Teisora
Registruotis

Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2020-01-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-60-725/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-01-24
Bylos Nr.
1-60-725/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Živilė Bliūdžiuvienė
Kaltinamasis
T. K., N. Ž.
Nukentėjusysis
J. Z., V. P., K. P.
Advokatai
Arnoldas Blaževičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-60-725/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21293-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.1.9.7; 1.1.10.1; 1.2.4.4.2.8; 2.1.10.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 24 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Živilė Bliūdžiuvienė,sekretoriaujant Aurijai Morkūnaitei,dalyvaujant prokurorui Juozui Bagdonavičiui,kaltinamiesiems T. K., N. Ž., jų gynėjui advokatui Arnoldui Blaževičiui,nukentėjusiems J. Z., V. P., K. P.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1989 m. rugpjūčio 18 d. Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis MB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

- 2009 m. gegužės 25 d. Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį, paskirta bausmė – 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

- 2010 m. gegužės 17 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – 4 metai laisvės atėmimo. Paskirta bausmė subendrinta su 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu, ir paskirta bausmė – 5 metai laisvės atėmimo. 2010 m. lapkričio 22 d. Kauno apygardos teismo nuosprendis pakeistas ir paskirta galutinė bausmė – 3 metai 7 mėnesiai laisvės atėmimo. 2013 m. spalio 15 d. paleistas atlikus bausmę;

- 2015 m. gruodžio 18 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), paskirta bausmė – 20 MGL (753,20 Eur) dydžio bauda. 2017 m. balandžio 24 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi bauda pakeista į 10 parų arešto bausmę. Bausmė atlikta 2018 m. rugsėjo 14 d.;

- 2017 m. gegužės 8 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – 20 parų arešto. Bausmė atlikta 2018 m. rugsėjo 5 d., kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymu;

- N. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1990 m. birželio 22 d. Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis MB ,, (duomenys neskelbtini)“ vadovu, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. K. ir N. Ž. 2019 m. gegužės 22 d. apie 2.50 val. viešoje vietoje – picerijoje ,,Sava pica“, esančioje (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje, įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, matant pašaliniams asmenims, tarpusavio konflikto su K. P. metu, veikiant tyčia, N. Ž. abiem rankomis pastūmė K. P., dėl ko pastarasis griuvo atbulas ant grindų, T. K. kairės rankos dilbiu apkabino K. P. kaklą ir jį smaugė. Tada N. Ž. vieną kartą abiem rankomis pastūmė V. P. į krūtinę, dešine ranka paėmė V. P. už kairės rankos riešo ir vieną kartą kairės rankos kumščiu sudavus V. P. į veidą, nuo ko V. P. nugriuvo ant grindų, N. Ž. abiem rankomis atitraukus J. Z. nuo T. K., nes J. Z. bandė išlaisvinti K. P. nuo T. K. smaugimo, T. K. paleido K. P. kaklą, ir N. Ž. vieną kartą dešinės kojos kulnu spyrė gulinčiam K. P. į galvą, o T. K. dešinės rankos kumščiu penkis kartus sudavė J. Z. į galvą. Po to T. K. dešinės rankos kumščiu sudavė ne mažiau šešių kartų V. P. į galvą, o N. Ž. vieną kartą dešinės rankos kumščiu smogė J. Z. į galvą. Po to T. K. bendrais veiksmais su N. Ž. pargriovė V. P. ant grindų ir metaline baro kėde du kartus sudavė V. P. į kairį šoną, po to metė minėtą kėdę į J. Z., o N. Ž. dešine koja vieną kartą spyrė gulinčiam V. P. į veidą. Po to T. K. dešinės kojos kulnu vieną kartą spyrė V. P. į kairį šoną ir, paėmęs nuo grindų V. P. mobiliojo ryšio telefoną ,,Xiaomi Redmi 5 plius“, kurio vertė 150 eurų, metė jį į grindis ir jį sudaužė. Po to T. K. su N. Ž. apmėtė gulintį V. P. įvairiais daiktais nuo baro. Tokiais bendrais fiziniais smurtiniais veiksmais T. K. ir N. Ž. V. P. padarė poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, juosmens srityje, odos nubrozdinimus dešinės alkūnės srityje, nugaroje, 1, 2 juosmens slankstelių skersinių ataugų lūžius, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, J. Z. padarė poodines kraujosruvas kaktoje ir kairio žando srityje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, K. P. padarė muštinę žaizdą galvoje, odos nubrozdinimą galvoje, odos nubrozdinimą dešinėje blauzdoje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis T. K. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2019 m. gegužės 22 d. apie 03.00 val. buvo kavinėje ,,Sava pica“, esančioje (duomenys neskelbtini). Į minėtą kavinę atvyko kartu su N. Ž.. T. K. buvo išgėręs, jam buvo nustatytas 1,67 promilių neblaivumas. Įvyko žodinis konfliktas su nukentėjusiaisiais. Matydamas, kad situacija tampa agresyvesnė, nusprendė gintis pats puldamas. Matė, kad prie N. Ž. K. P. kišo arti veidą, bandė apsikabinti, mosikavosi rankomis, įvairiais žodžiais vadino. T. K. išsigando, kad pradės muštis, jog gali nukentėti patys, todėl T. K. smaugė K. P., kadangi norėjo, kad nekiltų didesnis konfliktas, t. y. galvojo, kad užsmaugs K. P. ir nereikės muštis su trimis žmonėmis. Tada pamatė, kad artinasi J. Z.. T. K. išsigando ir pradėjo mosuotis kumščiais: įspyrė į veidą ir sudavė galėjo būti penkis kartus į veidą. Bendrais veiksmais su N. Ž. pargriovė V. P. ir jam sudavė ne mažiau, kaip 6 smūgius su kumščiu. Dar V. P. sudavė su metaline baro kėde du kartus į šoną ir kėdę metė į J. Z.. Taip pat metė V. P. telefoną ,,Xiami Redmi 5 plius“ į grindis ir jį sudaužė. Taip pat V. P. įspyrė į kairį šoną bei metė į jį skardinę alaus. Kaltinamasis T. K. nematė ką darė N. Ž., kadangi buvo išsigandęs trijų vyriškių. Įvyko kažkoks apsistumdymas, matė tik, kaip N. Ž. pastūmė. Patvirtino, kad viskas taip, kaip surašyta kaltinamajame akte. Dėl turtinės žalos sutiko, dėl neturtinės žalos nurodė, kad kokią teismas nustatys, su tokia sutiks. Mano, kad alkoholis įtakos neturėjo, blaivus būdamas būtų pasielgęs taip pat, nes nukentėjusieji jam pasirodė labai agresyvūs ir baisūs. Kaltinamojo nuomone, su juo susitikti nepavojinga, jei prie jo nesikabinėjama.

