- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-17
- Bylos Nr.
- AN2-283-988/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01024-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Darius Pranka (pirm.)
- Pažeidėjas
- K. J.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
- Advokatai
- Lina Andriuškevičienė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens K. J. atstovės advokatės Linos Andriuškevičienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 12 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. II-201-1011/2020, kuria netenkintas K. J. skundas ir paliktas nepakeistas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) 2020 m. vasario 13 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl K. J. pripažinimo kaltu ir nubaudimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalį ir jam skirtos 200,00 Eur baudos bei administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 4 mėnesiams.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto V. M. 2020 m. vasario 13 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) K. J. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2019 m. lapkričio 21 d. 8.15 val. Sėlių g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Renault Traffic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą bandydamas lenkti ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę pėsčiųjų perėjoje, važiuodamas priešpriešine eismo juosta, kai ji yra atskirta ištisine kelio ženklinimo linija, sukėlė pavojų priversdamas priešpriešais važiuojančios transporto priemonės vairuotoją keisti judėjimo kryptį bei greitį. Šiais savo veiksmais K. J. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 4, 9 ir 140.4 punktus. K. J. paskirta administracinė nuobauda – 200,00 Eur bauda, ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 mėnesiams (b. l. 18).
Šalies argumentai
2. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo K. J. skundu, pateiktu nutarimą priėmusiai institucijai, Vilniaus miesto apylinkės teismo prašė panaikinti minėtą nutarimą, o, netenkinus šio prašymo, pakeisti K. J. paskirtą administracinę nuobaudą paskiriant jam minimalią ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą 170 Eur dydžio baudą ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėnesiams (b. l. 11).
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-201-1011/2020 netenkintas K. J. skundas ir paliktas nepakeistas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020 m. vasario 13 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 12 d. nutartyje sprendė, jog skundžiamu nutarimu K. J. už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą administracinėn atsakomybėn patrauktas pagrįstai bei teisėtai, jam nuobauda bei administracinio poveikio priemonė paskirtos laikantis ANK 34 straipsnio 1–2 dalyse nurodytų nuobaudų skyrimo taisyklių (b. l. 50–54).
II. Apeliacinio skundo argumentai
4. Apeliaciniu skundu K. J. prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti ir panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto V. M. priimtą 2020 m. vasario 13 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-2555-2020 kaip nepagrįstą.
4.1. Apelianto K. J. atstovės teigimu, priešingai nei teigiama nutartyje, liudytojos V. Ž. parodymai buvo prieštaringi, vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad atlikti vairavimo manevrai, kurie teismo pripažinti KET pažeidimais, buvo nulemti priešais važiavusios transporto priemonės vairuotojo veiksmų. Be to, nutartyje visiškai nebuvo pasisakyta dėl pareiškėjo skundo argumento, jog administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta akivaizdžiai šališko Institucijos pareigūno.
4.2. Apeliaciniame skunde argumentuojama, jog viso administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas laikėsi nuoseklios pozicijos, kad jis nėra kaltas dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo, nes nutarime nurodytą dieną transporto priemonę „Renault Traffic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairavo ne pareiškėjas.
4.3. Apeliaciniame skunde apeliantė pažymi, kad byloje taip pat nėra jokių duomenų apie asmenį, kuris nutarime nurodytą dieną vairavo transporto priemonę „Renault Traffic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Faktinė aplinkybė, jog administracinio nusižengimo padarymo momentu transporto priemonę „Renault Traffic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairavo pareiškėjas, yra grindžiama išimtinai liudytojos V. Ž. parodymais, kuriuos pirmosios instancijos teismas vertino kaip nuoseklius ir nekeliančius abejonių dėl jų tikrumo. Tačiau pareiškėjas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada kategoriškai nesutinka, nes liudytojos V. Ž. teisme duoti parodymai iš esmės prieštaravo bylos faktinėms aplinkybėms.
4.4. K. J. atstovės teigimu, iš vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti, kad asmuo, vairavęs transporto priemonę „Renault Traffic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vilkėjo ne bordinės, o ryškiai raudonos spalvos striukę. Taigi priešingai nei teigiama nutartyje liudytojos V. Ž. parodymai buvo prieštaringi, t. y. ji akivaizdžiai klydo dėl vairuotojo ir jo aprangos apibūdinančių požymių.
