- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-05-28
- Bylos Nr.
- PK-12-844/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-11-3-00005-2012-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaidas Vasiliauskas
- Civilinis ieškovas
- V. B., A. D., P. P.
- Kaltinamasis
- P. P., V. B., A. D.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamąją bylą, kurioje:
P. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, turintis aukštąjį išsilavinimą, nedirbantis, II gr., invalidas, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 155 str. 2 d.,
V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lenkė, turinti aukštąjį išsilavinimą, dirbanti (duomenys neskelbtini), našlė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 154 str. 1 d., ir LR BK 155 str. 1 d.,
A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, rusė, turinti aukštąjį išsilavinimą, pensininkė, ištekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 154 str. 1 d., ir LR BK 155 str. 1 d..
Žemesnės instancijos teismas
Teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. P. šioje baudžiamojoje byloje kaltinamas padaręs baudžiamąjį nusižengimą numatytą LR BK 155 str. 2 d. (neviešas asmens įžeidimas), dėl to, kad 2010-11-11, apie 22 val. 11 min., A. D. iš mobilaus ryšio telefono abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini) į savo mobilaus ryšio telefoną abonento Nr. (duomenys neskelbtini) gavo ją įžeidžiančio pobūdžio lotynišku šriftu parašytą SMS žinutę sekančio turinio-„veris na zemliu dura umriot stariciok trachaja tebia otvet budesy deržaty“, kas rusų kalbos transkripcijoje reiškia „??????? ?? ????? ???? ????? ???????? ?????? ???? ????? ?????? ???????“, o išvertus į lietuvių kalbą šis tekstas reiškia „nusileisk ant žemės kvaile, numirs senukas santykiaudamas su tavimi, tau reikės dėl to atsakyti“
Ir kad 2010-11-12 apie 15 val. 33 min. V. B. iš mobilaus ryšio telefono abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini) į savo mobilaus ryšio telefoną abonento Nr. (duomenys neskelbtini) gavo ją įžeidžiančio pobūdžio lotynišku šriftu parašytą SMS žinutę sekančio turinio ,, Ctoby ty ne vernulas iz poezdki suka dostala ty vsech cucelo kolektiv (duomenys neskelbtini) s liubovju“, kas rusų kalbos transkripcijoje reiškia „????? ?? ?? ????????? ?? ??????? ???? ??????? ?? ???? ?????? ????????? (duomenys neskelbtini) ? ???????“, o išvertus į lietuvių kalbą šis tekstas reiškia „kad tu negrįžtum iš kelionės kale išnervinai tu visus baidykle, su meile (duomenys neskelbtini) kolektyvas“, nes nustatyta, kad iš savo mobilaus ryšio telefono, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) įžeidžiančio pobūdžio žinutes A. D. ir V. B. 2010-11-11 ir 2010-11-12 siuntė P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini).
Kaltinamasis P. P. kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo neprisipažino ir parodė, kad jis jokių trumpųjų žinučių V. B. ir A. D. nesiuntė. Abonento numeris (duomenys neskelbtini), jam yra nežinomas ir jis tokiu numeriu niekada nesinaudojo. Apie V. B. kelionę į užsienį jis nežinojo, taip pat jis nieko nežinojo ir apie A. D. asmeninį gyvenimą. Nurodė, kad jis (duomenys neskelbtini) nebedirba nuo 2010-05-01, nors prieš tai (duomenys neskelbtini) dirbo 22 metus, (duomenys neskelbtini). Darbo sutartis su juo buvo nutraukta (duomenys neskelbtini), ir todėl jis (duomenys neskelbtini) nebedirba nuo minėtos dienos. Dirbdamas (duomenys neskelbtini) jis nei su V. B., nei su A. D. nekonfliktavo ir jokių kivirčų su jomis neturėjo. Tų žinučių siuntimo laikotarpiu, kaip ir dabar, jis naudojosi mobiliojo ryšio telefonu „Samsung“, kurio IMEI numeris yra (duomenys neskelbtini). Šiuo telefonu jau godojasi kažkur apie 3 metus. Telefonas, kurio IMEI numeris yra (duomenys neskelbtini), jis nežino. Išėjęs iš (duomenys neskelbtini) jis daugiau niekur nedirbo. Dar paaiškino, kad jis labai dažnai važinėja pas savo pilnametę dukrą gyvenančią Baltarusijoje, todėl ir tuo metu, kai buvo išsiųstos SMS žinutės nukentėjusiosioms, jis taip pat buvo Baltarusijos Respublikoje. Kas galėjo rašyti tokio turinio žinutes A. D. ir V. B. jis nežino. Jis jų tikrai nerašė, nes tam neturėjo jokio pagrindo, o be to ir laiko, nes tuo metu sirgo jo tėvas, jo žmonos tėvas. Nurodė, kad jis turėjo ir V. B. ir A. D. mobiliojo ryšio telefono numerius. Nurodo, kad jis neturėjo jokio motyvo siųsti tokių SMS žinučių V. B. ir A. D.. Nurodo, kad kažkada turėjo telefono aparatą „Nokia 3510“, tačiau koks jo IMEI numeris jis nežino. Tą telefoną atidavė kažkokiam lyg tai savo kolegai dirbusiam (duomenys neskelbtini), tačiau neatsimena kam. Tą „NOKIA“ telefoną atidavė kažkur 2008-2009 metais. Mano, kad kažkas iš (duomenys neskelbtini) kolektyvo galėjo išsiųsti tokio turinio SMS žinutes V. B. ir A. D., tačiau kas tiksliai nežino. Dar paaiškino, kad jo žmona M. P. (duomenys neskelbtini) dirba (duomenys neskelbtini). Jis dar nurodė, kad jam priklauso telefono numeris (duomenys neskelbtini), tačiau juo naudojasi kitas žmogus. Mano, kad nukentėjusiųjų civilinis ieškinys nepagrįstas ne jis nepadarė nusikalstamos veikos, kuria yra įtariamas.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. D. parodė, kad 2010 metų lapkričio mėnesį ji dar dirbo (duomenys neskelbtini). Šiuo metu jau nebedirba ir yra pensijoje. (duomenys neskelbtini) nebedirba nuo 2012-09-01. 