Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-07-04 · Administracinė byla Nr. I3-2306-426/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-07-04
Bylos Nr.
I3-2306-426/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-07958-2023-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rūta Miliuvienė
Pareiškėjas
D. Č.
Atsakovas
Lietuvos Kalėjimų tarnybai
Administracinė byla Nr. I3-2306-426/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07958-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. liepos 4 d.Vilnius
Regionų administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė,dalyvaujant pareiškėjui D. Č., jo atstovėms N. G., O. S., atsakovės atstovei R. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) per „Zoom“ programą išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. Č. skundą atsakovei Lietuvos Kalėjimų tarnybai dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas D. Č. patikslintame skunde teismo prašo panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – LKT) direktoriaus 2023 m. liepos 26 d. įsakymą Nr. V-586 (duomenys neskelbtini) (toliau – Įsakymas).

Pareiškėjas skunde teigia, kad LKT direktoriaus 2023 m. liepos 10 d. įsakymas Nr. V-525 (duomenys neskelbtini) (toliau – Įsakymas Nr. V-525) buvo panaikintas Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos (toliau – LTPF) rašto Nr. Nr. 4-11 pagrindu, nors atrankoje dalyvavę asmenys nereiškė pretenzijų dėl įvykusios atrankos ir jos rezultatų. Akcentuoja, kad tik atrankos dalyviai galėjo ginti savo pažeistas teises, o profesinė sąjunga būti profesinės sąjungos nario atstovė, tačiau profesinės sąjungos raštas neturėjo įtakoti vykusios atrankos rezultatų panaikinimo. Pareiškėjas aiškina, kad šiuo atveju nebuvo atliktas tarnybinis ar aplinkybių patikrinimas, siekiant tinkamai įvertinti situaciją, nepateikta išvada ar pažyma, kuria remiantis būtų galima panaikinti įvykusios atrankos rezultatus. Pažymi, kad ne kiekvienas pareigos profesinės sąjungos narį skirti į atrankos komisiją pažeidimas yra pagrindas pripažinti priimtą sprendimą neteisėtu ir kad LKT turėjo vertinti galimo pažeidimo pobūdį atrankoje dalyvavusiems pareigūnams, o ne tiesiog atsižvelgti į formalius pažeidimus, panaikinant Įsakymą ir atrankos rezultatus.

Pareiškėjas skunde taip pat aiškina, kad atsakovė, priimdama ginčijamą Įsakymą, nesilaikė viešojo administravimo subjektui keliamų rūpestingumo ir atidumo reikalavimų, teisės aktų nuostatų. Teigia, jog buvo pažeisti jo teisėti lūkesčiai, taip pat teisingumo, proporcingumo ir protingumo principai ir sprendimas panaikinti atrankos rezultatus yra akivaizdžiai neproporcingas ir priimtas vien formaliais pagrindais. Pareiškėjas daro išvadą, jog sudarant atrankos į LKT Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus viršininko pareigas komisiją (toliau – Komisija) nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, dėl to galėjo būti priimtas nepagrįstas ir neproporcingas sprendimas, todėl 2023 m. liepos 10 d. įsakymas Nr. V-525 ir atrankos rezultatai neturėjo būti panaikinti.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad pagrįstai galima manyti, jog vadovaujantis VTS 28 straipsnio 3 dalimi, M. K. buvo atstovaujamas profesinės sąjungos, nes Komisijoje dalyvavo LTPF narė – Komisijos pirmininkė R. K.. Paaiškina, kad LKT yra pasirašiusi šakos kolektyvinę sutartį su LTPF, todėl jos atstovė į atrankos komisijos sudėtį buvo iš karto įtraukta. Komisijos pirmininkė, LTPF narė, buvo susipažinusi su pretendentų duomenimis, todėl pareiškėjas mano, jog tai sudaro pagrindą teigti, kad LTPF buvo informuota apie profesinės sąjungos nario dalyvavimą atrankoje.

Pareiškėjas taip pat teigia, kad Komisija turėjo pakankamai laiko susipažinti su kandidatų duomenimis ir nustatyti, ar kandidatas priklauso profesinei sąjungai, tačiau to nepadarė, todėl mano, jog tai sudaro pagrindą nepanaikinti Įsakymo Nr. V-525 ir įvykusios atrankos rezultatų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovės skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, jog mano, kad atsakovo direktorius negalėjo vadovautis Viešojo administravimo įstatymu (toliau – VAĮ) bendro pobūdžio norma ir panaikinti savo sprendimą. Akcentavo, kad specialios teisės normos šiuo atveju nėra.

Atsiliepimas

Atsakovė LKT su pareiškėjo skundu nesutinka.

Atsakovė atsiliepime paaiškina, kad Atrankos į laisvas vidaus tarnybos sistemos pareigūno pareigas tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ (toliau – Aprašas), reglamentuoja atrankos į laisvas vidaus tarnybos sistemos pareigūno (toliau – pareigūnas), išskyrus vykdančių kriminalinę žvalgybą, pareigas statutinėse įstaigose organizavimo ir vykdymo tvarką.

