Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-12-05 · Administracinė byla Nr. I-5328-484/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-12-05
Bylos Nr.
I-5328-484/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03214-2017-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ina Kirkutienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Violeta Balčytienė
Pareiškėjas
I. K. I.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-5328-484/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03214-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos 8.1.2; 55.1.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. K. I. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas I. K. I.(toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Indijos Respublikoje ir Bangladešo Liaudies Respublikoje (toliau – ir Ambasada) konsulinio pareigūno 2017 m. rugsėjo 4 d. sprendimą atsisakyti išduoti vizą pareiškėjui ir įpareigoti Ambasadą išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2017 m. rugpjūčio 23 d. pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą. Ambasadai pateikė visą reikalaujamą informaciją ir nurodė vykimo į Lietuvos Respubliką tikslą, t. y. studijas Marijampolės kolegijoje. Pareiškėjo teigimu, jis yra priimtas į Marijampolės kolegijos Verslo ir Technologijų fakulteto Informacinių sistemų technologijų nuolatines studijas. Pareiškėjas tvirtina, kad už studijas sumokėjo, jam suteiktas gyvenamasis plotas bendrabutyje adresu (duomenys neskelbtini). Marijampolės kolegija įsipareigojo jį aprūpinti gyvenamuoju plotu per visą studijų kolegijoje laikotarpį. Be to, Marijampolės kolegija įsipareigojo padengti visas jo grįžimo kelionės išlaidas priverstinio išvykimo iš Lietuvos Respublikos atveju (b. l. 1-2).

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau – ir atsakovas) su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jo netenkinti, atsiliepime nurodydamas, kad pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 23 d. kreipdamasis į Ambasadą dėl nacionalinės vizos vykti į Lietuvos Respubliką gavimo, Ambasadai pateikė specialios formos prašymą išduoti nacionalinę vizą, galiojančią nuo 2017 m. rugsėjo 20 d. iki 2018 m. rugsėjo 18 d., ir nurodė kelionės tikslą – studijas. Kartu pareiškėjas pateikė Marijampolės kolegijos tarpininkavimo rašto išduoti daugkartinę nacionalinę vizą ir priėmimo laiško kopijas, Studijų kokybės vertinimo centro pažymos dėl kvalifikacijos akademinio pripažinimo kopiją, motyvacinį laišką, vidurinės mokyklos baigimo dokumentų kopiją, užsakytų lėktuvo bilietų kopijas, dokumentų, patvirtinančių įsigytą sveikatos draudimą, kopijas.

Atsakovas atsiliepime, pažymi, kad konsulas, vertindamas pareiškėjo pateiktus dokumentus, nustatė, jog pareiškėjo pateiktas sveikatos draudimas apmokėtas 2017 m. rugpjūčio 17 d., tačiau Marijampolės kolegija 2017 m. rugpjūčio 14 d. rašte jau nurodė, kad užsienietis yra pateikęs sveikatos draudimo polisą. Užsienietis dokumento, įrodančio sveikatos draudimą, originalo ar reikiamai patvirtintos kopijos konsului nepateikė.

Be to, atsakovas atsiliepime nurodo, kad pareiškėjo pateiktas sveikatos draudimą įrodantis dokumentas, neatitiko Lietuvos Respublikos „Dėl užsieniečių teisinės padėties 6¹ straipsnyje nustatytų reikalavimų. Pareiškėjo pateiktame dokumente nurodyta, kad draudimo terminai ir sąlygos yra nustatytos draudimo kompanijos (duomenys neskelbtini) bendrosiose sąlygose. Pareiškėjas pateikė tik draudimo polisą. Užsienietis draudimo kompanijos (duomenys neskelbtini) nustatytų draudimo sąlygų nepateikė, o viešai paskelbtos tik bendrosios taisyklės, iš kurių nebuvo galima nustatyti, ar pareiškėjo pateiktas draudimo dokumentas atitinka Įstatymo reikalavimą.

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija atsiliepime nurodo, kad užsienietis nepateikė jokių duomenų apie lėšas, turimas C. B., nors mokėjimas atliktas iš šiame banke turimos sąskaitos. Pareiškėjo pateiktas tėvo, kaip rėmėjo, banko sąskaitos išrašas nėra tinkamai patvirtintas. Nei vienas notaro patvirtinimas nėra legalizuotas. Objektyvių duomenų, jog pareiškėjas turės pakankamai lėšų pragyventi Lietuvoje, užsienietis konsului nepateikė.