2010-11-11, apie 22 val., ji gavo minėtą žinutę į savo darbo mobiliojo ryšio telefoną, kurio Nr. (duomenys neskelbtini). Žinutė buvo išsiųsta iš numerio (duomenys neskelbtini). Gavusi žinutę pradėjo galvoti kas ją galėjo parašyti. Nuėjusi į darbą (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) paprašė pažiūrėti, kas iš darbuotojų turi telefoną, kurio Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) jai atsakė, kad niekas iš (duomenys neskelbtini) darbuotojų tokio numerio neturi. Vėliau jai paskambino V. B. ir pasakė, kad ji iš tokio paties telefono taip pat gavo įžeidžiančią žinutę. Ją pagrinde įžeidė žodis „dura“, kas rusų kalba reiškia „kvailė“. Ir šiaip ji mano, kad ta žinutė yra susijusi su jos asmeniniu gyvenimu, nes ji ištekėjo už buvusio (duomenys neskelbtini) darbuotojo ir tai slėpė nuo kolektyvo, tačiau kada kolektyve tai sužinojo, ji mano, kad tokia naujiena galėjo tapti apkalbomis. Tačiau ji patvirtino, kad iš jos niekas atvirai nesijuokė dėl jos santuokos. Dar paminėjo, kad dėl santuokos jai niekas nepriekaištavo, jai niekas neprieštaravo ir ji nebuvo sulaukusi jokių užgauliojimų dėl to. Kad gavo tokio turinio žinutę, ji tik mano, kad tai tik dėl vedybų su jos dabartiniu vyru, nes jos vyras taip pat anksčiau dirbo (duomenys neskelbtini) ir todėl, kažkas iš kolektyvo galėjo juoktis, kad (duomenys neskelbtini) ištekėjo už (duomenys neskelbtini). Tačiau tai tik jos nuomonė. Dar patikslino, kad jos vyras buvo P. P. pavaldinys. Jos vyras jai yra minėjęs, kad jo santykiai su P. P. nebuvo geri. Ji dar paaiškino, kad 2010-11-11, (duomenys neskelbtini) dirbo P. P. žmona M. P.. Ji dirba (duomenys neskelbtini). A. D. dar pagalvojo žinutė galėjo būti išsiųsta iš M. P. telefono t.y. kad žinutę galėjo siųsti M. P.. Žinutės tekste minimi žodžiai artimi (duomenys neskelbtini) M. K., kuri yra M. P. draugė. A. D. pamanė, kad tai yra būtent M. K. rašymo stilius. Jos nuomone P. P. pats negalėjo išsiųsti tokios žinutės. Ji su P. P. nebuvo nei susipykusi, nei su juo konfliktavo. Į teismą ji kreipėsi kaltindama P. P., remiantis Molėtų rajono prokuratūros prokurorės nutarimu, kuriame buvo nurodyta, kad SMS žinutę jai siuntė P. P.. Kaip ir minėjo jos santykiai su P. P. ir M. P. buvo geri. Jos santykiai (duomenys neskelbtini) su visais darbuotojais buvo geri. Kada ji gavo minimą SMS žinutę, P. P. jau nedirbo (duomenys neskelbtini). Kreipdamasi į teismą su pareiškimu tikėjosi, kad P. P. pasakys, kas pasinaudojo jo telefono aparatu ir išsiuntė jai SMS žinutę. Civilinį ieškinį grindžia tuo, kad jai dėl tokio turinio žinutės buvo „sugadinti nervai“. Į medikus dėl „nervų sugadinimo“ nesikreipė. Palaiko savo civilinį ieškinį. Dar parodė, kad ji apie savo asmeninį gyvenimą t.y. vedybas nesikalbėjo nei su P. P. ne su jo žmona M. P.. Jos manymu tokio turinio žinutę galėjo išsiųsti, jau kaip ir minėjo, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) M. K., nes ji būdavo, kad ir išgerdavo ir galėjo žodžiais užpulti ir kitą (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). A. D. buvo mačiusi, kad M. P. ir M. K. pasilikdavo (duomenys neskelbtini) ir po (duomenys neskelbtini).
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. B. parodė, kad 2010-11-12, ji ruošėsi važiuoti į Vokietiją, pas ten gyvenančią savo dukrą. Apie 15 val. 55 min., ji į savo darbo mobiliojo ryšio telefoną, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), gavo SMS žinutę, kuri yra paminėta P. P. kaltinime. SMS žinutė buvo išsiųsta iš telefono, kurio numeris buvo (duomenys neskelbtini). Ta žinutė ją labai įžeidė. Ji tuo metu, kaip ir dabar, dirbo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) kolektyvas žinojo, kad ji tuo metu ruošiasi išvažiuoti į Vokietiją, todėl mano, kad tokią žinutę išsiuntė kažkas iš kolektyvo narių. Su P. P. ji jokių konfliktų neturėjo ir todėl nežino, kodėl P. P. galėjo parašyti jai tokią žinutę. Gavusi minėtą žinutę ji paskambino savo (duomenys neskelbtini) ir paklausė ar ji nežino numerio, iš kurio ji gavo SMS žinutę. Jai atsakė, kad iš (duomenys neskelbtini) darbuotojų tokio numerio niekas neturi. Ji suprato, kad tai buvo numeris iš „Ežio“ kortelės ir kad to numerio savininko nepavyks nustatyti. Ji paskambino A. D.. A. D. jai pasakė, kad ir ji iš to paties telefono gavo įžeidžiančią žinutę. V. B. ilgai galvojo, kas jai galėjo išsiųsti tokio turinio žinutę ir prisiminė, kad prieš pat kelionę ji iš (duomenys neskelbtini) M. K. ir (duomenys neskelbtini) M. P. pareikalavo asmens higienos žinių patikrinimo sertifikatų. Atsimena, kad M. P. liko labai nepatenkinta tokiu nurodymu, kaip ir M. K.. Taip pat atsimena, kad M. K. iš karto po minėto nurodymo atėjo į valgyklą ir apie ją ir (duomenys neskelbtini) išsakė labai daug negražių žodžių, tačiau V. B. nėra užtikrinta, kad tai galėjo padaryti būtent M. K.. M. P. dėl minėto pareikalavimo V. B. nieko nesakė. Kol V. B. atostogavo jos įgijo minėtus higienos sertifikatus ir viską susitvarkė. P. P. V. B. yra daug padėjęs gyvenime. Jis yra neblogas žmogus. Ji su juo darbe niekad neturėjo problemų. Tik vienu metu, kai ji iš darbo atleido du darbuotojus už alkoholio vartojimą darbo vietoje, P. P. bandė juos ginti ir buvo įrašęs pokalbius tarp jos ir jo. Tačiau ta istorija yra sena, įvykusi kažkur prieš 4 ar tai 5 metus. Kada ji gavo P. P. kaltinime minimą SMS žinutę, P. P. jau nebedirbo (duomenys neskelbtini). Ji niekada negalvojo, kad P. P. galėjo atsiųsti tokią SMS žinutę. Į teismą ji kreipėsi kaltindama P. P., remiantis Molėtų rajono prokuratūros prokurorės nutarimu, kuriame buvo nurodyta, kad SMS žinutę jai siuntė P. P.. Buvo atvejų, kai jai naktimis skambino (duomenys neskelbtini) M. K. ir priekaištavo dėl darbo. Ji buvo pasikvietusi M. K. pokalbiui ir po to M. K. jai daugiau jau nebeskambino. Telefono numeris (duomenys neskelbtini), niekada nepriklausė (duomenys neskelbtini). Savo civilinį ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti, nes dėl gautos SMS žinutės patyrė emocinę depresiją, susijaudino, pablogėjo sveikata. Į medikus, dėl gautos SMS žinutės susijusio sveikatos pablogėjimo, kreipėsi tik 2010 metų birželio mėnesį, nes nebegalėjo net vaikščioti, nes dėl nervų buvo sąnarių paūmėjimas ir „atsisakė“ visa organizmas.