4.5. Apeliantė nurodė, jog administracinio nusižengimo protokole nėra jokių pareiškėjo parodymų, t. y. pareiškėjui nebuvo duota surašyti parodymų dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo, kas laikytina procesiniu pažeidimu. Toks procesinis pažeidimas sudaro Institucijai bei jos pareigūnams galimybę interpretuoti ir iškreipti tikruosius pareiškėjo parodymus, kas šiuo konkrečiu atveju ir įvyko – liudytoja V. Ž. iškreipė pareiškėjo parodymus, nes pareiškėjas niekuomet nebuvo patvirtinęs fakto, kad jis vairavo transporto priemonę Renault Traffic, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) galimai užfiksuoto padaryto administracinio nusižengimo metu.
4.6. Pastebėjo, kad V. Ž. parodymai apie tai, kad pareiškėjas jai žodžiu prisipažino vairavęs transporto priemonę Renault Traffic, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nėra pagrįsti jokiais duomenimis, todėl nėra jokios galimybės patikrinti šių parodymų patikimumo ir pagrįstumo.
4.7. Apibendrinama, kad išdėstyti argumentai objektyviai pagrindžia, jog nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nebuvo surinkta jokių objektyvių duomenų, kad transporto priemonę Renault Traffic, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2019 m. lapkričio 21 d. apie 08.15 val., Viliuje, Sėlių g., vairavo būtent pareiškėjas. Ši išvada paremta išimtinai V. Ž. parodymais, kurie vertintini kaip nepatikimi, nes yra prieštaringi. Abi transporto priemonės sustoja važiuojamojoje dalyje vykstant intensyviam eismui, kas nėra įprasta ir sudaro pagrįstą pagrindą vertinti priešais važiavusios transporto priemonės (galimai) „Volkswagen Golf“ vairuotojo veiksmus. Akivaizdu, kad tokius abiejų transporto priemonių vairuotojų veiksmus turėjo sąlygoti iki sustojimo buvusios reikšmingos aplinkybės, t. y. sustojimas nebuvo savitikslis, o buvo indikuotas iki tol buvusių veiksnių.
4.8. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad sisteminė vaizdo įrašo analizė (vėlesnis abiejų transporto priemonių sustojimas, vairuotojų išėjimas iš transporto priemonių vidury važiuojamosios kelio dalies) leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad būtent priešais važiavusios transporto priemonės (galimai) „Volkswagen Golf“ vairuotojas pavojingai manevravo, ko pasekoje transporto priemonės „Renault Traffic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas buvo priverstas išvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą.
4.9. K. J. atstovės nuomone, vertinant tai, kad transporto priemonės „Renault Traffic“ važiavo iš paskos, jos vairuotojas objektyviai negalėjo kliudyti ar kitaip trukdyti eismui priešais važiavusiai transporto priemonei, todėl vadovaujantis elementariais logikos dėsniais bei atmetimo būdu daroma vienareikšmė išvada, kad priešais važiavusios transporto priemonės (galimai) „Volkswagen Golf“ vairuotojas atliko neteisėtus veiksmus, kurie privertė iš paskos važiavusios transporto priemonės „Renault Traffic“ vairuotoją pavojingai manevruoti. Tai vėliau lėmė abiejų transporto priemonių sustabdymą vidury važiuojamosios kelio dalies.
4.10. Apeliantė pažymėjo, kad iš filmuotos medžiagos aiškiai matyti, kad pareiškėjui inkriminuojamas administracinis nusižengimas padarytas esant intensyviam eismui (spūstyje), piko metu, automobilių vidutinis greitis (dėl spūsties) buvo itin mažas – ne daugiau 25 km / val. Akivaizdu, kad esant tokioms eismo sąlygoms lenkimas objektyviai yra sunkiai įmanomas. Dar daugiau, įvertinus eismo sąlygas piko metu (mašinos lėtu greičiu juda vienoje kolonoje arti viena kitos), tai, kad Sėlių gatvėje po pėsčiųjų perėjos yra tik po vieną juostą į abi kryptis, vos už kelių metrų po pėsčiųjų perėjos yra įrengtas šviesoforas, akivaizdu, kad tokiomis eismo sąlygos neįmanoma bei visiškai beprasmiška pradėti lenkimo manevrą, nes jo faktiškai neįmanoma būtų baigti.