Personalo administravimo funkcijų centralizuoto atlikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 507 „Dėl Personalo administravimo funkcijų centralizuoto atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 1 punktu LKT personalo administravimo funkcijos buvo perduotos Nacionaliniam bendrųjų funkcijų centrui (toliau – NBFC).

Personalo valdymo skyriaus (toliau – PVS) vedėja D. K. NBFC 2023 m. gegužės 30 d. pateikė prašymą Nr. 1S-3044 paskelbti atranką į statutinio valstybės tarnautojo (Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus viršininko) pareigas (toliau – PVS Prašymas), nurodė, kokius dokumentus turi pateikti dalyvaujantys atrankoje asmenys.

LKT direktorius 2023 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. V-400 (duomenys neskelbtini) paskelbė atranką į laisvas Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus viršininko pareigas (toliau – Atranka) ir minėto įsakymo 3 punkte nurodė, kokią informaciją ir dokumentus pretendentai turi pateikti.

Atsiliepimas

Atsakovė nurodo, kad tiek PVS Prašyme, tiek LKT direktoriaus įsakyme Nr. V-400 nebuvo numatyta, kad kandidatai, priklausantys profesinėms sąjungoms, apie tai turi informuoti LKT. Nei VTS, nei Apraše nenumatyta, kaip ir kokiu būdu kandidatai turi informuoti LKT apie priklausymą profesinei sąjungai.

Pareiškėjas ir M. J. pateikė ir informaciją, jog yra Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos nariai. Ši informacija LKT jau buvo žinoma anksčiau, nes minėti asmenys jau buvo dalyvavę atrankose.

LKT nurodo, kad 2023 m. birželio 23 d. raštu Nr. 1S-3646 „Dėl profesinės sąjungos atstovo skyrimo dalyvauti atrankoje“ Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinę sąjungą informavo apie planuojamą atranką ir kad joje dalyvaus profesinės sąjungos atstovai – pareiškėjas ir M. J.. Atsakovė atkreipia dėmesį, jog tik šie du kandidatai pranešė apie priklausymą profesinei sąjungai. M. K. apie tai, kad priklauso LTPF, informacijos nepateikė.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime pažymi, kad nei VTS, nei Apraše nenumatyta, kaip ir kokiu būdu kandidatai turi informuoti apie priklausymą profesinei sąjungai. LKT, tikrindama kandidatų dokumentus, tikrino PVS Prašyme ir LKT direktoriaus įsakyme Nr. V-400 nurodytus dokumentus ir informaciją, tačiau netikrino duomenų apie atskirai kiekvieno kandidato priklausymą profesinei sąjungai, nes teisės aktai neįpareigoja tokios informacijos tikrinti, nereglamentuoja tikrinimo tvarkos, o tik pažymi, kad jeigu statutinėje įstaigoje yra įsteigta profesinė sąjunga ir atrankoje dalyvaujantis pareigūnas yra šios profesinės sąjungos narys, vienas atrankos komisijos narys turi būti šios profesinės sąjungos atstovas (Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto, toliau – VTS 28 straipsnio 3 dalis).

Atsakovė nurodo, kad Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinė sąjunga 2023 m. birželio 28 d. raštu Nr. 3-69 „Dėl profesinės sąjungos atstovo skyrimo dalyvauti atrankoje“ informavo, kad į Resocializacijos skyriaus komisijos sudėtį siūlo įtraukti profesinės sąjungos narį Z. S. (Z. S.), Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus specialistą.

LKT direktorius, žinodamas, kad Atrankoje dalyvaus kandidatai, priklausantys profesinei sąjungai, 2023 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-525 (duomenys neskelbtini) sudarė Atrankos komisiją ir pavedė jai 2023 m. liepos 19 d. organizuoti Atranką. Į Komisijos sudėtį įtraukė ir Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos narį, pareiškėjo ir M. J. atstovą Z. S., tačiau neįtraukė kandidato M. K. profesinės sąjungos atstovo, nors turėjo ir privalėjo tai padaryti, taip užtikrinant Atrankoje dalyvausiantiems asmenims lygias teises.

Atsakovė akcentuoja, jog neturint informacijos, kad M. K. priklauso LTPF, vadovaujantis LKT direktoriaus Įsakymu Nr. V-525, 2023 m. liepos 19 d. įvyko pretendentų į LKT Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus viršininko pareigas pretendentų atranka, kuri užfiksuota 2023 m. liepos 19 d. pretendentų į Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus viršininko pareigas atrankos protokolu (toliau – Protokolas). Protokole užfiksuota, kad pareiškėjas užėmė pirmąją vietą ir Atranką laimėjo.

LTPF 2023 m. liepos 21 d. gautas raštas Nr. 4-115 „Dėl neteisėto direktoriaus įsakymo ir jo pagrindu neteisėtai organizuotos atrankos“, kuriame nurodyta, kad į atrankos Komisiją, pažeidus VTS 28 straipsnio 3 dalį, neįtrauktas M. K. atstovas, LTPF narys, todėl prašė panaikinti Atrankos rezultatus.

