visgi akcentuotina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų.

7.2. Nagrinėjamu atveju, įvertinus pirmosios instancijos teismo išdėstytus argumentus dėl L. Š. paskirtos administracinės nuobaudos, jos dydžio, rūšies bei trukmės, jokių išimtinių aplinkybių, kurioms esant apeliantės atžvilgiu galėtų būti taikomos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos ir jų pagrindu švelninama L. Š. paskirta galutinė administracinė nuobauda, aukštesnysis teismas neįžvelgia. Tuo tarpu L. Š. apeliaciniame skunde dėstomi motyvai – tai, jog ji prisipažino padariusi jai inkriminuojamus teisės pažeidimus bei gailisi dėl jų įvykdymo, kad jokių pasekmių neteisėtas jos veikimas nesukėlė, jį augina nepilnametį vaiką, o jos finansinė padėtis yra sunki, aukštesniojo teismo įsitikinimu, yra svarbios tik administracinės nuobaudos skyrimui ATPK 129 straipsnio sankcijos ribose ir nesudaro pakankamo pagrindo dar labiau švelninti apeliantės atsakomybės. Konstatuojant šią išvadą, atkreiptinas apeliantės dėmesys ir į tai, kad visos šios aplinkybės, sutinkamai su skundžiamo Kėdainių rajono apylinkės teismo nutarimo turiniu, buvo įvertintos ir pirmosios instancijos teismo, skiriant jai minimalias ATPK 123 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje ir 129 straipsnio sankcijose numatytas administracines nuobaudas.

7.3. Atmetant L. Š. apeliacinį skundą, pabrėžtina ir tai, kad visas apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes (sunkią savo finansinę padėtį, tai, kad ji augina nepilnametį vaiką), prieš pažeisdama teisės normų reikalavimus privalėjo įvertinti pati apeliantė, o to nepadariusi, ji prisiėmė pasekmių, kilusių jai dėl padarytų teisės pažeidimų, riziką. Darant šią išvadą, pažymėtina ir tai, kad administracine nuobauda yra siekiama nubausti administracinį teisės pažeidimą padariusius asmenis, auklėti juos, kad laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat sulaikyti tiek patį teisės pažeidėją, tiek ir kitus asmenis nuo naujų teisės pažeidimų padarymo, todėl tai, kad jų paskyrimas sukelia teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, prastina jo gyvenimo kokybę, nelaikytina esmine aplinkybe, kurios pagrindu jam skiriama administracinė nuobauda turėtų būti švelninama ATPK 30¹ straipsnio pagrindu.

8. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad L. Š. skundžiamu apylinkės teismo nutarimu paskirta administracinė nuobauda nėra aiškiai per griežta ar neadekvati padarytiems teisės pažeidimams. Bendrųjų administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių pirmosios instancijos teismas nepažeidė, todėl keisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. nutarimą, vadovaujantis apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, teisinio pagrindo nėra. Tokiu būdu, ginčijamas pirmosios instancijos teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302¹² straipsnio 2 dalimi, teismas

nutaria:

L. Š. apeliacinio skundo netenkinti, Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.