Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų teisėjas Saulius Vanagas, sekretoriaujant Rasai Jurkštienei, dalyvaujant prokurorams Virginijai Kliaugienei ir Gediminui Stočkui, nukentėjusiajam E. M. (ne visuose posėdžiuose), nukentėjusiojo E. M. atstovui advokatui Kastyčiui Paspirgėliui, kaltinamiesiems M. J., V. V., E. J. ir T. L., dalyvaujant kaltinamojo E. J. gynėjui advokatui Eugenijui Baršiui, kaltinamojo M. J. gynėjui advokatui Antanui Cemnolonskui, kaltinamojo T. L. gynėjui advokatui Irmantui Ruželei, kaltinamosios V. V. gynėjui advokato padėjėjui Irmantui Gudui, nedalyvaujant nukentėjusiajai E. S., nedalyvaujant civilinio ieškovo- Panevėžio teritorinės ligonių kasos – atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, našlė, turinti profesinį išsilavinimą, nedirbanti, registruota darbo biržoje, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 138 straipsnio 1 dalyje, padarymu;

T. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 7 klasių išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2012-06-19 Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 9 mėn.; 2) 2012-12-13 Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 189 straipsnio 1 dalį 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, subendrinus su 2012-06-19 nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė 5 mėn. laisvės atėmimo bausmė; 3) 2013-03-07 Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 m., subendrinus su 2012-12-13 Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams; 4) 2016-09-23 Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 1 punktą, 64¹ straipsnį, 4 mėn. laisvės atėmimu; pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 3 mėn.; 2017-03-28 Kupiškio rajono apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, T. L. pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose; 5) 2017-12-08 Kupiškio rajono apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme; 6) 2018-01-05 Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 5 mėn. 10 d. laisvės atėmimo bausme; 2018-05-02 Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų nutartimi 2017-12-08 ir 2018-01-05 nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, galutinai T. L. paskirta 1 m. 9 mėn. laisvės atėmimo bausmė, bausmę atlieka Marijampolės pataisos namuose, bausmės pradžia nustatyta nuo 2018-03-01, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017-02-11 iki 2017-02-13 (dvi paros) ir 2017-04-18 (viena para); 7) 2018-05-18 Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, kuri, remiantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta su 2018-05-02 Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų nutartimi nustatyta galutine bausme pagal 2017-12-08 ir 2018-01-05 Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų nuosprendžius, galutinai T. L. nuteistas 2 m. 1 mėn. laisvės atėmimo bausme, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2018-05-02, į bausmės laiką įskaitytas laikinas sulaikymas 2017-12-18 – 2017-12-20 (2 paros) ir visas bausmės laikas, atliktas pagal 2018-05-02 Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų nutartį, laisvės atėmimo bausmę atlieka Marijampolės pataisos namuose, teistumai neišnykę,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 2 dalyje, padarymu;

M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 1991-08-07 Kupiškio rajono teismo pagal 1961 m. BK 250 straipsnio 2 dalį 8 mėn. laisvės atėmimo bausme; 2) 1993-05-27 Kupiškio rajono apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 250 straipsnį, 146 straipsnio 2 dalį, 90 straipsnio 3 dalį, pritaikius 42 straipsnį, 3 m. laisvės atėmimo bausme; 3) 1996-02-06 Kupiškio rajono apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 225 straipsnio 2 dalį 3 m. laisvės atėmimo bausme; 4) 2000-09-13 Panevėžio apygardos teismo pagal 1961 m. BK 272 straipsnio 3 dalį 7 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme; 5) 2006-02-21 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 3 mėn. laisvės atėmimo bausme; 6) 2007-02-07 Kupiškio rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 263 straipsnio 1 dalį 7 mėn. laisvės atėmimo bausme; 7) 2007-10-11 Rokiškio rajono apylinkės teismo pagal BK 165 straipsnio 1 dalį 7 mėn. laisvės atėmimo bausme; 8) 2008-05-23 Kupiškio rajono apylinkės teismo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 264 straipsnio 1 dalį, bausmes subendrinus su 2007-10-11 Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, nuteistas 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme; 9) 2012-03-13 Kupiškio rajono apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme; 10) 2017-12-08 Kupiškio rajono apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 63 straipsnio 1, 2, dalis, 5 dalies 2 punktą, 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2016-08-17-iki 2016-08-18 (dvi paros), nuo 2016-09-05 iki 2016-09-06 (viena para) bei suėmime išbūtas laikas nuo 2017-02-12 iki 2017-11-11 (devyni mėnesiai); 11) 2018-05-18 Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, kuri, remiantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta su 2017-12-08 Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinai M. J. nuteistas 1 m. 10 mėn. laisvės atėmimo bausme, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2018-05-02, į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Kupiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nuosprendį ir šiuo nuosprendžiu įskaitytus laikotarpius, laisvės atėmimo bausmę atlieka Kybartų pataisos namuose – atviroje kolonijoje, teistumai neišnykę,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu;

E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2009-12-11 Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalimi 7 mėn. laisvės apribojimo bausme, kuri 2010-08-30 Kupiškio rajono apylinkės teismo nutartimi pakeista į 45 parų arešto bausmę; 2) 2010-12-17 Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 4 mėn. laisvės atėmimo bausme; 3) 2011-01-21 Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausme, subendrinus su 2010-12-17 Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, nuteistas 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme; 4) 2012-12-13 Kupiškio rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 5 mėn. laisvės atėmimo bausme; 5) 2013-02-08 Kupiškio rajono apylinkės teismo pagal BK 242 straipsnį, subendrinus 2012-12-13 Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 6) 2015-06-29 Kupiškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį 6 MGL (228 Eur) dydžio bauda; 7) 2017-12-01 Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme; pritaikius BK 75 straipsnį, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant nuteistąjį pradėti dirbti ir neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, teistumai neišnykę,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. V. 2017 m. sausio mėn., laikotarpyje nuo 15 d. iki 16 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną ir laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip tris kartus įspyrė E. M. į sėdmenis bei ne mažiau kaip du kartus metaliniu žarstekliu sudavė jam į viršugalvį bei dešinį smilkinį, savo veiksmais sukeldama E. M. vidutinio sunkumo trauminę galvos smegenų ligą, ūmų kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dešinio pusrutulio dangalu, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą.

T. L. ir M. J. 2017-11-23 apie 19 val., veikdami kartu kaip bendrininkai, išdauždami namo, esančio (duomenys neskelbtini), verandos lango stiklą, įsibrovė į E. S. butą, iš kur pagrobė svetimą - E. S. priklausantį turtą - 200 eurų vertės televizorių "Samsung UE22D5000NW".

E. J. ir M. J., veikdami kartu kaip bendrininkai, 2017 m. sausio mėn., laikotarpyje nuo 15 d. iki 16 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną ir laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip septynis kartus sudavė rankomis bei įspyrė kojomis E. M. į veidą bei kitas kūno vietas, savo bendrais veiksmais padarydami E. M. poodines kraujosruvas akių vokuose, veide, dešinėje šlaunyje ir kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimą pilve, juosmens minkštųjų audinių sumušimą, kairio žandinio ančio sienelės lūžį, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

V. V. kaltę dėl pateikto kaltinimo pripažino iš dalies ir paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta bei teikė teisingus parodymus.

Nepripažino Panevėžio teritorinės ligonių kasos ir E. M. ieškinių.

T. L. kaltę dėl pareikšto kaltinimo pripažino pilnai ir paaiškino, kad girtavo su M. J. pas A. K. ir sugalvojo nueiti pas E. S.. Nežinojo, kad jos nėra namie, beldžiant durų niekas neatidarė. M. J. belsdamas išdaužė langą, jis pro tą langą įlindo, pasiėmė televizorių, atsidarė virtuvės langą ir televizorių padavė M. J.. Su televizoriumi nuėjo pas A. K., o M. J. su E. K. televizorių pardavė G. K. už dvi pakuotes alaus. M. J. nebuvo įlindęs į E. S. butą. Jis pas E. S. yra buvęs ir žinojo, kas kur padėta, 3-4 mėnesius yra gyvenęs su E. S.. Suprato, kad įvykdė vagystę, gailisi įvykdęs nusikalstamą veiką, nesitarė su M. J., kad vogs televizorių.