4.11. Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog išvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pėsčiųjų perėjoje šiuo konkrečiu atveju nelaikytinas ANK 420 straipsnio 1 dalies pažeidimu, nes buvo sąlygotas kito asmens neteisėtų veiksmų bei atliktas tikslu išvengti susidūrimo.
4.12. K. J. atstovė pastebėjo, jog teismui pateiktame skunde buvo išdėstyti išsamūs argumentai bei juos pagrindžiančios faktinės aplinkybės, kad pareigūnas V. M., priėmęs skundžiamą nutarimą, buvo šališkas, tačiau nei nagrinėjant bylą teismo posėdyje, nei priimtoje nutartyje pirmosios instancijos teismas šių pareiškėjo argumentų nevertino ir nenagrinėjo, nors tai yra esminis pareiškėjo teisių pažeidimas.
4.13. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, jog vyriausiasis specialistas V. M., išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą ir priėmęs skundžiamą nutarimą, nuo pat posėdžio pradžios elgėsi itin arogantiškai, neleido pareiškėjui net pasisakyti dėl jam surašyto administracinio nusižengimo protokolo pagrįstumo, pareiškęs, kad „jam neįdomu, ką pareiškėjas ketina jam paaiškinti, nes tokius vairuotojus reikia sušaudyti”.
4.14. K. J. atstovė argumentavo, jog vyriausiasis specialistas V. M. net neklausė pareiškėjo akivaizdžiai demonstruodamas savo neigiamą požiūrį į pareiškėją bei išankstinį nusistatymą dėl pareiškėjo kaltės. Pavyzdžiui, pareiškėjas mažiausiai tris kartus turėjo pakartoti prašymą parodyti jam visą Institucijos turimą filmuotą medžiagą, kurioje galimai yra užfiksuotas padarytas administracinis nusižengimas. Institucijos vyriausiasis specialistas V. M. šį pareiškėjo prašymą ignoravo, kol galiausiai sutiko vėl parodyti vaizdo įrašo fragmentą.
4.15. Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, jog pareiškėjui nurodžius, kad iš pakarotinai parodyto filmuotos medžiagos fragmento objektyviai neįmanoma nustatyti asmens, kuris vairavo transporto priemonę protokole nurodytu momentu, nes asmuo užfiksuotas tik iš nugaros, vyriausiasis specialistas V. M. atsakydamas į šį pareiškėjo argumentą itin arogantiškai nurodė, kad „pareiškėjas vairuotoją privalo atpažinti iš batų”.
4.16. Advokatės nuomone, aprašytas vyriausiojo specialisto V. M. elgesys objektyviai prieštarauja normalaus elgesio standartams, pažeidžia jo, kaip pareigūno, etikos kodekso reikalavimus bei negali būti suderinamas su Institucijos pareiga užtikrinti nešališką administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą. Tokiu būdu nagrinėjant pareiškėjo administracinio nusižengimo bylą buvo iš esmės paneigta viena iš tinkamo proceso garantijų, t. y. nebuvo užtikrinta, kad administracinio nusižengimo bylą tiriantis ir nagrinėjantis pareigūnas būtų nešališkas.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
K. J. atstovės advokatės Linos Andriuškevičienės apeliacinis skundas atmetamas
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020 m. vasario 13 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), yra teisėta ir K. J. pagrįstai pripažintas kaltu pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį bei jam paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė yra teisinga ir proporcinga.
Žemesnės instancijos teismas
6. ANK 420 straipsnio 1 dalyje (2019 m. sausio 11 d. įstatymo Nr. XIII-1931 redakcija) nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų. ANK 420 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Kartu aukštesnysis teismas pažymi, jog ANK 420 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nepateikiamas baigtinis aplinkybių, rodančių, jog buvo sukelta pavojinga situacija, sąrašas.
7. Pagal KET 4 punktą eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Pagal KET 9 punktą eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 104.4 papunktyje numatyta, jog lenkti draudžiama pėsčiųjų perėjose.