Atsakovas atsiliepime atkreipia dėmesį ir į tai, kad užsienietis interviu su konsulu metu nebuvo sąžiningas ir atviras. Konsului abejones sukėlė užsieniečio motyvacija pasirinkti studijas Lietuvos Respublikoje, pakeisti studijų profilį. Konsulo vertinimu, pareiškėjas nuslėpė aplinkybę, jog jis naudojosi vizų konsultantų pagalba, nes pareiškėjo pateiktų dokumentų turinys ir forma iš esmės atitinka dokumentus, pateiktus kitų Bangladešo piliečių prašymus gauti vizas vykti mokytis į Marijampolės kolegiją. Atsakovo teigimu, visos aplinkybės, susijusios su prašymu gauti vizą pateikimu, leidžia manyti, pareiškėjas naudojosi nepatikimo agento paslaugomis ir jo vykimo tikslas į Lietuvos Respubliką buvo ne studijos, o nelegali migracija (b. l. 10-16).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos ambasados Indijos Respublikoje ir B. L. Respublikai 2017 m. rugsėjo 4 d. sprendimo Nr. LTU-74-0000000000000000000000479, kuriuo atsisakyta išduoti nacionalinę vizą I. K. I., gim. (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo (b. l. 24).

Ambasados konsulinis pareigūnas atsisakė išduoti vizą I. K. I. tuo pagrindu, jog užsienietis neatitiko Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo tikslų, t. y. užsienietis nepagrindė numatomo buvimo tikslo bei sąlygų, nepateikė būtinos informacijos apie vykimo tikslą, sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje ir buvo rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

Nustatyta, kad pareiškėjas I. K. I. prašymą išduoti nacionalinę vizą Ambasadai pateikė 2017 m. rugpjūčio 23 d. (b. l. 17- 20). Prašyme kaip kelionės tikslą pareiškėjas nurodė studijas (prašymo formos 21 punktas).

Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė Studijų kokybės vertinimo centro 2017 m. liepos 18 d. Pažymą „Dėl kvalifikacijos akademinio pripažinimo“ Nr. KV2-1384, kuri patvirtina, kad pareiškėjo įgyta kvalifikacija (vertinimui pateiktas kvalifikacijos suteikimą liudijantis dokumentas – vidurinio išsilavinimo pažymėjimas) pripažinta lygiaverte brandos atestatu liudijimam Lietuvos Respublikoje teikiamam viduriniam išsilavinimui (b. l. 21). Pareiškėjas taip pat pateikė Marijampolės kolegijos 2017 m. rugpjūčio 14 d. raštą „Dėl tarpininkavimo išduodant daugkartinę nacionalinę vizą“ Nr. KS-2 (b. l. 22 ).

Vizų išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizomis susijusius klausimus nustato Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas), nuostatos.

Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą, nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tikrindamas, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka atvykimo sąlygas, konsulatas patikrina: ar pateiktas kelionės dokumentas nėra netikras, suklastotas arba padirbtas; prašymą išduoti vizą pateikusio asmens pateiktą numatomo buvimo tikslą ir sąlygas ir ar jis turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį, arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo yra asmuo, dėl kurio Šengeno informacinėje sistemoje (SIS) buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo nėra laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma kai valstybių narių nacionaliniuose registruose nebuvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; kai taikoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad prašymo nagrinėjimas visų pirma grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu, o 8 dalyje – kad nagrinėdami prašymus konsulatai gali pagrįstais atvejais pakviesti prašymą išduoti vizą pateikusį asmenį pokalbiui ir paprašyti pateikti papildomus dokumentus.

Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma: a) jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo: i) pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; ii) nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; iii) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; iv) valstybių narių teritorijoje jau išbuvo 90 dienų per pastarąjį 180 dienų laikotarpį turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; v) yra asmuo, dėl kurio SIS buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; vi) laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba vii) nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama; arba b) jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimų arba jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) yra išaiškinęs, kad Vizų kodekso 23 straipsnio 4 dalis, 32 straipsnio 1 dalis ir 35 straipsnio 6 dalis aiškintinos taip, kad valstybės narės kompetentingos institucijos, išnagrinėjusios prašymą išduoti vienodą vizą, gali atsisakyti išduoti tokią vizą prašymą pateikusiam asmeniui tik tuo atveju, kai yra vienas iš šiose nuostatose išvardytų pagrindų atsisakyti išduoti vizą (žr. ESTT 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką (C-84/12).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra akcentuojama, kad sprendimas atsisakyti išduoti vizą priimamas kompleksiškai įvertinus atitinkamą konkrečią situaciją ir šiuo atveju nėra numatyta baigtinio sąrašo dokumentų, kurie turėtų būti pateikti siekiant pagrįsti prašymą išduoti vizą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-619/2014, 2016 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3274-662/2016 ir kt.).

Taigi, Ambasada, nagrinėdama pareiškėjo prašymą išduoti vizą, tam, kad galėtų nuspręsti, ar yra Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies b punkte numatytas pagrindas atsisakyti išduoti vizą, t. y. ar kyla pagrįstų abejonių dėl jo numatomo buvimo kitoje šalyje tikslo ir sąlygų tinkamo pagrindimo, pateiktos informacijos patikimumo, privalėjo įvertinti pareiškėjo pateiktus duomenis.

Vizų kodekso 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimas dėl prašymų priimamas per 15 kalendorinių dienų nuo prašymo, kuris yra priimtinas pagal 19 straipsnį, pateikimo datos.

Marijampolės kolegijos teismui pateiktas (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad 2 660,00 Eur už studijas Marijampolės kolegijoje į Marijampolės kolegijos sąskaitą pareiškėjas pervedė 2017 m. rugpjūčio 9 d (b. l. 97).

Marijampolės kolegijos 2017 m. rugpjūčio 14 d. rašte „Dėl tarpininkavimo išduodant daugkartinę nacionalinę vizą“ Nr. KS-2 nurodyta, kad I. K. I. yra priimamas į nuolatines studijas Marijampolės kolegijoje Verslo ir Technologijų fakultete. Tame pačiame rašte Marijampolės kolegija nurodo, kad įsakymas priimti užsienietį į studijas Marijampolės kolegijoje bus pasirašytas jam atvykus į Lietuvą iki studijų pradžios. Rašte, be kita ko, nurodyta, kad aukštojo mokslo I-osios pakopos studijų programoje Informacinių sistemų technologijos studijų pradžia – 2017 m. rugsėjo 1 d. Šį tarpininkavimo raštą Marijampolės kolegija Ambasadai išsiuntė iki pareiškėjui pateikiant prašymą Ambasadai išduoti nacionalinę vizą.

Marijampolės kolegija pareiškėją apie leidimą studijuoti Marijampolės kolegijoje Informacinių technologijų sistemų programoje nuo 2017 metų rudens semestro, informavo 2017 m. liepos 19 d. „Sutikimo laišku“ Nr. KS-242 (b. l. 90), Pažyma „Dėl kvalifikacijos akademinio pripažinimo“ pareiškėjui pateikta 2017 m. liepos 18 d. (b. l. 91). Pareiškėjas iki studijų pradžios sutarties su Marijampolės kolegija dėl studijų nepasirašė, įsakymo priimti užsienietį į studijas Marijampolės kolegijos administracija nepriėmė. Prašymą gi išduoti nacionalinę vizą Ambasadai pareiškėjas pateikė tik 2017 m. rugpjūčio 23 d. , t. y. likus savaitei iki studijų pradžios. O prašyme išduoti nacionalinę vizą, jos galiojimo terminą nurodė nuo 2017 m. rugsėjo 20 d. iki 2018 m. rugsėjo 18 d.

Šių aplinkybių kontekste, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas pateikdamas Ambasadai prašymą dėl vizos išdavimo 2017 m. rugpjūčio 23 d. iš esmės nesiekė atvykti į Lietuvos Respubliką iki studijų pradžios, todėl konsulinio pareigūno išvada, kad pareiškėjas nepagrindė kelionės tikslo yra pagrįsta.

