Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis J. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamąjį aktą gavo, kuo kaltinamas supranta, kaltės nepripažįsta, sutiko duoti parodymus. Paaiškino, kad tai buvo 3 klaidingi R. U. skambučiai 2015 m. rugpjūčio 11, 18 ir 20 d. Kaltę dėl birželio 6 d. epizodo pripažįsta iš dalies. Nesutinka su skaičiais. Buvo konfliktas tarp jo ir tėvo, susipyko dėl televizijos kanalų, ar dėl sporto, jis jį stumtelėjo su dviem rankom ir jis parsiskėlė nosį, bet smūgių nesudavė. Dėl rugpjūčio mėn. epizodo kaltės nepripažįsta, jis norėjo motiną pakelti iš lovos, bet nepavyko, nes kaltinamasis buvo girtas, ir ji nukrito ant grindų. Prieš ją kaltinamasis nesmurtavo. Buvo iškviesta policija ir jį uždarė. Dėl rugpjūčio 17 d. epizodo kaltės nepripažįsta. Vakare su tėvu žiūrėjo sporto rungtynes, o atsikėlęs iš ryto rado pas motiną mėlynę. Gal tėvas paduodamas stiklinę jai įdėjo tą mėlynę, nes buvo girtas. Dėl epizodo su R. U. kaltę pripažįsta iš dalies, pokalbis su seserimi buvo. Vėliau nurodė, kad parodymus duos po visų proceso dalyvių apklausos. Ištyrus visus įrodymus kaltinamasis pasinaudojo savo teise atsisakyti duoti parodymus teisme.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2015-06-07 kaltinamasis J. M. nurodė, kad 2015-06-06 buvo Marceliukės klėtyje, kur išgėrė 5 bokalus alaus, namo grįžo apie 14 val. ir namie tarp jo ir tėvų kilo žodinis konfliktas dėl to, kad jis buvo girtas. Gal ir galėjo suduoti tėvui kumščiui tris kartus per galvos ir veido sritį, suduoti galėjo dešine ranka. Po ko jis sėdėjo ant sofos, jam sėdint dar tris kartus kumščiu sudavė į krūtinės sritį, jis toliau sėdėjo, o kaltinamasis du kartus dešine koja sudavė į pilvo sritį. Prisipažįsta, kad smūgiuodamas pataikė tėvui į nosį ir ją sužalojo, tai įvyko labai greitai ir jis pykčio apimtas taip pasielgė. Konfliktą matė mama, prieš ją nesmurtavo, tik buvo žodinis konfliktas su ja (t. 1, b. l. 62).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2015-07-08 J. M. nurodė, sutinka su įtarimu. Jis 2015-06-06 truputį išgėrė ir jam nepatiko, kad P. M. pasišaipė iš to, kad jis išgėręs, todėl jis truputį padaužė tėvą rankelėm lengvoj formoj, t.y. delnais. Gal jis ir galėjo suduoti tėvui P. M. 5 kartus, bei taip pat jis tėvui spyrė su keliu į krūtinę 5 kartus, gal ir buvo 5 kartus sudavęs savo tėvui kumščiu į krūtinę, į pilvą. Tai padarė, nes tėvas pasišaipė iš jo sakydamas, kad jis vėl toks girtas, jis tėvui atsakė, kad tai yra tik viena promilė. Jis tiesiog įpyko ir jam kažkas užvirė, pyktis. Nu taip, jis tai sudavė, nu dvi, trys, keturios, penkios, šešios, septynios, aštuonios, dešimt. Na pas tėvą buvo kiaulės snukis toks tai. Jis pasižada, kad taip nedarys ir gali tik delnu P. M. paplekšnoti per skruostą, tik per skruostą (t. 1, b. l. 71). 2015-12-10 apklausoje parodė, kad savo kaltės nepripažįsta. Paaiškino, kad 2015-06-06 sudavė tėvui gal vieną kartą į galvą, į veidą nesudavė, spyrių į pilvą nebuvo. Kur tėvas susižalojo nosį, nežino (t. 2, b. l. 14 -15).

Apklaustas įtariamuoju J. M. 2015-08-19 parodė, išvakarėse vartojo alkoholį, 2015-08-18 ryte atsikėlęs ant mamos veido, prie akies pamatė pailgos formos mėlynę. Apie 9 ar 10 val. ryte atėjo mamos dukra iš pirmos santuokos R. U., ji taip pat pamatė, kad mamai yra mėlynė, kartu klausė, iš kur ji atsirado, mama tylėjo, nieko nesakė. Sesė iškvietė policiją, jį pristatė į komisariatą. Paaiškina, kad jis nežino, iš kur pas mamą mėlynė, jos nemušė. Įtaria, kad mama pati susižaloti negalėjo, kad jai trenkti galėjo tėvas (t. 1, b. l. 170-171). Įtariamuoju apklaustas 2015-12-10 parodė, kad savo kaltės nepripažįsta. 2015-08-17 motinai smūgių nesudavė. Mano, mama galėjo paprašyti puodelio vandens tėvo, o tėvas nerangiai padavė ir netyčia puodeliu sudavė, tačiau pats to nematė, tiesiog taip mano (t. 2, b. l. 14-15).

Apkalstas įtariamuoju J. M. 2015-08-21 parodė, kad 2015-08-20 paleistas iš policijos komisariato nuėjo į „Marceliukės klėtį“, išgėrė alaus. Namo grįžo apie 16:30 val. namuose jokio konflikto nebuvo, buvo priėjęs prie mamos, pasakė - „kam tu mane apkaltinai, kas tau darosi, ko mane kiši, ką tau „ Va?“, ir pasukinėjo pirštais prie smilkinių. Sesuo taip pat buvo namuose. Po to išėjo į parduotuvę dar alaus nusipirkti. Grįžęs namo priekaištavo seseriai, kam iškvietė policiją, nes jis juk nieko nedarė, daugiausiai, ką sesei galėjo pasakyti tai „gudri beprotė“, jai negrasino nužudyti (t. 2, b. l. 7).

Apklausta kaip nukentėjusioji R. U. teismo posėdyje paaiškino, kad 2015 m. rugpjūčio 11 d. su vyru parvežė mamą iš ligoninės, brolis buvo namie ir buvo išgėręs. Ryte iš tėvo sužinojo, kad brolis sumušė mamą ir buvo iškviesta policija. Kas iškvietė policiją nukentėjusioji nežinojo, nes brolis nutraukdavo telefono laidus, kad nebūtų galima išsikviesti pagalbos.

2015 m. rugpjūčio 17 d. jis grįžo iš sulaikymo. Tą 17 d. buvo mokama pensija ir brolis turėjo atvykti į policiją atsižymėti. Į policiją jis eidavo iš ryto, o dieną gerdavo. 18 d. ryte atėjusi radau motiną sumuštą, gulinčią lovoje pusnuogę, paguldytą taip, kad nesimatytų sumušimų. Brolis tuo metu gėrė alkoholinius gėrimus, garsiai klausėsi muzikos ir nekreipė dėmesio į motiną, jos būklę. Sutvarkiusi motiną iškvietė ir policiją, ir greitąją. Medikai nustatė, kad sumušimai yra vakarykščios dienos. Turėjo važiuoti dėl medicininio tyrimo, bet motina jautėsi labai blogai ir pasakė, kad niekur nevažiuos.

Dėl kaltinimo veiksmų, padarytų prieš ją paaiškino, kad broliui neleisdavau namie rūkyti, gerti kambaryje pas motiną. Jis gerdamas virtuvėje rūkė ir jai grasino, kad nužudys, papjaus, keikėsi. Nukentėjusioji išėjo į parduotuvę parnešti maisto ir eidama per kiemą girdėjo didžiulį triukšmą, kaimynai iškvietė policiją. Ji pati policiją kvietė tik 18 dieną.

