Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. R. 2016-05-24, apie 14.24 val., V. M. P. g. 8, Vilnius, vairuodamas automobilį Lexus RX 450H, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį Opel Corsa, valst. Nr (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Taip I. R. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

Be to, I. R. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, vairuodamas automobilį Lexus RX 450H, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį Opel Corsa, valst. Nr (duomenys neskelbtini) ir jį apgadinęs, iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET reikalavimus.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas I. R. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad pripažįsta, jog galėjo padaryti žalą, bet dėl pasišalinimo nesutinka. Važiavo automobiliu Putino gatve, tai siaura gatvelė, ten buvo pastatyti 5–6 automobiliai. Sulaukė, kol atsilaisvino eismo juosta ir pradėjo manevrą. Praktiškai pravažiavo, liko tik motociklas, ir tada išvažiavo automobilis Opel, kuris važiavo į jo pusę. Automobilis Opel Corsa mažas, manė, kad ji pravažiuos, jis su savo automobiliu Lexus prisiparkavo ir laukė, kol Opel išvažiuos. Opel pradėjo daryti manevrus, kad pravažiuotų. Kaip suprato, jo ratas prisilietė prie šaligatvio. Keletą minučių taip buvo. Jis pabandė pravažiuoti į priekį, pravažiavo ir nuvažiavo. Negirdėjo jokių garsų. Po pusantros valandos jam paskambino, prisistatė policininkas, paklausė, ar gali atvažiuoti. Jis nustebo. Jam pasakė, kad sulaužė bamperį. Tuo metu buvo Molėtų plente. Įvykis įvyko Putino gatvėje. Jam atvažiuoti būtų užtrukę iki 40 minučių. Taip pat pasakė, kad lauktų kvietimo į policiją. Jis kitą dieną nuėjo į policiją, pareiškė, kaip buvo. Buvo sugretinimas. Ant jo automobilio Lexus nėra jokių apgadinimų. Tik buvo vienintelis apgadinimas, tai buvo 2012 metų apgadinimas. Ten iš anksčiau tas apgadinimas buvo. Jie paprašė atlikti ekspertizę. Pagal nuotraukas jį apkaltino, bet tai labai ginčytinas klausimas. Bėgti neturėjo jokio tikslo, jo stažas daugiau kaip 2 mln. km. Yra vairuotojas profesionalas. Jeigu būtų matęs, kad jo automobilis padarė apgadinimus, būtų niekur neišvažiavęs. Tikisi teismo teisingo sprendimo. Pripažįsta, kad padarė žalą, sutinka apmokėti. Kontakto tarp automobilių nepajuto, grojo muzika. Niekas jos nesivijo. Opel vairuotoją matė tik tuomet, kai policijoje buvo akistata. Kokia žala buvo padaryta, nežino, apie 70-100 EUR kainuotų padažyti. Gal ir jis užkabino priekiniu ar galiniu ratu, bet jo automobilio langai buvo uždaryti, grojo muzika, bėgti jokio tikslo nebuvo, nes automobilis draustas „Kasko“. Prašo priimti teisingą sprendimą.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju K. A. parodė, jog tyrėja su juo buvo susisiekusi. Neatsimena datos, kada. Važiavo iš Valančiaus gatvės į Putino g., suko į dešinę. Ten būna pastatyta daug mašinų. Kai važiavo, priešais priekyje buvo juodas visureigis, jis ir kita mašina turėjo prasilenkinėti. Jie pastovėjo, tada jau prasilenkinėjo lėtai ir prasilenkus pamatė, kad gale buvo atlipusi tos kitos mašinos dalis. Visureigis nuvažiavo. Vaikinas iššoko iš mašinos. Jis matė atsilupusią dali, jis bėgo pažiūrėti, koks automobilis nuvažiavo, paskui jis paklausė, kokie ten jo numeriai, jis pasakė. Vaikinas įsiminė jo numerius, todėl tyrėja jam ir paskambino. Jis tyrėjai atsakė elektroniniu paštu. Viskas vyko labai lėtai. Jis buvo atsidaręs langą. Atsisuko, nes išgirdo garsą, trakštelėjimą. Nuo 18 metų vairuoja, jau apie 9 metus. Iš patirties gali pasakyti, kad nežino, ar visureigio vairuotojas galėjo pajusti kontaktą. Jei su padanga kabino, tai galbūt ne. Jis negali atspėti, ar girdėjo, nežino. Visureigio vairuotojas tiesiog nuvažiavo, nestabtelėjo. Su nukentėjusiuoju vėliau nebendravo.

Teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusiuoju K. K. parodė, kad važiavo, kairėje pusėje buvo sustatytos mašinos, buvo didelis tarpas tarp mašinų. Jis pasitraukė prie krašto, tada kitas vairuotojas važiavo pro šoną, užkabino ir nuvažiavo. Pajuto stiprų kontaktą. Draudimui skambino, automobilio dar netvarkė. Prasilenkinėjant, kiek prisimena, lyg ir lėtai prasilenkimas vyko. Iš galo važiavo kitas automobilis, vairuotojas sakė, kad matė numerius. Kitas vairuotojas, kaltininkas, lyg ir pristabdė, nežino, kodėl. Jis vairuoja nuo 18 metų. Kito automobilio vairuotojas negalėjo nepajausti kontakto. Su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu nebendravo, tik buvo susitikę, kai buvo sugretinimas. Jo automobilis kontakto metu stovėjo, kitas automobilis judėjo.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas padarė KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). I. R. savo paaiškinime, duotame tyrimo metu, teigia, kad 2016-05-24 vairavo jam priklausančią transporto priemonę Lexus RX 450H, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Važiavo Vilniuje, Putino gatve, išilgai kurios jam iš dešinės pusės buvo pastatyti automobiliai. Praleidęs automobilį Mercedes Benz ir įsitikinęs, kad jam važiuoti daugiau niekas netrukdo, jis pradėjo manevrą apvažiuoti minėtus automobilius. Taigi, apvažiavęs beveik visus šiuos automobilius jis pamatė, kad iš už kampo jam priešais išvažiavo Opel markės automobilis. Minėto automobilio vairuotojas nenorėjo laukti, kada jis pabaigs minėtą manevrą, judėjo link jo. Jam liko apvažiuoti tik vieną pastatytą automobilį ir motociklą. Supratęs, kad esant tokiai situacijai apsilenkti bus sudėtinga, jis pasuko vairą į dešinę, glausdamasis kuo arčiau prie stovinčių transporto priemonių. Nepaisant jo veiksmų, tarpas pravažiuoti antram automobiliui buvo akivaizdžiai mažas. Tačiau Opel vairuotojas, matyt, kažkur skubėjo, nepanoro užleisti jam kelio ir pavažiuoti atbulas vieno automobilio korpusą, kad suteiktų jam galimybę tęsti judėjimą laisva juosta. Tam, kad jį praleistų ir atlaisvintų kairę judėjimo juostą, jis turėjo atbulas pravažiuoti 5-6 automobilius, todėl nusprendė sustoti ir suteikti Opel vairuotojui galimybę pačiam atlikti tokį rizikingą važiavimo manevrą tarp jo automobilio ir kelio sankasos bortelio akmens. Sulaukęs, kada jis pravažiuos iš kairės pusės nuo jo tiesiog per kelis centimetrus nuo jo džipo, važiavo toliau. Praėjus valandai po įvykio, į jo telefoną paskambino ir pranešė, kad įvyko eismo įvykis ir kad jo automobilis apgadino automobilio Opel bamperį. Šio manevro pašalinių garsų negirdėjo (b. l. 19)