Kaltinamasis P. P. šioje privataus kaltinimo byloje yra pareiškęs priešpriešinį kaltinimą V. B. ir A. D., kaltindamas A. D. ir V. B. nusikalstamų veikų numatytų LR BK 155 str. 1 d. (Tas, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino žmogų), ir LR BK 154 str. 1 d. (Tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo), nurodydamas, jog kadangi nusikalstamos veikos, kurios padarymu yra kaltinamas nepadarė, nukentėjusiosios jį apkalba, siekdamos pasipelnyti ir prisiteisti po 5000 litų neturtinės žalos atlyginimo, jis yra nukentėjusiųjų be jokios priežasties įžeistas, apšmeižtas, turi ginti savo garbę ir orumą, todėl teismui ir padavė priešpriešinį skundą, kuris nagrinėtinas kartu su pareiškėjų skundu, nes A. D. ir V. B. nusikalstama veiks susijusi su jam pareikštu kaltinimu.
(duomenys neskelbtini), dabar (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 1987 metų, (duomenys neskelbtini) iki 2010 metų balandžio 30 dienos. 2010 metų vasario 26 d., jis gavo įspėjimą, kad atlyginimai (duomenys neskelbtini) darbuotojams mažinami, todėl jeigu nesutiks dirbti pakeistomis sąlygomis-už minimalų darbo užmokestį, bus atleistas iš darbo. Kadangi už minimalų atlyginimą dirbti materialiai atsakinga darbą nesutiko, jis savo noru parašęs prašymą atleisti jį iš užimamų pareigų, (duomenys neskelbtini) V. B. (duomenys neskelbtini), įsakymu Nr. 2.13.P-63, buvau atleistas iš užimamų pareigų nuo 2010-04-30 d.. Kadangi buvo atsakingas už visas (duomenys neskelbtini) materialiąsias vertybes,-visą inventorių, mokymo priemones bei mobilius (duomenys neskelbtini) priklausančius telefonus, jis priėmimo-perdavimo aktu perdavė V. V., priimtai dirbti į jo vietą, visą materialų turtą, tame tarpe ir mobiliojo ryšio telefonus. Išėjo iš darbo be konfliktų su (duomenys neskelbtini) administracija, nes tai buvo jo sprendimas nebedirbti už itin mažą atlyginimą. Perdavė visas materialiąsias vertybes ir gražiai atsisveikino su buvusia administracija ir bendradarbiais.
2012-02-02, sužinojo, kad yra įtariamas jog iš mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), siuntė įžeidžiančio pobūdžio trumpąsias žinutes V. B. ir A. D.. Kadangi jis jokių įžeidžiančio pobūdžio trumpųjų žinučių buvusioms bendradarbėms nesiuntinėjo, tokie įtarimai jam sukėlė stresą, ištiko širdies priemolis, turėjo gydytis ligoninėje. Mano įvyko nesusipratimas, nes jis pagal savo darbines pareigas 2007-2008 metais, (duomenys neskelbtini) reikalams nupirko 12 mobilaus ryšio telefonų, apie kurių gavimą pasirašė savo vardu. Šiais mobilaus ryšio telefonais naudojosi jų (duomenys neskelbtini) darbuotojai, nors jis buvo už juos materialiai atsakingas. Išeidamas iš darbo visus mobilaus ryšio telefonus perdavė pagal priėmimo-perdavimo aktą 2010 m. balandžio mėnesį. Kam šie telefonai buvo perduoti naudotis ir kas iš jų siuntė pareiškėjoms įžeidžiančias žinutes, jam nežinoma. Abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), jam niekada nepriklausė, jis juo asmeniškai nesinaudotojo. Nedirbdamas daugiau negu pusė metų (duomenys neskelbtini), jis negalėjo žinoti kur vyksta ar buvo išvykusi V. B. ir jo niekad nedomino A. D. asmeninis gyvenimas. Jis neturėjo jokių motyvų siųsti įžeidžiančias žinutes buvusioms bendradarbėms, su kuriomis santykiai buvo normalūs. Kai V. B. gavo pareiškime nurodytą SMS, jis buvo užimtas-formino dokumentus išvykai į Baltarusiją, o kai SMS gavo A. D., jau buvo svečiuose pas dukrą, gyvenančią (duomenys neskelbtini). Sienos kirtimo data atžymėta jo pase, tačiau ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai iš esmės medžiagos pagal A. D. ir V. B. pareiškimus netyrė, pasitenkino duomenimis, kad už visus mobilaus ryšio telefonus, pirktus (duomenys neskelbtini) reikalams, pasirašė jis. Kas jais naudojosi jam išėjus iš darbo, nei (duomenys neskelbtini) administracija, nei policijos komisariato pareigūnai neaiškino. Pareiškėjos A. D. ir V. B., vadovaujamosios nepatikrintais duomenimis įžeidė, apšmeižė jį, pasakodamos (duomenys neskelbtini) bendradarbiams, kad jis siuntinėjo joms įžeidžiančias SMS, dėl tokių jų veiksmų jį ištiko širdies priepuolis, jis gydėsi Visagino ligoninės reanimacijos skyriuje, pablogėjo jo reputacija, nes Visaginas mažas miestas ir blogos žinios greitais sklinda, patyrė pažeminimą ir emocinę depresiją, nusivylimą žmonėmis, su kuriais dirbo ir su kuriais santykiai buvo normalūs. Remiantis LR CK 6.250 str. 2 d., jis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, nes A. D. ir V. B. neturėdamas jokio pagrindo ir įrodymų, jį nepagrįstai įžeidė ir apšmeižė t.y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 155 str. 1 d., ir LR BK 154 str. 1 d.. Neturtinę žalą jis įvertina 10 000 litų ir jis priteistina iš A. D.-5000 litų iš V. B.-5000 litų.
Kaltinamojo V. B. kalta dėl jai pareikšto kaltinimo neprisipažino ir parodė, kad ji nieko neįžeidė, niekur nieko neatskleidė ir nieko nepadarė, nieko neapšmeižė, nes į teismą kreipėsi siekdama apginti save. Su P. P. kaltinimu visiškai nesutinka. Su jo pareikštu P. P. ieškiniu nesutinka.
Kaltinamojo A. D. kalta dėl jai pareikšto kaltinimo neprisipažino ir parodė, kad ji nieko neįžeidė, niekur nieko neatskleidė ir nieko nepadarė, nes į teismą kreipėsi siekdama apginti save. Su P. P. kaltinimu visiškai nesutinka. Su jo pareikštu P. P. ieškiniu nesutinka.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas P. P. parodė, kad jis mano, jog V. B. ir A. D. savo veiksmais suteikė jam moralinį skausmą. Pareiškėjos be įrodymų apkaltino jį, kad jis į jų telefonus išsiuntė įžeidžiančias žinutes. V. B. savo kolektyve paskleidė melagingą informaciją, kad jis į jos mobilų telefoną išsiuntė įžeidžiančias žinutes ir dabar už tai turės sumokėti pinigus. Tuo ji savo veiksmais pažemino jo garbę ir orumą buvusių jo bendradarbių atžvilgiu. Nurodo, kad teisme pareiškėjos prisipažino, kad tikriausiai ne jis išsiuntė tas žinutes, nes tai ne vyro stiliumi išreikštas tekstas. Pareiškėjos sakė, kad jos galvoja, kas tai galėjo padaryti, net buvo paminėtas vardas įtariamo žmogaus. Jų motyvas ir noras yra įžeisti jį, pažeminti buvusių kolegų akyse, suteikti jam moralinius išgyvenimus ir gauti iš jo pinigų. Per ilgą laiką darbo (duomenys neskelbtini) jam yra tekę skaityti ir nuo (duomenys neskelbtini) sienų nuiminėti „šedevrus“, parašytus pareiškėjos V. B. atžvilgiu. Jis susipažinęs su V. B. ir A. D. skundu ir sužinojęs apie melagingą informaciją patyrė stresą. Dėl streso įvyko širdies priepuolis, gulėjo ligoninėje. Taip V. B. ir A. D. apšmeižė jį. Visagino miestas yra nedidelis ir jau apie V. B. ir A. D. melą jo atžvilgiu yra žinoma. Mano, kad kiekvienas pilietis turi teisę kreiptis dėl savo teisių gynimo į teismą. Šmeižtas ir įžeidimas pasireiškia priešlaikiniu informacijos paskleidimu iki bus priimtas sprendimas. Jo manymu, tik po teismo sprendimo jos galėjo kaltinti jį kažkuo. Jis mano, kad apkaltinti žmogaus be teismo sprendimo niekas negali. Prašo jo civilinį ieškinį tenkinti, nes jis yra pagrįstas.