8. Institucijos nutarimu K. J. pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį buvo nubaustas už tai, kad padarė dvi iš ANK 420 straipsnio 1 dalyje įvardytų alternatyvių veikų – bandė lenkti prieš jį ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį vietoje, kurioje pagal KET 104.4 papunktį draudžiama lenkti – pėsčiųjų perėjoje, taip pat sukėlė pavojingą situaciją, kadangi toliau važiavo priešpriešine eismo juosta, kai ji yra atskirta ištisine kelio ženklinimo linija, dėl to privertė kitą eismo dalyvį staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį. Tokiu būdu K. J. pažeidė KET 4, 9, 104.4 punktų reikalavimus (b. l. 18).
9. Apeliaciniu skundu ginčijama skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog abejonių dėl K. J. veiksmų kvalifikacijos pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį teismui nekyla, jo kaltė įrodyta tinkamai nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, vertino, kad administracinio nusižengimo bylą tyrusios specialistės V. Ž. teismo posėdžio metu duoti parodymai, 2020 m. sausio 9 d. surašytame tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, nusižengimo padarymo vaizdo įrašas – yra neprieštaringi, nuosekliai patvirtinantys tą aplinkybę, jog nagrinėjamu atveju automobilį vairavo būtent K. J.. Be to, sprendė, kad iš vaizdo įrašo turinio akivaizdu, jog K. J. išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą siekdamas aplenkti priešais važiuojantį automobilį, taip darydamas lenkimo manevrą ir jį tęsdamas pėsčiųjų perėjoje bei sukeldamas pavojingą situaciją kelyje (b. l. 50–54). Apeliaciniame skunde teigiama, jog iš vaizdo turinio matyti, jog, priešingai nei nurodė V. Ž., vyras, išlipęs iš transporto priemonės „Renault Traffic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėvėjo ne bordo spalvos striukę, o ryškiai raudonos spalvos striukę, todėl tai nebuvo K. J.. Be to, pagrindinis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens K. J. atstovės advokatės Linos Andriuškevičienės apeliacinio skundo argumentas dėl įvykio esmės yra tas, kad prieš transporto priemonę „Renault Traffic“ važiuojantis automobilis pavojingai manevravo, todėl automobilio „Renault Traffic“ vairuotojas ne tyčia, o dėl kito automobilio vairuotojo neteisėtų veiksmų tikslu išvengti susidūrimo buvo priverstas atlikti nurodytus veiksmus. Taip pat pareiškėja argumentavo, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje visiškai nepasisakė dėl nutarimą priėmusio pareigūno V. M., apeliantės nuomone, šališko elgesio (nekorektiškų jo teiginių). Apeliacinės instancijos teismas su tokia apeliacinio skundo pozicija ir apeliacinio skundo argumentais nesutinka.
10. Apygardos teismas sutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad aplinkybė, jog transporto priemonę „Renault Traffic“ vairavo ir nurodytus KET pažeidimus padarė K. J., grindžiama iš esmės V. Ž. nurodytomis aplinkybėmis jos 2020 m. sausio 9 d. tarnybiniame pranešime ir teismo posėdyje. Ji parodė, kad, pirma, atvykęs į Instituciją administracinio nusižengimo protokolo surašymui asmuo vilkėjo tokios pačios spalvos (bordo) striukę, kuri matoma ir vaizdo įraše. Antra, šis asmuo žodžiu prisipažino padaręs aktualų administracinį nusižengimą. Vis dėlto, priešingai nei pareiškėjo atstovė, apygardos teismas šiuos parodymus laiko patikimais, patvirtinančiais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltumą, be to, juos patvirtina ir kiti byloje esantys netiesioginiai įrodymai.
10.1. Aukštesnysis teismas pažymi, kad „bordo“ reiškia „tamsiai raudonas“ (Lietuvių kalbos žodynas <http:// http://www.lkz.lt/?zodis=bordo&lns=-1&les=-1&id=03074540000>). Iš vaizdo įrašo 30–33 sek. iš tiesų matyti, kad iš transporto priemonės „Renault Traffic“ vairuotojo pusės išlipusio vyro striukė yra ryškiai raudona, tačiau, svarbu pabrėžti, kad ji yra apšviesta automobilio šviesų. Tuo tarpu tos striukės vietos, kurios nėra apšviestos, gali būti apibūdintos bordo spalva. Kadangi ryškiai raudona ir bordo spalvos yra tos pačios raudonos spalvos skirtingi atspalviai, neatmetama galimybė, kad raudonos spalvos striukę V. Ž. pasirinko apibūdinti bordo spalva.