Teismo posėdžio metu I. R. iš esmės pripažino savo kaltę apgadinus svetimą transporto priemonę, be to, jo kaltę padarius pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, patvirtina byloje surinktų duomenų visuma. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016-07-26 ekspertizės akte nurodyta, kad pagal tyrimui pateiktus duomenis vienareikšmiškai nustatyti eismo įvykio kilimo bei eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių „Lexus RX 450H“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurią vairavo I. R., ir automobilio „Opel Corsa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurią vairavo K. K., susidūrimo mechanizmą negalima. Šiuo atveju tikėtina, kad stovinčio automobilio „Opel Corsa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinio bamperio plastikinės apdailos kairė pusė buvo apgadinta judančio automobilio „Lexus RX 450 H“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekiniu kairiuoju ratu. Techniniu požiūriu tikėtina, kad šio eismo įvykio kilimą sąlygojo tai, kad automobilio Lexus RX 450h, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas esant užimtai jo važiavimo krypties eismo juostai, gatvės važiuojamosios dalies viduriu pravažiuodamas pro prieš priešais į V.M. P. g. įvažiavusį ir sustojusį automobilį Opel Corsa, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus. Tikėtina, kad automobilio Opel Corsa, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai buvo padaryti automobilio Lexus RX 450H, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kontakto priekiniu kairiuoju ratu, metu (b. l. 34). Iš Vilniaus apskrities VPK vyr. patrulio A. S. 2016-05-24 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016-05-25, apie 14.43 val., buvo gautas pranešimas, kad V. M. P. g. 8 apgadintas automobilis. Nuvykus nurodytu adresu kreipėsi K. K., kuris paaiškino, kad vairuodamas automobilį važiavo Putino g., kur pastebėjo priešais atvažiuojantį automobilį Lexus (duomenys neskelbtini) todėl sustojo, o Lexus automobilis pravažiuodamas pro automobilį jį užkabino ir pasišalino iš eismo įvykio vietos (b. l. 4); K. K. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad 2016-05-24, apie 14.35 val., vairavo automobilį Opel Corsa smėlio spalvos, priklausantį P. K., važiavo M. P. gatve link Kalinausko g. Iš priešingos pusės atvažiavo automobilis juodos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis sustojo, kad jis įvažiuotų į tarpą tarp automobilių jo pusėje ir jie prasilenktų, tačiau jis judėjo toliau ir pabrėžė jo automobiliui šoną. Po autoįvykio automobilis pasišalino iš eismo įvykio (b. l. 8); R. K. paaiškinimas, jog sėdėjo mašinoje, buvo atsilošusi, šiek tiek žiūrėjo pro vairuotojo pusės langą į žalumą. Kai išgirdo stiprų garsą pagalvojo, kad užkabino kokia nors mašina. Atsisuko į dešinę keleivio pusę ir pamatė, kad negali prasilenkti dvi mašinos. Opel markės mašina matyt stabtelėjo, nes priešais ją važiavo didelis džipas, o džipas atsitrenkęs į opelį toliau agresyviai važiavo jam per šoną. Po įvykio net nestabtelėjo ir nuvažiavo toliau. Žinoma, kad turėjo pajusti kontaktą vien jau iš garso, kurį išgirdo ji, nebent mašinoje buvo garsiai klausomasi muzikos (b. l. 9); Iš K. A. paaiškinimo matyti, kad automobiliai prasilenkinėjo šonu labai arti vienas kito. Visureigis tikrai judėjo, tačiau viskas vyko lėtu greičiu. Jis buvo atsidaręs langą ir išgirdo traškėjimo garsą priešais automobilyje ir pamatė, kad jau nuvažiuojant džipui toliau liko kabėti automobilio prieš jį šoninė korpuso dalis. Tada suprato, kad įvyko eismo įvykis. Tuomet viskas vyko greitai, nes prasilenkęs visureigio vairuotojas nuvažiavo, o pažeisto automobilio savininkas liko stovėti, iššoko iš automobilio ir bėgo vytis visureigį. Negali atsakyti, ar galėjo visureigio savininkas pajusti kontaktą, kadangi nėra vairavęs visureigio (b. l. 17); fotolentelėje atvaizduoti transporto priemonių apgadinimai (b. l. 19-26). Įvertinus surinktų duomenų visumą teismas daro išvadą jog jų pakanka konstatuoti, kad I. R. vairuodamas transporto priemonę Lexus (duomenys neskelbtini) nebuvo pakankamai apdairus, nepaliko tarpo iš šono ir apgadino Opel Corsa, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nors ekspertizės akte nurodyta tikėtina išvada, kad automobilio Opel Corsa, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai buvo padaryti automobilio Lexus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kontakto metu, transporto priemonių susidūrimo faktą eismo įvykio metu neabejotinai patvirtina teismo posėdyje apklaustų liudytojo K. A. ir nukentėjusiojo K. K. parodymai, kuriais pastarieji patvirtino, kad tarp transporto priemonių buvo kontaktas ir smūgio garsas. I. R. pažeidimas kvalifikuotinas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.

I. R. taip pat surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2016-05-24, apie 14.24 val., V. M. P. g. 8, Vilnius, vairuodamas automobilį Lexus RX 450H, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį Opel Corsa, valst. Nr (duomenys neskelbtini) ir jį apgadinęs, iš eismo įvykio vietos, pažeidęs KET reikalavimus.

