- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-12
- Bylos Nr.
- AS-371-261/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00106-2017-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Laimė Baltrūnaitė
- Pareiškėjas
- V. T.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijai, Kauno miesto savivaldybės admnistracija V. Trepenaitienės įmonė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. T. įmonės atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. T. įmonės skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. T. įmonė (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m. sausio 18 d. (pagal pašto spaudą ant voko, b. l. 26) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 2-5), prašydamas teismą jo atžvilgiu netaikyti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. A-707 „Dėl licencijos verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais galiojimo panaikinimo V. T. įmonei“ (toliau – ir Įsakymas) paskirtos sankcijos, kuria pareiškėjui panaikintas licencijos Nr. 1103, išduotos 2001 m. liepos 11 d., verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais parduotuvėje, esančioje Žemaičių g. 134, Kaune, galiojimas.
Kadangi pareiškėjo skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24, 25 straipsnių reikalavimų, Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 2 d. nutartimi (b. l. 42-43) nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti, pasiūlant pateikti teismui patikslintą skundą bei nutartyje nurodytus įrodymus.
2017 m. vasario 27 d. Kauno apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo V. T. įmonės patikslintas skundas (b. l. 49-53), kuriuo prašoma pareiškėjo atžvilgiu netaikyti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. A-707 „Dėl licencijos verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais galiojimo panaikinimo V. T. įmonei“ paskirtos sankcijos, kuria pareiškėjui panaikintas licencijos Nr. 1103, išduotos 2001 m. liepos 11 d. (pakeista 2002 m. lapkričio 14 d.), verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais parduotuvėje, esančioje Žemaičių g. 134, Kaune, galiojimas.
Kartu pareiškėjas prašė atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, nurodydamas, kad šį terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Pažymėjo, jog apie skundžiamą aktą iš atsakovo sužinojo 2016 m. gruodžio 19-20 d., gavęs visus dokumentus. Apie savo pažeistą teisę pareiškėjas sužinojo tik vykstant procesui, t. y. nežinojo nei atsakovo priimto sprendimo datos, nei dėl ko buvo priimtas toks sprendimas. 2016 m. gruodžio 8 d. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę ir tik 2016 m. gruodžio 19 d., gavęs visus dokumentus, susijusius su licencijos galiojimo panaikinimu, pateikė teismui skundą, todėl šis laikas laikytinas sužinojimu apie teisių pažeidimą.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 7 d. nutartimi (b. l. 56-59) netenkino pareiškėjo V. T. įmonės prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio, Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies, 29 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, aiškinant ir taikant šias nuostatas (žr., pvz., 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010; 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011; 2011 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-62/2011; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011; 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012; 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012; 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012), nustatė, kad pareiškėjo skundžiamas administracinis aktas buvo priimtas 2016 m. kovo 14 d., o į teismą su skundu jis kreipėsi 2017 m. sausio 18 d. (pašto spaudas ant voko), todėl pažymėjo, jog šiuo atveju ginčo dėl to, kad pareiškėjas praleido skundo dėl minėto administracinio akto padavimo terminą, nėra. Pareiškėjas teigia, kad skundo padavimo terminą praleido dėl svarbių priežasčių – jam tik 2016 m. gruodžio 19-20 d. tapo žinoma apie priimtą administracinį aktą. Tačiau teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (pvz., 2011 m. lapkričio 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS442-697/2011), iš prie skundo pateiktų dokumentų nustatė, jog vėliausiai pareiškėjui apie tai tapo žinoma 2016 m. lapkričio 23 d. Iš teismui pateiktų duomenų nustatyta, jog pareiškėjas 2016 m. gruodžio 8 d. pateikė prašymą Kauno miesto savivaldybės administracijai, kuriuo prašė pateikti visus turimus dokumentus, susijusius su licencijos Nr. 1103 verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais galiojimo panaikinimu. Teismas atkreipė dėmesį, jog minėtame prašyme pareiškėjas nurodė, kad jam 2016 m. lapkričio 23 d. atsitiktinai iš jo atstovės – advokatės, kuri rengė jam tam tikrus procesinius dokumentus, tapo žinoma apie 2016 m. kovo 14 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus priimtą įsakymą, kuriuo panaikintas licencijos Nr. 1103 verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais galiojimas. Pareiškėjo nesikreipimas tiesiogiai į teismą, tik sužinojus apie priimtą įsakymą, teismo vertintas tik kaip nuo jo valios priklausančia, subjektyvia aplinkybe, kuri negali būti laikoma svarbia termino atnaujinimo priežastimi.