Kaltinamasis N. Ž. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2019 m. gegužės 22 d. apie 03.00 val. buvo picerijoje ,,Sava pica“, esančioje (duomenys neskelbtini). Būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, rankomis pastūmė K. P., kuris nukrito ant grindų. Rankomis pastūmė V. P. į krūtinę, paėmė dešine ranka V. P. už kairės rankos riešo ir sudavė kumščiu į veidą, dėl ko šis nugriuvo. Kaltinamasis abiem rankomis atitraukė J. Z. nuo T. K., nes galvojo, kad jis jį mušą. Po to vieną kartą dešine koja įspyrė gulinčiam K. P. į galvą. Bendrais veiksmais su T. K. pargriovė V. P.. Vieną kartą spyrė K. P. į galvą, J. Z. smogė kumščių į galvą. Nežino, ką darė T. K., nes viskas vyko labai greitai. Neprisiminė, kuris iš jų sudavė V. P. su metaline kėde. Galėjo būti, kad T. K. sudavė su metaline kėde, o kaltinamasis N. Ž. metė skardinę. Prieš tai dešine koja vieną kartą įspyrė gulinčiam V. P. į veidą. Atsiminė, kad T. K. metė V. P. telefoną į žemę. Po to kaltinamasis apmėtė tuščiomis skardinėmis. Kaltinamasis nurodė, kad jis buvo įsiaudrinęs, nežinojo nukentėjusiųjų tolimesnių veiksmų, pastarųjų buvo daugiau, viskas įvyko labai greitai, jam buvo šokas. Viskas įvyko ne dėl chuliganiškų paskatų, o dėl to, kad nukentėjusieji provokavo, iš pat pradžių nepagarbiai elgėsi tiek su jais, tiek su barmene. Nurodė, kad žalą atlygins kokią nustatys teismas. Jam buvo nustatytas 2,24 promilių neblaivumas, blogai vertina savo poelgį, nuo to laiko alkoholio nevartojo. Tuo metu nevertino adekvačiai situacijos. Mano, kad alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų T. K. ir N. Ž. jų kaltė visiškai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusysis J. Z., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. gegužės 22 d. apie 01.30 val. jis su savo draugais K. P. ir V. P. atvyko į piceriją ,,Sava pica“, esančią (duomenys neskelbtini). Jis vairavo automobilį, todėl alkoholio nevartojo, K. P. ir V. P. vartojo alkoholį. Visi buvo picerijoje, bendravo tarpusavyje, taip pat ir su picerijos barmene K. K.. Vienu metu V. P. nevykusiai pajuokavo – pavadino barmenę stora, bet dėl to jokio konflikto nebuvo, pakalbėjo ir niekas dėl to neįsižeidė. Netoli buvo du jiems nepažįstami vyrai, kurie tai stebėjo ir nieko nesakė. Nukentėjusysis su V. P. ir K. P. užsisakinėjo prie baro gėrimus, maistą, ir kai barmenė jiems atidavė grąžą, apie 10 eurų, jie pinigus paliko ant baro. Apie 02.50 val. prie baro priėjo minėti du vyrai, užsisakė maisto ir barmenė paprašė susimokėti. Jie pamatė, kad ant baro grąžos dėžutėje yra padėti jų pinigai, tai jie barmenei pirštu parodė į juos, duodami suprasti, kad tai yra jų padėti pinigai. Barmenė bandė jiems paaiškinti, kad šie pinigai nėra jų, bet jie dar kartą parodė į minėtus pinigus ir nedavė savo pinigų. Tada K. P., sėdėdamas prie baro, minėtiems vyrams pasakė, kad jie taip nesielgtų, kad jie susimokėtų patys. Vyrai apsižodžiavo, įvyko konfliktas ir vienas iš minėtų vyrų abiem rankomis pastūmė K. P. į abu pečius, kitas vyras griebė K. P., apkabino jį dešinės rankos dilbiu už kaklo, kaire ranka savo dešinę ranką laikydamas pradėjo K. P. smaugti. V. P. priėjo prie vieno iš minėtų vyrų, kuris buvo margais marškiniais, kai šis vieną kartą kairės rankos kumščiu sudavė V. P. į veidą. Nukentėjusysis pribėgo prie K. P. ir rankomis bandė išvaduoti jį iš vyro glėbio, matė, kad K. P. trūko oro. Tuo metu jam iš nugaros pusės pribėgo vyras margais marškiniais ir dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė J. Z. į kairę kaktos pusę, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą. Nukentėjusysis po šio smūgio atsisuko į vyrą ir rankomis laikė jo abi rankas, kad jis nesiartintų ir nesmūgiuotų. Po to atsisuko atgal į K. P., griebė iš visų jėgų vyrui juodais marškiniais už rankų ir pradėjo traukti jo rankas nuo K. P. kaklo, sakydamas, kad baigtų. Tada vyras paleido K. P., kuris nugriuvo ant grindų. Tada minėtas vyras dešinės kojos kulnu vieną kartą spyrė gulinčiam K. P. į galvą. Nukentėjusysis prisiartino prie vyro juodais marškiniai, pastarasis dešinės rankos kumščiu du kartus sudavė jam į veidą, po to, jam veidą užsidengus dilbiais ir pasilenkus, pastarasis dešinės rankos kumščiu tris kartus sudavė jam į kairį petį ir vieną kartą į nugarą tarp menčių, sukeldamas jam fizinį skausmą, jis atbulas atsisėdo ant minkštasuolio. Iš karto po to prie jų priėjo vyras ir atitraukė nuo jo minėtą vyrą. Nukentėjusiajam atsistojus nuo minkštasuolio, vyras margais marškinėliais prisiartino prie jo ir du kartus dešinės rankos kumščiu sudavė jam į galvą, dėl ko jis vėl atsisėdo ant minkštasuolio, ir jam pradėjo svaigti galva. Minėti du vyrai nuėjo atgal link baro. Po to J. Z. atsistojo, priėjo prie praėjimo link baro ir pamatė, kai vyras juodais marškinėliais pasiėmė baro kėdę ir gulinčiam ant grindų V. P. sudavė du kartus su kėde į kažkurį šoną, po to numetė kėdę, ir du kartus dešinės kojos kulnu spyrė gulinčiam V. P.. Po to minėtas vyras paėmė nuo grindų nukritusį V. P. juodos spalvos telefoną ir trenkė jį į grindis. Po to abu vyrai pasišalindami iš picerijos, griebė nuo baro butelius, bokalus su gėrimais ir jais apmėtė ant grindų gulintį V. P.. Iš karto po to minėti du vyrai pasišalino (1 t., b. l. 36–37, 39). Teismo posėdžio metu, nukentėjusysis paaiškino, kad civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos sudaro išvykimas iš darbų, praleisti 7 susitikimai su žmonėmis, pavėluoti priduoti 2 objektai darbe, nes negalėjo dirbti, nes svaigo galva, buvo mieguistas, negalėjo priimt tinkamų sprendimų bendraujant su žmonėmis, dėl blogos sveikatos negalėjo vairuoti, naktį dažnai prabusdavo, nors iki įvykio miegojo gerai, buvo sunku valgyti, nes skaudėjo žandikaulį, buvo sunku kramtyti. Sunkiausias laikas tęsėsi keturias dienas. Nukentėjusysis prašė civilinį ieškinį tenkinti, priteisti iš abiejų kaltinamųjų.