Apie birželio mėnesio įvykį nukentėjusioji sužinojo iš motinos. Ji kiekvieną dieną mamai skambindavo, jos kartu išeidavo pasivaikščioti. Ji pasakė, kad buvo iškviesta policija, nes buvo sumuštas tėvas. Motina dažnai išvažiuodavo į tėviškę Raseinių raj., nes negalėdavo apsikęsti nuolatinio brolio gėrimo ir smurtavimo. Pabūdavo apie savaitę, paskui grįždavo, nes namie tėvas su broliu pritrūkdavo maisto ir pinigų. Abu jie pinigus su tėvu pragerdavo. Konfliktai būdavo todėl, kad brolis savo pinigus pragerdavo ir reikalaudavo pinigų iš tėvų. Kas atsitiko birželio 6 d. mama nieko konkrečiai neminėjo. Ji buvo uždaras žmogus, tokių dalykų nepasakodavo. Motina visą laiką jausdavosi blogai dėl širdies, jos sveikata nebuvo labai gera, bet ji vaikščiojo. Jai buvo 79 metai. Mama jai rodė suplėšytus marškinėlius ir apie smūgius pasakė praėjus kažkiek tai laiko. Paskui ji pasakė, kad atsiėmė kaltinimus. P. M. po birželio 6 d. matė, jam buvo pamėlęs paakys, prakirstas panosis. Po įvykio buvo praėję apie 2 dienos. Tėvas apie įvykį sakė tik tai, kad susistumdė su Jonu.

2015 m. rugpjūčio 11 d. nukentėjusioji parvežė motiną iš ligoninės, jai buvo padaryta operacija. Jai buvo lūžęs kaulas ir įdėta plokštelė. Iš ligoninės parvažiavo apie 15 val., nukentėjusioji iš motinos namų išėjo po 16 val. ar 16:30 val. Kitą dieną atėjo apie 8 val. ryto. Mama gulėjo lovoje, o brolio nebuvo, nes jis buvo išvežtas į policiją. Tėvas sakė, kad brolis spardė motiną. Atėjusi į butą pamatė, kad motina guli lovoje, o tėvas sėdi. Jis ją saugodavo, kad ji neiškristų iš lovos. Ant motinos nepastebėjo smurto žymių. Motina nesakė, kodėl buvo brolis išvežtas, nesakė, kad jis ją mušė. Nukentėjusiajai tėvas vėliau sakė, kad brolis mamą buvo ištempęs iš lovos, bet kodėl buvo kviesta policija, nežino, nes tėvas apie suduotus smūgius nepasakojo. Kad motina buvo spardoma sužinojo iš tyrėjos. Be to kitą dieną buvo atėjęs tyrėjas ir ją fotografavo, matėsi ant nugaros spyrių žymės. Ji žymes matė 12 ar 13 d. kai buvo fotografuojama.

Teigė, kad yra mačiusi kaip brolis mušdavo motiną. Tai buvo prieš keletą metų jiems atostogaujant. Pati taip pat yra nuo jo gavusi. Tai buvo prieš 5-6 metus. Brolis prieš ją smurtavo, kai su mama atostogavo motinos tėviškėje. Taip pat buvo nukentėjusiosios dukra, P. M., motina.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 47-48), nukentėjusioji paaiškino, kad mama paskambino po konflikto ir papasakojo. Nukentėjusioji atėjo pas ją, motina visą laiką sakydavo, kad daugiau nebegali ir jai reikia išvažiuoti į kaimą. Motina apie birželio 6 d. telefonu nieko neaiškino, nukentėjusioji atvažiavo, paklausė, kaip tai įvyko ir ji papasakojo. Tėvas iš pradžių paaiškino, kad susistumdė su Jonu, bet vėliau prisipažino, kad Jonas jam trenkė. Apklausoje nurodytas aplinkybes ji sužinojo iš tėvų. Tai jie papasakojo, kai užėjo į namus, telefonu nepasakojo.

Brolis išgėręs būna agresyvus. Pašaliniai asmenys pas juos neužeina, motina pati susižaloti taip pat negalėjo. Ji nepaėjo, negalėjo kristi taip, kad būtų sudaužytas visas veidas, pasmakrė. Nukentėjusioji (duomenys neskelbtini). negyvena. Kai mama būdavo, kiti asmenys nesilankydavo, nebent, kai ji išvažiuodavo į tėviškę.

Su broliu konfliktuoti pradėjo nuo tada, kai jis sužinojo, kad tėvas yra ne nukentėjusiosios, tuo metu J. buvo 17 ar 18 metų. Galvos traumą brolis patyrė, kai dirbo policijoje, buvo išgėręs ir padarė avariją, buvo komoje. Nuo alkoholio vartojimo jau yra prasidėjusi epilepsija. Trauma buvo 2003 m. Jam buvo skirti vaistai, kuriuos jis privalėjo gerti.

Dėl 2015 m. rugpjūčio 17 dieną su motina matėsi, išėjo iš jos namų apie 16:30 val., nes atnešė pensijas. Brolis po pensijos išėjo į policiją registruotis, ji likau su motina iki 16:30 val. Brolio nesulaukė ir išėjo. Mama tuo metu jautėsi normaliai, buvo pamaitinta, buvo padėtas šalia vanduo. Atėjau 18 d. po 8 val. apie 9 val. ryte. Įėjusi į namus išgirdo trankią muziką, motina gulėjo atsiklojusi, pusnuogė, šlapia. Brolis stovėjo prie stalo, gėrė, rūkė ir klausėsi muzikos. Kai pakėlė mamą, pamatė, kad akis buvo užtinusi ir ji negalėjo jos pramerkti. Motina jai nieko nesakė, kas tai padarė. Kai ją sutvarkė, pasakė broliui, kad kvies policiją. Atvažiavo ir policija, ir greitoji. Kol atvažiavo policija jis nusišlapino ir atsigulė savo kambaryje. Policija rado jį gulintį. Lazdynuose jai motina pasakė, kad ją sumušė Jonas, bet aplinkybių nepasakojo. Rugpjūčio 17 d. tėvas buvo namie. 18 d. tėvą rado sėdintį lauke ant suoliuko, jis tuo metu buvo blaivus. Klausė jo, kas atsitiko motinai. Jis paaiškino, kad vakare atsigulė ir viskas buvo tvarkoje. Ar birželio 6 d. tėvas buvo blaivus, nežino, rugpjūčio 11 d. tėvas galėjo būti šiek tiek išgėręs alaus, nes prieš tai gėrė brolis.

Pagarsinus R. U. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 101), nukentėjusioji nurodė, kad juose užfiksuotas aplinkybes patvirtina.

Pagarsinus 2015-08-18 apklausos protokolą (t. 1, b. l. 139-140) nukentėjusioji R. U. paaiškino, kad iki kol brolis grįžo į butą, tėvas buvo blaivus, paskui jam brolis siūlė alkoholio. Motina ligoninėje pasakė, kad ją sumušė Jonas, kad jis jai trenkė tris kartus kumščiu. Po ligoninės motiną nuvežė į namus, ji ten buvo iki tol, kol ją rugpjūčio 27 d. išvežė į ligoninę.