M. J. kaltę dėl E. S. televizoriaus vagystės pripažino pilnai, kaltinimo dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo E. M. nepripažino. Nurodė, kad jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra teisingi.

Dėl televizoriaus vagystės M. J. paaiškino, kad nepripažįsta, jog su T. L. tarėsi apvogti E. S.. Ėjo su T. L. ir sugalvojo užeiti pas E. S.. Durų niekas neatidarė, tai beldė į langelį, kol išdužo, langelį išdaužė T. L.. T. L. įlindo į vidų ir paėmė televizorių, tą televizorių pro langą padavė jam. Su televizoriumi nuėjo pas A. K., netrukus E. K. televizorių pardavė už alų. Jis galvojo, kad T. L. pasiėmė savo televizorių, T. L. jam nesakė, kad televizorius E. S..

Dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo E. M. M. J. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad jam būnant su E. J. paskambino E. M. ir juos pasikvietė pas J. G.. Kai su E. J. nuėjo, ten buvo J. G. ir E. M., visi girtavo. Negali pasakyti kiek laiko girtavo, paskui E. M. pradėjo ant visų pulti, įvyko susistumdymas. E. J. stumdėsi su E. M., jis pats E. M. nemušė. Rytą matė, kad E. M. sumuštas, tačiau nežino, kas galėjo jį sumušti. R. V. konflikto vietoje nematė. Žmonių daug praėjo, E. M. galėjo suspardyti kas norėjo. Ligonių kasos ir E. M. ieškinių nepripažino. Sakydamas, kad kaltę pripažįsta iš dalies, turėjo galvoje mintį, jog kartu su E. M. sėdėjo tame bute ir girtavo.

E. J. kaltės dėl pareikšto kaltinimo nepripažino. Nurodė, kad jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, teisingi. Paaiškino, kad su M. J. nuėjo pas V. V. į namus. Ten buvo E. M. ir J. G., dar R. V. buvo kažkuriuo metu, jis išgėrė su visais alkoholio, po to jis su E. M. susiginčijo dėl kažko ir apsistumdė, išplūdo vienas kitą. Jis pasiėmė striukę ir išėjo, o kai vakare vėl atėjo, E. M. jau buvo sumuštas. Jis E. M. nesudavė nė vieno smūgio ir nematė, kad kas būtų E. M. mušęs. E. M. nuo V. V. iš delno gavo antausį, tai tikrai matė. Žino, kad po išgertuvių E. M. buvo stipriai sumuštas, tačiau per išgertuves daug žmonių praėjo. E. M., būdamas neblaivus, su visais konfliktuoja. E. M. ir ligonių kasos ieškinių nepripažino.

Nukentėjusysis E. M. paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas ligoninėje, šiuo metu įvykius prisimena geriau. Galėjo būti 2017 m. sausio 15 d., jis su J. G. nuo ryto girtavo dviese, pradėjo girtauti jo bute, po pietų nuėjo pas J. G.. V. V. kažkur buvo išėjusi. Pradėjo girtauti būdamas sveikas, niekas jo nebuvo sumušęs. Prabuvo pas J. G. visą parą. Kaltinamieji atsirado sekančios dienos vakarą- prisirinko daug žmonių-buvo ir E. J. su M. J., T. L.. Buvo stipriai neblaivus ir jam atrodė, kad iš jo automobilio akumuliatorius buvo pavogę E. J. ir M. J., ir tai jis pasakė pastariesiems. Kai įvardijo vagis ir pasakė, kad nerašė pareiškimo, jį pradėjo mušti E. J., M. J. ir V. V.. Pirmas jį pradėjo mušti E. J.- jis smūgiavo iš kojų į galvą ir į kitas kūno vietas. Po to jį pradėjo mušti M. J. – taip pat spardė į galvą ir į kitas kūno vietas. M. J. ir E. J. smūgių sudavė daug, negali pasakyti smūgių skaičiaus. V. V. ji spardė, net batai jai suplyšo, su „kačerga“ trankė į smilkinį. Visi jį mušė iš pradžių sėdintį, vėliau gulintį. Negali pasakyti, kiek smūgių su „kačerga“ jam sudavė V. V.. Mano, kad jį mušė todėl, kad E. J. ir M. J. pareiškė priekaištus dėl automobilio vagystės, o V. V. jį mušė todėl, kad ją apkaltino žiedų vagyste. Daugiausia jį mušė E. J. su M. J., o V. V. smūgius į galvą su „kačerga“ jis vertina žiauriai. Negali pasakyti, kiek laiko trūko egzekucija, bet ilgai. Po sumušimo ligoninėje gydėsi 15 parų, po to buvo mėnesį reabilitacijoje. Į lovą jis neprišlapino, tai išgalvota. Ir E. J. su M. J. pas J. G. jis nekvietė. Jis girtavimo įvykius dabar atsimena geriau nei anksčiau, nes tuo metu nedirbo galva. Iš V. V. prašo priteisti 3000 € neturtinės žalos, nes smarkiausiai jam buvo sužalota galva, kuri svaigsta pastoviai. Mano, kad galvą sužalojo V. V. su žarstekliu. Prie akies yra didžiulis randas, galvojo, kad akį žarstekliu iškabino. Iš E. J. ir M. J. prašo priteisti solidariai 1500 € neturtinės žalos – tai už smūgius kojomis į galvą ir kitas kūno vietas. Mano, kad E. J. ir M. J. jį mažiau sužalojo nei V. V.. Nuo jaunimo centro „Amicus“ J. G. jo neparsivedė, jis neprisimena, kad jį būtų mušęs R. V.. Teigdamas, kad R. V. jį sumušė, J. G. gina sugyventinę V. V.. Liudytojas G. K. paaiškino, kad 2017 m. lapkričio mėnesį televizorių „Samsung“ jam atnešė E. K. ir jis už 30 eurų nupirko. Kadangi neturėjo pinigų, tai už televizorių davė 12 alaus pūslių. Jis neklausė E. K., iš kur tas televizorius, galvojo, kad savo pardavinėja. Sekančią dieną policiją televizorių paėmė.

Liudytojas J. G. paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu teikė teisingus parodymus. Nurodė, kad su E. M. esantys draugai. 2017 m. sausio vieną rytą sutiko E. M., kuris jam atidavė 50 € skolą. Jis nuo ryto su E. M. girtavo, vėliau E. M. neblaivų parsivedė nuo jaunimo centro „Amicus“ ir girtavo toliau. Jam jau tada E. M. minėjo, kad jį kažkas primušė, tačiau kruvinas nebuvo. Paskui E. M. susipyko su V. V., kuri išėjo pas dukrą. Toliau su E. M. girtavo, kol abu užmigo. Rytą atsibudęs bute pamatė nepažįstamus asmenis – buvo M. J., E. J., T. L., su kuriais susipažino. Sekančios dienos rytą toliau girtavo visi, kartu ir E. M.. Kai E. M. smarkiai apgirto, pastarasis visus asmenis pradėjo vadinti „nešvankiais“ žodžiais. Po pietų grįžo V. V., o E. M. prišlapino lovą. Kiek dienų ir naktų girtavo nežino, gal dvi naktis ir tris dienas, jis tai užmigdavo, tai prabusdavo. Matė, kaip E. J. pastūmė E. M.. Taip pat matė, kaip V. V. keletą kartų E. M. „kačerga“ sudavė per šlaunis už tai, kad prišlapino lovą du kartus. Nematė, kad V. V. E. M. „kačerga“ būtų sudavusi per galvą. M. J. ir E. J. gal ir sudavė E. M. per veidą kelis kartus už negražius žodžius. Kai buvo mušamas, E. M. sėdėjo ant lovos ir visi kartu girtavo. Kai truputį prasiblaivė, suprato, kad E. M. sumuštas gana smarkiai, siūlė gydytoją, tačiau E. M. atsisakė gydytojo ir reikalavo tik alaus.