Bylos duomenys:
Liudytojos M. P. parodymai. Ji parodė, kad V. B. yra (duomenys neskelbtini), o ji (duomenys neskelbtini) dirba (duomenys neskelbtini). P. P. yra jos sutuoktinis. Su V. B. ji nekonfliktavo, o su A. D. jos santykiai visada buvo geri. Ji (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) dirba nuo 2004 metų. Ji žino, kokios žinutės buvo išsiųstos V. B. ir A. D., žino jų turinį, nes su vyru buvo nuvykusi į policiją Molėtuose ir vyras jai sakė dėl ko jis buvo kviečiamas į policiją. Jos vyras jokių konfliktų su A. D. ir V. B. neturėjo. Jos vyras jau (duomenys neskelbtini) nebedirba. Jis iš darbo išėjo ramiai be jokio pykčio. M. P. nežino kieno yra telefonas (duomenys neskelbtini). Jo pačios telefono numeris yra (duomenys neskelbtini). Ji dar turi papildomą darbą, todėl būna taip, kad per dieną susilaukia 20-30, skambučių. Ji kartais nepažįsta skambinančiųjų. Teigia, kad jos vyras tikrai nerašė jokių įžeidžiančių žinučių A. D. ir V. B., to nedarė ir ji pati. Ji nežino, kas galėjo rašyti tas žinutes. Teigia, kad ji suvyru nuo 2010-11-11, iki 2013-11-13, buvo išvykę pas savo dukrą, gyvenančią Baltarusijoje. Nurodė, kad jai nežinomas toks faktas, kad jos vyras kažkam atidavė savo seną telefoną. Dar nurodė, kad jos tėvai gyvena Baltarusijoje. Jie nedažnai atvažiuoja į Lietuvą. Dabartinis jos tėvo telefono numeris (duomenys neskelbtini). Tėvas šiuo telefono numeriu naudojasi apie 2 ra tai 3 metus. Savo tėvui ji SIM kortelę į telefoną ji pirko Visagine, jos vyro vardu. Tėvui telefoną aparatą atvežė jos brolis. Liudytoja patvirtino, kad ji nežinojo jog 2010 metų lapkričio mėnesį V. B. išvyksta į Vokietiją. Jos tai nedomino. Nurodė, kad su M. K. jos yra geros pažįstamos. Žino, kad M. K. yra emocionalus žmogus, tačiau ji nėra girdėjusi, kad M. K. ką nors negražiai kalbėtų apie V. B.. M. K. negalėjo pasinaudoti jos vyro telefonu. Darbe ji turi tik savo telefoną.
Specialisto A. B. parodymai. Jis parodė, kad dirba Utenos apskrities VPK Molėtų rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus specialistu. Jis parodė, kad atlikus IMSI kontrolę, galima išsiaiškinti kokia SIM kortelė, su kokiu numeriu, buvo įdėta į telefono aparatą, o atlikus IMEI kontrolę galima išsiaiškinti, kokiame telefono aparate buvo naudojama SIM kortelė.
Liudytojos M. K. parodymai. Ji parodė, kad V. B. yra (duomenys neskelbtini), A. D. buvo (duomenys neskelbtini), ir ji šiuo metu (duomenys neskelbtini) nebedirba, o P. P. buvo (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad 2011-06-10, iš Molėtų rajono policijos komisariato gavo laišką su šaukimu atvykti apklausai. Žino, kokio turinio žinutės buvo išsiųstos A. D. ir V. B., tačiau nežino kas jas siuntė. Telefono numerio (duomenys neskelbtini), ji nežino. Svečiuose pas P. P. nesilankė. Su M. P. jos santykiai yra kolegiški. Su (duomenys neskelbtini) V. B. ji nekonfliktavo. Jos telefono numeris yra (duomenys neskelbtini). Ji juo jau naudojasi kokius 8 ar tai 10 metų. Tikrai niekada nebuvo supykusi ant V. B.. Ji yra sąžiningas žmogus. Apie 2010 metų lapkritį V. B. planuojamą kelionę į Vokietiją ji nežinojo. Nurodė, kad ji niekada nesinaudojo jokiu M. P. telefonu.
Liudytojos L. M. parodymai. Ji parodė kad dirba Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariate (toliau Utenos apskrities VPK Visagino PK) tyrėja. Atsimena, kad atliko ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje dėl įžeidžiančio turinio žinučių siuntimo. Atsimena, kad toje byloje galima įtariamasis buvo P. P.. Kažkur 2011 metų pradžioje, ji norėdama išsikviesti P. P. apklausai skambino telefono numeriu (duomenys neskelbtini). Šį telefono numerį buvo gavusi iš byloje esančių telefono išklotinių. Atsimena, kad paskambinus nurodytu telefonu atsiliepė vyras kuris prisistatė P. P., tačiau su juo buvo sunku susišnekėti ir jis aiškino, kad jo nėra Visagine, ir tada padėjo ragelį. Vėliau paskambinus tuo pačiu numeriu atsiliepęs jau kitas vyras, paaiškino, kad P. P. šiuo metu nėra ir padėjo ragelį. Ar tai ištiktųjų buvo P. P. ji negali pasakyti.
2012-03-29, Molėtų rajono apylinkės prokuratūros prokurorės S. B. nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, kuriame nurodyta, kad telefono Nr. (duomenys neskelbtini), priklausė P. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) (I tomas b.l. 5-6).
2012-07-19, (duomenys neskelbtini) raštas nr. 1.22.S-266, „Dėl materialinių vertybių priėmimo-perdavimo akto prijungimo prie bylos“. Jame nėra duomenų, kad telefono Nr. (duomenys neskelbtini), priklausytų (duomenys neskelbtini) (I tomas b.l. 46-53).
2012-11-09, UAB „Omnitel“ raštas Nr. 2400-2339, teismui su priedu, kur užfiksuota, kad IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) ir IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), yra vienas ir tas pats apartas. Informuoja, jog 2004-03-17, mobilųjį telefoną IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo P. P., a.k. (duomenys neskelbtini) adr. (duomenys neskelbtini) (I tomas b.l. 79; 80).