Teismas pripažino, jog V. T. įmonės skunde nurodytos skundo padavimo praleidimo priežastys yra susijusios su jos valingu elgesiu, realizuojant procesinę teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto sprendimą, o ne su priežastimis, objektyviai kliudžiusiomis per įstatymo nustatytą terminą paduoti skundą, todėl nepripažino jų svarbiomis. Konstatuota, kad pareiškėjas neveikė tokiu būdu, kuris užtikrintų greičiausią skundo išsprendimą, uždelsė paduoti skundą teismui ir tokiais veiksmais pats sau sukūrė neigiamas pasekmes. Teismas pažymėjo, kad proceso dalyviai privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (ABTĮ 52 str. 3 d.). Pareiškėjas turėjo būti rūpestingas ir domėtis savo teisėmis ir pareigomis. Teismui nepateikta duomenų apie tai, kad būtų egzistavusios objektyvios kliūtys nedelsiant nustatyta tvarka pateikti teismui skundą ir prašymą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo. Tai, kad pareiškėjas neveikė rūpestingai, o tai lėmė termino praleidimą, yra tik subjektyvios, o ne objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausančios termino praleidimo priežastys.
Teismas taip pat pažymėjo, jog, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, laikoma, kad pareiškėjui teisinę pagalbą teikiantis ir atstovaujantis advokatas yra tiesiogiai su juo susijęs asmuo, o jo atlikti veiksmai, vertinant juos trečiųjų asmenų atžvilgiu, laikytini paties pareiškėjo veiksmais. Šiuo atveju vertintinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė ar sudarė kliūtis pareiškėjui realizuoti savo teisę kreiptis į teismą, ir kuriomis galima pagrįsti visą termino skundui paduoti praleidimo laikotarpį bei kurios yra patvirtintos įrodymais. Tokių duomenų teismui nepateikta.
Įvertinęs nustatytų aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų visumą, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas skundo padavimo terminą nagrinėjamu atveju praleido ne dėl svarbių priežasčių, todėl šis terminas neatnaujintas, o skundą atsisakyta priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).
Atsisakius skundą priimti, grąžintas sumokėtas žyminis mokestis (ABTĮ 38 str. 1 d. 3 p.).
III.
Pareiškėjas V. T. įmonė pateikė atskirąjį skundą (b. l. 63-65), kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti pareiškėjo skundą.
Nurodo, kad visi dokumentai iš atsakovo apie paskirtą sankciją gauti 2016 m. gruodžio 19 d. – 20 d., ką patvirtina susirašinėjimo su atsakovu duomenys ir dokumentų išreikalavimas (raštas, kuriame nurodyta jo gavimo diena). Be to, apie savo pažeistą teisę pareiškėjas sužinojo tik vykstant procesui, t. y. nežinojo nei atsakovo priimto sprendimo datos, nei dėl ko buvo priimtas toks sprendimas. Siekdamas ginti savo pažeistą teisę, pareiškėjas 2016 m. gruodžio 8 d. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę ir tik 2016 m. gruodžio 19 d., gavęs visus dokumentus, susijusius su licencijos galiojimo panaikinimu, pateikė skundą teismui, gindamas savo pažeistą teisę. Jei pareiškėjui būtų žinoma apie tokio fakto egzistavimą, įstatymo nustatyta tvarka būtų gynęs savo pažeistą teisę laiku. Taigi, kadangi pareiškėjui atsakovas pateikė dokumentus, susijusius su skundu 2016 m. gruodžio 19 d., todėl šis laikas laikytinas sužinojimu apie teisių pažeidimą, dėl to pareiškėjas terminą skundui paduoti yra praleidęs dėl svarbių priežasčių ir prašo jį atnaujinti.
Pažymi, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės laikytinos svarbiomis ir terminas skundui paduoti turi būti atnaujintas, nes pareiškėjas gina savo pažeistas teises nuo sužinojimo apie teisių pažeidimą dienos.
Nurodė, kad 2016 m. lapkričio 23 d., žinodamas, kad V. T. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas apie neva jos padarytą pažeidimą, protingai manė, kad įvykusi kažkokia klaida, todėl nedelsiant kreipėsi į atsakovą visiems dokumentams, tarp jų ir ginčijamam įsakymui gauti. Tik gavus šiuos dokumentus 2016 m. gruodžio 19 d., atsirado teisė ginti savo pažeistą teisę. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą ir nepagrįstai neatnaujino termino skundui paduoti.
Atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo atveju teismo nutartimis pažeista pareiškėjo teisė į teisingą teismą, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės yra svarbios ir teismas turėtų atnaujinti terminą šiam skundui paduoti ir panaikinti skundžiamą teismo nutartį, kuri pažeidžia pareiškėjo teisę įgyvendinti pažeistos teisės gynimą.