Jis nežino, kaip namuose atsirado E. J. ir M. J., jis tų žmonių anksčiau nepažinojo, o E. M. pažinojo. Prisiminė, kad R. V. 5 ar 6 karus spyrė į veidą E. M.. A. V. ir V. V. prašė jo nieko tyrėjams nesakyti apie R. V., nes R. V. yra V. V. žentas, tačiau dabar susitarimas nebegalioja, nes R. V. smurtauja prieš A.

T. L., apklaustas kaip liudytojas dėl E. M. sumušimo, paaiškino, kad tą dieną atėjo pas jį E. J. ir pasiūlė nueiti pas V. V.. Kai abu nuėjo, ten jau buvo J. G., V. V. sesuo J. S., M. J. ir visi vartojo alkoholinius gėrimus. Kambaryje buvo šlapimo kvapas, E. M. gulėjo jau sudaužytas ir kruvinas, tačiau vis prašė alaus. Jam V. V. pasigyrė, kad spyrė E. M., jog batas suplyšo, dar trenkė „kačerga“. Paskui atėjo S. J. ir J. P.. Prabuvo gal 15 ar 20 minučių ir išėjo, E. M. jo buvimo metu nebuvo mušamas. Nuėjo vėl pas V. V. sekančią dieną, E. M. gulėjo lovoje ir buvo mažiau kruvinas. Kai jis buvo pas V. V., kalbos apie tai, kad R. V. galėjo sumušti E. M., nebuvo.

Liudytoja S. K. paaiškino, kad tą dieną buvo bute pas A. K. ir vartojo alkoholinius gėrimus, kartu buvo T. L. ir M. J.. Sekančios dienos rytą atvažiavo policija ir pasiėmė T. L. ir M. J.. Šiuo metu ne viską prisimena, jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra teisingi.

Liudytoja S. J. paaiškino, kad 2017 m. sausio viduryje su J. P. užėjo pas V. V. ir pamatė smarkiai sumuštą E. M.. Ten buvo M. J., V. V., T. L., E. J.. Nežino, kodėl ją užeiti pakvietė M. J.. Visi girtavo, o E. M. gulėjo lovoje, buvo visas kruvinas ir veidas mėlynas. Jai M. J. sakė, kad primušė E. M.. Jai su J. P. būnant E. M. niekas nemušė. Ikiteisminio tyrimo metu teikė teisingus parodymus, dabar ne viską prisimena.

Liudytojas R. V. paaiškino, kad tokių dalykų, jog jis 5 kartus spyrė E. M., negalėjo būti. Kai su V. V. užėjo į jos namus, ten buvo J. G., E. J., E. M.. Vis asmenys girtavo, jis E. M. nemušė, E. M. buvo labai neblaivus. Užtruko gal pusę valandos, nežino, kodėl J. G. nurodė, jog jis mušė E. M.. Ne viską prisimena, policijos pareigūnams teisingai viską pasakojo. Jis truputį pašnekėjo su E. J. ir suprato, kad buvo konfliktas su E. M..

Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas.

Teismo nuomone, nusikalstamos V. V., T. L., M. J. ir E. J. veikos kvalifikuotos teisingai: T. L. ir M. J. 2017-11-23 padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d. – įvykdė E. S. priklausančio televizoriaus „Samsung“ vagystę; V. V., M. J. ir E. J. 2017 m. sausio 15-16 dienomis sumušė nukentėjusįjį E. M., kaltinamųjų veiksmai, įvertinant E. M. suduotų smūgių reikšmingumą padarant sužalojimus, kvalifikuoti teisingai – V. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 1 d. – nesunkiai sutrikdė sveikatą E. M., o M. J. ir E. J. bendrais veiksmai įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d., tai yra nežymiai sutrikdė E. M. sveikatą.

Dėl E. S. priklausančio televizoriaus vagystės.

T. L. pripažino su M. J. 2017-11-23 įvykdęs E. S. priklausančio turto – televizoriaus „Samsung“, 200 eurų vertės – vagystę. Nurodė, kad suprato įvykdęs svetimo turto vagystę, taip pat nurodė, kad nesitarė su M. J. apvogti E. S., stengėsi švelninti savo parodymus M. J. atžvilgiu. Nors paklaustas M. J. kaltę dėl televizoriaus vagystės pripažino pilnai, tačiau duodamas parodymus teigė, jog manė, kad T. L. pasiėmė savo televizorių. T. L. parodymus bandant prisiimti didesnę kaltę sau ir M. J. parodymus, jog nesuprato, kad dalyvauja vagystėje, teismas vertina kritiškai.

Teismas visus įrodymus vertina sistemiškai ir remdamasis išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad televizoriaus vagystę T. L. ir M. J. įvykdė veikdami kaip bendrininkai.

T. L., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, „kai jau buvo girti, Miglius pasiūlė jam eiti iki E. S. buto (duomenys neskelbtini). Jis sakė, kad E. S. išvykusi į užsienį, o bute turėjo būti televizorius. Žinojo, koks televizorius buvo E. S. bute, nes ten ne kartą yra buvę. ...... Apie 19 val. kartu su M. J. išėjo į E. S. butą. ..... Nuėjo iki E. S. buto. Jame nieko nebuvo, nes buvo tamsu. M. J., priėjęs prie verandos lango, ranka išdaužė lango stiklą. Tai buvo nedidelis langelis viengubo stiklo. Tada jis, kadangi buvo daug mažesnis, įlindo pro langą į verandą. Buto durys buvo neužrakintos, tai žinojo abu. Įėjo pro duris į butą, nejungė šviesų, kad niekas neatkreiptų dėmesio. ... Paėmęs televizorių nuėjo į virtuvę, atidarė plastikinį langą iš vidaus ir padavė televizorių J.. Šis paėmė televizorių, jis išlipo pro langą, jį uždarė, kad nesimatytų, jog praviras. ...“ ( 3 t., b. l. 48-49). Šie T. L. parodymai paneigia M. J. samprotavimus, jog jis manęs, kad T. L. pasiėmė savo televizorių. Be to, T. L., ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas pakartotinai, nurodė, jog „.... pripažįstu, kad su M. J. pavogėme E. S. televizorių iš namo (duomenys neskelbtini) ...“ ( 4 t., b. l. 5-6). M. J. ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino pilnai ir nurodė, kad „ ... vakare su T. L. ėjo Muziejaus gatve pro E. S. namus. T. pasiūlė užeiti pasiimti iš E. S. buto televizorių. ......Kažkuris iš jų išdaužė verandos stiklą. Pro verandos langą T. L. įlindo į patalpą. ....Paskui T. L. atidarė E. S. buto langą ir pro jį padavė jam televizorių ...“ ( 3 t., b. l. 63-64, 121-122).

Iš T. L. ir M. J. parodymų ikiteisminio tyrimo metu negalima daryti išvados, jog T. L. E. S. priklausančiame bute galėjo būti pasidėjęs savo televizorių. Nesuprantama, kam pasiimant savo televizorių reikia daužti langą, pasiimti televizorių patalpose nedegant šviesos (kad niekas nematytų), eiti televizoriaus tamsiuoju paros metu. Teismo manymu, M. J. suprato vykdantis vagystę kartu su T. L., tai patvirtina kaltinamųjų parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir elgesys vagystės metu, M. J. nesąs tiek naivus asmuo, kokiu stengiasi save parodyti pasakodamas apie televizoriaus vagystę.

