- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-28
- Bylos Nr.
- 2S-815-544/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-05036-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Suinteresuotas asmuo
- Ž. Č., V. Č., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 3.1.3.5Procesinis teisių perėmimas
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-815-544/2015
Kristina Serdiukienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05036-2015-5
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. spalio 28 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų Ž. Č., V. Č., Ž. Č. atskiruosius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6171-911/2015 pagal pareiškėjo antstolio S. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Ž. Č., V. Č., Ž. Č., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese
Aprašomoji dalis
nustatė:
2015 m. liepos 2 d. Panevėžio miesto apylinkės teismas priėmė nutartį, kuria tenkino antstolio S. R. pareiškimą ir pakeitė pradinį skolininką K. Č. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2102,11 Eur skolos išieškojimo į naujus skolininkus Ž. Č., V. Č., Ž. Č..
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo Ž. Č. prašo panaikinti 2015 m. liepos 2 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti pareiškėjo antstolio S. R. prašymo dėl skolininko K. Č. pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) į naujus skolininkus Ž. Č., V. Č. ir Ž. Č.. Vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl procesinių teisių perėmimo vykdymo procese apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias teisių perėmimą vykdymo procese, kadangi neįvertino aplinkybės, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – CK) 5.63 str. 1 d. palikėjo kreditoriai palikimą priėmusiems įpėdiniams reikalavimus gali pareikšti tik per 3 mėnesius. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, šių terminų privaloma laikytis ir vykdymo procese (kasacinio teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-243/2011; 3K-3-540/211), kadangi terminų nustatymas yra reikšmingas siekiant užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą. Tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė ir neaptarė, ar CK 5.63 str. 1 d. numatytas 3 mėnesių terminas nėra praleistas. Jis pats apie mirusio tėvo skolą valstybei sužinojo tik po 8 mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos. Atsižvelgiant į tai, galima spręsti, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai įvertino teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, o antstolio S. R. pareiškimas neturėjo būti tenkintas.
Atskiruoju skundu suinteresuoti asmenys Ž. Č. ir V. Č. prašo panaikinti minėtą nutartį ir antstolio S. R. prašymą pakeisti pradinį skolininką K. Č. į jo teisių perėmėjus Ž. Č., V. Č. bei Ž. Č. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo valstybės naudai atmesti. Nurodo, jog iš vykdomosios bylos duomenų matyti, jog vykdomasis raštas antstolio kontorai buvo pateiktas vykti po 9 metų, nors vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per 5 metus. Taigi yra praleistas terminas vykdomajam raštui pateikti, o byloje nėra jokių duomenų, kad šis terminas būtų atnaujintas. Be to, nagrinėjamoje byloje yra praleistas ir kitas – CK 5.63 str. 1 d. numatytas 3 mėnesių kreditorių į įpėdinius kreipimosi terminas, kadangi byloje nėra jokių duomenų, kad antstolis CK 5.63 str. numatyta tvarka būtų kreipęsis į ar informavęs palikėjo K. Č. įpėdinius apie vykdomą išieškojimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskiruosius skundus Valstybinės mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) nurodė, jog neprieštarauja atskiruosiuose skunduose išdėstytiems argumentams ir prašymams.
Motyvuojamoji dalis
Atskirieji skundai tenkinami.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar teismas tinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės nuostatas, reglamentuojančias skolininko pakeitimą vykdymo procese. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje esančiais duomenimis, mano, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nenustatė visų aplinkybių, reikšmingų sprendžiant klausimą, ar yra faktinis ir teisinis pagrindas pradinį mirusį skolininką pakeisti jo teisių ir pareigų perėmėjais įpėdiniais.
Iš pateiktos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentų matyti, kad VMI atstovas antstoliui S. R. pateikė vykdyti eilę vykdomųjų dokumentų, tarp kurių buvo ir 2005 m. balandžio 26 d. Panevėžio apygardos teismo išduotas vykdomasis raštas K. Č. atžvilgiu dėl 2102,11 Eur skolos išieškojimo valstybės naudai. Tačiau, iš skolininko K. Č. neišieškojus nė dalies skolos, jis 2014 m. spalio 20 d. mirė. Iš Centrinės hipotekos įstaigos Testamentų registro išrašo matyti, kad po K. Č. mirties dėl palikimo priėmimo Panevėžio miesto 3-ojo notaro biuro notarei V. P. buvo pateiktas pareiškimas ir K. Č. palikimą priėmė mirusiojo įpėdiniai Ž. Č., Ž. Č. ir V. Č.. Atsižvelgdamas į tai, antstolis S. R. kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą dėl skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje. Toks antstolio pareiškimas pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi buvo patenkintas. Skolininko įpėdiniai nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės motyvuodami tuo, kad priimant palikimą neturėjo duomenų apie palikėjo skolas, o kreditorius dėl skolos į juos nesikreipė per CK 5.63 str. 1 d. numatytą 3 mėnesių terminą. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais atskirųjų skundų argumentais iš esmės sutinka.