M. P. 2010 metų lapkričio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštis ir jos paso kopija (I tomas b.l. 133-135).
2010-12-01, daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusioji V. B. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, IMEI (duomenys neskelbtini) (I tomas b.l. 142-143).
2010-12-02, apžiūros protokolas ir jo priedai, kur užfiksuota, kad apžiūrėtas V. B. 2010-12-01, pateiktas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“, IMEI (duomenys neskelbtini). Pateiktas telefonas nufotografuotas (I tomas b.l. 144-148).
2010-12-01, daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusioji A. D. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 7020a“, IMEI (duomenys neskelbtini) (I tomas b.l. 149-150).
2010-12-02, apžiūros protokolas ir jo priedai, kur užfiksuota, kad apžiūrėtas A. D. 2010-12-01, pateiktas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 7020a“, IMEI (duomenys neskelbtini). Pateiktas telefonas nufotografuotas (I tomas b.l. 151-155).
2011-02-10, Utenos apskrities VPK Visagino policijos komisariato tyrėjos L. M. tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuota, kad atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 49-1-00479-10, 2011-02-10, skambino P. P. telefono numeriu (duomenys neskelbtini). Atsiliepęs asmuo prisistatė P. P., tačiau su juo buvo sunku susišnekėti, jis paaiškino, kad Visagine jo nėra, kad jis kaime ir kada atvažiuos nežino ir padėjo ragelį. Vėliau paskambinus tuo pačiu numeriu atsiliepė tas pats asmuo, tačiau jau paaiškino, kad P. P. šiuo metu nėra, kažkur išvyko ir padėjo ragelį (I tomas b.l. 158).
2010-12-20, Utenos apskrities VPK Visagino PK kriminalinės policijos skyriaus pažyma dėl išklotinės Nr. (duomenys neskelbtini) (I tomas b.l. 159-160).
2010-12-01, Utenos apskrities VPK Visagino PK kriminalinės policijos skyriaus pažyma dėl IMSI kontrolės Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpyje nuo 2010-10-01, iki 2010-11-30. Joje užfiksuota, kad abonento Nr. (duomenys neskelbtini), buvo naudojamas telefono aparate, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (II tomas b.l. 1).
2010-12-01, Utenos apskrities VPK Visagino PK kriminalinės policijos skyriaus pažyma dėl priklausomybių nustatymo. Joje užfiksuota, kad abonento Nr. (duomenys neskelbtini), yra išankstinio mokėjimo paslauga (II tomas b.l. 2).
2010-12-01, Utenos apskrities VPK Visagino PK kriminalinės policijos skyriaus pažyma dėl priklausomybių nustatymo. Joje užfiksuota, kad abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2010-10-26, priklausė (duomenys neskelbtini), esančiai (duomenys neskelbtini) (II tomas b.l. 4).
2010-12-01, Utenos apskrities VPK Visagino PK kriminalinės policijos skyriaus pažyma dėl IMEI kontrolės mobilaus ryšio telefono IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (II tomas b.l. 5-6).
2010-12-01, Utenos apskrities VPK Visagino PK kriminalinės policijos skyriaus pažyma dėl priklausomybių nustatymo Nr. (duomenys neskelbtini). Joje užfiksuota, kad minėtas numeris nuo 2010-11-05, priklauso P. P., gyv. (duomenys neskelbtini), (I tomas b.l. 7-8).
2011-01-03, apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota 2010-12-01, pažymos dėl IMSI kontrolės, 2010-12-01, pažymos apie priklausomybių nustatymą, 2010-12-01, pažymos apie IMEI kontrolę, 2010-12-01, pažymos apie priklausomybių nustatymą, išduotų Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato (II tomas b.l. 9-10).
2011-01-12, Utenos apskrities VPK Visagino PK pažyma priklausomybių nustatymo. Jo užfiksuota, kad abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įjungtas 2008-01-24, 18:05. Tai išankstinio apmokėjimo paslauga. SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), IMSI (duomenys neskelbtini) (II tomas b.l. 11).
2011-01-13, Utenos apskrities VPK Visagino PK pažyma dėl IMSI kontrolės. Joje užfiksuota, kad abonento Nr. (duomenys neskelbtini), buvo naudojamas telefono aparate, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmas skambutis 2008-01-24, 20:04 val., paskutinis skambutis 2010-11-05, 07:07 val. (II tomas b.l. 12).
2011-01-13, Utenos apskrities VPK Visagino PK pažyma dėl IMEI kontrolės. Joje užfiksuota, kad telefono Nr, (duomenys neskelbtini), buvo naudojamas telefono aparate, kurio IMEI nr. (duomenys neskelbtini), (II tomas b.l. 13-14).
2011-01-18, Utenos apskrities VPK Visagino PK pažyma priklausomybių nustatymo. Joje užfiksuota, kad telefono Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso P., gyv. (duomenys neskelbtini) (II tomas b.l. 15-16).
2011-11-24, Utenos apskrities VPK Molėtų rajono policijos komisariato vyriausiojo tyrėjo L. B. tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuota, kad abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio buvo siunčiamos įžeidžiančio pobūdžio žinutės A. D. ir V. B., pusmečio eigoje nebuvo naudojamas. Taip pat nustatyta, kad ši SIM kortelė įdėta į M. K., M. P. ir P. P. mobiliuosius telefonus nuo 2011-05-22, iki 2011-11-22, įdėta ir naudojama nebuvo. Nustatyta, kad abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausomybės neturi (IAP) ir nuo 2011-19, yra išjungtas. Duomenys apie telekomunikacijų įvykius (įeinančių ir išeinančių skambučių išklotines) ir kt., buvę daugiau kaip prieš 6 mėnesius, neteikiami (II tomas b.l. 17-18).
2011-11-24, Utenos apskrities VPK Molėtų rajono PK kriminalinės policijos skyriaus specialisto A. B. tarnybinis pranešimas „Dėl IMEI kontrolės“ telefono numeriui (duomenys neskelbtini) (II tomas b.l. 19-22).
2011-11-24, Utenos apskrities VPK Molėtų rajono PK kriminalinės policijos skyriaus specialisto A. B. tarnybinis pranešimas „Dėl IMSI kontrolės“ telefono numeriui (duomenys neskelbtini) (II tomas b.l. 23-26).
2011-11-24, Utenos apskrities VPK Molėtų rajono PK kriminalinės policijos skyriaus specialisto A. B. tarnybinis pranešimas „Dėl IMSI kontrolės“ telefono numeriui (duomenys neskelbtini) (II tomas b.l. 27-29).
2011-11-24, Utenos apskrities VPK Molėtų rajono PK kriminalinės policijos skyriaus specialisto A. B. tarnybinis pranešimas „Dėl IMSI kontrolės“ telefono numeriui (duomenys neskelbtini) (II tomas b.l. 30-33).
2011-11-24, Utenos apskrities VPK Molėtų rajono PK kriminalinės policijos skyriaus specialisto A. B. tarnybinis pranešimas „Dėl IMSI kontrolės“ telefono numeriui (duomenys neskelbtini) (II tomas b.l. 34).