M. J. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 3, b. l. 68-70). M. J. vietoje parodė, pro kur T. L. įlindo į E. S. butą ir kaip jam padavė televizorių.

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytojas G. K. pateikė televizorių "Samsung" (t. 3, b. l. 18-19).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas namas, esantis (duomenys neskelbtini), užfiksuotas išdaužtas verandos langelis, praviras virtuvės langas, miegamajame, ant televizoriaus staliuko nėra televizoriaus (t. 2, b. l. 195-205).

Iš posėdžio metu pagarsintų nukentėjusiosios E. S. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad E. S., pasigedusi televizoriaus, įtarė T. L. ir M. J., nes pastarieji yra buvę jos bute ir žinojo, koks televizorius likęs ( 3 t., b. l. 6-7, 10-11). Iš posėdžio metu pagarsintų liudytojo E. K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad liudytojas parodė, jog 2017-11-23 vakare į namus grįžo T. L. ir M. J., vienas iš jų turėjo plastikinį maišelį, kuriame buvo televizorius „Samsung“. Jam pasiūlė pirkti televizorių, tačiau jis neturėjo pinigų, ir pasiūlė televizorių parduoti už alų (3 t., b. l. 26). Liudytoja S. K. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausiama pareigūnų aplinkybes nurodė tiksliai. Liudytoja parodė, jog kai policija išsivedė M. ir T., ji paklausė, dėl ko jie sulaikyti. Jai T. L. ir M. J. atsakė, kad dėl televizoriaus vagystės, ir dėl vagystės tarpusavyje aiškinosi ( 3 t., b. l. 35-36).

Kaltinamųjų ir liudytojų parodymų analizė leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad E. S. priklausančio televizoriaus vagystę T. L. ir M. J. įvykdė susitarę ir veikdami kartu, kartu pavogtą televizorių realizavo, o už televizorių gautą alų suvartojo toliau girtaudami su draugais.

Motyvuojamoji dalis

T. L. ir M. J. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d., įrodyta T. L. ir M. J. parodymais, duotais posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusiosios E. S. ir liudytojų E. K. bei D. Š. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų G. K. ir S. K. parodymais, duotais posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu, taip pat kitais įrodymais, ištirtais teismo posėdyje.

Dėl nesunkaus ir nežymaus sveikatos sutrikdymo E. M..

M. J. ir E. J. kaltės dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo E. M. nepripažino, V. V. kaltę dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo E. M. pripažino iš dalies. M. J. neigė mušęs E. M. ir nurodė, kad su nukentėjusiuoju vyko tik apsistumdymas, kai stumdėsi E. J. ir E. M.. E. J. neigė mušęs E. M. ir nurodė, kad su nukentėjusiuoju tik apsistumdė. E. J. nurodė, kad matė, kaip V. V. trenkė delnu E. M. antausį. V. V. pripažino spyrusi E. M. tris kartus į sėdmenis ir du kartus sudavusi žarstekliu į šlaunis.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu M. J. buvo nurodęs ( 2 t., b. l. 16-17), kad „begeriant matė, kaip E. sukonfliktavo su E. J., E. J. gal vieną ar du kartus ranka sudavė Egidijui į veidą. Tada dar V. nebuvo. Grįžus V. jis nematė, kad ji ką nors būtų dariusi E., vėliau V. jam pasakė, kad ji sudavė E. iš žarsteklio“.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu E. J. buvo nurodęs ( 1 t., b. l. 163-164; 2 t., b. l. 178), kad „gal sausio 29 d. jis nuėjo pas S. J., pas kurią gėrė T. L., M. J. ir ji pati. ...Tada M. jam gyrėsi, kad su V. jie primušė E. M. jam paaiškino, kad mušė E. už tai, kad prieš kelias dienas E., būdamas neblaivus, užsiundė savo vokiečių aviganių veislės šunį ir M. tas šuo perkando ranką, ir dar sakė, kad V. E. mušė „kačerga“ už kažkokius žodžius, trankė per kojas, nugarą, veidą“.

Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu V. V. buvo nurodžiusi ( 1 t., b. l. 37-39, 51; 2 t., b. l. 67), kad „ begeriant E. pradėjo vėl su ja konfliktuoti, ją įžeidinėti, M. J. ir E. J. pradėjo visaip vadinti dėl kažkokių praeityje buvusių dalykų. Ji nežino, ar M., ar E. pirmas sudavė neiškentęs įžeidinėjimų E. į veidą kumščiu. Nežino, kuris pirmas sudavė, tačiau tiek E., tiek M. pradėjo E. mušti, mano, abu kumščiais sudavė E. į įvairias kūno vietas panašiai po 5 smūgius kiekvienas. Kažkuris iš jų spyrė koja E. lyg tai į šoną. Koja buvo suduota 2-3 smūgiai į šoną ir į nugarą, kiek pamena. ... Kai E. prišlapino lovą, ji labai supyko ant jo, kad jis taip pasielgė, ... nebegalėjo žiūrėti į tai, trūko kantrybė, pasiėmė žarsteklį ir juo sudavė ne mažiau kaip 5-6 smūgius jam į šonus, kiek pamena, ir šlaunis, į galvą žarstekliu nesudavė. Po to dešine koja spyrė ne mažiau kaip 3 smūgius į užpakalį, net batas atsiklijavo. ... Kiek matė, iš antakio, lūpos bėgo kraujas, na tikrai po jų visų, tiek jos, tiek E. ir M. smūgių, jis atrodė nekaip, buvo gana stipriai sumuštas, kraujosruvos veide, ant kojų paraudimai“.

Savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus V. V. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu – parodė bute adresu (duomenys neskelbtini) esančią lovą, kurioje sėdinčiam E. M. sudavė smūgius kumščiais E. J. ir M. J., bei kažkuris iš jų spyrė kojomis E. M., parodė metalinį žarsteklį, kuriuo sudavė E. M. 5-6 smūgius į šonus ir šlaunis, po to spyrė ne mažiau kaip 3 kartus į užpakalį. Žarsteklis buvo paimtas ( 2 t., b. l. 72-80).

Nors M. J. ir E. J. kaltės dėl E. M. sumušimo nepripažino, o V. V. kaltę pripažino iš dalies, jų kaltė įrodyta teismo posėdyje ištirtais įrodymais. Teismo nuomone, V. V., smūgiuodama žarstekliu per galvą E. M., jam nesunkiai sutrikdė sveikatą, o M. J. ir E. J., mušdami E. M. rankomis ir spardydami, jam nežymiai sutrikdė sveikatą.

Teismas remiasi nukentėjusiojo E. M. parodymais, duotais teismo posėdyje, kad pirmas jį pradėjo mušti E. J.- jis smūgiavo iš kojų į galvą ir į kitas kūno vietas. Po to jį pradėjo mušti M. J. – taip pat spardė į galvą ir į kitas kūno vietas. M. J. ir E. J. smūgių sudavė daug, negali pasakyti smūgių skaičiaus. V. V. ji spardė, net batai jai suplyšo, su „kačerga“ trankė į smilkinį. Visi jį mušė iš pradžių sėdintį, vėliau gulintį. Daugiausia jį mušė E. J. su M. J., o V. V. smūgius į galvą su „kačerga“ jis vertina kaip padariusius jam didžiausią sužalojimą, dėl kurio gydėsi ligoninėje 15 parų, po to buvo mėnesį reabilitacijoje. Teismo posėdyje įvykius atsiminė geriau, nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nes ankstesnės apklausos metu dėl sumušimo nedirbo galva. Nors E. M. ir buvo neblaivus bei girtavo ne vieną dieną, teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, E. M. nėra motyvų apkalbėti kaltinamuosius. E. M. buvo suduota gana daug smūgių ir ne vienu metu, todėl pripažintina, kad jis galėjo pastebėti ir pastebėjo jį mušusius asmenis.