Nukentėjusysis V. P. ir K. P., apklausti ikiteisminio tyrimo metu, parodė analogiškas aplinkybės, kaip ir nukentėjusysis J. Z. (1 t., b. l. 52–53, 55, 73–74, 76).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžiu metu, nukentėjusysis V. P. parodė, kad civilinio ieškinio turtinę žalą sudaro sudaužytas telefonas. Neturtinę žalą sudaro tai, kad buvo lūžę šonkaulio slanksteliai, dėl ko negalėjo vaikščioti, skaudėjo mėnesį laiko, dvi savaites skausmai tęsėsi ištisai, negalėjo sunkiai kilnoti, negalėjo dirbti, tuo metu buvo bedarbis, tai negalėjo ieškotis darbo, buvo sunku miegoti, visada skaudėjo šoną. Po įvykio nesinorėjo eiti į viešumą, kadangi ant veido buvo mėlynės, matėsi nubrozdintos alkūnės. Buvo suplanuota kelionė su vaikais, ją reikėjo atidėti, nevažiavo, kadangi jautėsi blogai. Civilinį ieškinį prašo priteisti iš abiejų kaltinamųjų.

Nukentėjusysis K. P. teismo posėdžio metu parodė, kad civilinį ieškinį pateikė iš kiekvieno kaltinamojo po 1 000 eurų bei nurodė, kad pats pasirinko tokią sumą. Civilinio ieškinio sumą sudaro tai, kad ant galvos buvo randas, mėlynė, nubrozdinimai, jautė gėdą, diskomfortą išeiti į viešumą, bendrauti su žmonėmis, blogai jautėsi. Galvos skausmai truko savaitę–pusantros. Prašo priteisti po 1 000 Eur iš kiekvieno kaltinamojo.

Liudytojas A. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dirba picerijoje ,,Sava pica“, esančioje (duomenys neskelbtini). 2019 m. gegužės 22 d. apie 02.50 val. į piceriją atėjo penki jaunuoliai iš dviejų kompanijų. Trys vaikinai atėjo prie baro pirmi, paskui atėjo kiti du. Jie garsiai kalbėjosi, kėlė triukšmą. Staiga liudytojas pamatė, kaip šalia baro vaikinai ėmė tarpusavyje muštis. Vaikinai, kurie buvo atėję dviese, smūgiavo kumščiais, kojomis kitiems asmenims. Liudytojas matė, kaip asmenys vienas į kitą mėtė bokalus, metė baro kėdę, matė, kai vienas vaikinas iškart buvo prismaugtas ir gulėjo ant žemės kraujo klane. Apie 02.52 val. jis iškvietė GMP ir policiją. Du vaikinai gulėjo ant žemės, o trečias bandė juos prikelti. Kiti du vaikinai, pradėję muštynes, pasišalino iš įvykio vietos. Peržiūrėjęs vaizdo stebėjimo kamerų įrašus, jis policijai apibūdino vaikinus, jie buvo sulaikyti. Vaizdo įrašus jis pateikė prie medžiagos (1 t., b. 1. 7–8).

Liudytoja K. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dirba barmene picerijoje ,,Sava pica“, esančioje (duomenys neskelbtini). 2019 m. gegužės 22 d. apie 01.30 val. į piceriją atėjo trys nepažįstami vyrai. Vienas iš jų buvo blaivus, kiti du akivaizdžiai apsvaigę nuo alkoholio. Apie 02.00 val. į piceriją atėjo dar du nepažįstami vyrai. Apie 02.50 val. minėti du vyrai užsisakė picos, liudytoja nurodė jiems susimokėti. Minėti vyrai pamatė ant baro padėtą ankščiau minėtų trijų vyrų grąžą ir jai pasakė, kad už jų picą ji turi paimti iš ant baro padėtų pinigų. Liudytoja paaiškino, kad šių pinigų neims, nes tai trijų vyrų pinigai. Tada vienas iš minėtų trijų vyrų, pasakė, kad čia yra jų pinigai, kad jie turi susimokėti patys ir įvyko žodinis konfliktas. Vyras margais marškinėliais pastūmė vyrą, kuris jam aiškino, kad negalima imti svetimų pinigų. Po to, kai jis pastūmė, kitas vyras juodais marškinėliais, buvęs minėtam vyrui už nugaros, rankomis čiupo minėtą vyrą už kaklo ir pradėjo jį smaugti. Pamačiusi, kad smaugiamo vyro veidas pradėjo mėlynuoti, ji išsigando ir pabėgo į tarnybines patalpas ir daugiau nematė, kas vyko, bet girdėjo, kad picerijoje prie baro vyko muštynės. Ji pabėgusi kvietė apsaugos darbuotojus, o kepėjas skambino policijai. Kai ji grįžo, minėti du vyrai jau buvo išėję, o vienas iš trijų vyrų gulėjo ant grindų ir sunkiai kvėpavo, ką darė kiti du vyrai, ji neprisiminė. Ant grindų buvo stiklo šukės ir daug kraujo. Netrukus atvyko policija ir GMP. Vėliau atvyko policijos pareigūnai, kuriems ji su picų kepėju parodė vaizdo kamerų įrašą. Tuo metu, kai vyko muštynės, picerijoje buvo tik minėti penki vyrai ir picerijos personalas, pašalinių asmenų nebuvo (1 t., b.1. 90–91).