10.2. Apygardos teismas, susipažinęs su administracinės bylos medžiaga, sutinka su apeliantės teiginiu, kad joje nėra K. J. paaiškinimo administracinio nusižengimo tyrimo metu, be to, nėra ir kitų jo tiesioginių prisipažinimo padarius ginčijamą nusižengimą, įrodymų. Kita vertus, apygardos teismo vertinimu, tai nėra priežastis nepripažinti jo tinkamu subjektu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje.
10.2.1. Pareiškėjo atstovė nesutinka, kad V. Ž. parodymai apie minėto asmens prisipažinimą gali būti laikomi netiesioginiu jo prisipažinimo pirminėje nusižengimo stadijoje įrodymu, kadangi pareiškėjui nebuvo duota surašyti parodymų dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo, o tai sudaro pagrindą suabejoti jos parodymų patikimumu ir nešališkumu.
10.2.1.1. Apygardos teismas pažymi, kad ANK 577 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę teikti raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis paaiškinimus nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka. ANK 609 straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog administracinio nusižengimo protokole nurodoma, be kita ko, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių. Pagal šio straipsnio 5 dalį, be kita ko, kai protokolas surašomas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, paaiškinimą dėl padaryto nusižengimo ir pastabas dėl protokolo turinio šis asmuo turi teisę pateikti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu. Pagal ANK 616 straipsnio 2 dalį, jeigu paaiškinimai nebuvo pateikti administracinio nusižengimo tyrimo metu arba nagrinėti administracinio nusižengimo bylą įgaliotas pareigūnas nusprendžia, kad paaiškinimai yra nepakankami ir būtina juos papildyti, institucija, gavusi administracinio nusižengimo protokolą ir kitą bylos medžiagą, registruotu paštu siunčia administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir nukentėjusiajam prašymus pateikti paaiškinimus dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių. Prireikus prašymas pateikti parodymus, eksperto išvadą ar specialisto paaiškinimą pateikiamas ir liudytojams, ekspertams ir specialistams. Šioje dalyje nurodyti paaiškinimai ir parodymai turi būti pateikti per keturiolika kalendorinių dienų nuo prašymo išsiuntimo dienos. Paaiškinimų ar parodymų nepateikimas laiku neužkerta kelio nagrinėti administracinio nusižengimo bylą.
10.2.2. Iš išdėstytų teisės normų daroma išvada, kad, kaip kad šiuo atveju, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui surašant administracinio nusižengimo protokolą jame turėjo būti nurodytas šio asmens paaiškinimas. Nors apeliantė teisingai nurodė, kad protokole ar kitoje bylos medžiagoje jo nėra, tačiau nepagrįstai vertina, jog ši aplinkybė laikytina esminiu proceso pažeidimu, sudarančiu pagrindą nesivadovauti specialistės parodymais, patvirtinančiais, kad automobilį „Renault Traffic“ vairavo K. J.. Kitos bylos aplinkybės patvirtina jos parodymus dėl šios aplinkybės.
10.2.3. Svarbu pažymėti, kad, kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo, V. Ž. detaliai apibūdino tai, ką jai tyrimo metu teigė atvykęs asmuo, tai yra aplinkybes, jog K. J. prisipažino, kad pats vairavo tuo metu; Sėlių g. vyko lenkimas; buvo sustojęs ir išlipo iš automobilio. Apylinkės teismas teisingai pastebėjo, kad akivaizdu, jog K. J. administracinio nusižengimo tyrimo metu V. Ž. komentuoti vaizdo įrašą, taip pat pasakoti apie aplinkybes, kurios buvo susiklostę kelyje iki nusižengimo padarymo Narbuto gatvėje, galėjo tik tuo atveju, jeigu pats vairavo automobilį „Renault Traffic“. Apygardos teismas neturi pagrindo abejoti tokiais liudytojos V. Ž. parodymais, nes ji neturi pagrindo apkalbėti K. J., parodymus davė būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, be to, jos parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys netiesioginiai įrodymai.
10.2.4. Įrodymais, patvirtinančiais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tinkamumą (kaltumą), laikoma ir tai, kad, pirma, ginčo automobilis „Renault Traffic“ priklauso UAB „V.“ (b. l. 24), kurioje dirba K. J. direktoriaus pavaduotoju, įmonės atsakingu asmeniu už transportą (b. l. 18, 26), o K. J. negalėjo nurodyti, koks kitas asmuo nei jis galėjo vairuoti nurodytą automobilį. Antra, apylinkės teismo posėdyje dalyvavęs K. J. atrodė vizualiai panašus į vaizdo įraše matomą vyrą. Šių aplinkybių visuma apygardos teismui leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad įvykio metu automobilį „Renault Traffic“ vairavo ir pažeidimus padarė būtent K. J..
11. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl vaizdo įraše užfiksuotų faktinių bylos aplinkybių, kurias teisingai ir detaliai išdėstė apylinkės teismas, jog nagrinėjamu atveju automobilis „Renault Traffic“, važiavęs Sėlių g., suko į kairę, kirto judėjimo krypties juostą, atskirtą siaura brūkšnine linija, toliau važiuodamas priešpriešinio judėjimo eismo juosta įvažiavo į pėsčiųjų perėją ir ją pravažiavo, po to grįžo į savo judėjimo krypties antrąją eismo juostą ir, kiek pavažiavęs, sustojo. Automobilio „Renault Traffic“ vairuotojas grįžo į dešinę eismo juostą tik tada, kai priešingoje eismo juostoje važiavęs automobilis jam pastojo kelią. Be to, iš vaizdo įrašo matyti, kad priešpriešine eismo juosta važiavęs automobilis vengdamas susidūrimo su automobiliu „Renault Traffic“ pakeitė važiavimo kryptį pasukdamas dešiniau bei pristabdė.
11.1. Nors apylinkės teismas vertino, kad prieš „Renault Traffic“ važiuojantis automobilis (galimai „Volkswagen Golf”) judėjo daugmaž pastoviu greičiu ir jokio staigaus stabdymo neatliko, tačiau su tokiu žemesniojo teismo argumentu apeliacinės instancijos teismas sutinka tik iš dalies. Iš vaizdo įrašo 10 sek. matyti, kad prieš „Renault Traffic“ važiuojantis automobilis pristabdė, tuo pačiu metu pristabdė ir „Renault Traffic“ (įsijungė galinės automobilių stabdymo lempos) bei „Renault Traffic“ pradėjo sukti į priešpriešinę eismo juostą, atskirtą siaura brūkšnine linija.
11.2. Kita vertus, nesutinkama, kad toks kito automobilio manevras laikytinas, kaip apeliantė vertina, pavojingu manevru, dėl kurio „Renault Traffic“ vairuotojas buvo priverstas sukti į priešpriešinę eismo juostą. Iš vaizdo įrašo turinio matyti, kad iki atliekant nurodytus manevrus „Renault Traffic“ važiavo pakankamai saugiu atstumu nuo prieš ją važiuojančio automobilio, jog prireikus galėtų nedelsiant sustabdyti. Pati apeliantė nurodė, kad automobiliai važiavo ne didesniu nei 25 km/h greičiu. Nors, apeliantės vertinimu, sąmoningas lenkimo veiksmas buvo netikslingas, nes vos už kelių metrų po pėsčiųjų perėjos yra įrengtas šviesoforas, tačiau iš vaizdo įrašo matyti, jog nuo pėsčiųjų perėjos iki šviesoforo yra daug didesnis nei kelių metrų atstumas, be to, lenkimo manevro pradžioje kelyje nebuvo automobilių, o K. J. pamatyti automobilį, išvažiuojantį iš šalia gatvės esančios aikštelės, galėjo užstoti jau minėtas prieš jį važiavęs automobilis. Apygardos teismo vertinimu, susidariusioje situacijoje pats K. J. priėmė sprendimą lenkti ta pačia kryptimi priekyje važiuojantį automobilį. Aplinkybė, kad K. J. išlipo gatvėje pasiaiškinti dėl atsitikusio įvykio, nepaneigia jo kaltės padarius nurodytus KET pažeidimus.
11.3. Taigi apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, jog K. J. išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą, siekdamas aplenkti priešais važiuojantį automobilį, taip darydamas lenkimo manevrą ir jį tęsdamas pėsčiųjų perėjoje bei sukeldamas pavojingą situaciją kelyje pažeidė KET 4, 9, 140.4 punktų nuostatas ir tokiais veiksmais padarė dvi ANK 420 straipsnio 1 dalyje alternatyviai nurodytas veikas – lenkimą draudžiamoje vietoje ir pavojingos situacijos sukėlimą įvažiavus į priešpriešinio eismo juostą, pažeidžiant KET reikalavimus.
12. Apygardos teismo vertinimu, nutarimu paskirtos administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė yra adekvačios K. J. padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikomos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai vertino, kad bauda ir teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas skirtos tinkamai pritaikius įstatymą, pagrįstai atsižvelgus į K. J. ankstesnius administracinius nusižengimus, susijusius su transportu ir kelių ūkiu (b. l. 19–20), administracinio nusižengimo pobūdį, jo pavojingumą, taip pat į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių (b. l. 50–54). Skundžiamoje nutartyje teisingai pastebėta, kad paskirtos baudos dydis atitinka ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą baudos vidurkį, o specialiosios teisės – teisės variuoti transporto priemones – terminas nustatytas trumpesnis, nei ANK 420 straipsnio 5 dalyje numatytas šio termino vidurkis. Asmeniniai administracinėn atsakomybėn patraukto asmens poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. K. J. padarė administracinį nusižengimą, keliantį realų pavojų transporto eismo saugumui, kadangi dėl jo veiksmų eisme dalyvavęs kitas automobilio vairuotojas buvo priverstas keisti važiavimo greitį ir kryptį, ir, jeigu ne kitos transporto priemonės vairuotojo veiksmai, kuriais buvo siekiama išvengti eismo įvykio, ši situacija galėjo baigtis eismo įvykio sukėlimu. Nors šiuo atveju tokių padarinių K. J.veiksmai nesukėlė, ši aplinkybė padaryto nusižengimo pavojingumo iš esmės nemažina. Todėl vertinti padarytą nusižengimą kaip mažareikšmį ar nekėlusį realaus pavojaus eismo saugumui, o juo labiau vertinti kaip palankią aplinkybę švelnesnės nuobaudos skyrimo kontekste, nėra jokio teisinio pagrindo. Įvertinus tai, kad K. J. už įvairius KET pažeidimus anksčiau jau buvo skirtos administracinės nuobaudos, sprendžiama, kad jo padarytas nusižengimas nebuvo atsitiktinis, jis yra linkęs nesilaikyti KET reikalavimų. Aptarti duomenys rodo, kad išimtinės aplinkybės, kurioms šioje byloje galėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos, neegzistuoja, todėl paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatytą administracinio poveikio priemonę, nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. K. J. skirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per švelni ar per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (žr., pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-216-557/2018).
13. Pareiškėjo atstovė apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl skundžiamą nutarimą priėmusio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto V. M. galimo šališkumo nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ir priimant nutarimą. Apygardos teismas pažymi, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kad, pavyzdžiui, V. M. teigė, jog „neįdomu, ką pareiškėjas ketina jam paaiškinti, nes tokius vairuotojus reikia sušaudyti”, „pareiškėjas vairuotoją privalo atpažinti iš batų”. Be to, iš skundžiamo nutarimo matyti, jog jame nurodyta, kad pareiškėjas susipažino su vaizdo įrašu (matė dar tyrimo metu). Taigi atmetamas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas dėl vyresniojo specialisto V. M. nešališkumo.
14. Pažymima, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) formuojamą praktiką teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, todėl atmesdamas skundą teismas gali tiesiog pritarti žemesniojo teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT sprendimas byloje Nr. 20772/92, Helle v. Finland). Iš aptartos EŽTT praktikos daroma išvada, jog teismas neprivalo detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, nes jam yra keliama pareiga išanalizuoti tik esminius ir teisingam procesinio teismo sprendimo priėmimui, reikšmingus argumentus. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais bei skundžiamos nutarties turiniu, sprendžia, kad skundžiamoje teismo nutartyje buvo atsakyta į visus esminius skundo argumentus, o neaptarti šio apeliacinio skundo motyvai neturi lemiamos reikšmės sprendžiant skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, todėl dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
15. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone įvertino byloje esančius įrodymus, atsižvelgė į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir teisėtai bei pagrįstai paliko nepakeistą Institucijos 2020 m. vasario 13 d. nutarimą, todėl naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens K. J. atstovės advokatės Linos Andriuškevičienės apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-201-1011/2020 palikti nepakeistą.