Liudytojas J. G. teismo posėdyje parodė, kad matė, kaip V. V. keletą kartų E. M. „kačerga“ sudavė per šlaunis, kaip M. J. ir E. J. kelis kartus E. M. sudavė rankomis per veidą. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas J. G. buvo nurodęs ( 1 t., b. l. 161-162), kad „tas E. ir M. sudavė rankomis E. į veidą, kiek kartų sudavė ir kur tiksliai pataikė, negali pasakyti, ....., kuris pirmas sudavė taip pat negali pasakyti. V. spyrė E. į užpakalį, kiek kartų spyrė negali pasakyti, vieną kartą tai tikrai pataikė. ... tada V. supykusi su žarstekliu gal 3 ar 4 kartus, tiksliai nepasakys, sudavė E. per šlaunis, į galvą nematė, kad būtų sudavusi“.

Teismas nesiremia J. G. parodymais, kad E. M. 5 ar 6 kartus į galvą spyrė R. V.. J. G. šios aplinkybės nebuvo nurodęs ikiteisminio tyrimo metu, E. M. neigė, kad jį mušė R. V., pats R. V. nurodė nemušęs E. M. ir nesupranta, kodėl taip teigia J. G.. Ikiteisminio tyrimo metu nė vieno kaltinamojo ar liudytojo parodymuose nebuvo užfiksuota aplinkybė, kad E. M. galėjo mušti R. V.. Teismo nuomone, savo parodymais J. G. keršija R. V. už galbūt jo netinkamą elgesį su A. V., kuri yra V. V. duktė, o J. G. yra V. V. gyvenimo draugas ir 2017 m. gimusio vaiko tėvas. R. V. neturėjo jokio motyvo mušti E. M., nes pas V. V. su sutuoktine buvo užėjęs trumpam laikui, o M. J., E. J. ir V. V. E. M., teismo nuomone, mušė todėl, kad nukentėjusysis, būdamas stipriai apgirtusiu, kaltinamuosius apkaltino įvykdžius vagystes, dėl kurių neturėjo įrodymų.

Liudytojas T. L. teismo posėdyje parodė, kad jam V. V. pasigyrė, jog spyrė E. M. bei trenkė „kačerga“. Ikiteisminio tyrimo metu T. L. buvo nurodęs ( 1 t., b. l. 144-145), kad „kaip suprato iš kalbų, tai E. sumušė M. J. už tai, kad E. šuo jam į ranką įkando. Kaip suprato, ir E. J. prisidėjo prie E. sumušimo. Jis mano, kad E. buvo sumuštas tą dieną, kai E. pas jį atėjo ir pasakė, kad eitų pažiūrėti kaip atrodo M., nes, kaip minėjo, atėjęs pamatė jį sumuštą ir kraujas ant jo veido buvo tikrai nesenas. Iš pažiūros E. tikrai buvo labai stipriai sumuštas. E. pats jam sakė, kad irgi mušė E., dėl ko nesakė, kur ir kiek smūgių sudavė taip pat neminėjo, tačiau jis matė E. ištinusius krumplius, kai šis atėjo jo pakviesti“.

Liudytoja S. J. teismo posėdyje parodė, kad jai, kai buvo užėjusi pas V. V., M. J. sakė, jog mušė E. M.. Ikiteisminio tyrimo metu S. J. buvo nurodžiusi ( 1 t., b. l. 137-138), kad „paskambino buvęs jos vyras M. J. ...... ir pasakė, kad sudaužė M. Paklausus, dėl ko jis tai padarė, pasakė, kad šis jį pavadino gaidžiu. ...V. pasakė, kad E. trenkė iš „kačergos“, kad jį apdaužė, kad jis suvalgė jos šaltieną. ... M., sėdėdamas prie tos V. sesės, vis kartojo sakydamas „sudaužiau už gaidžius“.

Liudytojas R. V. ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs ( 1 t., b. l. 156-157), kad „atėjus V. supyko ant savo sugyventinio, kad prisigėręs, ir pripuolusi prie šalia J. ant lovos sėdinčio E. M., sudavė M. kairės rankos kumščiu vieną kartą į veidą. ... Po šio smūgio V. nuėjo į virtuvę, atsinešė jo dovanotą juodo metalo žarsteklį ir, priėjusi vėl prie E., tuo žarstekliu sudavė jam smūgį per nugarą, vieną kartą į veido sritį, lyg tai į skruostą kliuvo. Po šio smūgio M. pasakė, kad jis „kirstų“ E., ir M. kumščiu vieną kartą sudavė E. į veidą prie akių. . V. gyrėsi, neva su „kačerga“ daužė E., sakė, paslėpė „kačergą“, kurią padovanojo“.

Specialisto G. S., apklausto ikiteisminio tyrimo metu, parodymuose nurodyta, kad jam buvo parodytos ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-02843-17 E. M. 2017-01-19 asmens apžiūros protokolo priede esančios nuotraukos, iš kurių sudaryta fotolentelė. Nuotraukoje Nr. 3, ant dešinės pusės smilkinio matosi žaizda, kuri yra pailgos formos, nelygiais kraštais, suapvalėjusiais galais, padengta rausvai rudu šašu. Dėl šios žaizdos galima pasakyti, kad ji galėjo būti padaryta pailgos formos apvaliu kietu daiktu, kuriuo galėjo būti ir 2017-04-04 daiktų apžiūros priede fotolentelėje Nr. 1 nurodytas žarsteklis. Tokia žaizda mažai tikėtina, kad buvo padaryta kumščio smūgio pasekoje. Dėl asmens apžiūros nuotraukoje Nr. 4 viršugalvio srityje esančios žaizdos, galima paaiškinti, kad ji taip pat yra pailgos formos, nelygių kraštų, suapvalėjusių galų, padengta rusvai rudu šašu. Tokios formos žaizda taip pat galėjo būti padaryta suduodant smūgį pailgu apvaliu kietu daiktu, kuriuo galėjo būti ir 2017-04-04 daiktų apžiūros priede fotolentelėje Nr. 1 nurodytas žarsteklis. Taip pat ši žaizda mažai tikėtina, kad buvo padaryta kumščio smūgio pasekoje (t. 1, b. l. 124-126).

Iš specialisto išvados Nr. G279/2017(05) matyti, kad poodinės kraujosruvoss akių vokuose, veide, dešinėje šlaunyje ir kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimas pilve, kairio žandinio ančio sienelės lūžis, vidutinio sunkumo trauminė galvos smegenų liga, ūmus kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dešinio pusrutulio dangalu, juosmens minkštųjų audinių sumušimas E. M. padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2017-01-15- 16 dienomis. Sužalojimai E. M. padaryti ne mažiau devynių bukų trauminių poveikių pasekoje. E. M. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl vidutinio laipsnio trauminės galvos smegenų ligos su kraujo išsiliejimu po galvos smegenų dangalais jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui (t. 1, b. l. 53).

Iš specialisto išvados Nr. pG1027/2017(05) matyti, sužalojimai E. M., patirti 2017-01-15 arba 2017-01-16, padaryti pašalinės jėgos poveikyje ir mažai tikėtina, kad jie galėjo būti padaryti pačiam susižalojant ar pačiam griūnant (t. 1, b. l. 58).