2011-11-24, Utenos apskrities VPK Molėtų rajono PK kriminalinės policijos skyriaus specialisto A. B. tarnybinis pranešimas „Dėl telefono numerio priklausomybės“. IMSI kontrolės Nr. (duomenys neskelbtini), (II tomas b.l. 35).
2011-11-24, Utenos apskrities VPK Molėtų rajono PK kriminalinės policijos skyriaus specialisto A. B. tarnybinis pranešimas „Dėl IMEI kontrolės“ telefono aparatui, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (II tomas b.l. 36).
2011-11-24, Utenos apskrities VPK Molėtų rajono PK kriminalinės policijos skyriaus specialisto A. B. tarnybinis pranešimas „Dėl abonentinio numerio priklausomybės“. Jame užfiksuota, kad abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini). telefono numeriui (duomenys neskelbtini) (II tomas b.l. 37).
2011-11-24, Utenos apskrities VPK Molėtų rajono PK kriminalinės policijos skyriaus specialisto A. B. tarnybinis pranešimas „Dėl IMSI kontrolės“. Jame užfiksuota, kad telefono Nr. (duomenys neskelbtini), buvo naudojamas telefono aparte, kurio IMEI numeris yra (duomenys neskelbtini), 2011-08-05, 06:56:27 val., ir telefono aparte, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-11-28, 07:11:30 val. (II tomas b.l. 38).
2011-11-24, Utenos apskrities VPK Molėtų rajono PK kriminalinės policijos skyriaus specialisto A. B. tarnybinis pranešimas „Dėl IMEI kontrolės“. Jame užfiksuota telefono aparate, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), buvo naudojamas telefono Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2011-08-08, iki 2011-11-28 (II tomas b.l. 39).
Duomenys apie asmenis kirtusius Lietuvos Respublikos sieną (II tomas b.l. 42-51).
2011-11-24, Utenos apskrities VPK Molėtų rajono PK kriminalinės policijos skyriaus specialisto A. B. tarnybinis pranešimas „Dėl telefonų IMEI, IMSI kontrolės ir priklausomybių nustatymo“, kuriame užfiksuota, kad nustatyta, kad abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo naudojamas mobilaus ryšio telefone, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad šiame telefono aparate yra naudojamas abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantis P. P.. Šiuo metu P. P. naudojasi mobilaus ryšio telefonu, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), (II tomas b.l. 52).
P. P. neprisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir teigia, kad telefono Nr. (duomenys neskelbtini), jam niekada nepriklausė ir jis tokio numerio niekada neturėjo. Parodė, kad jis niekad nesiuntė jokių įžeidžiančių žinučių A. D. ir V. B.. Sutinka, kad turėjo telefono aparatą, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau jį kažkam atidavė, kaip nereikalingą. Kam jis atidavė telefoną, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), neatsimena. Nurodė, kad jis (duomenys neskelbtini) jau nebedirbo, kad (duomenys neskelbtini) direktorė ir jos pavaduotoja gavo minėtas SMS žinutes, ir todėl teigia, kad jis negalėjo turėti jokio suinteresuotumo dėl minėtų žinučių išsiuntimo. Jis nurodė, kad niekada nekonfliktavo nei su V. B., nei su A. D..
Teismų praktikoje nurodoma, kad vertinant kaltinamojo parodymus, turi būti vertinama, kad kaltinamojo parodymai dažniau už kitus duomenis gali būti pripažįstami nepatikimais ir netinkamais teismo išvadoms pagrįsti. Kaltinamojo parodymai, kuriais kaltinamasis siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės arba ją palengvinti, yra teisinantis įrodymas.
Būtina tikrinti, kaip kaltinamojo parodymai atrodo kitų byloje surinktų duomenų kontekste, ar kaltinamojo paaiškinimai yra nuoseklūs ir logiški.
Kaltinamajam, kaip vykdančiam gynybos funkciją, proceso dalyviui, nebūtina pateikti neginčijamus nekaltumo įrodymus, jam pakanka įrodyti, kad duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas yra abejotini ar nepakankamai išsamūs, neleidžia daryti patikimų išvadų apie traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens kaltumą.
Teismas mano, kad P. P. įrodė, kad jam pareikštas kaltinimas yra abejotinas.
Nukentėjusiosios A. D. ir V. B. duodamas parodymus teisme parodė, kad jos nežino, kas joms atsiuntė įžeidžiančio pobūdžio SMS žinutes. Jos nurodė, kad ir pačios netiki, kad tokias SMS žinutes joms galėjo atsiųsti būtent P. P., tačiau jos manė, kad teisme P. P. pasakys, kas minėtas žinutes siuntė iš tikrųjų. Prieš kreipiantis į teismą su privataus kaltinimo skundu, jos rėmėsi Molėtų rajono apylinkės prokuratūros prokurorės minima aplinkybe, kad telefono Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso P. P.. Neneigia, kad joms tokio turinio žinutes galėjo išsiųsti ir M. K. ir M. P. arba kas nors kitas žmogus dirbantis (duomenys neskelbtini) ir žinantis jų asmeninio gyvenimo detales.
Teismų praktikoje yra susiformavusi nuostata, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokuroro priimti nutarimai neturi prejudicinės galios.
Todėl pažymima, kad 2012-03-29, Molėtų rajono apylinkės prokuratūros prokurorės priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 49-1-00479-10, neturi prejudicinės galios, todėl minimame nutarime prokurorės padarytomis išvadomis teismas nesivadovavo, ir visas bylos aplinkybes ištyrė iš naujo teisme.
Susipažinus su minėtu nutarimu nėra aišku, kuo remiantis prokurorė padarė tokią išvadą, kad telefono Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso P. P..
Pažymėtina, kad teisingo teismo sprendimo priėmimas yra neįmanomas kuo tiksliau neatkūrus spėjamai buvusio praeities įvykio, šiuo atveju baudžiamojo nusižengimo, dėl kurio pradėtas baudžiamasis procesas, esminių detalių. Reikšmingos teisingam bylos išsprendimui aplinkybės yra nustatomos įvertinus baudžiamojo proceso metu gautus įrodymus.
Įrodymai leidžia daryti išvadas, kad tam tikra nusikalstama veika buvo padaryta ir kad ją padarė konkretus asmuo ar asmenys. Įrodymai leidžia daryti išvadą, kad tam tikra nusikalstama veika buvo padaryta ir kad ją padarė konkretus asmuo. Tokias išvadas neabejotinai pagrindžiančių įrodymų nebuvimas yra pagrindas konstatuoti, kad nusikalstama veika, dėl kurios galimo padarymo buvo pradėtas baudžiamasis procesas, iš viso nebuvo padaryta arba, kad traukiamas baudžiamojon atsakomybėn asmuo negali būti pripažintas kaltu.
Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra minima, kad kaltinamasis turi teisę aktyviai dalyvauti įrodinėjimo procese, tačiau tai daryti jis neprivalo.
Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į nekaltumo prezumpcijos principą. Viena iš svarbiausių šio principo dalių yra nuostata, kad visos abejonės turi būti traktuojamos kaltinamojo naudai. Ši nuostata glaudžiai siejasi su visumos byloje surinktų įrodymų vertinimu. Tuo atveju jeigu yra nesurinkta neabejotinų kaltinamojo kaltės įrodymų, kaltinamasis teismo proceso metu turi būti išteisinamas.