2015 m. rugpjūčio 20 d. J. M. buvo paleistas iš areštinės, prisipirko alaus ir namie girtavo. Nukentėjusioji eidama į parduotuvę per kiemą girdėjo didelį triukšmą, rėkavimus, nes buvo atidarytas balkonas. Grįžusi pamatė policiją. Ji brolį išvarė iš kambario, kur jis gėrė, jis nuėjo gerti į virtuvę. Tada jis jai ir grasino. 20 d. atvažiavus policijai pasakė apie grasinimus jai, ir jai pasiūlė parašyti pareiškimą. Brolis sėdėjo virtuvėje ir jai grasino, nukentėjusioji tuo metu buvau kambaryje, jis buvo virtuvėje, kambariai yra atskirti. Ji buvo bute, nes ten buvo sumušta mama. Po motinos mirties pas patėvį atvyksta pora kartų per savaitę, jį prižiūri, apskalbia. Neturi turtinių interesų dėl to buto. Dabar ten pradėjo lankytis ir P. M. sesuo. Nori, kad tėvas nugyventų likusį gyvenimą ramiai. Brolis pagreitino motinos mirtį, jis prieš tai ją buvo sumušęs. Už grasinimus broliui neketina atleisti. Ji taip pat kenčia.

Dabar, kai nėra motinos, ji bijo ten užeiti. Nežino, ar kaltinamasis būtų įgyvendinęs tuos grasinimus, mano, kad tai priklausytų nuo girtumo laipsnio. Tada jis buvo gerokai išgėręs. Tada nukentėjusioji policijos nekvietė, nes ji jau buvo iškviesta. Ją būtų kvietusi, nes brolis būtų pradėjęs reikalauti pinigų.

Motina buvo uždara, nebuvo konfliktiška. Jei kas nors ją suerzindavo, ji su tais asmenimis nebendraudavo. Motina daugiausia bendraudavo su savo seserimis. Iš tėvo pusės su giminaičiais ji nelabai bendraudavo, ji man sakė, kad jie jos nemėgo. Ji buvo jau su vaiku ir nelabai tėvui tinkama.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus t. 1, b. l. 185 ir 189, nukentėjusioji paaiškino, kad juose užfiksuotos aplinkybės yra teisingos (t. 3, b. l. 39-42).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja R. U. 2015-08-18 parodė, kad 2015-08-18 apie 11.00 val. atvyko pas tėvus į butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir rado motiną R. M. gulint lovoje su sumušta kairiąja akimi. Prie kairės akies ir žandikaulio buvo matoma kraujosruva ir mėlynė. Tuo metu bute buvo tėvas P. M. ir brolis J. M.. Jie abu buvo neblaivūs ir toliau jos akivaizdoje girtavo. Ji paklausė brolio, kas sumušė mamą. Brolis atsakė, jog tai padarė tėvas. Suprato, jog meluoja, nes tėvas niekada nebuvo sumušęs mamos. Ji paskambino į bendrąjį pagalbos centrą. Kartu atvyko greitoji pagalba ir policijos pareigūnai. Medikai, apžiūrėję motiną, nuvežė į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, o brolį į policijos komisariatą. Motina po medikų apžiūros jai papasakojo, kad ją vakar sumušė sūnus J.. Pagal motinos žodžius, jis rankos kumščiu tris kartus jai trenkė į veidą. Šiuo metu motina yra po operacijos ir sunkiai kalba, taip pat yra silpnos sveikatos, todėl mano, kad nėra galimybės jos apklausti. Per jos paskutinį apsilankymą 2015-08-17 16.00 val. jokių sumušimo žymių nebuvo (t. 1, b. l. 139-140).

Ikiteisminio tyrumo metu apklausta kaip liudytoja R. U. 2015-09-18 parodė, kad 2015-08-11 apie 15.10 val. R. M. parsivežė iš ligoninės. Po operacijos buvo praėję 11 dienų, jai skirtas gulimas režimas, keltis ir vaikščioti 2 mėnesius uždrausta, kad kojoje įtvirtinta plokštelė nelūžtų. Ji su vyru, palikusi mamą su savo broliu Jonu ir tėčiu P., išvažiavo namo. 2015-08-12 atvyko į namus, J. namuose nebuvo. Mama gulėjo lovoje, nenorėjo keltis, nes skaudėjo nugarą. Tada atėjo tėvas ir paaiškino, kad vakare apie 19.00 val. kilo konfliktas. J. vėl reikalavo tėvų pinigų, jie atsisakė duoti, todėl jis rankomis ištraukė mamą už kojų, ji iškrito iš lovos ant žemės, o tada koja jai spyrė į nugarą, kiek kartų, nepasakė. Ant mamos nugaros per vidurį matėsi mėlynės. Mama pasakė, kad J. spyrė apsiavęs batus. Tėvas iškvietė policiją ir Jonas buvo pristatytas į komisariatą. Mama po to nesiskundė, kadangi ji visada gailėdavo ir užstodavo J.. Po šio smurto mama tapo uždara, liūdna, ji nebenorėjo keltis iš lovos. 2015-08-17 J. trenkė mamai į veidą, kadangi 2015-08-18 liudytoja atvykusi pas mamą ją rado ant lovos sumuštu veidu, buvo užtinusi akis iš kairės pusės ir mėlynė per visą veidą, ir ties smakru. Kai iškvietė medikus, jie jai pasakė, kad spėja, kad smūgiai buvo suduoti iš vakaro ir ne mažiau trijų. Mama buvo nuvežta į Lazdynų ligoninę (t. 1, b. l. 101, 141).

2015-08-20 apklausoje R. U. paaiškino, kad 2015-08-20 apie 13.30 val., paleistas iš areštinės, į namus sugrįžo jos brolis J. M., kuris buvo agresyviai nusiteikęs, pradėjo jai grasinti, kad jai neatleis už iškviestą policiją, parašytus pareiškimus ir pripuolęs prie motinos reikalavo pasakyti, kad ne jis ją sumušė. Motina vis vien jam pasakė, kad jis sumušė. Jas išvadinęs asilais, brolis išėjo į parduotuvę, grįžo į namus apie 16.00 val., atsinešė dar alaus, pradėjo namuose garsiai šūkauti, keikėsi necenzūriniais žodžiais ir gerdamas alų pradėjo grasinti jai fiziniu susidorojimu, t.y. sakė, kad ją papjaus, užmuš. Mano, kad jo grasinimai realūs ir gali juos įvykdyti. Jam pasakė, kad kvies policiją. Tada jis po kurio laiko keikdamasis šiek tiek aprimo, bet sakė, kad patykos, ją vis tiek užmuš. Kol ji nuėjo į parduotuvę, kaimynai iškvietė policiją ir jį sulaikė (t. 1, b. l. 185). 2015-09-09 apklausta ikiteisminio tyrimo metu R. U. parodė, kad 2015-08-20 J.buvo paleistas iš areštinės, grįžęs namo grasino jai, sakė, kad ją užmuš, kad ji nuo jo nepasislėps, patykojęs ją ims ir papjaus. Tiki, kad brolis iš tiesų gali įvykdyti ši grasinimą, ir bijo dėl savo gyvybės, kadangi jis jai jaučia didelę neapykantą, kad rūpinasi motina ir ją nuolat užstoja, kad yra ne vieno tėčio, jis jaučia nuoskaudą sakydamas, kad jai gyvenimas susidėliojo, o jam ne. Tiki, kad brolis, išėjęs iš suėmimo, smurtaus toliau ir prieš tėvą, ir, galimai prieš ją, kadangi jis dėl galvos traumos yra itin agresyvus, ko nors paprašęs ir negavęs, iš karto puola muštis (t. 1, b. l. 189).