Pažymėtina, kad pagal ATPK 9 straipsnio 1 dalį, administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino, t. y. veiką padarė tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 26 d. nutartis Nr. 2AT-7-3-2013 ir kt.). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis, susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2011). Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas I. R. proceso eigoje nuosekliai tvirtino, jog jis nepajuto, kad kliudė kitą automobilį. Pasak I. R., apvažiavęs beveik visus automobilius jis pamatė, kad iš už kampo jam priešais išvažiavo Opel markės automobilis. Minėto automobilio vairuotojas nenorėjo laukti, kada jis pabaigs minėtą manevrą, judėjo link jo. Jam liko apvažiuoti tik vieną pastatytą automobilį ir motociklą. Supratęs, kad esant tokiai situacijai apsilenkti bus sudėtinga, jis pasuko vairą į dešinę, glausdamasis kuo arčiau prie stovinčių transporto priemonių. Nepaisant jo veiksmų tarpas pravažiuoti antram automobiliui buvo akivaizdžiai mažas, tačiau Opel vairuotojas, matyt, kažkur skubėjo, nepanoro užleisti jam kelio ir pavažiuoti atbulas tiesiog vieno automobilio korpusą, kad suteiktų jam galimybę tęsti judėjimą laisva juosta. Tam, kad jį praleistų atlaisvintų kairę judėjimo juostą, jis turėjo atbulas pravažiuoti 5-6 automobilius, todėl nusprendė sustoti ir suteikti Opel vairuotojui galimybę pačiam atlikti tokį rizikingą važiavimo manevrą tarp jo automobilio ir kelio sankasos bordiūro akmens. Sulaukęs, kada jis pravažiuos iš kairės pusės nuo jo tiesiog per kelis centimetrus nuo jo džipo, važiavo toliau. Praėjus valandai po įvykio į jo telefoną paskambino ir pranešė, kad įvyko eismo įvykis ir kad jo automobilis apgadino Opelio bamperį, pašalinių garsų šio manevro negirdėjo. Tokius parodymus jis davė tiek apklausiamas teisme, tiek ir tyrimo metu. Netikėti šiais administracinėn atsakomybėn traukiamo I. R. parodymais teismas neturi pagrindo, kadangi jie nepaneigti byloje esančiais įrodymais. Nors įvykį tiesiogiai matę liudytojas K. A. ir nukentėjusysis K. K. apklausiami teisme parodė, jog girdėjo automobilių kontakto garsą, tačiau pažymėtina, jog I. R. sėdėjo važiuojančiame (judančiame) automobilyje, uždarytais langais, jo teigimu, klausėsi muzikos, todėl neatmetama galimybė, jog dėl transporto priemonės judėjimo bei kitų pašalinių garsų jis iš tiesų galėjo nepajusti kontakto, priešingai nei atrodo asmenims, kurie įvykį stebėjo iš šalies. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad, kaip matyti iš teismo posėdžio metu peržiūrėto vaizdo įrašo, I. R. po automobilių kontakto nuvažiavo toliau nesustojęs. Teismas vertina ir tai, jog nors nukentėjusysis K. K. teigė, kad kontaktas buvo stiprus, K. A. parodė, kad išgirdo tik traškėjimą, viskas vyko greitai, nes prasilenkęs visureigio vairuotojas nuvažiavo, negalėjo atsakyti, ar visureigio savininkas galėjo pajusti kontaktą, kadangi nėra vairavęs visureigio. Iš byloje užfiksuotų automobiliams padarytų apgadinimų matyti, jog šie apgadinimai nėra žymūs, taigi savaime kontaktas buvo nestiprus, braukiamojo pobūdžio, taigi objektyviai keliantis mažesnį garsą. Be to, iš I. R. teisme duotų paaiškinimų matyti, jog jo vairuotas automobilis eismo įvykio metu buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, todėl mažai tikėtina, jog asmuo, apsidraudęs privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, vengtų atsakomybės už padarytą nežymią žalą. Taip pat byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog I. R. būtų vairavęs transporto priemonę, būdamas neblaivus. Teismo nuomone, visos šios išvardintos aplinkybės ir abejonės vertintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (in dubio pro reo) ir sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo I. R. veiksmai jam pasitraukiant iš įvykio vietos nagrinėjamu atveju nevertintini kaip tyčinis pasitraukimas iš eismo įvykio vietos vengiant atsakomybės, todėl teismas konstatuoja, jog I. R. veiksmuose nėra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Atsižvelgiant į tai, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal šį ATPK straipsnį jo atžvilgiu nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (padarytas visuomenei pavojingas KET pažeidimas), pažeidėjo asmenybę – dirbantis, aukštojo išsilavinimo, pažeidimo padarymo metu neturėjo galiojančių nuobaudų. Pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, I. R. skirtina ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas minimalus. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir tokio dydžio nuobauda šiuo atveju padės pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatytus nuobaudos tikslus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 24, 30 straipsniais, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

I. R. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) dydžio baudą.

I. R. nutraukti administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, teiseną nesant pažeidimo įvykio ir sudėties.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, pažeidimo identifikavimo numerį (ROIK) 16061333221 ir įmokos kodą 1001. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka.

Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 313 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.