Įrodymu yra laikomi tik tokie duomenys, kurių patikimumas LR BPK numatytomis priemonėmis teismo proceso metu gali būti patikrintas, taip pat įrodymu gali būti ne tik duomenys, tiesiogiai patvirtinantys ar paneigiantys reikšmingą aplinkybę, bet ir duomenys, padedantys nustatyti tarpinius faktus, patikrinti kitus įrodymus, patvirtinti ar paneigti tiriamas versijas.
Šiuo atveju apie P. P. dalyvavimą minimos nusikalstamos veikos padaryme yra tik spėliojama darant prielaidas, kurios yra nepagrįstos jokiais byloje esančiais materialinę reikšmę turinčiais įrodymais. Jeigu remiantis šios baudžiamosios bylos duomenimis būtų priimtas apkaltinamasis nuosprendis P. P. atžvilgiu, tai jis būtų pagrįstas ne įrodymais, o prielaidomis. Tačiau teismų praktikoje yra suformuluota nuostata, jog grįsti ir įrodinėti kaltinamojo kaltę prielaidomis negalima, nes teismo sprendimas turi būti grindžiamas tik patikimais įrodymais, turinčiais įrodomąją vertę.
Šioje baudžiamojoje byloje nėra patikimų, įrodomąją vertę turinčių, įrodymų, kurie leistų tiksliai teigti, kad būtent P. P. priklausė abonento Nr. (duomenys neskelbtini), ir kad būtent jis išsiuntė kaltinime nurodyto turinio SMS žinutes A. D. ir V. B..
Išanalizavus bylos medžiagą, išklausius nukentėjusiųjų V. B., A. D., liudytojos L. M., liudytojos M. P., liudytojos M. K., specialisto A. B. teisme duotų parodymų, paties kaltinamojo P. P. teisme duotų parodymų ir įvertinus visus paminėtus baudžiamosios bylos duomenis, nustatyta, kad jie neįrodo jog P. P. dalyvavo jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 155 str. 2 d., padaryme ir neįrodo, kad jis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.
Byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad P. P. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, dėl kurios byla buvo perduota nagrinėti teisme, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Teisminio bylos negarinėjimo metu nenustatyta, kad kaltinamasis P. P. dalyvavo šios nusikalstamos veikos padaryme ir kad padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.
Išskyrus jau aptarus, jokių kitų įrodymų, galinčių patvirtinti P. P. kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo, byloje nėra. Nesant pakankamai įrodymų, kuriais remiantis galėtų būti daroma išvada apie kaltinamojo kaltę, turi būti daroma išvada apie kaltinamojo nekaltumą. Visos abejonės yra vertinamos kaltinamojo naudai.
Baudžiamojoje byloje V. B. ir A. D. P. P. yra pareiškusios ieškinį dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo, kuriuo prašo priteisti iš P. P. A. D. ir V. B. naudai po 5000 litų neturtinės žalos, advokato atstovavimo ir kitas teismo išlaidas.
LR BPK 115 str. 3 d., numato, kad priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas: 1) atmeta civilinį ieškinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką.
Kadangi P. P. yra išteisintinas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo darant nusikalstamą veiką, todėl civilinių ieškovių V. B. ir A. D. ieškinys dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo P. P. atmetamas.
P. P. šioje baudžiamojoje byloje A. D. ir V. B. yra pareiškęs priešpriešinį skundą kaltindamas jas nusikalstamų veikų numatytų LR BK 154 str. 1 d., ir LR BK 155 str. 1 d..
P. P. P. priepriešinio skundo argumentas yra tai, kad jos jį apšmeižė ir įžeidė tuo, kad kreipėsi į teismą su skundu pradėti privataus kaltinimo procesą jo atžvilgiu, tiksliai neįsitikinusios, kad būtent jis siuntė joms įžeidžiančio turinio SMS žinutes ir dirbdamos (duomenys neskelbtini) visiems jo kolegoms sakė, kad būtent jis joms siuntė įžeidžiančio turinio žinutes.
LR BK 154 str. 1 d., numatyta baudžiamoji atsakomybė už šmeižimą. Minimo straipsnio 1 d., dispozicijoje nurodyta: „tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba paskirsti pasitikėjimą juo“.
Šmeižimu kėsinamasi į kito žmogaus garbę ir orumą. Tai yra šio nusikaltimo objektas.
Nukentėjusiuoju gali būti kiekvienas žmogus. Objektyviai šmeižimas yra aktyvūs veiksmai paskleidžiant apie kitą žmogų melagingą informaciją, galinčią padaryti žalos jo garbei ir orumui.
Paskleidimas yra tikrovės neatitinkančios informacijos pranešimas kuriuo nors būdu bent vienam asmeniui, išskyrus nukentėjusįjį. Informacija gali būti paskleidžiama žodžiu, raštu, vaizdiniais, perduodant ją vienam žmogui personaliai, ar neapibrėžtam jų ratui.
Tikrovės neatitinkanti informacija yra melagingos žinios ir kaltininkas tai suvokia. Jeigu žmogus sąžiningai klysta dėl skleidžiamos informacijos teisingumo, yra įsitikinęs, kad ji teisinga, ši aplinkybė šalina atsakomybę.
Paskleista informacija turi būti žmogų žeminanti, galinti pakirsti jo reputaciją, sumenkinti kito žmogaus ar žmonių pasitikėjimą juo. Pavyzdžiui informacijos paskleidimas, kad žmogus padarė nusikaltimą, gali būti būtent ta aplinkybe, dėl kurios žmogus gali pasijausti pažemintu, gali būti paskirsta jo reputacija, sumenkintas žmonių pasitikėjimas juo. Pasakymai, kad žmogus yra blogas, nepatikimas, melagis, amoralus, nenurodant tai patvirtinančių faktų, nėra šmeižimas.
Šmeižimas padaromas tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, kad skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją apie kitą asmenį, supranta, kad ji žemina žmogaus garbę ir to nori.
Motyvuojamoji dalis
Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamosios A. D. ir V. B. patvirtino, kad jos nežino, kas joms atsiuntė įžeidžiančio pobūdžio SMS žinutes. Norėdamos tai išsiaiškinti ir kreipėsi į teismą su privataus kaltinimo skundu. Prieš kreipiantis į teismą su privataus kaltinimo skundu, jos rėmėsi Molėtų rajono apylinkės prokuratūros prokurorės minima aplinkybe, kad telefono Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso P. P..
Jos teisme patvirtino, kad būtent ši aplinkybė jas paskatino pareikšti kaltinimą P. P..
Šios paminėtos aplinkybės įrodo, kad A. D. ir V. B. turėdamos minimame prokurorės nutarime nurodytą informaciją, sąžiningai ja disponavo ir ją tinkamai naudojo. Siekdamos apginti savo teises jos kreipėsi į teismą, tam, kad išsiaiškinti visas jų manymu reikalingas aplinkybes susijusias su joms atsiustomis SMS žinutėmis ir nubausti, tai padariusius asmenis.