Mano, kad terminą praleido dėl svarbių priežasčių, visus veiksmus atliko tinkamai ir laiku, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi ribojama pareiškėjo teisė gintis. Atsižvelgus į tai, kad duomenų, jog pareiškėjas siektų piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis, byloje nėra, veikė pakankamai operatyviai, rūpinosi savo teisių gynimu ir per protingą terminą pateikė teismui pakartotinį skundą, yra pagrindas terminą atnaujinti ir skundą priimti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą netenkintas ir skundą atsisakyta priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjui apie skundžiamą Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. kovo 14 d. įsakymą Nr. A-707 „Dėl licencijos verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais galiojimo panaikinimo V. T. įmonei“ vėliausiai tapo žinoma 2016 m. lapkričio 23 d., o į teismą su skundu dėl to jis kreipėsi tik 2017 m. sausio 18 d., sprendė, kad terminas skundui paduoti yra praleistas, o pareiškėjo nurodytas skundo padavimo termino praleidimo priežastis pripažino nesvarbiomis, todėl prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą netenkino, o skundą atsisakė priimti.
Kaip matyti iš skundo bei atskirojo skundo, pareiškėjas juos iš esmės grindžia tuo, jog jis apie savo teisių pažeidimą objektyviai sužinojo tik 2016 m. gruodžio 19-20 d., kai iš atsakovo gavo visus dokumentus, susijusius su skundžiamu Įsakymu, todėl terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių priežasčių. Be to, atsisakymas atnaujinti terminą šiuo atveju laikytinas pareiškėjo teisės į teisminę gynybą pažeidimu.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010; 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011). Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai, inter alia, yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., 2011 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-62/2011; 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012). Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011).
Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalis numato, jog jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
Aiškindamas šią nuostatą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010).
Kaip matyti iš byloje esančio Kauno miesto savivaldybės administracijos 2016 m. gruodžio 14 d. rašto (atsakymo) į pareiškėjo 2016 m. gruodžio 8 d. (b. l. 8) pateiktą prašymą Kauno miesto savivaldybės administracijai (b. l. 9; 39), atsakovas nurodė, jog informacija apie licencijos Nr. 1103 galiojimo panaikinimą V. T. įmonei buvo išsiųsta 2016 m. kovo 16 d. registruotu laišku įmonės buveinės adresu (duomenys neskelbtini) Kaunas (b. l. 11, 33), tačiau 2016 m. balandžio 20 d. šis laiškas grąžintas kaip neįteiktas (b. l. 34). 2016 m. balandžio 27 d. laiškas išsiųstas pakartotinai (b. l. 28-29, 35, 37-38). Tačiau iš pirmosios instancijos teismui pateikto AB Lietuvos paštas 2017 m. vasario 2 d. rašto (b. l. 47) matyti, kad 2016 m. balandžio 27 d. siųsta registruotoji korespondencijos siunta, adresuota V. T. įmonei, Kauno 9 pašte gauta 2016 m. balandžio 29 d. ir buvo pateikta pristatyti gavėjui, tačiau nepavykus įteikti siuntos gavėjui, jam gaunamųjų laiškų dėžutėje paliktas pranešimas apie gautą siuntą; gavėjui per nustatytą siuntos saugojimo terminą (1 mėn.) neatvykus į paštą atsiimti siuntos ir pasibaigus siuntos gavimo pašte saugojimo laikui, siunta grąžinta siuntėjui. Tokiu būdu, vertintina, jog atsakovas šiuo atveju objektyviai neturėjo galimybės atlikti teisės aktais nustatytos pareigos dėl akto (Įsakymo) suinteresuotam asmeniui (šiuo atveju – pareiškėjui) įteikimo, nors tai ir bandė daryti, kadangi pareiškėjas korespondencijos su šiuo aktu (Įsakymu) pašte neatsiėmė. Todėl sutiktina su pareiškėjo teiginiu, jog apie savo pažeistą teisę pareiškėjas nežinojo, t. y. nežinojo nei atsakovo priimto sprendimo datos, nei dėl ko buvo priimtas toks sprendimas.
Vis dėlto, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, vėliausiai pareiškėjui apie skundžiamą Įsakymą tapo žinoma 2016 m. lapkričio 23 d., kadangi pareiškėjo 2016 m. gruodžio 8 d. (b. l. 8) pateiktame prašyme Kauno miesto savivaldybės administracijai, kuriuo jis, be kita ko, prašė pateikti visus turimus dokumentus, susijusius su licencijos Nr. 1103 verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais galiojimo panaikinimu, pareiškėjas nurodė, kad jam 2016 m. lapkričio 23 d. atsitiktinai iš jo atstovės – advokatės, kuri rengė jam tam tikrus procesinius dokumentus, tapo žinoma apie 2016 m. kovo 14 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus priimtą įsakymą, kuriuo panaikintas licencijos Nr. 1103 verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais galiojimas. Todėl vertintina, kad pareiškėjas, į teismą kreipęsis tik 2017 m. sausio 18 d., praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje numatytą vieno mėnesio skundo padavimo terminą.