Iš specialisto išvados Nr. pG1421/2017(05) matyti, kad sužalojimai, nurodyti specialisto išvados Nr. G279/2017 (05) penktame punkte, E. M. galėjo atsirasti smūgiuojant metaliniu žarstekliu į viršugalvio ir dešinio smilkinio sritį, tai nurodo muštinės žaizdos šiose srityse. Naudojant metalinį žarsteklį, kuris nurodytas daiktų apžiūros protokolo priedo fotolentelės Nr. 1 kopijoje, galėjo būti padaryti šie sužalojimai: muštinės žaizdos viršugalvyje ir dešiniame smilkinyje, vidutinio laipsnio trauminė galvos smegenų liga su kraujo išsiliejimu po galvos smegenų dangalais. Sužalojimai, nurodyti specialisto išvados Nr. G 279/2017(05) pirmame punkte, t. y. poodinės kraujosruvos akių vokuose, veide, dešinėje šlaunyje ir kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimas pilve atitiktų nežymų sveikatos sutrikdymo mąstą. E. M. kumščio smūgių pasekoje, spiriant koja, galėjo būti padaryti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos akių vokuose, veide, dešinėje šlaunyje ir kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimas pilve, kairio žandinio ančio sienelės lūžis (t. 1, b. l. 63).

Iš asmens apžiūros protokolo matyti, kad E. M. paguldytas Neurochirurgijos skyriaus palatoje Nr. 107 adresu Panevėžys, Smėlynės g. 25. Ant E. M. kūno matomi sužalojimai: ant veido dešinės pusės antakio ir paakyje kraujosruva ir veido patinimas. Dešinės pusės smilkinio srityje matosi kirstinė apie 1,5 cm žaizda. Sumuštos sutinusios lūpos, kairės akies srityje kraujosruva. Galvos srityje kairės pusės viršugalvyje matoma apie 1,2 centimetro žaizda. Ant E. M. nugaros dešinės pusės mentės iš šono matomos keturios įvairių dydžių ir formų kraujosruvos. Ant juosmens kairėje pusėje matosi netaisyklingos formos kraujosruva. Ant dešinės kojos šlaunies matosi dvi įvairių dydžių ir formų kraujosruvos. Dešinės pusės krūtinės srityje matosi netaisyklingos formos kraujosruva. Ant E. M. kairės pusės šono matosi netaisyklingos formos kraujosruva. Ant dešinės rankos peties matosi kraujosruva, ištinusi dešinės rankos alkūnė. Daugiau apžiūrint E. M. kūną akivaizdžių sužalojimų nerasta (t. 1, b. l. 35-43).

Iš ištirtų įrodymų darytina išvada, kad nukentėjusysis E. M., kaltinamieji M. J., E. J. ir V. V., liudytojas J. G. ir galbūt kiti asmenys 2017 m. sausio 15-16 dienomis girtavo V. V. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). E. M. 2017 m. sausio 15 d. pradėjo girtauti su J. G., kai vėliau skirtingu laiku prisijungė kaltinamieji M. J., E. J. ir V. V., E. M. jau buvo apgirtęs, be to, jis prieš tą dieną jau buvo savaitę girtavęs. Manytina, kad konfliktas tarp nukentėjusiojo ir kaltinamųjų kilo dėl menkavertės priežasties, dėl pagrįstų ar nepagrįstų priekaištų neblaivių asmenų kompanijoje. Teismas atmeta kaltinamųjų M. J. ir E. J. parodymus, kad E. M. galėjo sumušti bet kas, nes girtaujant buvo užėję daug asmenų ( 10-15 asmenų, kaip nurodo E. J.). Būtent E. M. teismo posėdyje nurodė, kad jį mušė M. J., E. J. ir V. V., ir įvykį nukentėjusysis atsiminė geriau apklausiamas teisme, o ne ikiteisminio tyrimo metu. E. M. nenurodė, kad jį mušė R. V. ar kiti asmenys, kaltinamieji ir liudytojai, išskyrus J. G., taip pat nenurodė kitų asmenų, galėjusių sumušti E. M.. Kaip minėta, teismas J. G. parodymus apie tai, jog R. V. spardydamas galėjo sumušti E. M., laiko kerštu už R. V. netinkamą elgesį su V. V. dukra, ir jais nesivadovauja.

Pastebėtina, kad kaltinamieji neneigė įvykusio konflikto su E. M., tik stengėsi kiek galima sušvelninti konfliktą – buvo susistumdymas su E. M. ir plūdimasis įžeidžiančiais žodžiais, V. V. žarstekliu sudavė E. M. tik į šlaunis ir įspyrė. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiami kaltinamieji apie konfliktą papasakojo plačiau – M. J. matė, kaip E. J. smūgiavo E. M. į veidą, E. J. nurodė, kad jam M. J. pasakojo, jog sumušė E. M., o V. V. nurodė mačiusi, jog M. J. ir E. J. mušė E. M. rankomis ir smūgiavo kojomis.

Įvertinus visus įrodymus, teismas daro išvadą, kad E. M. 2017 sausio 15-16 dienomis sumušė V. V., M. J. ir E. J., E. M. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ( 1 t., b. l. 53). Tačiau ne visi kaltinamųjų smūgiai padarė E. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą, teismas remiasi specialistų išvadomis, apklaustų asmenų parodymais ir specialisto G. S. paaiškinimu bei laiko, kad kaltinamųjų veiksmai kvalifikuoti teisingai. Naudojant metalinį žarsteklį galėjo būti padaryti šie sužalojimai: muštinės žaizdos viršugalvyje ir dešiniajame smilkinyje, vidutinio laipsnio trauminė galvos smegenų liga su kraujo išsiliejimu po galvos smegenų dangalais ( 1 t., b. l. 63), o būtent dėl galvos smegenų ligos su kraujo išsiliejimu po galvos smegenų dangalais E. M. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ( 1 t., b. l. 53). Visas aplinkybes tiksliai nustatyti sudėtinga, nes girtavimas vyko apie 2 paras ir nukentėjusysis bei kaltinamieji buvo neblaivūs, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad metalinį žarsteklį rankose be V. V. būtų turėjęs kitas asmuo. Teismas remiasi nukentėjusiojo E. M. parodymais, kad būtent V. V. žarstekliu jam smūgiavo į galvą, todėl V. V. veika pagal BK 138 str. 1 d. kvalifikuota teisingai. E. J. ir M. J. ne mažiau kaip 7 kartus smūgiavo rankomis bei spyrė E. M. į veidą ir kitas kūno vietas, tokiu būdu padarė nukentėjusiajam sužalojimus ( 1 t., b. l. 53, 63), nesukėlusius nesunkaus sveikatos sutrikdymo, tačiau sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymą.

V. V. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 1 d., o M. J. ir E. J. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d., įrodyta nukentėjusiojo E. M. parodymais, duotais teismo posėdyje, liudytojų J. G., R. V., S. J., T. L. parodymais teismo posėdyje ir duotais ikiteisminio tyrimo metu, specialistų išvadomis, specialisto G. S. paaiškinimu dėl E. M. sužalojimų, taip pat kitais įrodymais, ištirtais teismo posėdyje.

Dėl ieškinių.

Panevėžio teritorinė ligonių kasa pateikė 1531,79 Eur dydžio ieškinį už E. M. gydymą (1 t., b. l. 75-76) ir prašė šią sumą priteisti iš asmenų, sužalojusių E. M.. Teismas V. V., M. J. ir E. J. pripažįsta kaltais dėl E. M. sužalojimo, tačiau sveikatos sutrikdymo mastas diferencijuojamas – V. V. padarė E. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą, o M. J. ir E. J.- nežymų sveikatos sutrikdymą. Ieškinys, kurio dydis pagrįstas pridėtais dokumentais (1 t., b. l. 78-80), tenkinamas pilnai, tačiau skirtingais dydžiais iš kaltų asmenų pagal E. M. sužalojimo mastą. Teismo nuomone, V. V., kuri padarė E. M. didesnius sužalojimus, turėtų atlyginti 2/3 dalis prašomos priteisti žalos, o M. J. ir E. J. solidariai turėtų atlyginti 1/3 dalį turtinės žalos. Tokiu būdu iš V. V. civiliniam ieškovui priteisiamas 1021,19 Eur turtinės žalos atlyginimas, o iš M. J. ir E. J. solidariai civiliniam ieškovui priteisiamas 510,60 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Nukentėjusysis E. M. palaikė ieškinius V. V. ir M. J. su E. J. atžvilgiu dėl sveikatos sutrikdymo ir prašė priteisti: iš V. V. 3000 Eur neturtinės žalos ( 4 t., b. l. 72), iš M. J. ir E. J. solidariai 1500 Eur neturtinės žalos ( 4 t., b. l. 75). Ieškiniuose nukentėjusysis nurodė, kad fizinės prievartos metu patyrė fizinį skausmą, buvo subjaurotas kūnas, apribotos judėjimo galimybės, negalėjo keletą dienų atsimerkti, gydėsi iš pradžių ligoninėje, po to buvo reabilitacijoje sanatorijoje. Dėl patirto sužalojimo pergyveno, negali ramiai miegoti, galva po traumos svaigsta iki šiol. Iš pridėtos epikrizės ( 4 t., b. l. 73) matyti, kad E. M. nuo 2017-01-16 iki 2017-01-26 gydėsi Panevėžio ligoninės neurochirurgijos skyriuje.