Visos šios paminėtos aplinkybės įrodo, kad V. B. ir A. D. neturėjo jokio motyvo ir tikslo apšmeižti P. P.. Jos kreipėsi į teismą siekdamos išsiaiškinti, kas joms siuntė įžeidžiančio pobūdžio SMS žinutes, o ne tam, kad apšmeižti P. P.. Tikslas išsiaiškinti tiesą teisinėmis priemonėmis, negali būti traktuojamas ir vertinamas, kaip šmeižimas.
Įvertinus tai, kas paminėta, suteikia pakankamą pagrindą konstatuoti, kad A. D. ir V. B. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto LR BK 154 str. 1 d., sudėties, o tiksliau vieno iš privalomo jos požymio subjektyviosios pusės ir jos elemento tiesioginės tyčios. Baudžiamoji atsakomybė tokiu atveju negalima, nes nėra jų veikoje minėtai nusikalstamai veikai būdingos nusikaltimo sudėties. Nesant nusikaltimo sudėties, nėra ir nusikaltimo.
LR BK 155 str. 1 d., numatyta baudžiamoji atsakomybė už įžeidimą. Minimo straipsnio 1 d., dispozicijoje nurodyta: „tas, kas viešai, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino žmogų“.
Nusikaltimu kėsinamasi į kito asmens orumą ir garbę.
Nukentėjusysis yra asmuo suvokiantis, kad yra žeminamas.
Objektyviai įžeidimas yra viešas, kito žmogaus užgaulus pažeminimas veiksmu, žodžiu arba raštu.
Įžeidimas yra viešas, kai tai padaroma kitų asmenų akivaizdoje, jiems matant, girdint arba per visuomenės informavimo priemonę, spaudinyje, internete.
Įžeidimas žodžiu ir raštu skiriasi nuo šmeižimo tuo, kad įžeidimo atveju nenurodomi konkretūs faktai, neigiamai apibūdinantys nukentėjusįjį, o neigiamai atsiliepiama apie nukentėjusiojo asmenybę, jo savybes ir tai neuri reikšmės ar šis įvertinimas atitinka tiesą.
Užgaulumas reiškia, kad veiksmai ar vertinimai akivaizdžiai prieštarauja įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškos moralės reikalavimams. Užgauliu laikomas toks elgesys, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamas kito žmogaus orumas (pvz.: spjūvis į veidą, tampymas už nosies, apliejimas šlapimu ir pan.).
Nusikaltimas laikomas baigtu atlikus veiksmus, žeminančius kito žmogaus orumą, arba kai nukentėjęs sužino apie viešą užgaulų, žeminantį savo asmenybės vertinimą.
Įžeidimas padaromas tiesiogine tyčia, kaltininkas suvokia užgaulų ar žeminantį savo veiksmų pobūdį kito asmens atžvilgiu ir nori jį pažeminti.
Teismas vėl gi pažymi, kad bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamosios A. D. ir V. B. patvirtino, kad jos nežinojo, kas joms atsiuntė įžeidžiančio pobūdžio SMS žinutes. Norėdamos tai išsiaiškinti ir kreipėsi į teismą su privataus kaltinimo skundu. Prieš kreipiantis į teismą su privataus kaltinimo skundu, jos rėmėsi Molėtų rajono apylinkės prokuratūros prokurorės minima aplinkybe, kad telefono Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso P. P..
Jos teisme patvirtino, kad būtent ši aplinkybė jas paskatino pareikšti kaltinimą P. P..
Šios paminėtos aplinkybės įrodo, kad A. D. ir V. B. turėdamos minimame prokurorės nutarime nurodytą informaciją ir siekdamos apginti savo teises kreipėsi į teismą, tam, kad išsiaiškinti visas jų manymu reikalingas aplinkybes susijusias su joms atsiustomis SMS žinutėmis ir nubausti, tai padariusius asmenis, o ne tam, kad užgauliai ar žeminančiai pasielgti P. P. atžvilgiu.
Minėtos informacijos pagrindu galėjo ir klaidingai, tačiau sąžiningai, manyti, kad minėtas žinutes joms siuntė P. P.. Tačiau jų elgesyje nėra jokio užgaulumo P. P. atžvilgiu, taip pat jų veiksmai nepasireiškė jokiu šiurkščiu elgesiu, kuris būtų pažeidęs P. P. orumą.
Visos šios paminėtos aplinkybės įrodo, kad V. B. ir A. D. neturėjo jokio motyvo ir tikslo įžeisti P. P.. Jos kreipėsi į teismą siekdamos išsiaiškinti, kas joms siuntė įžeidžiančio pobūdžio SMS žinutes, o ne tam, kad įžeisti P. P.. Tikslas išsiaiškinti tiesą teisinėmis priemonėmis, negali būti traktuojamas ir vertinamas, kaip įžeidimas.
Įvertinus tai, kas paminėta, suteikia pakankamą pagrindą konstatuoti, kad A. D. ir V. B. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto LR BK 155 str. 1 d., sudėties, o tiksliau vieno iš privalomo jos požymio subjektyviosios pusės ir jos elemento tiesioginės tyčios. Baudžiamoji atsakomybė tokiu atveju negalima, nes nėra jų veikoje minėtai nusikalstamai veikai būdingos nusikaltimo sudėties. Nesant nusikaltimo sudėties, nėra ir nusikaltimo.
LR BPK 3 str. 1 d. 1 p., numato, kad baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
To paties straipsnio 2 d., numato, kad jeigu šio straipsnio 1 d. 1 p., nurodyta aplinkybė paaiškėja nagrinėjimo teisme metu, tesimas baigia nagrinėti bylą ir priima išteisinamąjį nuosprendį.
Šioje baudžiamojoje byloje P. P. yra pareiškęs A. D. ir V. B. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir prašo priteisti iš A. D. jo naudai 5000 litų neturtinės žalos atlyginimo, ir priteisti iš V. B. jo naudai 5000 litų neturtinės žalos atlyginimo.
Kadangi A. D. ir V. B. yra išteisinamos, todėl P. P. ieškinys paliekamas nenagrinėtu (LR BPK 115 str. 3 d. 2 p.).
Daiktinių įrodymų byloje nėra.
Kaltinamųjų nuosavybės teisės neapribotos.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
P. P., a.k. (duomenys neskelbtini) kaltinamą pagal LR BK 155 str. 2 d., išteisinti, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.
Civilinių ieškovių V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškinį dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo pareikštą kaltinamajam P. P., a.k. (duomenys neskelbtini) atmesti.
V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) kaltinamą pagal LR BK 154 str. 1 d., ir LR BK 155 str. 1 d., išteisinti, nes ji nepadarė veikos turinčios nusikaltimų numatytų LR BK 154 str. 1 d., ir LR BK 155 str. 1 d., požymių.
A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) kaltinamą pagal LR BK 154 str. 1 d., ir LR BK 155 str. 1 d., išteisinti, nes ji nepadarė veikos turinčios nusikaltimų numatytų LR BK 154 str. 1 d., ir LR BK 155 str. 1 d., požymių.
Civilinio ieškovo P. P. ieškinį dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo pareikštą kaltinamosioms V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) palikti nenagrinėtu.
Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Visagino miesto apylinkės teismą.