Apklaustas kaip nukentėjusysis P. M. teismo posėdyje paaiškino, kad iš bylos dalyvių pažįsta R. U. ir J. M., tai jo dukra ir sūnus. Santykiai su jais normalūs. Dėl ko nagrinėjama ši byla, jis žino, mano, kad jis nėra nukentėjęs šioje bylos. Birželio 6 d. įvykio neatsimena, taip pat neprisimena, kiek kartų į savo namus kvietė policijos pareigūnus. Gal juos kvietė kaimynai, mano, kad jis policijos į savo namus niekada nekvietė. 2015 m. birželio 6 d. buvo J. M. gimtadienis, švenčių tą dieną pas juos nebuvo, muštynių nebuvo, gal pasakė kokį žodį, bet nieko rimto nebuvo. Nežino, kas tą dieną buvo. Sūnui neturi už ką atleisti, nes jis jam nieko nepadarė, neturi dėl ko ant jo pykti. Sūnus prieš jį nėra smurtavęs, padaręs jam sužalojimus. Su žmona J. M. pykdavosi, bet už 10 min. vėl gražiai kalbėdavo. Vasarą žmonai kvietė greitąją, tačiau policijos dėl žmonos nėra niekada kvietęs. Teigė, kad yra užkliuvęs už sofos, nes norėjo atsigulti, ir krito, todėl ant nosies nugarėlės turi randą, kada tai buvo, neprisimena, nes laiko neskaičiuoja. Parodžius nukentėjusiajam fotonuotrauką, esančią t. 1, b. l. 15, jis paaiškino, kad tai atsitiko tada, kai krito veidu ir nespėjo pasilaikyti. Tai atsitiko, dėl to, kad nugriuvo. Nežino, kas tą nuotrauką padarė, gal policijos pareigūnai. Jis jų fotografuoti neprašė. Kai nugriuvo ir susižalojo, namuose buvo žmona ir J. M.. Abejoja, ar žmona būtų davusi parodymus prieš sūnų dėl smurto, ji sūnų per daug mylėjo. Jonas prieš motiną nesmurtavo.

Grasinimų R. negirdėjo, ji gyvena atskirai, pas motiną ateidavo ertai, todėl apie grasinimus nieko nežino. J. prie nieko nesikabinėja. Yra nekonfliktiškas. P. M. visada būna namuose, kai namuose lankydavosi R., jis visada buvo namuose, bet grasinimų jai niekada negirdėjo.

Kai žmona sirgo, ateidavo rūta, pakeisdavo sauskelnes. P. M. šalia jos taip pat budėdavo. Žmona kartais ant veido iškrisdavo iš lovos, reikėjo ją įkelti. J. išgeria kaip visi normalūs žmonės. Gali išgerti alaus butelį. Kai motina atnešdavo iš parduotuvės alaus, J. tą butelį išgerdavo, tačiau tai buvo ne kiekvieną dieną, nes žmona labai gailėjo pinigų. J. gaudavo pensiją, tačiau jo ir P. M. pensiją tvarkė motina. Išgėręs alkoholio J. nebuvo piktas, būdavo labai geras. Kaimynai dėl triukšmo skundžiasi dėl to, kad jie žiūri futbolą ir taip reikšdami savo emocijas keldavo triukšmą. Ikiteisminio tyrimo metu jis pasirašė tai, ką jam pakišo. Jo teisių jam niekas neaiškino, jis pasirašė už tai, ką sakė žmona. Pagarsinus 2015-06-06 protokolą pareiškimą (t. 1, b. l. 9) nukentėjusysis paaiškino, jog tai yra nesąmonė, jog J. pradėjo mušti motiną> jis policijos pareigūnams nerašė, kad buvo praskelta nosis, kad jonas jį mišė, kai jis stojo ginti žmoną. Gal tai parašė tyrėja. Teigė, jog yra baigęs tik tris klases ir vos pasirašo. Pripažino, kad parašas ant pareiškimo yra jo, tačiau neprisimena, ar rašė žodžiais. Su pareigūnais bendravo žmona. Pareigūnai buvo atvykę pas juos, jam nosis paskelta tikriausiai nebuvo. Nežino, kas jį nufotografavo su parskelta nosimis.

Pagarsinus 2015-06-06 liudytojo apklausos protokolą (t. 1, b. l. 28), nukentėjusysis paklausė, ar tai dėl tos apklausos, kuri vyko pas juos bute. Tyrėja kalbėjo su motina, o su juo ji nekalbėjo. Ten yra jo parašais, nes jam liepė pasirašyti, Ten neteisingai parašyta. J. visai nesmūgiavo. Nežino, kas ten buvo, jie tik pasišnekėjo. Parodžius protokolą nurodė, kad vienas parašas yra jo, o kitas ne jo. Rašyti jis protokole nieko nerašė, nes nemoka rašyti. Protokole pagarsintas tekstas yra ne jo, parodymai yra ne jo, jis tokių parodymų nedavė ir parašas yra ne jo.

Pagarsinus 2015-06-07 papildomos liudytojo apklausos protokolą (t. 1, b. l. 32) P. M. paaiškino, kad tokių parodymų jis niekam nedavė, nežino, iš kur jie atsirado. Parodžius apklausos protokolą nukentėjęs paaiškino, kad du parašai keli parašai yra jo, vienas gali būti, kad jo, vienas tikrai ne jo. Sakinio perskaičiau, viskas teisingai surašytas, jis nerašė, nes moka parašyti tik vardą ir pavardę. Be to, jam atrodo, kad tai skirtingu raštu parašyta.

Pagarsinus 2015-08-13 papildomą liudytojo apklausą (t. 1, b. l. 98-99, nukentėjusysis paaiškino, kad nėra davęs tokių parodymų. Mano, kad ta mergaitė pas jį namuose buvo atėjusi tik ieną kartą, tada buvo vasara ir žmona dar patale negulėjo. Po to jo daugiau niekas neapklausinėjo. Parodžius apklausą ir paklausęs, ar at protokolo yra jo parašai nukentėjęs paaiškino, kad 97 puslapyje labai įtartinas parašas, kitas parašas galbūt yra jo, tačiau rašyti jis nieko nerašė. Kitas parašas yra tikrai ne jo, nes jis parašą susuka, o taip pasirašyti negalėtų.

Jis nekvietė policijos dėl J. M. elgesio, kas kvietė, nežino. Pagarsinus ataskaitų žiūryklės duomenis t. 1, b. l. 79, P. M. paaiškino, kad jis į klausimus neatsakinės, nes klausiama nesąmonių, kad galima parašyti bet kokią nesąmonę.

Apklaustas kaip liudytojas G. A. teismo posėdyje paaiškino, kad kaltinamąjį atsimena, jis gyvena (duomenys neskelbtini) ten dažnai būna kviečiama policija, tačiau konkretaus atvejo neprisimena. Tuo adresu buvo tris ar keturis kartus. Motina visą laiką gulėjo lovoje, ji nevaikšto. Kaltinamasis pastoviai girtas, agresyvus, nelabai suvokia, ką daro, atrodo, kartą buvo net su peiliu. Atsiminti konkrečios dienos negali, nes praėjo daug laiko. Motina buvo kartą iškritusi ant grindų nuo lovos. Jie ją kėlė, ji skundėsi, kad kaltinamasis ją daužo (t. 3, b. l. 123-124).