2019 m. gegužės 27 d. UAB ,,Kremsita“ (picerija ,,Sava pica“) direktoriaus T. S. pranešime nurodyta, kad 2019 m. gegužės 22 d. apie 02.57 val. picerijoje ,,Sava pica“, esančioje (duomenys neskelbtini), susimušė klientai. Dėl įvykio picerija turtinės žalos nepatyrė, civilinio ieškinio nereikš (1 t., b. l. 95–96).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1302/2019(02) konstatuota, kad J. Z. padarytos poodinės kraujosruvos kaktoje, kairio žando srityje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 49).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1307/2019(02) konstatuota, kad V. P. padarytos poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, juosmens srityje, odos nubrozdinimai dešinės alkūnės srityje, nugaroje, 1, 2 juosmens slankstelių skersinių ataugų lūžiai. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti suduodant smūgius kumščiais, spiriant koja ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu. 1, 2 juosmens slankstelių ataugų lūžiai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 69–70).

Valstybinio teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1308/2019(02) konstatuota, kad K. P. padaryta muštinė žaizda galvoje, odos nubrozdinimas galvoje, odos nubrozdinimas dešinėje blauzdoje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 86–87).

Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole Nr. 968 nurodyta, kad 2019 m. gegužės 22 d. 03.32 val. N. Ž. nustatytas 2,24 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 126).

Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole Nr. 969 nurodyta, kad 2019 m. gegužės 22 d. 03.34 val. T. K. nustatyta 1,69 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 154).