Atsakovė pažymi, kad tik gavus LTPF raštą Nr. 4-115 paaiškėjo, jog M. K. nebuvo atstovaujamas savo profesinės sąjungos atstovo, dėl to Atranka vyko pažeidžiant lygiateisiškumo principą bei VTS 28 straipsnio 3 dalį. LKT direktoriaus Įsakymas Nr. V-525 priimtas pažeidžiant lygiateisiškumo principą bei pareigą į Komisijos sudėtį įtraukti profesinių sąjungų atstovus. M. K. profesinės sąjungos atstovo neįtraukimas į komisijos sudėtį ne tik sudarė Atrankos kandidatams nevienodas sąlygas ir teises, tačiau ir neleido šiam dalyviui pasinaudoti PSĮ 10, 15, 18 straipsniuose įtvirtintomis garantijomis profesinei sąjungai ginant jo darbo, ekonomines ir socialines teises bei interesus.

LKT, nepatikrindama aplinkybių dėl M. K. priklausymo profesinei sąjungai, minėtą principą pažeidė, dėl to kandidatas negalėjo pasinaudoti visomis jam įstatymais numatytomis teisėmis ir garantijomis.

LKT direktorius, įvertinęs visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, atsižvelgdamas į LTPF rašte Nr. 4-115 išdėstytas faktines aplinkybes ir nustačius atrankos procedūrinius neatitikimus, siekdamas, kad atrankos procedūra būtų vienoda visiems pretenduojantiems į tarnybą asmenims, o Atrankos rezultatai būtų skaidrūs, aiškūs ir teisingi, 2023 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. V-586 (duomenys neskelbtini) (toliau – Įsakymas Nr. V-586) pripažino netekusiu galios LKT direktoriaus Įsakymą Nr. V-525 ir laikė negaliojančiu šiuo įsakymu sudarytos Komisijos 2023 m. liepos 22 d. protokolinį sprendimą Nr. LV-33843.

Atsakovė akcentuoja, kad pareiškėjo skundo argumentai, jog Įsakymas Nr. V-525 ir Atrankos rezultatai panaikinti LTPF rašto pagrindu ar vien todėl, kad nustatytas formalus teisės aktų pažeidimas, paneigtini. Aptariamas direktoriaus Įsakymas Nr. V-525 panaikintas dėl to, kad juo pažeista imperatyvi VTS 28 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, dėl to Atranka vyko pažeidžiant lygiateisiškumo principą bei neužtikrinant kandidatui M. K. teisių ir garantijų, kurias turėjo kiti kandidatai. Atsakovė nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad LKT direktoriaus Įsakymas V-525 buvo panaikintas LTPF rašto Nr. 4-11 pagrindu. Ištyrus LTPF rašte nurodytas aplinkybes, taip pat įvertinus LKT padaryto pažeidimo pobūdį, kuris yra esminis, nuspręsta pripažinti netekusiu galios Įsakymą Nr. V-525 ir jo pagrindu sudarytos Komisijos protokolinį sprendimą.

Atsakovė akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju atrankos Komisijos sudarymo tvarkos pažeidimas negali būti laikomas formaliu ar mažareikšmiu, nes prieštarauja imperatyvioms VTS 28 straipsnio 3 dalies nuostatoms, pažeidžia kandidatų lygiateisiškumo principą, neužtikrinant visiems vienodas sąlygas būti atstovaujamiems profesinės sąjungos atstovų. Nors pareiškėjas skunde teigia, kad Atrankos rezultatus galėjo skųsti tik dalyvavę kandidatai dėl jų subjektinių teisių pažeidimų, bet ne profesinė sąjunga, tačiau šie argumentai paneigtini, nes Įsakymas panaikintas ne skundo pagrindu, o dėl LKT padarytų ir nustatytų teisės aktų pažeidimų bei lygiateisiškumo principo nesilaikymo, sudarant kitiems kandidatams išskirtines teises ir garantijas, skirtingas nei kandidatui M. K.. Nors pareiškėjas skunde teigia, kad šioje situacijos LTPF atstovo dalyvavimas Komisijoje nebūtų pakeitęs, tačiau LKT privalo laikytis teisės aktų reikalavimų ir užtikrinti visiems asmenims lygias teises ir garantijas, todėl šis pareiškėjo argumentas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

Atsiliepimas

Atsiliepime atsakovė nurodo, kad nei pareiškėjas, nei Atrankos dalyviai neskundė Komisijos 2023 m. liepos 22 d. protokoliniu sprendimu Nr. LV-33843 priimto sprendimo dėl atrankos rezultatų ar pačios Atrankos procedūros.

Atsakovė atsiliepime nurodo, kad Įsakymu Nr. V-525 Atrankos komisijos pirmininke buvo paskirta R. K., kuri yra tos pačios profesinės sąjungos (LTPF) narė kaip ir kandidatas M. K.. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad ji buvo skirta ne kaip šio kandidato, bet kaip LKT atstovė ir darbuotoja. Akcentuoja, kad Įsakyme Nr. V-525 aiškiai išskiriamas profesinės sąjungos atstovas ir Komisijos pirmininkė bei kiti nariai ir nenurodoma, jog R. K. būtų profesinės sąjungos atstovė, todėl, atsakovės nuomone, paneigtini pareiškėjo skundo argumentai dėl R. K. atstovavimo M. K. Komisijoje. Pateikti paaiškinimai ir įrodymai atsakovei leidžia laikyti, jog nei R. K., nei kiti Komisijos nariai nežinojo apie M. K. priklausymą LTPF. Taip pat iš LTPF bei M. K. negautas raštas ar kita informacija apie jo priklausymą LTPF.

