Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2014-09-15 · Administracinė byla Nr. I-1332-283/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-15
Bylos Nr.
I-1332-283/2014
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00293-2014-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Dalytė Zlatkuvienė
Pareiškėjas
A.P.
Atsakovas
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo
A.Z.
Kategorijos
  • 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1332-283/2014Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00293-2014-8Procesinio sprendimo kategorija: 63.3.1.; 73. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2014 m. rugsėjo 15 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Dalytė Zlatkuvienė, rašytinio proceso tvarka spręsdama pareiškėjo A.P. skundo dėl žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto dalies panaikinimo atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui A.Z. priėmimo nagrinėti klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas A.P. skundu 2014-09-09 kreipėsi į administracinį teismą, prašydamas panaikinti 2006 m. vasario 2 d. parengto žemės sklypo, kadastro Nr.(duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo – parodymo akto 9 punktą, kuriame nurodyta, kad prie sklypo privažiuojama 4 m pločio keliu.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi tei­sę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Viešojo administravimo srityje yra priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne dėl visų jų gali būti paduoti skundai. Lietuvos vyriau­siasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreip­tis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų. Administraciniais aktais, dėl kurių galima paduoti skundą, laikomi visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, ir veiksmai (neveikimas), darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, t. y. sukeliantys tam tikras teisines pasekmes (2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje bylo­je Nr. AS-525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-146-391/2009). Tuo atveju, kai skundžia­mas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-143-560/2010 ).

Pareiškėjo skundžiamas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas buvo parengtas įgyvendinant teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą žemės reformos žemėtvarkos projektą. Pagal Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998-04-23 įsakymu Nr. 207 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintą Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodiką, žemėtvarkos projekto įgyvendinimo darbai apima suprojektuotų žemės sklypų ribų ir suprojektuotų kelių paženklinimą vietovėje, žemės sklypų kadastro duomenų bylų parengimą ir žemėtvarkos projekto patikslinimui reikalingų dokumentų parengimą. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnis nustato, kad skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniai padaliniai (2 dalis). To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, o 4 dalyje, - kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Panevėžio apygardos administracinio teismo disponuojamais Nekilnojamojo turto registro duomenimis, pareiškėjas A. P. nuosavybės teises į 0,33 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), įgijo pagal 2007-03-28 paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2007-03-28 turto pasidalijimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas savo nuosavybės teises į nurodytą sklypą įregistravo nuo 2007-04-24. Iki šios datos nuosavybės teisės į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo registruotos A.P., pareiškėjo tėvo, vardu. Pareiškėjo tėvui A. P. nuosavybės teisės į minėtą žemės sklypą buvo atkurtos Panevėžio apskrities viršininko 2005-06-30 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad valstybės įgaliotam viešojo administravimo subjektui priėmus sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, pareiškėjo A.P. skundžiamas žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas negali būti laikomas savarankišku viešojo administravimo subjekto priimtu administraciniu aktu, t. y. administraciniu aktu ar nustatyta tvarka priimtu kitu nustatytos formos dokumentu, kuriame išreikšta viešojo administravimo subjekto valia. Ribų paženklinimo – parodymo aktas tėra vienas iš nuosavybės teisių atkūrimo procedūros metu rengtų dokumentų, kuris galėjo būti skundžiamas Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio nustatyta tvarka. Priėmus sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, argumentai dėl šio dokumento galėjo būti teikiami įvardinto administracinio akto neteisėtumui pagrįsti.

Remiantis tuo, kas buvo nurodyta, atsisakoma priimti skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka ( ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Pareiškėjas prie skundo pridėjo dokumentą, patvirtinantį, kad už jo paduodamą teismui skundą yra sumokėtas 100,00 Lt dydžio žyminis mokestis. LITEKO - Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, nurodytą žyminį mokestį sumokėjo A.Z. Atsisakius priimti skundą, sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas (ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 42 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 105,106 ir 149 straipsniais,

nutaria:

atsisakyti priimti pareiškėjo A.P. skundą dėl žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto dalies panaikinimo kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

Nutarčiai įsiteisėjus, skundą ir pridėtus dokumentus grąžinti pareiškėjui.

grąžinti A.Z., a. k. (duomenys neskelbtini), terminale „PERLO paslaugos“ sumokėtą 100,00 Lt (28,96 Eur ) dydžio žyminį mokestį.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Panevėžio apygardos administracinį teismą.

Teisėja Dalytė Zlatkuvienė