Apklaustas kaip liudytojas Ž. D. teismo posėdyje paaiškino, kad jo mobiliojo telefono numerio paskutiniai skaičiai yra 414, jis skambino į 112. Į bendrąjį pagalbos centrą skambindavo gana dažnai, nes už sienos nuolat muštynės, triukšmas ir nėra ramybės. 2015 m. birželio pradžios taip pat skambino dėl to paties, kad rėkia ir mušasi. Taip buvę yra daug kartų, tačiau tais kartais, kai parėkia ir apsiramina, neskambindavo. Skambindavo, kai jau girdėdavo, kad mušasi. Kaltinamasis mušdavo tai brolį, tai motiną. Liudytojas gyvena iš karto už jų sienos. Kelintas jų butas nežino, tačiau tai yra paralelinė laiptinė. Prisimena, kad vieną kartą šaukė motina, kad ją muša, tada pamatė, kad kaltinamąjį išvada du pareigūnai su antrankiais. Pagalbos šaukdavosi tai motina, tai brolis – vyras, kuris kartu su kaltinamuoju gyvena. Kaltinamasis girtas visus muštruoja. Šiuo metu situacija ramesnė, jis nesiautėja. Kažkurią dieną girdėjo dviejų žmonių balsus, grojo muzika, bet apsiramino. Šiuo metu muštynių kaip ir nebūna, bet muzika dažnai garsiai groja ir dainuoja. Liudytojas nuo 2015-09-15 iki 2016 m. sausio pabaigos buvo išvykęs, tačiau nuo sausio pabaigos muštynių negirdėjo ir policijos nekvietė. Liudytojas gyvena antrame aukšte penkiaaukščiame name. Dešinėje yra kaltinamojo laiptinė, tada liudytojo, o toliau visos kitos. Liudytojas bute gyvena nuo 2012 m. buvo vieną kartą nuėjęs pas kaltinamąjį į namus dėl triukšmo pasikalbėti, bet kaltinamasis jį iškeikė, todėl nusprendė daugiau pas jį neiti, o kviesti policiją. Policiją yra kvietęs gal 5 kartus. Tarp jų labai plonos sienos, jis net apšiltino akmens vata ir gipso kartonu, kad mažiau girdėtųsi/ Kad vyksta muštynės supranta iš garsų – trenksmų, riksmų, girdisi, kaip vienas žmogus muša kitą, girdėjo šauksmus „pagalbos, pagalbos, gelbėkit“ (t. 3, b. l. 153).

Apklausta kaip ekspertė Z. K. teismo posėdyje paaiškino, kad J. M. yra diagnozuojamas organinis asmenybės sutrikimas dėl praeityje patirtos galvos smegenų traumos bei priklausomybės nuo alkoholio sindromas, bet tai netrukdo jam suprasti savo veiksmų bei juos valdyti. Išanalizavus ikiteisminio tyrimo medžiagą nebuvo jokių duomenų, kad asmuo visų keturių nusikalstamos veikos padarymo epizodų metu būtų laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Tačiau visų epizodų metu asmuo buvo apsvaigęs nuo alkoholio, t. y. jis buvo paprasto girtumo būsenoje ir tai netrukdė jam suvokti savo veiksmų. Organinio asmenybės sutrikimo esmė – tai yra asmenybės sutrikimas, tai nėra lėtinis psichikos sutrikimas, toks kaip šizofrenija ar kliedėsinis sutrikimas, kurio metu žmogus padaro veiką liguistų išgyvenimų įtakoje. Čia konkrečiai yra potrauminės kilmės psichikos veiklos pakitimai, kurie iš dalies pažeidžia jo mąstymą, atmintį, dėmesį, emocinę sferą. Minėtas inkriminuotas veikas asmuo atliko ne liguistų išgyvenimų metu, o vyraujant emocinės sferos nestabilumui, kuriam turėjo įtakos apsvaigimas nuo alkoholio. Emocinis nestabilumas šiuo atveju, neturi įtakos asmens savo veiksmų suvokimui. Yra mąstymo sutrikimai, dėmesio, atminties sutrikimai, bet jie nesiekia tokio lygio (demensijos), kad asmuo negalėtų suprasti savo veiksmų. Jo psichikos sutrikimas tikrai nesiekia demensijos lygio. Yra diagnozuota, kad nors ir yra tam tikri potrauminiai mąstymo sutrikimai, tačiau jie nesiekia tokio lygio, kad asmuo negalėtų suvokti savo veiksmų ir jų valdyti.

Organinis asmenybės sutrikimas priskiriamas prie psichikos ir elgesio sutrikimų. Bet jis serga asmenybės sutrikimu. Pagal klasifikaciją, jo diagnozė priskiriama prie psichikos ir elgesio sutrikimų. Kaltinamajam veikos padarymo metu demensijos nebuvo. Išvadoje paminėtas įrašas, kad dar 1994 m. gruodžio mėnesį jam buvo diagnozuota prasidedanti demensija, tai buvo potrauminis periodas, tuo metu buvo gan ryškūs ir atminties, ir dėmesio sutrikimai, bet eigoje jie visgi regresavo ir jo psichikos būsena pagerėjo. Vėlesniuose specialistų įrašuose tokių diagnozių ar įrašų jau nėra. 1994 m. dominavo potrauminis sindromas, dėl ko ir buvo nurodyti tokie požymiai. Demensija visiškai išnykti negali, bet šiuo atveju, tai buvo tik įtarimas, o ne galutinė diagnozė, buvo tik spėjimas. Potrauminiame periode esant mąstymo ir dėmesio sutrikimams prie tokių požymių ir buvo diagnozuota, bet vėliau atmintis ir dėmesys pagerėjo ir ši diagnozė vėliau nebuvo tvirtinama. Net ir tuo metu jie nebuvo konstatuoti besąlygiškai. Kaltinamajam organinis amnezinis sindromas buvo tik po traumos 1993 m., po to jis regresavo. Ta prasme, kad jo psichikos būklė gerėjo. Amnezinis sindromas ir apima atmintį ir dėmesį. Šis sutrikimas į konkrečias formas nėra skirstomas nuo naujojo tarptautinio ligų klasifikatoriaus patvirtinimo. Gali būti išskiriami tik variantai, bet ir jie galiojo tik iki 1997 m., kai buvo patvirtintos naujos ligų kvalifikacijos.

Kad kaltinamojo gebėjimas atsiminti blogas, atliekant ekspertizę, nebuvo pastebėta. Jis gan nuosekliai chronologiškai galėjo papasakoti visą savo gyvenimo istoriją. Kažkiek tai atmintis yra susilpnėjusi, bet ne tiek, kad siektų silpnaprotystės lygį. Ekspertizės akte nurodytos išvados, kad kaltinamojo „mąstymas labai menkas, asmuo afektyvus, jam yra mąstymo sutrikimas“ tėra citatos iš medicininių įrašų, aš jų neneigiu, bet ekspertizės metu atliktais testais ir stebėjimais nustatytas sulėtintas, stokojantis nuoseklumo mąstymas. Sutinka, kad demesijos sindromas išsivysto žuvus smegenų ląstelėms, nes tai atrofiniai pakitimai galvos smegenyse. Mediciniškai smegenų ląstelės neatsistato. Neurologai apie kaltinamąjį rašė, kad jam yra liekamieji reiškiniai po smegenų traumos. Kaltinamojo būklė tikrai pagerėjo, bet neatsistatė visiškai. Po traumos jam buvo amnezinis sindromas, kuriam būdingi labai ryškūs atminties ir dėmesio sutrikimai, bet ilgainiui šie požymiai regresavo ir kaltinamojo būklė pagerėjo. Kaltinamojo asmenybė, žinoma, yra pakitusi, todėl ir konstatuotas organinis asmenybės sutrikimas. Šia liga sergantys asmenys yra labiau pažeidžiami, bet kaltinamasis gali atlikti laisvės atėmimo bausmę. Jam tikrai nereikia specialių priemonių. Teigė, kad jos subjektyvia nuomone, jei būtų galima suteikti geresnes sąlygas nei mūsų pataisos namuose, to žinoma reikėtų.