Atsakovė pažymi, kad skirtingai nei teigia pareiškėjas, Komisijos nariai neturėjo galimybės tinkamai ištirti, ar Atrankoje dalyvaujantys kandidatai priklauso profesinėms sąjungoms, nes vadovaujantis Aprašo 45 punktu, Komisijos nariai su pretendentų dokumentais supažindinami ne mažiau kaip prieš 2 dienas iki vyksiančios atrankos.

Atkreipia dėmesį, kad šioje skundžiamu įsakymu pareiškėjui nebuvo užkirstas kelias lygiais pagrindais dalyvauti tolimesnėje atrankoje į Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus viršininko pareigas, todėl ir dėl šios priežasties LKT direktoriaus Įsakymas Nr. V-525 neturėtų būti naikinamas. LKT direktorius sprendime pripažinti netekusiu galios aptariamą Įsakymą Nr. V-525 ir jo pagrindu priimtame Komisijos protokoliniame sprendime siekė ištaisyti VTS 28 straipsnio 3 dalies pažeidimą. LKT direktorius 2023 m. liepos 26 d. Įsakymu Nr. V-586 (duomenys neskelbtini) panaikino Įsakymą Nr. V-525 ir Komisijos 2023 m. liepos 22 d. protokolinį sprendimą Nr. LV-33843. Įsakymas Nr. V-586 netenkina pareiškėjo. Atsakovė paaiškina, kad minėto sprendimo panaikinimui, skirtingai nei teigia pareiškėjas, neturėjo būti organizuojamas tarnybinis patikrinimas, nes jas organizuojamas tada, kai gaunama oficiali informacija apie galimą pareigūno ar valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą, ko šiuo atveju nebuvo, todėl teismo prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu LKT atstovė paaiškino, kad palaiko atsiliepime išdėstytus argumentus, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismas,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl LKT direktoriaus 2023 m. liepos 26 d. įsakymo Nr. V-586 (duomenys neskelbtini) teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis bylos medžiaga, nustatyta:

LKT organizavo atranką į Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus viršininko pareigas. LKT direktorius 2023 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-525 (duomenys neskelbtini) sudarė tokios sudėties atrankos komisiją: R. K.-L., Lietuvos kalėjimų tarnybos Resocializacijos koordinavimo skyriaus viršininkė (Komisijos pirmininkė); L. R., Lietuvos kalėjimų tarnybos Resocializacijos koordinavimo skyriaus vyriausioji specialistė (Komisijos pirmininkės pavaduotoja); L. N., Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių l-ojo kalėjimo viršininkas; V. V.-K., Lietuvos Kalėjimų tarnybos Personalo valdymo skyriaus psichologė; Z. S., Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus specialistas, Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos suderintas atstovas. Minėtu įsakymu nustatė, kad Komisijos sekretoriaus funkcijas vykdys Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro atstovas ir pavedė Komisijai vykdyti atranką į Pravieniškių l-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus viršininko pareigas (faktinė darbo vieta – Pravieniškių 1-asis kalėjimas) 2023 m. liepos 19 d. 09.00 val., nuotoliniu būdu „Microsoft Teams“ platformoje.

Iš byloje pateikto 2023 m. liepos 19 d. LKT pretendentų į Pravieniškių 1-ojo kalėjimo resocializacijos skyriaus viršininko pareigas atrankos protokolo matyti, kad atrankos Komisiją sudarė 2023 m. liepos 10 d. įsakymu paskirti atrankos komisijos nariai, o atrankoje dalyvavo keturi pretendentai – D. Č., L. G., M. J. ir M. K.. Atranka į Pravieniškių l-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus viršininko pareigas vyko 2023 m. liepos 19 d. 09.00 val., nuotoliniu būdu „Microsoft Teams“ platformoje. Įvertinus kiekvienam pretendentui skirtus balus pripažinta, kad 1-ą vietą užėmė pareiškėjas (44,15 balai), 2-ą vietą – pretendentė L. G. (surinkusi bendrą 42,5 balų sumą); 3-ą vietą – pretendentas M. J. (surinkęs 40,5 balų) ir 4-tą vietą – M. K. (34 balai). Protokole nurodyta, kad atranką laimėjo D. Č.. Iš Protokolo metaduomenų matyti, kad jį 2023 m. liepos 19 d. pasirašė – R. K.-L., L. R., L. N., V. V.-K. ir Z. S.

LTPF 2023 m. liepos 21 d. pateikė raštą Nr. 4-115 „Dėl neteisėto direktoriaus įsakymo ir jo pagrindu neteisėtai organizuotos atrankos“ (toliau – Raštas), kuriame nurodo, kad LKT direktoriaus 2023 m. liepos 10 d. sudaryta atrankos į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus viršininko pareigas Komisija, į kurios sudėtį neįtrauktas LTPF atstovas.