Pirmiausia pažymėtina tai, kad CPK 596 str. 1 d. numato, jog fizinio asmens mirties atveju antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką. Siekiantis įstoti į procesą procesinis teisių perėmėjas privalo pateikti atitinkamus įrodymus ir įrodyti teismui, jog jis iš tikrųjų yra tam tikrų materialiųjų subjektinių teisių perėmėjas (CPK 48 str. 1 d.). Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl CPK 596 str. nuostatų taikymo, CPK 596 str. yra procesinė norma, neatspindinti materialiųjų teisinių santykių, kuriais nustatomos asmenų civilinės teisės ir pareigos, todėl skolininko įpėdiniai a priori negali būti laikomi ir procesinių teisių perėmėjais CPK 596 str. prasme. Paveldėjimo atveju skolininko pakeitimui pagal CPK 596 str. būtina nustatyti, ar įgyvendinama subjektinė teisė ar pareiga įeina į palikimą, t. y. ar kreditoriaus reikalavimas gali būti laikomas perėjusiu naujam skolininkui. Nustatant, ar palikėjo turtinė prievolė (skola) perėjo įpėdiniams paveldėjimo būdu, neturi reikšmės aplinkybė, jog kreditoriaus reikalavimas yra vykdomas CPK VI dalyje reglamentuota vykdymo tvarka. Kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis, turi pareikšti apie tai CK 5.63 str. nustatyta tvarka. Kreditoriaus reikalavimo CK 5.63 str. prasme pareiškimo tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011). Taigi remiantis suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, šios normos reikalavimų nesilaikymas lemia, kad palikėjo turtinė prievolė įpėdiniams nepereina paveldėjimo būdu, nes atitinkama palikėjo skola nepatenka į palikimo masę. Dėl to, sprendžiant dėl skolininko pakeitimo pagal CPK 596 str., turi būti nustatoma, ar yra procesinių teisių ir pareigų perkėlimo pagrindas, t. y. ar kreditoriaus reikalavimas atitinka CK 5.63 str. sąlygas. Nustačius, kad kreditorius nustatytais terminais CK 5.63 str. 1 d. nurodytiems subjektams nepareiškė reikalavimų ir jo reikalavimų patenkinimo klausimas neišspręstas, pareiškimas dėl procesinio teisių perėmimo, įskaitant ir vykdymo procese, negali būti tenkinamas.
Aiškindamas CK 5.63 straipsnio tikslus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui, taip pat kad šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 str. 1 d. nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Pranešimu apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą taip pat laikytinas tiek asmeninis kreditoriaus, tiek jo įgaliotų asmenų, tarp jų ir antstolio, vykdančio kreditoriaus pavedimu išieškojimą, kreipimasis, tačiau kiekvienu atveju pareiškime išdėstyta informacija turi būti pakankama ir aiški, kad įpėdinis suprastų skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą. Taigi, CK 5.63 straipsnyje įtvirtintos kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo procedūros atlieka įpėdinių informavimo apie palikėjo skolas bei civilinių teisinių santykių stabilumo bei apibrėžtumo užtikrinimo funkcijas, kurių tinkamą įgyvendinimą lemia ne informacijos pateikimo forma, o šios informacijos turinys bei jos pateikimas laiku (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).
Kaip jau minėta pirmiau, iš vykdomojoje byloje esančio Centrinės hipotekos įstaigos Testamentų registro išrašo (identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)) matyti, kad palikimą, atsiradusį po skolininko K. Č. mirties, pateikę Panevėžio miesto 3-ojo notaro biuro notarei pareiškimą dėl palikimo priėmimo priėmė Ž. Č., Ž. Č. ir V. Č.. Taigi, apeliantai išreiškė valią priimti palikimą vienu iš CK 5.50 str. 2 d. numatytų būdų – pateikė pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad įpėdiniai butų informuoti apie palikėjo skolas. Iš byloje esančių duomenų matyti tik tai, kad 2015 m. birželio 29 d. antstolis S. R. Panevėžio miesto apylinkės teismui pateikė pareiškimą dėl skolininko pakeitimo. Šiame pareiškime, kaip jau minėta, buvo nurodytos aplinkybės dėl skolininko K. Č. mirties ir jo turto paveldėjimo. Tačiau nei pateiktame pareiškime, nei vykdomojoje byloje nėra jokių duomenų, kad apeliantai, t.y. įpėdiniai, CK 5.63 str. numatyta tvarka ir terminais buvo informuoti apie šioje vykdomojoje byloje esančią palikėjo K. Č. skolą valstybei. Priešingai, atskirajame skunde Ž. Č. nurodo, jog apie palikėjo skolas jis sužinojo tik 2015 m. birželio mėnesį, t.y. po 8 mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos. Daugiau jokių duomenų apie įpėdinių informavimą ar pranešimą jiems apie palikėjo skolas nėra. Pats kreditorius (VMI) apeliacinės instancijos teismui pateiktu atsiliepimu sutinka su atskiruosiuose skunduose nurodytais apeliantų argumentais.
Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytą išaiškinimą dėl CK 5.63 str. taikymo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nustatytos aplinkybės nėra pakankamos konstatuoti, jog šiuo atveju buvo laikytasi CK 5.63 straipsnio reikalavimų ir kad buvo sudarytos sąlygos informuoti įpėdinius apie palikėjo skolą, užtikrinant civilinių teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą. Šios aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, jog kreditoriaus reikalavimas gali būti įgyvendintas, nes materialinis teisių ir pareigų perėmimas tarp išieškotojo ir naujų skolininkų galimai nėra įvykęs. Taigi nustatytų ir ištirtų aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog pirmosios instancijos teismas antstolio S. R. pareiškimą dėl skolininko K. Č. pakeitimo į naujus skolininkus Ž. Č., V. Č. ir Ž. Č. vykdomojoje byloje Nr. 0102/14/00955 tenkino nepagrįstai.
Atsižvelgiant į tai, skundžiama nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl priimama nauja nutartis, kuria antstolio S. R. pareiškimas dėl skolininko K. Č. pakeitimo į naujus skolininkus Ž. Č., V. Č. ir Ž. Č. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra atmetamas (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
Antstolio S. R. pareiškimą dėl pradinio skolininko K. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2102,11 Eur skolos išieškojimo pakeitimo į naujus skolininkus Ž. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) V. Č., a. k. (duomenys neskelbtini)Ž. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) atmesti.