Nukentėjusiojo E. M. reikalavimas priteisti neturtinę žalą tenkinamas iš dalies. Nukentėjusysis neturtinę žalą, kurią prašo priteisti iš jį sumušusių asmenų, vertina 4500 Eur dydžiu.

BPK 28 str. nurodyta, kad nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar moralinės žalos. Šiuo atveju nukentėjusysis E. M. nusikalstamos veikos pasekmes patyrė tiesiogiai- jam sukeltas fizinis skausmas, buvo nesunkiai ir nežymiai sutrikdyta sveikata - tai matyti iš specialistų išvados.

Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismo nuomone, E. M. dėl sužalojimų ir nesunkaus bei nežymaus sveikatos sutrikdymo patyrė neturtinę žalą- skausmą, dvasinius išgyvenimus, baimę, gydėsi ligoninėje, jautė įvairius gyvenimiškus nepatogumus, atliko reabilitaciją, sumažėjo galimybės bendrauti.

Teismo nuomone, neturtinę žalą kaltininkai turėtų atlyginti tokiomis pat dalimis, kaip privalo atlyginti ir turtinę - 2/3 dalis neturtinės žalos turėtų atlyginti V. V., o 1/3 dalį neturtinės žalos turėtų atlyginti solidariai M. J. ir E. J. (beje, tokiomis proporcijomis nukentėjusysis ir įvertino neturtinę žalą pateikdamas ieškinius). Lieka nustatyti kiek galima tikslesnį E. M. patirtos neturtinės žalos dydį.

Paprastai neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos dydį tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją ir kt. Atsižvelgiama, kad nukentėjusysis galėjo išprovokuoti kaltinamuosius nepagrįstais kaltinimais dėl vagysčių, praktiškai dvi paras su kaltinamaisiais girtavo, nors buvo mušamas, tačiau nepasišalino ir nebandė pasišalinti iš V. V. buto, o toliau girtavo.

Taigi, pripažinus, kad nukentėjusysis E. M. patyrė neturtinę žalą, ši neturtinė žala negali būti įvertinta prašomu priteisti dydžiu – 4500 Eur - nes nustatant žalos dydį būtina atsižvelgti į daugelį kitų aplinkybių. Atsižvelgiama į kaltinamųjų kaltės formą – padarė tyčinius nusikaltimus, nusikalstamas veikas padarė būdami neblaivūs, taip pat atsižvelgiama, kad kaltinamieji yra nedirbantys, neturintys vertingo turto ir santaupų, V. V. augina mažametį vaiką, gimusį 2017 m. pabaigoje.

Atsižvelgdamas į bylos aplinkybių visumą, teismas prieina išvados, kad nukentėjusysis E. M. dėl nesunkaus ir nežymaus sveikatos sutrikdymo patyrė 900 Eur neturtinę žalą.

Iš kaltinamosios V. V. E. M. priteistina 600 Eur neturtinės žalos, o iš kaltinamųjų M. J. ir E. J. solidariai priteistina 300 Eur neturtinės žalos, teismo nuomone, tai pakankama suma neturtinei žalai atlyginti, nes priteisus visą prašomą neturtinės žalos dydį – 4500 Eur - tai prieštarautų CK 6.250 str. 2 d. numatytiems sąžiningumo, teisingumo, protingumo principams.

Iš viso E. M. iš jį sužalojusių kaltinamųjų priteisiamas 900 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Dėl bausmių.

Nenustatyta V. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Nors kaltinamajame akte nurodyta, kad nusikalstamą veiką padarė būdama neblaivi ir ši aplinkybė turėjo nusikalstamos veikos padarymui, byloje objektyvių duomenų, patvirtinančių neblaivumą, nenustatyta. V. V. negirtavo su E. M., M. J. ir J. G. ištisai dvi paras, nes buvo išėjusi pas dukrą, o kai grįžo, „ji prisėdo prie jų ir gėrė kartu su jais alų“ ( V. V. parodymai ikiteisminio tyrimo metu). Nors V. V. ir galėjo būti apgirtusi, nėra objektyvių duomenų, kad neblaivumas turėjo lemiamos įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Greičiausiai V. V. įtūžį sukėlė kelias paras jos bute trunkantis girtavimas, didžiulė netvarka ir ne visai tinkamas neblaivaus E. M. elgesys.

Nenustatyta M. J. ir E. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių įvykdžius BK 140 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką padarė būdami neblaivūs ir veikdami bendrininkų grupe. Nors neblaivumas objektyviais rodmenimis nepatvirtintas, iš kaltinamųjų, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų neabejotinai galima spręsti, kad M. J. ir E. J. sumušė E. M. būdami neblaivūs ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Iš ištirtų nurodymų nustatyta, kad E. M., M. J., E. J. ir J. G. praktiškai dvi paras girtavo, kiti asmenys užeidavo laikinai.

M. J. ir T. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė įvykdžius BK 178 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką – iš esmės prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir gailisi. Nors kaltinamieji tiek posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu įvairiai pasakojo apie nusikalstamos veikos aplinkybes, teismas M. J. ir T. L. prisipažinimą laiko atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką padarė būdami neblaivūs ir veikdami bendrininkų grupe. Nors neblaivumas objektyviais rodmenimis nepatvirtintas, iš kaltinamųjų ir liudytojų parodymų neabejotinai galima spręsti, kad M. J. ir T. L. televizoriaus vagystę įvykdė būdami neblaivūs ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Tiek T. L., tiek M. J. teigė, kad pas E. S. išėjo jau būdami neblaivūs.

Be to, M. J. abi nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu, taip pat T. L. ir E. J. nusikalstamas veikas padarė būdami recidyvistais ( dar viena kaltinamųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė).

V. V. nusikalstamą veiką padarė būdamas neteista ( 2 t., b. l. 25), yra bausta administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi ( 2 t., b. l. 27), buvo registruota darbo biržoje ( 2 t., b. l. 26), yra dirbusi pagal verslo liudijimą ( 2 t., b. l. 28), šiuo metu augina mažametę dukrą A. G., g. (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 106).

T. L. teisiamas aštuntą kartą ( 3 t., b. l. 139-150), šiuo metu atlikinėja laisvės atėmimo bausmę, yra baustas administracine tvarka ir nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančių nuobaudų ( 3 t., b. l. 136-138), buvo registruotas darbo biržoje (3 t., b. l. 128), dėl priklausomybės ir psichikos ligų stebimų ligonių grupei nepriklauso ( 3 t., b. l. 135), yra nevedęs ir neturi išlaikytinių.