VTS 28 straipsnio 3 dalyje nustatyta; „Jeigu statutinėje Įstaigoje veikia profesinė sąjunga ir atrankoje dalyvaujantis pareigūnas yra šios profesinės sąjungos narys, vienas atrankos komisijos narys turi būti šios profesinės sąjungos atstovas. Kitais atvejais atrankos komisijoje stebėtojų teisėmis dalyvauja darbo tarybos atstovas“.

Atrankoje į LKT Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus viršininko pareigas dalyvavo Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos narys M. K. Vadovaujantis įstatymo nuostatomis, vienu atrankos Komisijos nariu turėjo būti paskirtas LTPF narys. Apie atranką profesinė sąjunga nebuvo informuota, todėl nebuvo suteikta galimybė deleguoti atstovą. Taigi, atrankos Komisija buvo sudaryta pažeidžiant teisinį reguliavimą, minėtas atsakovės direktoriaus įsakymas priimtas pažeidžiant VTS nuostatas, todėl yra neteisėtas. LTPF prašė panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio 3 dalies nuostatoms prieštaraujantį Tarnybos direktoriaus 2023 m. liepos 10 d. įsakymą Nr. V-525 (duomenys neskelbtini) ir panaikinti šios atrankos Komisijos 2023 m. liepos 19 d. vykdytos atrankos į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus viršininko pareigas rezultatus.

LKT direktorius, vadovaudamasis VAĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktu, VTS 28 straipsnio 3 dalimi, Aprašu, atsižvelgdamas į Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos 2023 m. liepos 21 d. rašte Nr. 4-115 išdėstytas faktines aplinkybes, nustačius atrankos į Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus viršininko pareigas vykdymo procedūrinius neatitikimus, 2023 m. liepos 26 d. priėmė įsakymą Nr. V-586. Buvo konstatuota, kad vienas iš pretendentų neturėjo galimybės būti atstovaujamas profesinės sąjungos, kurios narys jis yra. Direktorius, siekdamas, kad atrankos procedūra būtų vienoda visiems pretenduojantiems į tarnybą asmenims, o atrankos rezultatai –skaidrūs, aiškūs ir teisingi, pripažino netekusiu galios Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. liepos 10 d. įsakymą Nr. V-525. Pripažino negaliojančiu LKT direktoriaus 2023 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-525 sudarytos Komisijos 2023 m. liepos 22 d. protokolinį sprendimą Nr. LV-33843 ir įpareigojo Personalo valdymo skyrių iš naujo sudaryti atrankos komisiją, organizuoti jos posėdį, atsižvelgiant į atrankos vykdymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.

Pareiškėjas, nesutikdamas su priimtu Įsakymu kreipiasi į teismą, prašo jį panaikinti.

VAĮ 2 straipsnio 5 dalis reglamentuoja, kad administracinis sprendimas teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei.

VAĮ 3 straipsnio 6 punkte numatytas lygiateisiškumo principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas administracinius sprendimus, turi atsižvelgti į tai, kad įstatymui visi asmenys lygūs, ir negali varžyti jų teisių ar teikti jiems privilegijų dėl jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės ir turtinės padėties, seksualinės orientacijos, išsilavinimo, religinių ar politinių pažiūrų, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitu aplinkybių.

VAĮ 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešojo administravimo subjektas gali pripažinti netekusiu galios savo arba įstatymų nustatytais atvejais žemesnio pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto priimtą:1) neteisėtą administracinį sprendimą; 2) teisėtą administracinį sprendimą, jeigu administracinio sprendimo pripažinimas netekusiu galios yra leidžiamas pagal kitus įstatymus arba jeigu administracinis sprendimas yra sąlyginis ir per nustatytą laikotarpį asmuo nustatytų sąlygų neįvykdo.

VTS 28 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad atrankoje į laisvas pareigūno pareigas gali dalyvauti tos pačios ar kitos statutinės įstaigos pareigūnai, atitinkantys šio statuto 8 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytus reikalavimus ir pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. Atrankos metu įvertinama pretendentų profesionalumas, tarnybinė veikla, tinkamumas eiti pareigas, į kurias pretenduojama, vidaus tarnybos trukmė einant konkrečias pareigas, turima kvalifikacija, būtina naujoms pareigoms eiti.

To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad duomenys apie skelbiamas atrankas į laisvas pareigūno pareigas skelbiami ministerijos ir atitinkamos centrinės statutinės įstaigos interneto svetainėse, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytas pareigybes. VTS 28 straipsnio 3 dalyje imperatyviai numatyta, kad jeigu statutinėje įstaigoje yra įsteigta profesinė sąjunga ir atrankoje dalyvaujantis pareigūnas yra šios profesinės sąjungos narys, vienas atrankos komisijos narys turi būti šios profesinės sąjungos atstovas.

Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo (toliau – PSĮ) 10 straipsnyje numatyta, kad Profesinės sąjungos gina savo narių darbo ir ekonomines socialines teises bei interesus. To paties įstatymo 15 straipsnis garantuoja, kad profesinės sąjungos atstovauja savo nariams ir įstatymų nustatyta tvarka gina savo ir savo narių teises ir teisėtus interesus valstybės ir savivaldybių institucijose bei įstaigose. Pagal to paties įstatymo 18 straipsnį profesinės sąjungos turi teisę reikalauti iš darbdavio panaikinti jo sprendimus, kurie pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymų numatytas darbo, ekonomines bei socialines profesinių sąjungų narių teises.

Atrankos į laisvas vidaus tarnybos sistemos pareigūno pareigas tvarkos Aprašas reglamentuoja atrankos į laisvas vidaus tarnybos sistemos pareigūno, išskyrus vykdančių kriminalinę žvalgybą, pareigas statutinėse įstaigose organizavimo ir vykdymo tvarką.

Aprašo 6 punkte numatyta, kad sprendimą dėl atrankos organizavimo, atsižvelgdamas į pareigūnų poreikį, priima asmuo, turintis teisę skirti pareigūną į pareigas, o sprendimą dėl atrankos organizavimo į laisvas apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų viršininkų pavaduotojų ir policijos komisariatų viršininkų pareigas apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų viršininkų teikimu priima policijos generalinis komisaras.

Aprašo 7 punktas įtvirtina, kad apie atranką skelbiama atitinkamos ministerijos ir atitinkamos centrinės statutinės įstaigos interneto svetainėse. Papildomai apie atranką gali būti skelbiama atitinkamos statutinės įstaigos, organizuojančios atranką, interneto svetainėje, pasirinktame šalies dienraštyje, taip pat vietos spaudoje ar kitose visuomenės informavimo priemonėse.

Aprašo 10 punkte nurodyta, kad pretendentas, išskyrus pretendentą į statutinės įstaigos vadovo ar jo pavaduotojo pareigas, atranką organizuojančios įstaigos struktūriniam padaliniui ar asmeniui, atliekančiam personalo administravimo funkcijas, o jeigu statutinėje įstaigoje pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. vasario 7 d. nutarimą Nr. 126 „Dėl buhalterinės apskaitos ir personalo administravimo funkcijų atlikimo centralizuotai“ personalo administravimo funkcijos atliekamos centralizuotai, įstaigai, centralizuotai atliekančiai personalo administravimo funkcijas (toliau – Centras), privalo pateikti: 10.1. rašytinį prašymą leisti dalyvauti atrankoje (toliau – prašymas), kuriame nurodomas pretendento vardas, pavardė, nekarinis pareigūno laipsnis ir einamos pareigos, ir jei turi, elektroninio pašto adresas, Apraše nustatytai informacijai pateikti; 10.2. asmens tapatybę ir pilietybę bei išsilavinimą patvirtinančius dokumentus; 10.3. gyvenimo aprašymą; 10.4. kitus skelbime apie atranką nurodytus dokumentus, būtinus patvirtinti pretendento atitiktį pareigybės aprašyme nustatytiems specialiesiems reikalavimams.

Aprašo 33 punkte numatyta, kad atrankai vykdyti atranką organizuojančios įstaigos vadovo įsakymu iš ne mažiau kaip 5 narių sudaroma atrankos komisija. Atrankos komisijos nariais gali būti skiriami tik tie asmenys, kurie yra išklausę mokymo atrankos klausimais programą. Ši nuostata netaikoma profesinės sąjungos atstovui, kuris skiriamas atrankos komisijos nariu. Atrankos komisija sudaroma pasibaigus dokumentų priėmimo laikui ir ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki atrankos komisijos posėdžio dienos. Aprašo 34 punkte nustatyta, kad Įsakyme dėl atrankos komisijos sudarymo nurodomi atrankos komisijos pirmininkas, atrankos komisijos pirmininko pavaduotojas, kiti atrankos komisijos nariai ir atrankos komisijos sekretorius, kuris nėra atrankos komisijos narys.

Aprašo 35 punktas nustato, kad į atrankos komisijos narius turi būti paskirtas būsimasis tiesioginis pretendento vadovas arba jį pavaduojantis pareigūnas ir profesinės sąjungos atstovas VTS 28 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta tvarka. Aprašo 45 punkte numatyta, kad atrankos komisijos nariams pretendentų pateikti dokumentai susipažinti pateikiami likus ne mažiau kaip 2 darbo dienoms iki atrankos komisijos posėdžio dienos.

Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, Personalo valdymo skyriaus (toliau – PVS) prašymas buvo paskelbtas laikantis Aprašo 10 punkte numatytų reikalavimų, pagal jame numatytą tvarką buvo nurodyta, kad norintys dalyvauti asmenys, privalo pateikti: 1. Rašytinį prašymą leisti dalyvauti konkurse/atrankoje; 2. Asmens tapatybę ir išsilavinimą patvirtinančius dokumentus ir šių dokumentų kopijas; 3. Gyvenimo aprašymą; 4. Užpildytą Pretendento anketą (Bausmių vykdymo sistemos pareigūnų rengimo ir tarnybos organizavimo taisyklių 1 priedas); 5. Kitus dokumentus, būtinus patvirtinti pretendento atitiktį pareigybės aprašyme nustatytiems specialiesiems reikalavimams; 6. Sutikimą dėl asmens duomenų tikrinimo; 7. Asmens, pretenduojančio dirbti valstybės tarnyboje, pateiktą užpildytą privačių interesų deklaraciją.