Asmuo nuolat buvo stebimas neurologų, 1994 m. diagnozuota prasidedanti demensija. Bet nėra nustatyta jokių atrofinių smegenų pakitimų, kurie būtų patvirtinti tyrimais. Atlikus smegenų kompiuterine tomogramą jokių atrofinių pakitimų galvos smegenyse nepastebėta. Šiuolaikinėje klasifikacijoje nėra tokios diagnozės kaip prasidedanti demencija. Šiais laikais diagnozuojant nustatoma arba yra demensija, arba jos nėra. Kaltinamojo atveju jos nėra. Ekspertizės metu nustatyta, kad jo intelektiniai gebėjimai nesutrikę. J. M. pakitusiai asmenybei būdingas mąstymo sulėtėjimas, mąstymo nuoseklumo trūkumas, atminties ir dėmesio sutrikimai, sutrikusi emocinė sfera, nestabili nuotaika su polinkiu į disforiją, t.y. į irzlumą, pyktį, agresiją. Alkoholis susilpnina savikontrolę ir skatina jo betarpiškus impulsyvius poelgius (t. 3, b. l. 150-152).

Apklausta kaip liudytoja T. K. teismo posėdyje paaiškino, kad U. atvažiavo aplankyti motinos, kuri gyveno su sūnumi, ir paaiškino, kad ją rado sumuštą. Tuo metu kartu buvęs sūnus neigė kaltę, sakė, kad nieko neprisimena, nes buvo girtas. Jiems atvykus motina tiksliai neįvardijo, kas ją sumušė, gal bijojo sūnaus. Jie ją kalbino, bet ji nelabai su jais bendravo. Motinos veidas buvo sužalotas, buvo mėlynė ant veido. Atrodo, kad ji nepaaiškino, iš kur mėlynės. Pagarsinus liudytojos T. K. liudytojos apklausos protokolą (t. 1, b. l. 131), liudytoja paaiškino, kad apklausos metu aplinkybes nurodė i atminties, kažkiek naudojosi tarnybiniu pranešimu, nes šeimyninių konfliktų būna daug, visų prisiminti neįmanoma. Apklausoje nurodytos aplinkybės teisingos (t. 3, b. l. 153). Apklausiant liudytoją kaltinamasis nurodė, jog šią liudytoją puikiai prisimena, buvo atvykus į namus vieną kartą.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu T. K. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, papildomai nurodė, kad atvykus į iškvietimą R. M. gulėjo kambaryje lovoje, kairėje pusėje prie akies jai buvo didelė mėlynė, daugiau jokių sužalojimų nematė, nes nukentėjusioji beveik nekalbėjo, jautėsi labai silpnai. Kitame kambaryje buvo J. M., miegojo, pažadino jį, jis buvo akivaizdžiai neblaivus, nieko paaiškinti negalėjo, sakė, kad kelias dienas vartoja alkoholį ir nieko neatsimena dėl to. Atvyko GMP brigada, kuri R. M. išvežė į RVUL ligoninę, pranešėja R. U. parašė pareiškimą. Bute taip pat buvo ir nukentėjusiosios sutuoktinis P. M., jis taip pat nieko paaiškinti negalėjo (t. 1, b. l. 136).

Apklausta kaip liudytoja J. A. teismo posėdyje paaiškino, kad bylos dalyvių neprisimena, negali atsakyti, ar teko lankytis minties g. Parodymuose ji surašo tai, ką konkrečiai sako žmogus. Neatsimena vyro, užfiksuoti fotonuotraukose, esančioje t. 1, b. l. 15. T. 1, b. l. 9 ir 28 dokumentai užpildyti jos raštu, tačiau neprisimena, kur vyko apklausa, pasirašė nukentėjusysis, nes daugiau nėra kam pasirašyti. Tikrai nieko neatsimena. Tokių atvejų, kad žmogus nemokėtų rašyti, nepasitaikė, ji tokiu atveju surašo tarnybinį pranešimą. Protokoluose žodžiai „perskaičiau, surašyta teisingai“ parašyti ne jos ranka, mano, kad apsirašė nukentėjusysis, neatsimena šios bylos, nežino, kur vyko apklausa, negali pasakyti, ar buvo diena, ar naktis. Nežino, kokiomis aplinkybėmis buvo surašytas protokolas, esantis t. 1, b. l. 9. Apžiūros protokolas t. 1, b. l. 24-27, surašytas jos ranka, tačiau įvykio neprisimena. Apklausa, užfiksuota protokole, esančiame t. 1, b. l. 28, mano, kad vyko (duomenys neskelbtini)., mano, kad nukentėjęs perskaitė apklausos protokolą, pasirašė taip pat nukentėjęs (t. 3, b. l.153-154).

Apklausta kaip liudytoja D. D. teismo posėdyje paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta. Buvo byla dėl smurto prieš tėvą ir motiną. Šiame tyrime teko apklausti įtariamąjį, tėvą. Dėl mamos, tai kad vieną kartą buvo nuvažiavus ji miegojo ir nepavyko apklausti. Atvažiavus antrą kartą tėvas labai bijojo duoti parodymus. ji jį apklausiau namuose. Jis nurodė, kad jam buvo suduoti smūgiai, bet kur tiksliai nenurodė. Su apklausos turiniu jis buvo supažindintas liudytojai jam viską perskaitant. Dar jis supyko, kad jam skaito. Jis pasirašė pats sava ranka. Dėl įrašo negalėjo tiksliai pasakyti, parašą tai jis tikrai dėjo. Jam buvo labai sudėtinga, bet pasirašė jis pats. Jis sakė, kad jam kažkas negerai su rankom. Jis sakė, kad moka skaityti.

Dėl kaltinamojo psichikos pirmos apklausos metu abejonių nekilo, nes kalbėjo ramiai ir aiškiai. O antros apklausos metu kilo įtarimų, kai jis ėmė vardinti skaičius ir vartyti akis, todėl ji pasikvietė advokatą. Man svarbiausia buvo nepažeisti jo teisių.

Apklausiant tėvą, jis labai bijojo, kad sūnus tuoj grįš, bijojo dėl mamos. Tėvas nurodė, kad kai sūnus išgeria tampa neadekvatus. Prieš apklausiant J. M., jam buvo pateiktos atspausdintos jo teisės, po to ji jas jam dar kartą perskaitė ir paaiškino. Liudytojui P. M. lygiai taip pat pateiktos atspausdintos jo teisės, po to liudytoja jas jam dar kartą perskaitė ir paaiškino. Kaltinamasis jam aiškinant teises nurodė, kad viską supranta. Pirmos apklausos metu ponia Regina atėjo į kambarį ir išjungė televizorių, nes ponas Povilas jį tuo metu žiūrėjo. Tada ji išėjo į kitą kambarį ar virtuvę. Grįžo pas juos tik kai ji jau pabaiginėjo apklausą.

Parodžius t. 1, b. l. 28 ir 31 dėl įrašų „perskaičiau, viskas parašyta teisingai“, liudytoja paaiškino, kad raštai panašūs. Pasirašė tikrai Povilas, kas rašė prierašą, neatsimena. Neprisimena, kad būtų parašiusi R. M.. Gal galėjo ir ponia R. M. parašyti. Vyras skundėsi, kad jam kažkas negerai su ranka. Jei žmogus nemoka rašyti, liudytoja į apklausą kviečia atstovą. Povilas teises skaitė spausdintą tekstą, bet apklausą jis skaitė rašytinį tekstą, prieš tai pati liudytoja jį jam perskaitė garsiai.

Kodėl nebuvo darytas garsi įrašas apklausos metu, liudytoja paaiškino, kad jai nekilo abejonių, kad jis meluotų. Jie abu bijojo savo sūnaus. Po pirmos apklausos, jau kai ji paleido įtariamąjį, ji skambino nukentėjusiesiems į namų telefoną ir labai nustebo, kad jis neveikia. Tada po kelių dienų paskambino, telefonas jau veikė. Povilas pasakė, kad sūnus grįžo įpykęs ir sutraukiojo telefono laidus, sakydamas, kad jie daugiau negalės pasikviesti pagalbos. matėsi, kad tėtis ir mama labai pergyveno, kad prastai gyvena, tai jei dar būtų atėjus daryti įrašo, tai jie dar labiau įsibaimintų. Mano, kad nukentėjęs bijo, kad sūnus vėl gali jį sumušti, todėl ir nurodė, kad prieš tai papasakotų aplinkybių nebuvo.

Pagarsinus apklausos protokolą (t. 1, b. l. 32), liudytoja nurodė, kad jame nurodytas aplinkybes nurodė pats Povilas. Taip pat jis nurodė, kad sūnus niekur nedirba ir neturi kur išsikraustyti, tai tegu grįžta gyventi pas juos į namus, nes daugiau nėra kur jam eiti. Povilas sakė, kad tiesiog nėra kitos išeities. Nurodė, kad bijo, bet kitos išeities nėra, nes sūnui nėra kur eiti. Pirmą kartą apklausiau abu senukus, antrą moters apklausti nepavyko, nes ji miegojo. R. M. prašė papasakoti viską, ką ji pati matė ir girdėjo, o ne tai ką pasakojo P. M.. Ji pasakojo, o liudytoja rašė. Be birželio 7-os dienos apklausų dar buvo. Tėtį apklausė dar kartą, bet ne tą pačią dieną.

Pagarsinus R. M. apklausą (t. 1, b. l. 41), liudytoja paaiškino, kad ponia Regina tai papasakojo, nes vyras buvo minėjęs, kad savo apklausoje pasakojo, kad sūnus mušė ir ją.

Rugpjūčio mėnesį buvo naujas smurto įvykis, todėl ir reikėjo dar kartą apklausti P. M.. Atrodo, kad sūnus smurtavo prieš motiną, ji lyg ir dubenį susilaužė. Apklausa vyko jų namuose, nes abiem senukams sunku vaikščioti. Pagarsinus liudytojo apklausos protokolą (t. 1, b. l. 98), liudytoja patvirtino, kad prierašas padarytas jos ranka, o parašas yra tikrai P. M., o kad parašyta J. M., tai klaida (t3, b. l. 155-156).

Apklausta kaip liudytoja J. M. teismo posėdyje paaiškino, kad prisimena kaltinamąjį, nukentėjusiąją. Vieną kartą namuose apklausė P. M.. Tiksliai neatsimena, bet jis nurodė, kad tą dieną su sūnumi vartojo alkoholį. Pradžioje apklausos liudytoja paaiškino jo teises ir pareigas kaip liudytojui, tada pasakė, kad užpildys liudytojo apklausos protokolą, protokolo pildymo pabaigoje paklausė, ar jis turi dar kažką papildyti, jam viską perskaitė. Papildymų neturėjo, bet pasakė, kad jam sunku rašyti, tai jis tik pasirašė. Liudytoja nežinojo, kad jis nemoka rašyti, jis sakė, kad jam sunku rašyti. Teksto pabaigoje pasirašė jis pats. Parodžius apklausos protokolą, esantį t. 1, b. l. 157, paaiškino, kad nežinau kas tai surašė, iš rašto neatpažįsta. Protokolas, esantis t. 1, b. l. 158, surašytas jos raštu, išskyrus žodžius „P. M.“ ir parašą (t. 3, b. l. 156).

Iš ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2015-06-06 14:14 val. Bendrajame pagalbos centre registruotas Ž. D. pranešimas telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), jog pranešėjas girdi, kad vyksta muštynės ir kažkas šaukiasi pagalbos. Įvykis (duomenys neskelbtini), 1-ma laiptinė, 2 aukštas (t. 1, b. l. 11). Iš Bendrojo pagalbos centro dėl 2015-06-06 14:14 val. pranešimo gautas garso įrašas, kuris apžiūrėtas 2015-06-12 apžiūros protokolu. Apžiūros metu nustatyta, kad įraše kalba vyras, kuris prisistato Ž. D., jis nurodo, jog mušasi kaimynai, kažkas šaukiasi pagalbos. Tai vyksta bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pirmoje laiptinėje butas, jo numerio nežino, antras aukštas. Ten pastoviai kviečia (policiją) (t. 1, b. l. 19-21).

Iš 2015-06-06 O. J. surašyto tarnybinio pranešimo matyti, kad 2015-06-06 apie 14:16 val. gavo iškvietimą į (duomenys neskelbtini), kur vyksta muštynės. Atvykus iš 6 buto išgirdo triukšmą, duris atidarė P. M., kuris paaiškino, kad neblaivus sūnus J. M. jį sumušė, trankė rankomis per galvą, spardė kojomis į krūtinę, taip pat mušė savo motiną R. M., trankė rankomis, kojomis, reikalavo pinigų. P. M. veidas buvo kruvinas, skundėsi krūtinės skausmais. Atvykusi Greitosios medicinos pagalba suteikę pagalbą vietoje. R. M. parašė pareiškimą. Smurtu įtariamas J. M. vietoje paaiškino, kad kilo konfliktas su tėvais, daugiau nieko paaiškinti negalėjo, buvo agresyvus, sulaikytas. Prie tarnybinio pranešimo pridėta nukentėjusiojo P. M. veido nuotrauka su kruvina nosimi ir veidu (t. 1, b. l. 15).

Iš 2015-06-06 pareiškimo, pasirašyto R. M. matyti, kad jame nurodoma, jog 2015-06-06 apie 14 val. sūnus J. M. pradėjo reikalauti pinigų, mušė R. M., stumdė, spardė, trenkė vyrui Povilui į galvą, spardė kojomis. Po to atvažiavo policija (t. 1, b. l. 22).

