Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Dalė Žukauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovei N. B. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 35,56 Eur žalą privalomo sveikatos draudimo biudžetui neteisėtai pasinaudojus Europos sveikatos draudimo kortele (ESDK). Atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį ar paruošiamojo procesinio dokumento, ieškovė prašo priimti sprendimą už akių.

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Civilinio proceso kodekso 130 straipsnio 1 dalis), atsiliepimo per teismo nustatytą terminą atsakovė nepateikė, todėl esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalis).

Ieškinys tenkintinas.

Atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą nustatyta, kad Valstybinė ligonių kasa iš Vokietijos kompetentingos institucijos gavo sąskaitas, patvirtinančias, jog atsakovei Vokietijoje buvo suteiktos būtinosios sveikatos priežiūros paslaugos, todėl pateiktos sąskaitos apmokėtos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis. Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos ir Apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis, asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu 2014-08-04 atsakovė nebuvo apdrausta privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje, todėl neturėjo teisės pateikti ESDK Vokietijos sveikatos priežiūros įstaigai. Atsakovė pateikusi ESDK Vokietijos sveikatos priežiūros įstaigoje gavo sveikatos priežiūros paslaugas, nors tuo metu nebuvo drausta privalomuoju sveikatos draudimu. Dėl neteisėto ESDK panaudojimo privalomojo sveikatos draudimo biudžetui padaryta 35,56 Eur žala. Duomenų, kad atsakovė būtų atlyginusi žalą, byloje nepateikta.

Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (Civilinio kodekso 6.280 straipsnio 1 dalis). Tarybos Reglamento Nr. 1408/71 ,,Dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje“ nuostatos numato, jog vienoje ES šalyje sveikatos draudimu apdraustas asmuo turi teisę gauti sveikatos priežiūros paslaugas kitoje ES šalyje, o šių paslaugų išlaidas kompensuos šalies, kurioje asmuo yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu kompetentinga sveikatos draudimo įstaiga (1971-06-14 Tarybos reglamento 3 straipsnio 1 dalis, 4 straipsnis). Lietuvos Respublikoje apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu asmenims, laikinai vykstantiems į Europos Sąjungos valstybes bei į Norvegiją, Islandiją, Lichtenšteiną ir Šveicariją, Valstybinė ligonių kasa išduoda Europos sveikatos draudimo kortelę, kuri patvirtina apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu asmens teisę į tokią medicinos pagalbą, kuri yra jam būtina dėl sveikatos priežasčių ir kokią numato ją teikiančios valstybės teisės aktai, atsižvelgiant į asmeniui reikalingų paslaugų pobūdį ir numatytą buvimo trukmę (Europos sveikatos draudimo kortelės išdavimo Lietuvos Respublikoje apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu asmenims tvarkos aprašo, patvirtinto 2005-06-22 Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-510, 1,2,3 punktai). Privalomasis sveikatos draudimas – valstybės nustatyta asmens sveikatos priežiūros ir ekonominių priemonių sistema, šio Sveikatos draudimo nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuojanti privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei išlaidų už suteiktas paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavimą (Sveikatos draudimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Privalomuoju sveikatos draudimu nedraustiems asmenims išlaidos sveikatos priežiūros paslaugoms nekompensuojamos (Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnis, 9 straipsnis).

Formaliais įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus nustatyta, jog atsakovė neturėjo teisės Vokietijos sveikatos priežiūros įstaigai pateikti ESDK, kadangi nebuvo drausta privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje, jos patirtos sveikatos priežiūros išlaidos nekompensuotinos. Atsakovė, neturėdama teisės, pateikė ESDK, sveikatos priežiūros išlaidos buvo apmokėtos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis. Tokiu būdu pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina visas civilinės deliktinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, žalą padariusio asmens kaltę ir padarytą žalą privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui (Civilinio kodekso 6.246 – 6.249 straipsniai). Atsakovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad žala atsirado ne dėl jos kaltės. Formaliai įvertinus pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistinas 35,56 Eur žalos atlyginimas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 10 punktu, ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis.). Ieškinį patenkinus, iš atsakovės priteistinas 15,00 Eur žyminis mokestis į valstybės biudžetą (Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsnio 1, 5, 7 dalimis, 270, 286 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovės N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 35,56 Eur (trisdešimt penki Eur 56 ct) žalą ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos, į.k. 188783981, naudai.

Priteisti iš atsakovės N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15,00 Eur (penkiolika Eur 00 ct) žyminį mokestį į valstybės biudžetą.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.