2019 m. birželio 6 d. vaizdo įrašo apžiūros protokole nurodyta, kad vaizdo įraše matyti, kaip prie baro sėdi V. P., per vidurį tarp baro stalų vaikšto J. Z., prie baro palinkę stovi K. P. ir vyras tamsiais margais marškinėliais N. Ž.. 01:39:11 val. J. Z. ranką uždeda K. P. ant peties ir sustoja ties vyrais, stovinčiais prie baro. K. P. ir N. Ž. atsistoja ir atsisuka į J. Z.. J. Z. ir K. P. ramiai vaikšto po patalpą. 01:39:22 val. į patalpą iš kitos picerijos salės įeina juodais marškinėliais ir juodais šortais apsirengęs vyras – T. K. ir, atsisukęs į V. P., kuris sėdi ant kėdės, kažką jam sako. 01:39:32 val. K. P. prieina prie N. Ž., padeda savo kairę ranką jam ant dešinio peties ir kažką jam sako, skėsčioja rankomis, atsistoja priešais jį, 01:39:39 val. J. Z. praeina pro besikalbančius K. P. ir N. Ž., nusišypso ir rankomis pamojuoja į šonus. K. P. kažką aiškina N. Ž. ir kairės rankos delnu tapšnoja jam per dešinį petį. 01:39:51 val. N. Ž. abiem rankomis stipriai pastumia K. P. į krūtinę nuo savęs. K. P. nukrenta atbulas ten, kur šį kamera nefilmuoja. J. Z. greitai artinasi prie K. P.. V. P. atsistoja nuo kėdės. N. Ž. prieina prie J. Z. iš nugaros. V. P. prieina prie N. Ž. ir abiem rankom bando suimti jį už pečių, bet 01:39:53 val. N. Ž. abiem rankom atstumia V. P. į krūtinę nuo savęs. V. P. atsitraukia. N. Ž. prisiartina prie V. P.. V. P. ištiesia abi savo rankas prieš save. 01:39:55 val. N. Ž. dešine ranka paima V. P. kairę ranką už čiurnos ir 01:39:56 val. kairės rankos kumščiu suduoda vieną kartą V. P. į veidą. Iš N. Ž. judesių matosi, kad kažkas vyksta ten, kur šį vaizdo kamera nestebi, priėjęs arčiau jis kažką rankomis daro. 01:40:01 val. matoma, kaip J. Z. abiem rankom paėmęs už rankų stumia N. Ž. į salės vidurį, o N. Ž. bando prasibrauti pro J. Z. link tos vietos, kur vaizdo kamera nestebi. 01:40:05 val. N. Ž. dešine ranka mojuodamas užkliūva už kėdės, ir kėdė nugriūna. Visi įvykio dalyviai nueina ten, kur vaizdo kamera nestebi. Kartas nuo karto pasimato kieno nors viršugalvis, alkūnė ar kita kūno dalis, iš kurių neįmanoma nustatyti veiksmų. 01:40:21 val. pasimato T. K. ir N. Ž., abu žiūri į grindis. 01:40:22 val. T. K. abiem rankom paima kėdę (metalinis rėmas ir odinė sėdyne) nuo bariuko prie lango ir trenkia ja du kartus į kažką, gulintį ant grindų. 01:40:23 val. ties antru smūgiu N. Ž. bando pagauti kėdę ir sulaikyti T. K., kad daugiau nedaužytų. Po antro smūgio N. Ž. rankomis nustumia T. K. nuo gulinčio ant grindų asmens. T. K. kėdę paleidžia iš rankų ir atsitraukia. 01:40:26 val. T. K. vėl pasilenkia, paima numestą kėdę ir meta ją giliau į salę – ten, kur kamera nestebi. 01:40:29 val. N. Ž. dešine koja vieną kartą spiria gulinčiam ant grindų. 01:40:30 val. T. K. dešinę koją pakėlęs iš viršaus, kojos kulnu spiria gulinčiam asmeniui vieną kartą. Po to T. K. pasilenkia, kažką paima nuo grindų, ir pakėlęs stipriai meta tą daiktą į grindis. Tuo metu N. Ž. stovi ir žiūri. 01:40:34 val. N. Ž. dešine ranka paima T. K. už veido ir ragina eiti lauk. Abu vyrai apsisuka ir eina link lauko durų. 01:40:38 val. T. K. sustoja, nueina prie baro, paima nuo baro dvi stiklines, vieną iš jų meta į gulintį ant grindų asmenį, kitą stiklinę paduoda N. Ž., kuris minėtą stiklinę plačiu mostu meta į gulintį ant grindų asmenį. Po to T. K. paima nuo bariuko prie lango didelį bokalą su alumi ir plačiu mostu metą jį į gulintį ant grindų asmenį. Po šių veiksmų T. K. ir N. Ž. kartu išeina per lauko duris. Vaizdo įrašo trukmė 01:48 min. Vaizde įraše, kuriame užfiksuotas vaizdas iš picerijos didesnės salės per durų angą į kitą salę prie baro, matyti, kaip V. P. sėdi prie bariuko prie lango, J. Z. vaikštinėja pirmyn atgal tarp abiejų barų. Prie baro, tarpduryje tarp abiejų salių stovi T. K. ir žiūri kaip K. P. ir N. Ž. kalbasi. Įrašo 00:11 min matyti, kaip K. P. nugriūna atbulas, o T. K. čiumpą K. P. iš nugaros, kairės rankos dilbiu apkabina jį per kaklą ir traukiasi atbulas, tempdamas su savimi K. P.. J. Z. rankomis bando patraukti T. K. rankas nuo K. P. kaklo, bet jam nepavyksta. 00:12 min. nuo kėdės atsistoja V. P. ir prisiartina prie N. Ž., kuris bando atitraukti J. Z. nuo T. K.. 00:14 N. Ž. abiem rankomis pastumia V. P. nuo savęs, po ko 00:16 min. prisiartina prie V. P. ir suduoda jam smūgius. Kiek kartų ir kuo suduoda, dėl vaizdo įrašo kokybės nesimato. V. P. nugriūna ant grindų. Tuo metu T. K. rankų dilbiais apkabinęs K. P. kaklą, jį spaudžia, guldo ant grindų, o J. Z., abiem rankom paėmęs T. K. už rankų, bando atlaisvinti K. P. kaklą. K. P. nesipriešina, griūna. 00:19 min. N. Ž. prieina prie J. Z. iš nugaros ir atitraukia jį nuo K. P. ir T. K.. Tuo metu T. K., spausdamas toliau K. P. kaklą, pasodina jį ant grindų ir toliau smaugia. J. Z. ir N. Ž. rankomis susikabinę stumdosi. J. Z. bando atstumti N. Ž. toliau. 00:23 min. nuo grindų keliasi V. P.. 00: 26 min. J. Z. pribėga prie smaugiamo K. P. ir pasilenkęs bando jį išlaisvinti iš T. K. rankų. V. P. artinasi prie N. Ž.. 00:27 min. T. K. paleidžia K. P. kaklą ir K. P. suglebęs nugriūna ant grindų aukštielninkas. Po to 00:28 min. T. K. dešine koja iš aukštai užsimojęs vieną kartą kulnu spiria gulinčiam K. P. į galvą. 00:29 min. J. Z. puola prie T. K. artyn, tuo metu T. K. dešinės rankos kumščiu 5 kartus suduoda J. Z. į galvą. J. Z. galvą dengiasi abiejų rankų dilbiais. 00:33 min. prie T. K. pribėga N. Ž., dešine ranka atitraukia jį nuo J. Z.. J. Z. prisėda ant minkštasuolio, laiko galvą užsidengęs rankomis ir kaire koja sėdėdamas bando spirti N. Ž., bet nepataiko, nes N. Ž. atsitraukia. 00:35 min. T. K. eina link salės, kur yra baras. Paskui jį eina N. Ž.. 00:36 min. J. Z. atsistoja nuo minkštasuolio ir rankomis paima už T. K. dešinės rankos alkūnės ir bando laikyti, bet tuo metu T. K. puola prie V. P., kuris stovėjo prie bariuko, kuris yra prie lango, užspaudžia jį į kampą, kur vaizdo kamera nestebi ir pagal kūno judesius matosi, kad dešine ranka suduoda mažiausiai 5–6 kartus į nenustatytą kūno dalį. Tuo tarpu N. Ž. 00:36 min. abiem rankom stumia J. Z., po ko vieną kartą dešinės rankos kumščiu suduoda jam į galvą, apsisuka ir nueina prie T. K. ir V. P.. Visi trys užlenda už kampo ir nesimato, ką daro, stumdosi. 00:40 min. T. K. bendrai su N. Ž. pargriauna V. P. ant grindų. V. P. nugriūna ant dešinio šono, kojas statmenai sulenkia per kelius. 00:42 min. T. K. paimą baro kėdę ir du kartus suduoda kėde V. P. į kairį šoną. N. Ž. bando nuraminti T. K.. Tuo metu K. P. guli ant grindų ir nejuda, o J. Z. stovi tarpduryje tarp abiejų salių ir žiūri. 00:47 min. T. K. paima numestą baro kėdę ir meta ją į stovintį J. Z.. 00:49 min N. Ž. dešine koja vieną kartą spiria gulinčiam K. P. į veidą, po to 00:50 min. T. K. plačiai iš aukštai užsimojęs dešinės kojos kulnu vieną kartą spiria gulinčiam V. P. į kairį šoną, po to pasilenkia, paima kažką nuo grindų ir iš aukštai užsimojęs meta tą daiktą į grindis. Po to T. K. ir N. Ž. apsisuka išeiti lauk, bet pakeliui apsisuka, paima nuo baro daiktus ir meta į gulintį V. P., po ko abu išeina per lauko duris. Vaizdo įrašo trukmė 01:09 min (1 t., b. l. 21–33).

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas

Teismas neturi pagrindo abejoti abiejų kaltinamųjų parodymų pagrįstumu, nes juos patvirtina bylos medžiaga: nukentėjusiųjų parodymai, teismo medicinos specialisto išvados dėl nukentėjusiesiems padarytų kūno sužalojimų, vaizdo įrašas, kita rašytinė bylos medžiaga.