Įstatymo 6¹ straipsnis nustato, kad užsieniečio sveikatos draudimas, kai pagal šio Įstatymo reikalavimus jį turi turėti užsienietis, atvykstantis į Lietuvos Respubliką ar siekiantis joje apsigyventi, turi garantuoti būtinosios medicinos pagalbos, kaip ji apibrėžiama Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatyme, išlaidų ir išlaidų, galinčių atsirasti dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę dėl sveikatos priežasčių (transportavimo, įskaitant asmens sveikatos priežiūros specialisto (specialistų) palydą), apmokėjimą ir galioti visą užsieniečio buvimo ar gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpį (2016 m. rugsėjo 14 d. įstatymo Nr. XII-2609 redakcija).

Vizų kodekso 15 straipsnyje nustatyta, kad prašymą išduoti vienodą vizą, kurią turint leidžiama atvykti vieną ar du kartus, pateikiantys asmenys įrodo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu išlaidoms, galinčioms susidaryti dėl grąžinimo dėl sveikatos priežasčių, mirties atveju, skubios gydytojo apžiūros ir (arba) skubios pagalbos ligoninėje jų buvimo valstybių narių teritorijoje metu, padengti. Vertindami, ar draudimas yra tinkamas, konsulatai įsitikina, ar prašymai draudimo bendrovei atlyginti žalą būtų tenkinami valstybėje narėje (Vizų kodekso 15 straipsnio 5 dalis).

Byloje duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas Ambasadai pateikė galiojantį ir Vizų kodekso 15 straipsnio reikalavimus atitinkantį sveikatos draudimą, nėra.

Pagal Vizų kodekso 14 straipsnį užsienietis privalo pateikti ne tik dokumentus, nurodančius kelionės tikslą (a), dokumentus, nurodančius apgyvendinimo vietą, arba pakankamų lėšų susimokėti už apgyvendinimą įrodymą (b), bet ir dokumentus, pagal Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies c punktą ir 3 dalį nurodančius, kad prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo turi pakankamai pragyvenimo lėšų, tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas arba gali teisėtai gauti tokių lėšų (c).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjo pateiktas sveikatos draudimas apmokėtas 2017 m. rugpjūčio 17 d., tačiau jau 2017 m. rugpjūčio 14 d. Marijampolės kolegija tarpininkavimo rašte nurodė, kad užsienietis yra pateikęs sveikatos draudimo polisą. Pareiškėjas draudimo dokumento originalo ar reikiamai patvirtintos šio dokumento kopijos Ambasadai nepateikė.

Pareiškėjo Ambasadai pateiktas tėvo, kaip rėmėjo, banko sąskaitos išrašas taip pat nėra tinkamai patvirtintas. Notarų patvirtinimai nėra legalizuoti, todėl Ambasados konsulinis pareigūnas neturėjo galimybių įsitikinti notaro veikimo autentiškumu ir banko sąskaitos išrašo teisingumu. Tokiu būdu, Ambasados konsulinis pareigūnas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, jog jis turės pakankamai lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje.

Vizų kodekso 21 straipsnio 7 dalis nustato, kad prašymo nagrinėjimas visų pirma grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu.

Teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, daro išvadą, kad konsulinis pareigūnas, tinkamai įvertinęs pareiškėjo pateiktus duomenis ir išklausęs užsieniečio paaiškinimus, padarė pagrįstą išvadą, jog užsienietis nepagrindė numatomo buvimo tikslo bei sąlygų, nepateikė būtinos informacijos apie vykimo tikslą ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu. Konsulinio pareigūno manymas, kad gali kilti nelegalios migracijos grėsmė taip pat yra pagrįstas.

Pažymėtina, kad pareiškėjo teismui pateikti papildomi dokumentai anglų kalba, kurie nebuvo pateikti Ambasadai, sprendžiant dėl jo prašymo išduoti vizą, nėra reikšmingi vertinant Ambasados 2017 m. rugsėjo 4 d. sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (b. l. 38-69, 74-81).

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos ambasados Indijos Respublikoje ir Bangladešo Liaudies Respublikai 2017 m. rugsėjo 4 d. sprendimo Nr. LTU-74-0000000000000000000000479, kuriuo atsisakyta išduoti nacionalinę vizą I. K. I., gim. (duomenys neskelbtini), yra teisėtas ir pagrįstas. Tenkinti pareiškėjo skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo , 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl užsieniečių teisinės padėties” 140 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo I. K. I. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Violeta BalčytienėJūratė Gaidytė-LavrinovičIna Kirkutienė