M. J. teisiamas dvyliktą kartą ( 3 t., b. l. 79-86), šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, baustas administracine tvarka ir nusikalstamų veikų padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų ( 3 t., b. l. 76-77), buvo registruotas darbo biržoje ( 3 t., b. l. 74), dėl priklausomybės ir psichikos ligų stebimų ligonių grupei nepriklauso ( 3 t., b. l. 75), yra išsituokęs ir turi vieną išlaikytinį ( 3 t., b. l. 71-72).

E. J. teisiamas aštuntą kartą ( 2 t., b. l. 96-101), yra nedirbantis, baustas administracine tvarka ir nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų ( 2 t., b. l. 92), buvo registruotas darbo biržoje ( 2 t., b. l. 90), yra nevedęs ir turi vieną išlaikytinį ( 2 t., b. l. 89).

Pažymėtina, kad Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmuose 2018-06-14 T. L., M. J., E. J. ir kitų kaltinamųjų atžvilgiu priimtas nuosprendis, kuris neįsiteisėjęs. Paminėtu nuosprendžiu T. L. paskirta galutinė 2 m. 10 mėn. laisvės atėmimo bausmė, M. J. paskirta galutinė 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė, E. J. paskirta galutinė 3 m. laisvės atėmimo bausmė.

Skirdamas bausmes teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos stadiją, motyvus ir tikslus, taip pat kaltininkų asmenybes.

LR BK 55 str. nurodo, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

V. V. padarė vieną nesunkią tyčinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 1 d., už kurios įvykdymą sankcijoje numatytos tokios bausmės – laisvės apribojimas, areštas ir laisvės atėmimas iki trejų metų. Nepateikta V. V. neigiamai charakterizuojančios medžiagos, jai, teisiamai pirmą kartą, tikslinga skirti švelniausią bausmę - laisvės apribojimo bausmę.

Teismo nuomone, V. V., auginančiai (duomenys neskelbtini) gimusią dukrą A. G., skiriama laisvės apribojimo bausmė neturėtų siekti vidurkio, numatyto sankcijoje.

T. L. padarė vieną apysunkę nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d., paminėto straipsnio sankcijoje numatytos bausmės – bauda, areštas, laisvės apribojimas ir laisvės atėmimas iki šešerių metų. Atsižvelgiant į T. L. charakterizuojančią medžiagą, netikslinga jam skirti kitokią nei laisvės atėmimas bausmę ir nėra galimybės atidėti bausmės vykdymą, nes, atidėjus bausmės vykdymą 2016-09-23 Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, T. L. nevykdė paskirtų įpareigojimų ir buvo pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmės. Nors T. L. yra jaunas (tik 24 metai), jis teistas daug kartų, piktnaudžiauja alkoholiu, nesistengia susirasti pastovaus ir legalaus pragyvenimo šaltinio, nesistengia gyventi pagal visuomenėje priimtinas moralės normas.

M. J. padarė vieną nesunkią tyčinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d., ir vieną apysunkę nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d. BK 140 str. 1 d. sankcijoje numatytos tokios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų; BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytos šios bausmės – bauda, areštas, laisvės apribojimas ir laisvės atėmimas iki šešerių metų. Atsižvelgiant į M. J. charakterizuojančią medžiagą, netikslinga jam skirti bausmes, nesusijusias su laisvės suvaržymu. M. J. skiriamos bausmės bendrinamos dalinio sudėjimo būdu – už nežymų E. M. sveikatos sutrikdymą skiriama arešto bausmė, už E. S. priklausančio televizoriaus vagystę skiriama laisvės atėmimo bausmė. M. J. teisiamas dvyliktą kartą, turi keletą neišnykusių teistumų, būdamas laisvėje nesusiranda legalaus pragyvenimo šaltinio, todėl nėra galimybės atidėti bausmės vykdymą, nes nėra pagrindų manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

E. J. padarė vieną nesunkią tyčinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d., paminėto straipsnio sankcijoje numatytos tokios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Atsižvelgiant į E. J. charakterizuojančią medžiagą, netikslinga jam skirti bausmę, nesusijusią su laisvės suvaržymu. Už nežymų E. M. sveikatos sutrikdymą E. J. tikslinga skirti arešto bausmę. Teismo manymu, švelnesnės bausmės E. J. elgesiui jokios įtakos nedarys, nes jis teisiamas aštuntą kartą, turi keletą neišnykusių teistumų, būdamas laisvėje nesusiranda legalaus pragyvenimo šaltinio, nors yra darbingas, jauno amžiaus ir turi pareigą išlaikyti vaiką.

LR BK 41 str. nurodo, kad bausmės paskirtis, be asmens nubaudimo, apribojimo galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, prevencinio poveikio, yra ir teisingumo principo įgyvendinimas.

Kaltinamųjų E. J., M. J. ir T. L. nusikalstamos veikos nesukėlė itin sunkių pasekmių, nes televizorius E. S. grąžintas, o nukentėjusysis E. M., nors ir buvo stipriai sumuštas, reikia pripažinti, piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, o nesaikingas girtavimas dažnai būna priežastimi konfliktų sukėlimui. Iš ištirtų įrodymų galima daryti išvadą, kad beprasmiai nesaikingai girtaujančių asmenų ginčai galėjo išprovokuoti konfliktą, kurio metu buvo sumuštas E. M..

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamiesiems T. L., M. J. ir E. J. tikslinga skirti mažesnes už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį laisvės atėmimo ir arešto bausmes. Yra pagrindo manyti, kad ilgesnis įkalinimas nepakeis kaltinamųjų elgesio, tačiau valstybė ilgą laiką privalės išlaikyti sveikus ir darbingus piliečius, tokiu būdu patirs finansinius nuostolius. Teismo nuomone, asmenims, dažnai darantiems nusikalstamas veikas ir nesaikingai vartojantiems alkoholinius gėrimus, jiems atlikus paskirtas bausmes, valstybė turėtų rasti galimybę teikti intensyvesnes resocializacijos priemones, nes tik nusikalstamų veikų užkardymas ir bausmių skyrimas tokių asmenų elgesio nepakeis.

BPK 106 str. 2 d. nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas gali priteisti iš kaltinamųjų nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šioje byloje nukentėjusįjį E. M. atstovavo advokatas K. Paspirgėlis, nukentėjusiajam buvo paskirta valstybės garantuojama nemokama pagalba. Visus kaltinamuosius taip pat gynė valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantys advokatai, todėl advokatams apmokama įstatymų nustatyta tvarka. Kaltinamieji yra nedirbantys ir neturintys vertingo turto, todėl iš jų proceso išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per bausmės laikotarpį savaitgaliais ( kiekvieną šeštadienį ir sekmadienį) būti gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra.

T. L., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 40 parų arešto bausmę.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtąsias bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti M. J. galutinę subendrintą bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 40 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į E. J. paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2018-07-11 iki 2018-07-23 (trylika parų), vieną sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai.

Bausmių pradžias skaičiuoti nuo pradėjimo vykdyti šį nuosprendį dienos.

Laisvės atėmimo bausmes paskirti atlikti pataisos namuose, arešto bausmę areštinėje.

E. M. ieškinius tenkinti iš dalies ir priteisti nukentėjusiajam solidariai iš kaltinamųjų E. J. ir M. J. 300,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą, o iš kaltinamosios V. V. – 600,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti civiliniam ieškovui solidariai iš kaltinamųjų E. J. ir M. J. 510,60 Eur turtinės žalos atlyginimą, o iš kaltinamosios V. V. – 1021,19 Eur turtinės žalos atlyginimą.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – žarsteklį, saugomą Panevėžio apskrities VPK Kupiškio rajono PK daiktinių įrodymų saugykloje- nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip menkavertį.

Kardomąsias priemones V. V., E. J., T. L. ir M. J. – rašytinius pasižadėjimus neišvykti - palikti iki bausmių vykdymo pradžios, po to panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o suimtiems kaltinamiesiems per 20 dienų nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo, paduodant apeliacinį skundą per šį teismą, gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui.