Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo J. Š. apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 19 d. nuosprendžio, kuriuo

S. Š. išteisinta pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str.1 d. nenustačius, kad padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. Š. buvo kaltinama tuo, kad 2007 m. balandžio 16 d. apie 9 val. tiksliau bylos nagrinėjimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) savo sodybos kieme, prie šulinio sudavė turėtu rankoje kastuvu nenustatytą skaičių smūgių nukentėjusiajam J. Š. į galvą, taip padarydama nukentėjusiajam galvos sumušimą, kirstinę dešinės ausies kaušelio ir skruosto žaizdą, kas sukėlė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą.

Apeliaciniu skundu nukentėjusysis J. Š. prašo panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 19 d. išteisinamąjį nuosprendį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad su teismo nuosprendžiu nesutinka, nes teismas pažeidė BPK 305 str. 3 d., kurioje nustatyti išteisinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai. Teismas nesilaikydamas BPK 305 str. 3 d. reikalavimų nepasisakė, kodėl atmetė Mykolo Riomerio universiteto teismo medicinos instituto Mažeikių poskyrio specialisto išvadą, kurioje aiškiai pasisako, kad sužalojimai galėjo būti padaryti tiriamojo nurodytu laiku, kietu aštriabriauniu daiktu, galimai kastuvėliu. Taip pat teismas nepasisakė, kodėl atmetė nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus, bet ir juos nuosprendyje iškraipė kaltinamosios S. Š. naudai: teismo posėdžio metu liudytoja R. V. parodė, kad į (duomenys neskelbtini) atvykusi su greitąja, ji rado sėdinį ant žemės netoli namo (b.l. 81), o nuosprendyje įrašė, kad jis tuomet išėjo iš krūmų; ta pati liudytoja parodė, kad jis sakė, jog jį sumušė sesuo su kastuvu, o nuosprendyje teismas įrašė tik, kad buvo užpultas ir jam suduota kastuvu.

Skunde nurodoma, kad teismas šališkai vertino įrodymus, nes pirmenybę suteikė S. Š. parodymams, nors jie buvo nenuoseklūs ir kiekvienos apklausos metu buvo prieštaringi. Taip pat skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai nustatė, kad nagrinėjimo metu tikslus laikas nenustatytas, nes tuo pat nurodo apie 9 val. gavo su kastuvu į galvą. Taip pat įvykio laiką patvirtina epikrizėje įrašytas laikas, greitosios medicinos pagalbos registracijų žurnale yra įrašyta iškvietimo data, policijos darbuotojo R. Montvilo tarnybiniame pranešime nurodytas įvykio laikas.

Skunde nurodoma, kad specialistas išvadoje nustatė, kad nukentėjusiajam buvo padaryta galvos sumušimas, kirstinė dešinės ausies kaušelio ir skruosto žaizda, tačiau teismas nuosprendyje sušvelnino jo sužalojimus. Taip pat apeliantas nurodo, kad teismas visiškai nevertino S. Š. parodymo duoto teismo posėdžio metu, kad jis neturi teisės atvykti į jos sodybą, sodyba priklauso jai, nes viskas vyksta dėl turto. O kitą posėdį S. Š. parodė, kad jis griauna jos pastatus, išrauna trešnes, kad kėlė dangtį ir susižalojau. Teigė, kad jo nematė, tik mašiną ir nežino, kas jį sumušė.

Nukentėjusysis - privatus kaltintojas ir jos atstovas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Išteisintoji ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Išnagrinėjus pirmosios instancijos teismo nuosprendį, teisėjų kolegija, padarė išvadą, kad nuosprendis priimtas šališko pirmosios instancijos teismo, todėl naikintinas. Apylinkės teismo nuosprendyje nurodoma, kad nėra surinkta pakankamai nenuginčijamų įrodymų, kad S. Š. padarė jai inkriminuojamą veiką. Nuosprendyje nurodoma, kad nukentėjusysis nepateikė jokių S. Š. kaltės įrodymų, kad ji sudavė smūgius nukentėjusiajam ir nuo jų atsirado ausies sužalojimai. Tačiau šios apylinkės teismo išvados nepagrįstos, nes apylinkės teismas neįvertino byloje esančių įrodymų visumos. Nuosprendyje konstatuojama, kad liudytojai R. M. ir R. V. patvirtino faktą, kad J. Š. buvo sužalota ausis. R. M. nurodė, kad įvykio dieną važiavo į S. Š. sodybą, pakeliui sutiko sužalotą J. Š. . Liudytoja R. V. nurodė, kad įvykio dieną nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur matė dirbančią moterį bei rado sužalotą vyriškį. Specialisto išvadoje nurodyta, kad J. Š. nustatyta galvos sumušimas, kirstinė ausies kaušelio ir skruosto žaizda. Neatsižvelgdamas į teisme išnagrinėtų įrodymų visumą, apylinkės teismas konstatuoja, kad įrodymų, jog J. Š. sužalojimas atsirado dėl S. Š. veiksmų suduodant keletą smūgių kastuvu - nėra. Be to, nesuprantamai apylinkės teismas vertina aplinkybę, kad specialisto išvadoje nurodytas tik vienas sužalojimas, nors pats nukentėjusysis nurodė, kad jam buvo suduota keli smūgiai. Tokios nepagrįstos apylinkės teismo nuosprendyje nurodytos išvados, leidžia daryti išvadą dėl teismo šališkumo. Pirmiausia, apylinkės teismas nemotyvavo, kodėl nesirėmė nukentėjusiojo parodymais, kurie iš esmės atitinka byloje surinktus įrodymus. Nors nuosprendyje nurodė, kad J. Š. ir S. Š. parodymai prieštaringi, tačiau šių proceso dalyvių parodymų negretino su kitais byloje esančiais įrodymais, kurie patvirtina arba paneigia vienus ar kitus parodymus. Apylinkės teismas nuosprendyje nurodydamas, kad nepateikta įrodymų, kurie patvirtino S. Š. kaltę, nemotyvuotai atmetė nukentėjusiojo parodymus bei kitus įrodymus, kurie patvirtino J. Š. nurodytas aplinkybes, ir tokiu būdu parodė savo šališkumą. Antra, apylinkės teismas nurodydamas specialisto išvados prieštaravimą nukentėjusiojo parodymams, nepagrįstai sumenkino nukentėjusiojo parodymų patikimumą. Tai, kad specialistas konstatavo vieną sužalojimą nepaneigia aplinkybės, kad galėjo būti suduota ir daugiau smūgių, nes ne visi smūgiai gali palikti sužalojimus. Tuo tarpu į sužalojimo padarymo laiką, pobūdį, lokalizaciją – teismas visiškai neatsižvelgė. Kaip matyti pirmosios instancijos teismas nevertino J. Š. parodymų visų įrodymų visumoje, o pasiremdamas subjektyviais argumentais laikė juos nepatikimais. Tuo tarpu nepagrįstai ir nemotyvuotai atmesdamas byloje esančių įrodymų visumą, pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuojama, kad „nesant S. Š. kaltę patvirtinančių įrodymų, kad nuo jos smūgių buvo sužalotas J. Š. ir nesunkiai sutrikdyta jo sveikata, S. Š. išteisintina“. Kolegijos nuomone, tokie nuosprendyje išdėstyti argumentai dėl liudytojų ir kaltinamojo parodymų patikimumo, parodo teismo šališkumą.

Kolegija išnagrinėjus ir įvertinusi apylinkės teismo pasirinktą įrodymų vertinimo būdą, nukentėjusiojo, liudytojų ir kaltinamosios parodymų vertinimo santykį, nustatė, kad toks parodymų vertinimo būdas rodo teismo šališkumą, todėl priimtas nuosprendis negali būti teisėtas. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas atmesdamas J. Š. parodymais ir nesiremdamas kitas byloje esančiais įrodymais, savo išvadai patvirtinti nenurodė teisiškai pagrįstų motyvų, kas parodo, kad teismas šališkai išnagrinėjo bylą. Teismo metu teismas turi vengti visko, kas gali sudaryti įspūdį, kad teismas yra šališkas, teismo surašomi procesiniai dokumentai turi atitikti įstatymų reikalavimus. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. įtvirtintą teisę į nešališką teismą ir BPK 44 str. 5 d. reikalavimus, kur nustatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo bylą per kuo trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Nešališko teismo nuostata apima ne tik subjektyvų teismo nešališkumą. Teismas turi būti nešališkas ir objektyvus, pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę. Apylinkės teismas nuosprendį surašė nesilaikydamas baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, todėl apylinkės teismo nuosprendis laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu, yra naikintinas. Taip pat, teismas aprašomojoje dalyje nurodo, kad S. Š. kaltinama jai inkriminuota veika, kai tuo tarpu rezoliucinėje dalyje jau teigiama, kad ji išteisinama. Be to, pažymėtina, kad privatus kaltintojas prašė pripažinti kalta dėl kaltinamosios padarytų nusikalstamų veikų dėl chuliganiškų paskatų ( b.l. 2), tačiau apylinkės teismas savo nuomonės dėl paminėtos aplinkybės priimtame nuosprendyje nepareiškė. Pažymėtina ir tai, kad apylinkės teismas, tai matyti iš pareikšto apeliacinio skundo, kad proceso dalyviams apylinkės teisme nebuvo išaiškintos procesinės teisės, numatytos BPK 261 str. 6 d., tai liudija teisiamojo posėdžio protokole įrašas (b.l.39).

Apeliantas skunde ginčija nuosprendyje padarytas išvadas dėl įrodymų pakankamumo, kaltės klausimų bei teismo išvadų atitikimą faktinių bylos aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra šalinti galimus žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekiant užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėtas ir nepagrįstas pirmosios instancijos teismo nuosprendis, apeliacinės instancijos teismas kruopščiai patikrino apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Teisėjų kolegija pripažindama, kad nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, bei naikindama jį, dėl to, kad bylą išnagrinėjo šališkas pirmos instancijos teismas, apeliacinio skundo argumentų nenagrinėja.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 4 p., 332 str.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 19 d. nuosprendį ir privataus kaltinimo bylą perduoti iš naujo nagrinėti Akmenės rajono apylinkės teismui.