Taip pat atkreiptinas pareiškėjo dėmesys į tai, kad įstatymas skundo administraciniam teismui padavimo terminą sieja ne su sužinojimo apie galimai pažeistą savo teisę diena, tačiau su skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai diena (ABTĮ 29 str. 1 d.), o, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tais atvejais, kai sprendimas asmeniui neturėjo būti įteiktas, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo to asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos, t. y. kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (pvz., 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012). Tai reiškia būtent sužinojimą apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus (aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas), tačiau ne apie galimas teisines pasekmes, kilsiančias ateityje dėl šio akto arba paties akto, ar jo (akto) kopijos gavimą. Pačių skundžiamų aktų (ar jų kopijų) neturėjimas (negavimas) negali būti tapatinamas su nežinojimu apie skundžiamus aktus, o neturėjimas arba negalėjimas gauti skundžiamo akto ar jo kopijos neužkerta kelio ABTĮ nustatyta tvarka ir terminais paduoti skundą teismui, pasinaudojant teise prašyti išreikalauti atitinkamą dokumentą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-997/2014). Todėl šiuo atveju nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad į teismą jis kreipėsi operatyviai per įstatymų nustatytą terminą, tik sužinojęs apie galimą savo teisių pažeidimą, t. y. 2016 m. gruodžio 19 d. gavęs visus dokumentus, susijusius su licencijos galiojimo panaikinimu.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnio 1 dalis numato, jog pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, ekstraordinarios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-889-525/2015).
Teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, jog ta aplinkybė, kad pareiškėjui atsakovas pateikė dokumentus, susijusius su skundu, 2016 m. gruodžio 19 d., todėl šis laikas laikytinas sužinojimu apie teisių pažeidimą, dėl to pareiškėjas terminą skundui paduoti yra praleidęs dėl svarbių priežasčių ir prašo jį atnaujinti, nėra ir praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo priežastis, kadangi, kaip nustatyta, pareiškėjui jau 2016 m. lapkričio 23 d. tapo žinoma apie jo atžvilgiu priimtą atsakovo sprendimą panaikinti licencijos Nr. 1103 verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais galiojimą. Kitų aplinkybių, pagrindžiančių termino nuo 2016 m. lapkričio 23 d. iki skundo padavimo teismui (2017 m. sausio 18 d.) praleidimą, pareiškėjas nei skunde pirmosios instancijos teismui, nei atskirajame skunde nenurodė. Pridurtina, jog pareiškėjo teiginys, kad 2016 m. lapkričio 23 d., žinodamas, jog V. T. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas apie neva jos padarytą pažeidimą, manė, kad įvykusi klaida, todėl nedelsiant kreipėsi į atsakovą visiems dokumentams, tarp jų ir ginčijamam įsakymui gauti, taip pat suponuoja tai, jog nuo 2016 m. lapkričio 23 d., žinodamas apie licencijos galiojimo panaikinimą (t. y. galimą savo teisių pažeidimą), tačiau tik savo paties valiniais veiksmais, t. y. „manydamas“, kad įvyko klaida, kreipėsi ne į teismą su skundu, o į atsakovą, prašydamas pateikti visus su tuo susijusius dokumentus, pareiškėjas nebuvo atidus ir rūpestingas, operatyviai negynė galimai pažeistų savo teisių teisme.
Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2014 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. ATK2-46/14 taikytos ekonominės sankcijos už Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1, 4, 6 punktų pažeidimus, kuris Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-489-143/2016 buvo paliktas galioti (įsiteisėjo). Šie sprendimai pareiškėjui buvo įteikti ir pareiškėjui (jau nuo 2016 m. kovo 1 d.) turėjo būti žinoma apie Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2014 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. ATK2-46/14 taikytų ekonominių sankcijų teisėtumą bei jų galimą pasekmę – licencijos verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais galiojimo panaikinimą, remiantis Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 11 straipsnio 16 dalies 4 punktu (jeigu juridiniam asmeniui yra įsiteisėjęs Tarnybos ar Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento nutarimas dėl nuobaudos skyrimo).
Taigi, atsižvelgus į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas skundo padavimo terminą šiuo atveju praleido ne dėl svarbių priežasčių, todėl pagrįstai šis terminas nebuvo atnaujintas, o skundą atsisakyta priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).
Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, aiškino bei taikė proceso teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos, suformuotos iš esmės panašiose bylose, todėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo V. T. įmonės atskirojo skundo netenkinti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.