Baudžiamojoje byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetas patvirtina, kad kaltinamieji T. K. ir N. Ž., veikdamas kartu, iš chuliganiškų paskatų suduodami smūgius nukentėjusiesiems kumščiais, juos pargriaudami, smaugdami, spirdami kojomis į įvairias kūno vietas ir veido sritį, suduodami nukentėjusiesiems ir apmėtydami juos įvairiais daiktais, suvokė veikos pavojingumą, tai yra kad tokiais savo veiksmais kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė galimybę atsirasti įvairiems pavojingos veikos padariniams, nors jų savo sąmonėje nedetalizavo, t. y. juos tenkino bet koks nukentėjusiųjų sužalojimo sunkumo laipsnis. Kadangi tarp kaltinamųjų T. K. ir N. Ž. atliktų veiksmų ir sukeltų padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl jie yra atsakingi už atsiradusius padarinius, t. y. nesunkų V. P. sveikatos sutrikdymą bei nežymų J. Z. bei K. P. sveikatos sutrikdymą. Be to, tokius veiksmus kaltinamieji atliko dėl menkavertės priežasties, įvykio vietoje buvusių kitų asmenų (liudytojų A. S., K. K.) akivaizdoje, sąmoningai elgdamiesi įžūliai, agresyviai, neadekvačiai esamai situacijai, priešpastatydamas save aplinkiniams, demonstruodami savo jėgos pranašumą. Kaltinamieji T. K. ir N. Ž. sutrikdė nukentėjusių sveikatą be jokios pateisinamos priežasties, dėl aiškaus žmogaus negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo ir toks jų elgesio motyvas atitinka chuliganiškų paskatų turinį.

Taigi baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodyta, jog kaltinamieji T. K. ir N. Ž. 2019 m. gegužės 22 d. apie 2.50 val. picerijoje ,,Sava pica“, esančioje (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio, iš chuliganiškų paskatų sudavė kumščiais, įspyrė kojomis į įvairias kūno vietas ir veido sritį nukentėjusiesiems V. P., J. Z., K. P., smaugė K. P., jį bei V. P. pargriovė, tokiais veiksmais padarydami nesunkų V. P. sveikatos sutrikdymą bei nežymų J. Z. bei K. P. sveikatos sutrikdymą. Tokiais veiksmais kaltinamieji T. K. ir N. Ž. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Dėl kaltinamųjų baudžiamosios atsakomybės.

Skiriant bausmę T. K., atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo T. K. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, priskiriama prie apysunkių nusikaltimų, nusikalstama veika baigta, padaryta veikiant tiesiogine tyčia, kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nors kaltinamasis teigia, kad jo išgertas alkoholio kiekis neturėjo įtakos jo veiksmams, tačiau, teismo nuomone, tokius agresyvius, brutalius, pilnus įsiūčio, pykčio veiksmus, besitęsiančius net prieš jau nebesipriešinančius ir jau sumuštus ir bejėgius nukentėjusiuosius, galėjo atlikti tik apsvaigęs nuo alkoholio ar kitokių medžiagų asmuo, negalintis adekvačiai įvertinti situacijos, be to, T. K. buvo nustatytas net 1,67 promilių girtumas, toks dydis buvo nustatytas praėjus beveik valandai po įvykio, taigi, įvykio metu kaltinamojo girtumas galėjo būti dar didesnis. Šios aplinkybės neleidžia teismui abejoti, kad kaltinamojo veiksmus būtent ir įtakojo jo išgertas alkoholis, todėl, teismas laiko, kad yra nustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Vertinant T. K. asmenybę, pažymėtina, kad jis anksčiau teistas (1 t., b. l. 158–172), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 157), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos stacionare nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (1 t., b. l. 156), Priklausomybės ligų centre dėl priklausomybės (piktnaudžiavimo) nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų konsultacijai nesikreipė ir nebuvo gydytas (1 t., b. l. 155), dirba.

Kadangi T. K. padarė apysunkį nusikaltimą, yra teistas, teistumas neišnykęs, todėl T. K. skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei laisvės atėmimo bausmės už padarytą nusikaltimą vidurkis. Be to, atsižvelgiant į prieš tai nurodytas aplinkybes ir tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, dirba, siekiant išlaikyti kaltinamojo teigiamus socialinius ryšius, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai dar bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.

Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinus įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, todėl kaltinamajam skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, mažintina vienu trečdaliu.

Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 7 punktu, 71 straipsniu, T. K. skirtini įpareigojimai: neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, dalyvauti elgesio pataisos programoje bei baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus pradėjus probacijos vykdymą, panaikintina.

Dėl laidavimo instituto taikymo

Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo pateiktas M. Ž. prašymas, kuriuo prašoma perduoti kaltinamąjį N. Ž. jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Pagal BK 40 straipsnį, asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

Kaltinamojo N. Ž. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, priskiriama prie apysunkių nusikaltimų, nusikalstama veika baigta, padaryta veikiant tiesiogine tyčia, kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Vertinant N. Ž. asmenybę, pažymėtina, kad jis anksčiau neteistas (1 t., b. l. 132), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 128–131), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos stacionare nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (b. l. 127), Priklausomybės ligų centre dėl priklausomybės (piktnaudžiavimo) nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų konsultacijai nesikreipė ir nebuvo gydytas (1 t., b. l. 155), dirba.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Būti laiduotoja byloje pateikusi prašymą M. Ž. – kaltinamojo sutuoktinė – dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore/gydytoja odontologe, yra neteista, bausta administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog jos sutuoktinis yra labai atsakingas žmogus, šeimoje jie aptarė vyro poelgį, jis kritiškai vertino savo poelgį, jaučiasi kaltas, sakė, kad įtakos turėjo išgertas alkoholis, todėl dabar vyras nebegeria ir tai padaryti jį paskatino ji – žmona, vyras su ja tariasi visais gyvenimo klausimais, klauso jos nuomonės, ji mano, kad vyrui gali daryti didžiausią įtaką. M. Ž. paaiškino, kad jos atlyginimas yra 800 Eur, vyro atlyginimas – 700–800 Eur, šeimoje augina 9 m. dukrą

Iš visų šių aplinkybių darytina išvada, kad laiduotoja M. Ž. yra verta teismo pasitikėjimo, savo asmeninėmis savybėmis, nepriekaištinga reputacija, darbine veikla darys teigiamą įtaką kaltinamojo pasitaisymui, todėl M. Ž. skirtina laiduotoja.