Aprašo 6 punktas reglamentuoja, kad sprendimą dėl atrankos organizavimo, atsižvelgdamas į pareigūnų poreikį, priima asmuo, turintis teisę skirti pareigūną į pareigas.

Bylos medžiaga patvirtina, jog LKT direktorius įsakymu paskelbė atranką į laisvas Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus viršininko pareigas, nurodydamas kokią informaciją ir dokumentus pretendentai turi pateikti. Įvertinus minėtus dokumentus nustatyta, kad tiek PVS prašyme, tiek LKT direktoriaus įsakyme Nr. V-400, nebuvo nurodyta ir prašyta, kad kandidatai, priklausantys profesinėms sąjungoms, apie tai turi informuoti LKT. Vertinant pateiktus dokumentus nustatyta, kad visi dalyviai tinkamai užpildė paraiškas dalyvauti konkurse, visi pretendentai atitiko Statuto 8 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytus reikalavimus bei pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus, pateikė nurodytus dokumentus. Pažymėtina, kad LKT, laikydamasi VTS 28 straipsnio 3 dalyje numatyto imperatyvaus įpareigojimo, užtikrino profesinės sąjungos atstovo dalyvavimą atrankoje, atsižvelgusi į pareiškėjo ir M. J. pateiktą informaciją, kad jie yra Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos nariai. Daugiau panašaus pobūdžio prašymų ar tokios informacijos apie priklausymą profesinei sąjungai kiti kandidatai nepateikė, tačiau, atsižvelgiant į tai, kokią informaciją ir dokumentus pretendentai turėjo pateikti, matyti, kad informacijos pateikimas apie priklausymą profesinei sąjungai ir nebuvo privalomas, tad kliūčių vykdyti numatytą atranką nebuvo. Įsakymo Nr. V-525 turinys patvirtina, jog LKT, laikydamasi VTS 28 straipsnio 3 dalies imperatyvaus reikalavimo, į komisijos sudėtį įtraukė Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos narį, pareiškėjo ir M. J., atstovą Z. S.. Vadovaujantis Įsakymu, 2023 m. liepos 19 d. įvyko pretendentų į LKT Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus viršininko pareigas pretendentų atranka, kuri, kaip matyti iš bylos medžiagos, užfiksuota 2023 m. liepos 19 d. pretendentų į Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus viršininko pareigas atrankos protokolu, iš kurio matyti, kad iš Atrankoje dalyvavusių pretendentų, D. Č. (pareiškėjas) užėmė pirmąją vietą ir paskelbtą Atranką laimėjo.

Teismas pažymi, kad Atranka įvyko LKT neturint informacijos, jog M. K. priklauso LTPF, nes, kaip jau minėta, pats pretendentas prašymo skirti atstovą nepateikė, o LKT neturėjo informacijos apie pretendento priklausymą profesinei sąjungai. Bylos duomenys įrodo, jog LKT po atrankos buvo informuota, kad M. K. nebuvo atstovaujamas profesinės sąjungos atstovo, dėl ko Atranka pagrįstai pripažinta vykdyta pažeidžiant lygiateisiškumo principą bei VTS 28 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą imperatyvią nuostatą.

Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto asmenų lygybės principo turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant; konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas reiškia žmogaus teisę būti traktuojamam vienodai su kitais bei įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai; konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2016-10-27nutarimą Nr. KT28-N14/2016).

Ginčo atveju, teismo vertinimu, nebuvo išlaikytas lygybės principas, nes atrankos sąlygos visiems pretendentams nebuvo vienodai lygios. Teismas pažymi, kad nepriklausomai nuo to, kad atranka vyko įstatymų numatyta tvarka, tuo metu visiems pretendentams atitikus visus reikalavimus ir pateikus reikiamus dokumentus, tačiau, paaiškėjus naujoms aplinkybės, Įsakymas negali būti laikomas teisėtu, nes buvo priimtas pažeidžiant lygiateisiškumo principą bei VTS 28 straipsnio 3 dalyje numatytą imperatyvią pareigą į Komisijos sudėtį įtraukti profesinių sąjungų atstovus, jei Atrankos kandidatas priklauso profesinei sąjungai.