Iš VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties“ gauta greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė, forma Nr. 110/a, kopija, kurioje nurodyta, jog 2015-06-06 14:24 gautas GMP kvietimas adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pacientas P. M.. Atvykimo į iškvietimą laikas 2015-06-06 14:38 val., kvietimo priežastis – sumušimai, galvos žaizdos, kviečia policija. GMP apžiūros metu nustatyta, kad nosies nugarėlėje yra nedidelė žaizda, nepykina. Diagnozė – nosies sumušimas, galvos sumušimas (t. 1, b. l. 34-36). Ši kortelė buvo apžiūrėta dalyvaujant specialistui teismo medicinos gydytojui J. M. P.. Apžiūros metu specialistas pateikė išvadą, jog P. M. GMP buvo nustatyta nedidelė nosies nugarėlės žaizda, kuri padaryta prieš kreipiantis medicinos pagalbos paveikus kietu daiktu ir atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 38).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja papildomoje apklausoje R. M. 2015-06-07 parodė, kad nori papildyti anksčiau duotus parodymus apie įvykį 2015-06-06, kuris įvyko jos bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Ji pati konflikto nematė, tik žino, kad konfliktas kilo tarp jos vyro P. M. ir jos sūnaus J. M. apie 14.30 val. Kai sūnų išsivežė policija, vyras P. jai papasakojo, kad sūnus J.jam sudavė smūgius kumščiu per galvą, veidą ir sužalojo nosį, trenkė į krūtinę, taip pat spyrė. Prieš tėvą sūnus smurtavo pirmą kartą, motinos nemušė nei anksčiau nei šį kartą, kodėl P. nurodė, kad ją mušė, nežino (t. 1, b. l. 41). Taip pat apklausta liudytoja ikiteisminio tyrimo metu 2015-06-10 R. M. neigi, jog sūnus ją 2015-06-06 mušė, marškinėlius ji susiplėšė pati. Tarp jos ir sūnaus buvo tik žodinis konfliktas, sūnus jos atsiprašė dėl to (t. 1, b. l. 43).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja R. M. 2015-08-12 parodė, kad 2015-08-11 apie 15.10 val. jos dukra R. U. su savo vyru ją parvežė iš VšĮ Raseinių ligoninės. Užėjus į butą kambaryje buvo jos sūnus J. M., kuris sėdėjo kambaryje ir gėrė alų bei rūkė. Dukra R. U. su sūnumi konfliktavo dėl to, kad jis buvo neblaivus ir gėrė kambaryje. Išėjus dukrai Rūtai iš buto, vakare sūnus pradėjo jos prašyti pinigų ir paėmė už rūbų ją, nutempė nuo lovos, ji nugriuvo. Vėliau sūnus jai įspyrė į nugarą iš kojos. Jis buvo apsiavęs batus. Visų įvykio aplinkybių nupasakoti negali, kadangi gerai neatsimena, nes buvo išsigandusi, taip pat yra po dešinės kojos šlaunikaulio operacijos, dėl to dar silpnai jaučiasi. Visa tai matė jos vyras P. M., jis iškvietė policiją. Sūnus tuo metu vis dar buvo namuose, rėkavo ir triukšmavo, garsiai leido muziką. Šiuo metu apie du mėnesius išvis negali vaikščioti, kadangi yra po kojos operacijos, į teismo medicinos tarnybą dėl išvados kreiptis negali, kadangi negali paeiti. Rimtų traumų nepatyrė, dėl to medicininės pagalbos neprireikė, į ligoninę nesikreipė. Kiek kartų jai buvo įspirta ir kitų įvykio aplinkybių tiksliai negali nupasakoti, kadangi gerai neatsimena, nes blogai jaučiasi (t. 1, b. l. 92).

Iš 2015-06-06 alkotesterio kvito matyti, kad J. M. 2015-06-06 15:08 val. užfiksuotas 1,09 promilių girtumas (t. 1, b. l. 57).

Iš 2015-08-12 protokolo pareiškimo matyti, kad jame nurodyta, jog 2015-08-11 apie 19:20 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje R. M. sūnus J. M. tempė savo motiną iš lovos, dėl ko ji pargriuvo ant žemės ir vėliau jai spyrė iš kojos į nugarą (pareiškimą pasirašė R. M. (paršas) (t. 1, b. l. 76-77).

Iš ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2015-08-11 apie 19:33 val. gautas pranešimas telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), jog neblaivus pranešėjo sūnus namuose puola smaugti motiną. Kaip pranešėjo pavardė nurodyta Montvila (t. 1, b. l. 79-80). Iš 2015-06-07 tyrėjos D. D. tarnybinio pranešimo matyti, jog ji jame nurodo, kad 2015-06-07 apie 13:00 val. telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) bendravo su P. M. (t. 1, b. l. 30).

Iš 2015-08-11 tarnybinio pranešimo, surašyto S. Ž. matyti, kad 2015-08-11 apie 19:50 val. gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sūnus J. M. būdamas namuose neblaivus pradėjo agresyviai elgtis su motina R. M., rankomis griebė ją smaugti, spardyti. Kaip R. M. paaiškino, sūnus pastoviai elgiasi agresyviai ir naudoja prieš ją fizinę jėgą. Atvykus R. M. rado ant grindų gulinčią ir labai išsigandusi (drebėjo). Nurodoma, kad smurtą patyręs asmuo paaiškino, jog poveikis pasireiškė fiziškai ir psichologiškai: sūnus ją smaugė rankomis, spardė, naudojo necenzūrinius žodžius (t. y. bliat, neįskaitomas žodis, ko čia guli nachui) ir t. t. (t. 1, b. l. 83-84).

2015-08-12 apžiūros protokolu apžiūrėta įvyki vieta, t. y. butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje (t. 1, b. l. 86-89).

2015-08-12 asmens apžiūros protokolu buvo apžiūrėta nukentėjusioji R. M.. Apžiūros metu nustatyta, kad R. M. sėdint ant lovos dukra R. U. pakėlė marškinėlius tiek R, M. nugara ir parodė ant juosmens esantį įbrozdinimą. Apžiūros metu fotografuota (t. 1, b. l. 94-96).

Iš bendrojo pagalbos centro gautas garso įrašas 2015-08-11 19:31 val. pranešimo telefono numeriu 8 5 2799171. Garso įrašas apžiūrėtas 2015-12-10 surašant apžiūros protokolą. Apžiūros metu nustatyta, kad atsiliepus operatoriui vyriškas balsas nurodo adresą (duomenys neskelbtini)ir sako, kad vyksta muštynės, sūnus kelia triukšmą. Prašo atvažiuoti greičiau, paklausius jo pavardė nurodo „M. (t. 1, b. l. 107-109).

Iš ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2015-08-18 11:42 val. registruotas R. U. pranešimas, jog atėjusi aplankyti motinos rado ją sumuštą ir bute triukšmaujantį brolį M.. Apie R. M. pristatymą į Respublikine Vilniaus universiteto ligoninę pranešimas gautas ir iš minėtos ligoninės (t. 1, b. l. 131-132).

R. U. pateikė R. M. medicininius dokumentus ikiteisminiam tyrimui, t. y. 2015-08-18 paciento, patyrusio traumą apžiūros lapą Nr. 68576 (t. 1, b. l. 142-143), kurie buvo 2015-12-07 apžiūrėti dalyvaujant specialistui teismo medicinos gydytojui J. M. P.. Apžiūros metu nustatyta, jog R. M. Respublikinėje Vilniaus universiteto ligoninėje nustatyta poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kurios padarytos kietu buku daiktu prieš kreipiantis medicininės pagalbos ir atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 145-149).

Iš 2015-12-10 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas 2015-08-18 11:36 val. skambučio BPC garso įrašas. Apžiūros metu nustatyta, jog moteris, prisistačiusi R. U. skambina BPC ir praneša, jog rytą atėjusi pas sergančią mamą rado ją sumuštą, kad namuose brolis Montvila girtuokliauja, kelia triukšmą, įtaria, kad jis sumušė mamą. Motinai reikalinga greitoji pagalba, nes jai sutrenktas veidas, ji yra visa sumušta. Garso įrašo fone girdėti, kaip kažkas garsiai šūkauja (t. 1, b. l. 162-163a).

Iš ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2015-08-20 16:47 val. registruotas pranešimas gautas BPC iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), t. y. to paties telefono numerio, kuriuo Ž. D. pranešė apie triukšmą pas kaimynus 2015-06-06. Pranešėjas nurodė, jog 2 aukšte 1 laiptinėje mušasi kaimynai. Buto numerio ir kodo nežino, skambina iš kitos laiptinės (t. 1, b. l. 176).

Iš 2015-08-20 alkotesterio kvito matyti, kad 2015-08-20 17:26 val. J. M. nustatytas 1,26 promilių girtumas (t. 2, b. l. 3).

Iš 2015-07-21 specialisto išvados Nr. 89TPK-239/2015 matyti, kad siekiant įvertinti, ar J. M. po patirtos sunkios galvos smegenų traumos nesivysto psichikos sutrikimas, galintis turėti įtakos jo gebėjimui suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti yra tikslinga skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę. Ekspertizei atvykti turi po pakankamo blaivybės periodo (be girtumo ar abstinencijos požymių) (t. 2, b. l. 69-70).