Esant D. L. prašymui perduoti N. Ž. jos – M. Ž. atsakomybei pagal laidavimą, teismas vertina tai, kad kaltinamasis N. Ž. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, pats kaltinamasis teigia padaręs išvadas dėl neteisėto savo elgesio, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra. Tai leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl teismas laiko, kad išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos N. Ž. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nusikaltimo padarymo aplinkybes, šeimos turtinę padėtį, teismas sprendžia, kad N. Ž. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su 500 Eur (penkių šimtų eurų) dydžio užstatu.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1, 2 dalimis, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį. Šiuo atveju siekiama to paties tikslo kaip ir paskiriant kriminalinę bausmę, t. y. asmens, padariusio nusikalstamą veiką, pataisymo bei galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar atėmimo.

Įvertinus, kad kaltinamasis N. Ž. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į kaltinamojo agresyvius veiksmus, į tai, kad nusikaltimą padarė būdamas gerokai apsvaigęs nuo alkoholio, todėl, siekiant pataisyti nusikaltusį asmenį, paveikti jį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Atsižvelgiant į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį, pavojingumo laipsnį ir pobūdį, baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kaltinamojo asmenybę, kitas aplinkybes (civilinių ieškinių dalinį atlyginimą, šeimos sudėtį, gaunamas pajamas, kt.), įmokos dydis nustatytinas mažesnis nei įstatymo nustatytas jos vidurkis.

Paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Dėl civilinių ieškinių

Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Toks asmuo turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

Baudžiamojoje byloje nukentėjusieji pateikė civilinius ieškinius: J. Z. dėl 2 000 (dviejų tūkstančių) eurų neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 24), V. P. dėl 150 vieno šimto penkiasdešimties) eurų turtinės žalos ir 3 000 (trijų tūkstančių) eurų neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 25) ir K. P. dėl 2 000 (dviejų tūkstančių) eurų neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 26).

Nukentėjusiojo V. P. civilinis ieškinys turtinės žalos dalyje 150 Eur sumai yra pagrįstas, nes turtinė žala dėl sugadinto mobilaus ryšio telefono buvo padaryta neteisėtais tyčiniais bendrais kaltinamųjų T. K. ir N. Ž. veiksmais, įrodytas nukentėjusiojo, kaltinamųjų parodymais, vaizdo įrašu, kitais bylos duomenimis bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Kadangi kaltinamasis N. Ž. V. P. atlygino padarytą žalą dėl telefono sugadinimo, civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos priteisimo iš kaltinamųjų atmestinas.

Nukentėjusysis V. P. taip pat prašo teismo priteisti iš kaltinamojo 3 000 (tris tūkstančius) eurų neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad dėl kaltinamųjų T. K. ir N. Ž. neteisėtų veiksmų buvo lūžę šonkaulio slanksteliai, dėl ko negalėjo vaikščioti, skaudėjo mėnesį laiko, dvi savaites skausmai tęsėsi ištisai, negalėjo sunkiai kilnoti, negalėjo dirbti, negalėjo ieškotis darbo, buvo sunku miegoti, nes skaudėjo šoną. Po įvykio nesinorėjo eiti į viešumą, kadangi ant veido buvo mėlynės, matėsi nubrozdintos alkūnės. Dėl blogos savijautos nevažiavo į suplanuotą kelionę su vaikais. Civilinį ieškinį prašo priteisti iš abiejų kaltinamųjų.

Nukentėjusysis K. P. nurodė, kad dėl kaltinamųjų T. K. ir N. Ž. neteisėtų veiksmų ant galvos buvo randas, mėlynė, nubrozdinimai, dėl jų jis jautė gėdą, diskomfortą išeiti į viešumą, bendrauti su žmonėmis, blogai jautėsi, galvos skausmai truko savaitę–pusantros. Civilinį ieškinį prašo priteisti po 1 000 Eur iš kiekvieno kaltinamojo.

Nukentėjusysis J. Z. nurodė, kad dėl kaltinamųjų T. K. ir N. Ž. neteisėtų veiksmų negalėjo dirbti, nes svaigo galva, buvo mieguistas, negalėjo priimt tinkamų sprendimų bendraujant su žmonėmis, dėl blogos sveikatos negalėjo vairuoti, naktį dažnai prabusdavo, nors iki įvykio miegojo gerai, buvo sunku valgyti, nes skaudėjo žandikaulį, buvo sunku kramtyti. Sunkiausias laikas tęsėsi keturias dienas. Dėl sveikatos būklės buvo praleisti 7 darbiniai susitikimai su žmonėmis, darbe pavėluoti priduoti 2 objektai. Civilinį ieškinį prašo priteisti iš abiejų kaltinamųjų.

Spręsdamas dėl nukentėjusiesiems padarytos neturtinės žalos, teismas vadovaujasi 2000 m. Civilinio kodekso, įsigaliojusio nuo 2001 m. liepos 1 d., normomis (BPK 113 straipsnio 2 dalis).

Nukentėjęs asmuo turi teisę jam padarytos žalos dydį vertinti pagal savo įsitikinimus, bet, nustatant priteisiamos žalos dydį, būtina vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgti į socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą. Be to svarbu tai, kad neturtinės žalos atlyginimas, tai ne papildoma nubaudimo funkcija, o kompensacija už patirtus išgyvenimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.251 straipsnio 2 dalis).

Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam V. P. padaryti kūno sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, akivaizdu, jog dėl prieš nukentėjusįjį naudoto smurto jis patyrė fizinius skausmus, sukrėtimą ir emocinį stresą, dvasinius išgyvenimus, dėl sveikatos problemų įvyko įvairių nesklandumų darbe, buvo sutrikdytas įprasto gyvenimo ritmas. Tačiau nukentėjusysis nurodė, kad šiuo metu problemų dėl sveikatos nėra, teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajam nebuvo taikytas intervencinis gydymas, jam nereikėjo gydytis ligoninėje, nebuvo pateikta jokių objektyvių pagrįstų duomenų, kad dėl patirtų fizinių negalavimų, dvasinių išgyvenimų V. P. fizinė sveikata ar psichinė būklė gali ateityje blogėti, kad įvykio metu patirti išgyvenimai, tam tikri fizinio pobūdžio negalavimai turės įtakos tolimesniam nukentėjusiojo pilnaverčiui gyvenimui, nukentėjusysis nepateikė objektyvių duomenų, jog dėl sveiktos problemų turėjo nesklandumų darbe, be to, prašoma priteisti suma yra aiškiai neatitinkanti Lietuvos Respublikos teismų formuojamai praktikai, todėl nukentėjusiojo V. P. nustatytas ir ieškiniu prašomas priteisti neturtinės žalos dydis prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, neatitinka įstatymo reikalavimų, ir neturtinės žalos dydis nustatytinas 1000 (vienas tūkstantis) Eur (CK 1.5 straipsnis, 6.250 straipsnio 2 dalis). Kita civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajam V. P. atmestina. Kadangi kaltinamasis N. Ž. dalį nukentėjusiajam padarytos žalos – 100 eurų atlygino, nukentėjusiajam V. P. priteistina 900 eurų neturtinė žala, ji priteistina iš kaltinamųjų T. K. ir N. Ž. solidariai, kadangi nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta bendrais abiejų kaltinamųjų veiksmais.

Taip pat byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam K. P. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, jis patyrė fizinius skausmus, stresą, emocinę įtampą, dvasinius išgyvenimus, kas turėjo įtakos nukentėjusiojo įprastam normaliam gyvenimo ritmui. Tačiau teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad fiziniai skausmai netruko ilgai, nebuvo pateikta jokių objektyvių pagrįstų duomenų, kad dėl įvykio metu patirtų sužalojimų fizinė sveikata ar psichinė būklė gali blogėti ateityje, nepateikta objektyvių duomenų, kad įvykio metu patirti išgyvenimai, fiziniai sužeidimai turės įtakos tolimesniam nukentėjusiojo pilnaverčiui gyvenimui, be to, prašoma priteisti suma yra aiškiai neatitinkanti Lietuvos Respublikos teismų formuojamai praktikai, todėl nukentėjusiojo nustatytas ir ieškiniu prašomas priteisti neturtinės žalos dydis prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, neatitinka įstatymo reikalavimų, ir neturtinės žalos dydis nustatytinas 500 Eur (CK 1.5 straipsnis, 6.250 straipsnio 2 dalis). Kita civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajam K. P. atmestina. Kadangi kaltinamasis N. Ž. dalį nukentėjusiajam padarytos žalos – 100 eurų atlygino, nukentėjusiajam K. P. priteistina 400 eurų neturtinė žala iš kaltinamųjų T. K. ir N. Ž. solidariai, kadangi nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta bendrais abiejų kaltinamųjų veiksmais.

Taip pat byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam J. Z. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, jis patyrė fizinius skausmus, emocinę įtampą, dvasinius išgyvenimus, kas turėjo įtakos nukentėjusiojo įprastam normaliam gyvenimo ritmui, darbinei veiklai. Tačiau teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad dėl sužalojimų atsiradęs galvos skausmai netruko ilgai, nebuvo pateikta jokių objektyvių pagrįstų duomenų, kad dėl įvykio metu patirtų sužalojimų fizinė sveikata ar psichinė būklė gali blogėti ateityje, nepateikta objektyvių duomenų, kad įvykio metu patirti išgyvenimai, fiziniai sužeidimai turės įtakos tolimesniam nukentėjusiojo pilnaverčiui gyvenimui, be to, prašoma priteisti suma yra aiškiai neatitinkanti Lietuvos Respublikos teismų formuojamai praktikai, todėl nukentėjusiojo nustatytas ir ieškiniu prašomas priteisti neturtinės žalos dydis prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, neatitinka įstatymo reikalavimų, ir neturtinės žalos dydis nustatytinas 700 Eur (CK 1.5 straipsnis, 6.250 straipsnio 2 dalis). Kita civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajam K. P. atmestina. Kadangi kaltinamasis N. Ž. dalį nukentėjusiajam padarytos žalos – 100 eurų atlygino, nukentėjusiajam K. P. priteistina 600 eurų neturtinė žala iš kaltinamųjų T. K. ir N. Ž. solidariai, kadangi nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta bendrais abiejų kaltinamųjų veiksmais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, 290 straipsniu, 302–307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

T. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir nuteisti 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 1 (vienerius) metus 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 7 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti T. K. baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (250 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, mokėjimo paskirtyje nurodant asmens, kuriam buvo paskirta ši baudžiamojo poveikio priemonė vardą, pavardę ir asmens kodą, turi būti sumokėta į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (įmonės kodas 188604955) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus pradėjus probacijos vykdymą, panaikinti.

N. Ž., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su 500 Eur (penkių šimtų eurų) dydžio užstatu ir baudžiamąją bylą N. Ž. atžvilgiu nutraukti.

Perduoti N. Ž. laiduotojos M. Ž. atsakomybei.

Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Išaiškinti N. Ž., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti N. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (250 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, mokėjimo paskirtyje nurodant asmens, kuriam buvo paskirta ši baudžiamojo poveikio priemonė vardą, pavardę ir asmens kodą, turi būti sumokėta į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (įmonės kodas 188604955) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas).

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiojo V. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, nukentėjusiajam V. P. priteisti 900 (devynis šimtų) eurų neturtinės žalos atlyginimą iš kaltinamųjų T. K. ir N. Ž. solidariai. Kitą civilinio ieškinio dalį dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajam V. P. atmesti.

Nukentėjusiojo J. Z. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, nukentėjusiajam J. Z. priteisti 600 (šešių šimtų) eurų neturtinės žalos atlyginimą iš kaltinamųjų T. K. ir N. Ž. solidariai. Kitą civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajam J. Z. atmesti.

Nukentėjusiojo K. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, nukentėjusiajam K. P. priteisti 400 (keturių šimtų) eurų neturtinės žalos atlyginimą iš kaltinamųjų T. K. ir N. Ž. solidariai. Kitą civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajam K. P. atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Živilė Bliūdžiuvienė