Teismas pažymi, kad VTS 28 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad jeigu statutinėje įstaigoje įsteigta profesinė sąjunga ir atrankoje dalyvaujantis pareigūnas yra šios profesinės sąjungos narys, vienas atrankos komisijos narys turi būti šios profesinės sąjungos atstovas. Iš to darytina išvada, jog visiškai nesvarbu, kad nei VTS, nei Apraše nenumatyta, kaip ir kokiu būdu turi būti užtikrintas informacijos gavimas apie priklausymą profesinei sąjungai, ar tai turi padaryti pats kandidatas, ar ją rinkti atrankas organizuojanti institucija. Vadovaujantis numatytu imperatyvu, Institucija turi pareigą užtikrinti profesinės sąjungos atstovo dalyvavimą, vadinasi, privalo ir numatyti, kokiu būdu tokią informaciją gaus: ar įpareigos pretendentus ją pateikti, ar pati rinks tokią informaciją. Įvertinus išdėstytą, teismas daro išvadą, kad nesvarbu, kokiomis priemonėmis bus įgyvendinta imperatyvi įstatymo sąlyga, tačiau ji privalo būti įgyvendinta, nepriklausomai nuo to, ar nurodyti būdai įstatymu, ar ne.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad valstybės tarnyba, o ypač statutinių valstybės tarnautojų tarnybos santykiai grindžiami teisėtumo principu, kurio sudėtinė dalis yra tai, kad visi su valstybės tarnautoju karjera susiję veiksmai turi atitikti teisės aktų reikalavimus. Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad teisės aktuose įtvirtintos procedūros ir taisyklės laikytinos pagrindinėmis taisyklėmis, kurios turi užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Todėl tokių imperatyviai suformuluotų taisyklių nesilaikymas yra vada pripažinti administravimo subjekto priimtą sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-781/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-62-2947/2011).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, atrankos komisijos sudarymo tvarkos pažeidimas negali būti laikomas formaliu ar mažareikšmiu, nes jis prieštarauja imperatyvioms VTS 28 straipsnio 3 dalies nuostatoms, pažeidžia kandidatų lygiateisiškumo principą, nes neužtikrintos visiems kandidatams vienodas sąlygos būti atstovaujamiems profesinės sąjungos atstovų. Teismas atkreipia dėmesį, kad atrankos komisijos sudarymas yra vienas iš svarbiausių atrankos į laisvas pareigūno pareigas procedūros elementų, nuo kurio priklauso tolimesnė atrankos procedūros eiga ir tolimesnėje pareigūno atrankoje priimamų sprendimų dėl atrankos rezultatų teisėtumas bei skaidrumas, todėl negali būti vertinamas kaip mažareikšmiškumas, formalus pažeidimas.

Atrankos komisijai priėmus sprendimą dėl laimėjusio pretendento, jos darbas baigiasi ir toliau turi vykti procedūra dėl atranką laimėjusio pretendento skyrimo į pareigas. Apraše nurodyti atvejai, kada pareigūną į pareigas skiriantis asmuo priima sprendimą neskirti atranką laimėjusio pretendento į pareigas. Apraše tokia situacija, kokia susidarė nagrinėjamoje byloje, neaptarta, tačiau tai nesudaro pagrindo aiškinti, kad LKT direktorius turėjo pareigą skirti pareiškėją į pareigas, į kurias vyko atranka, ir negalėjo priimti kitokio pagrįsto ir teisėto sprendimo, susijusio su pareiškėjo neskyrimu į pareigas, remdamasis tuo, kad atranka įvyko pažeidžiant Aprašo svarbius reikalavimus, kai atrankos rezultatas negali būti laikomas teisėtu, galiojančiu.

Teismo vertinimu, esant tokiai situacijai ir nustačius atrankos į Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus viršininko pareigas vykdymo procedūrinius neatitikimus, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas turėjo būti paskirtas į pareigybę, į kurią vyko atranka, o LKT direktorius dėl minėto pažeidimo negalėjo priimti skundžiamo Įsakymo, kuris susijęs su pareiškėjo neskyrimu į pareigas, į kurias vyko atranka. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, siekiant, be kita ko, teisinio tikrumo, aiškumo, teisėtumo, skundžiame Įsakyme nurodytas pagrįstas jo priėmimo motyvas, teisės aktų nuostatos, kuriomis buvo vadovautasi.

Pareiškėjo argumentas, kad M. K. visgi buvo atstovaujamas profesinės sąjungos atstovo, nes Komisijoje dalyvavo LTPF narė – Komisijos pirmininkė R. K.-L., teismo vertinimu yra nepagrįstas, nes iš byloje pateiktos medžiagos matyti, jog Komisijos pirmininkė, nepriklausomai nuo to, kad yra tos pačios profesinės sąjungos (LTPF) narė kaip ir kandidatas M. K., tačiau į Komisiją buvo paskirta ne kaip šio pretendento, o kaip LKT atstovė ir darbuotoja. Teismas pažymi, kad Įsakyme aiškiai išskiriamas profesinės sąjungos atstovas ir Komisijos pirmininkė bei kiti nariai ir nenurodoma, jog R. K.-L. būtų profesinės sąjungos atstovė.

Teismas akcentuoja, kad visiems pretendentams turi būti sudarytos vienodos sąlygos ir užtikrintas lygiateisiškumo principas, o šiuo atveju, remiantis byloje pateiktais įrodymais, negalima pripažinti, kad R. K.-L. ar kiti Komisijos nariai žinojo apie M. K. priklausymą LTPF.

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad skundžiamu Įsakymu pareiškėjui nebuvo užkirstas kelias dalyvauti tolimesnėje atrankoje į Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus viršininko pareigas. Iš bylos duomenų matyti, jog savo teisėmis pareiškėjas pasinaudojo.

Teismo vertinimu, skundžiamas Įsakymas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus, jame išsamiai nurodytos nustatytos faktinės aplinkybės, jos tinkamai įvertinos, teisės normos pritaikytos tinkamai, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus, išsamus, paremtas surinktais duomenimis.

Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad skundžiamas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti pareiškėjo skunde nurodomais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Proceso dalyviai pateikė daugiau argumentų, tačiau teismas pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo D. Č. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Regionų administracinį teismą.

Teisėja Rūta Miliuvienė