- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-03-10
- Bylos Nr.
- 2-32-639/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Saulius Zajarskas
- Atsakovas
- R. P., A. P.
- Ieškovas
- UAB „Anykščių šiluma“
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Anykščių šiluma“ ieškinį atsakovui R. P. ir bendraatsakovei A. P., dėl skolos už suvartotą šiluminę energiją priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą ir nurodė, kad tiekia šiluminę energiją atsakovo R. P. butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Tačiau paminėtas atsakovas su ieškovu sutarties nesudaro ir už suvartotą šiluminę energiją nemoka. Be anksčiau priteistos sumos, nuo 2005-04-01 iki 2008-04-01 atsakovas yra skolingas ieškovui 2240,55 Lt ir 352,77 Lt delspinigių. Atsakovas prievolės nevykdo, todėl prašė priteisti iš atsakovo R. P. skolą, delspinigius ir 89,21 Lt sumokėtą žyminį mokestį. Prie ieškinio pateikė buhalterinius dokumentus apie susidariusią skolą, žyminio mokesčio nurodymo kopijas. Be to bylos nagrinėjimo eigoje pateikė UAB „Anykščių šiluma“ 2008-08-29 d. raštą, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2002-11-22 d. nutarimo kopiją, Anykščių rajono savivaldybės tarybos 2002-11-28 d., 2006-11-30 d. sprendimų kopijas, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2006-07-28 nutarimą, Anykščių rajono savivaldybės 2007-10-25 sprendimą, 2007-11-22 valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos viešojo posėdžio protokolą, Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-04-21 d. įsakymo kopiją, likučių istorijos suvestinės, LR Vyriausybės 1997-12-31 d. nutarimo Nr. 1507 kopiją, pastato šilumos įrenginių parengties šildymo sezonui aktų kopijas, patikros sertifikato kopiją, aktų dėl hidraulinio išbandymo kopijas. Ieškovo atstovas pažymėjo, kad apskaitos prietaisai buvo ir yra tvarkingi. R. P. jokių pretenzijų per nurodytą laikotarpį nereiškė, jokių raštų nerašė, kad ieškovas prievolę vykdo blogai. Taip pat pažymėjo, kad iš šio namo gyventojų taip pat nebuvo nusiskundimų dėl šilumos tiekimo. Taigi dėl išdėstyto prašė priteisti iš atsakovo R. P. 2240,55 Lt skolą, 352,77 Lt delspinigių ir 89,21 Lt sumokėtą žyminį mokestį.
Atsiliepimas
Atsakovas R. P. ieškinio nepripažino. Bylos nagrinėjimo pradžioje pateikė atsiliepimą į ieškinį kuriame nurodė, kad butas yra bendroji jungtinė jo ir jo buvusios sutuoktinės A. P. nuosavybė. Todėl į bylos nagrinėjimą atsakove prašė įtraukti A. P.. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka, ir už butui teikiamą šilumą nemoka, kadangi jo teigimu jis ten negyvena ir teikiama šiluma nesinaudoja.
Atsakovė A. P. nurodė, kad su ieškiniu prieš ją nesutinka. Paaiškino, kad nors minėtas butas ir įgytas jų santuokos metu, tačiau ji ieškinį prieš ją prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime paaiškino, jog santuoka su atsakovu R. P. buvo nutraukta 1998 metais, nors faktiškai bute ji negyvena jau nuo 1996 m. birželio 4 d., t.y. dar iki santuokos nutraukimo. Išėjusi iš paminėto buto ji buvo priversta paimti paskolą ir įsigyti (pirkti) kitą butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame ir dabar su dviem dukterimis gyvena. Paimtą iš banko kreditą ji baigia sumokėti pati. Teigė, kad nutraukiant santuoką R. P. sumokėjo 500 litus už buto komunalinius patarnavimus ir jis įsipareigojo sutvarkyti privalomus mokesčius už šildymą ir komunalinius patarnavimus. Taip pat paaiškino, kad buvo susitarta, kad jis gyvens šiame bute, o ji su dukterimis dabartiniame bute. Šiuo metu yra iškelta civilinė byla dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, kuri yra sustabdyta, joje ji prašo teismo padalinti turtą: butą esantį (duomenys neskelbtini). priteisti R. P., o jai priteisti jos nusipirktą butą esantį (duomenys neskelbtini). Taigi ieškinį prašė atmesti ir priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys prieš R. P. tenkintinas, o prieš A. P. atmestinas.
Šalių paaiškinimais, bylos dokumentais nustatyta, kad butą esantį (duomenys neskelbtini). atsakovas R. P. įsigijo pirkimo – pardavimo sutartimi 1994 m. lapkričio 3 d. (b.l. 23). R. P. ir A. P. santuoką sudarė 1990 m. gegužės 26 d., o nutraukta ji buvo teismo sprendimu 1998 m. kovo 26 d., bei įregistruota ištuoka 1998 m. balandžio 14 d. ( b.l. 14,15). Taigi butas įgytas santuokos metu, todėl formaliai laikytinas paminėtų asmenų bendroji jungtinė nuosavybė. Tačiau A. P. tvirtina, kad paminėtame bute ji jau daug metų negyveno. Tai patvirtina ir 1998 m. kovo 26 d. teismo sprendimas, kuriame teismas nustatė, jog šalys, t.y. A. P. ir R. P. jau du metus (skaičiuojant nuo 1998 m.) gyvena atskirai, santykiai tarp jų nutrūkę, nes atsakovas (R. P.) girtuokliauja, mušą ieškovę (A. P.) (b.l. 14). Taigi, kaip minėta A. P. paėmė paskolą ir už paskolintas lėšas 1996 m. sausio 29 d. nusipirko kitą butą, be to nusipirktas butas yra įkeistas bankui. Šis butas formaliai taip pat yra įgytas R. P. ir A. P. santuokos metu, todėl taip pat yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Tačiau nustatyta, kad paskolą už butą esantį (duomenys neskelbtini), taip pat komunalinius mokesčius, tame tarpe ir už šildymą, moka išimtinai pati A. P.. Ji nereikalauja, kad prie to prisidėtų R. P.. Pastebėtina taip pat ir tai, kad Anykščių rajono apylinkės teismas 2005 m. liepos 21 d. sprendimu ( Civ. byla Nr. 2-416-02/2005m.) bei 2002 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu (civ. byla Nr. 2-591-02/2002m). UAB „Anykščių šiluma“ naudai priteisė iš vieno R. P. skolą už šilumą. Minėtose bylose R. P. nereikalavo į bylos nagrinėjimą įtraukti A. P.. Šios aplinkybės visiškai akivaizdžiai patvirtina, kad tarp R. P. ir A. P. buvo sudarytas ir vykdomas susitarimas, jog butą esantį (duomenys neskelbtini). naudosis ir už juos mokės mokesčius R. P., o A. P. naudosis ir mokės mokesčius už butą esantį (duomenys neskelbtini). LR CK 1.5 str. 1 d. nustato, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teisės bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. To paties straipsnio 3 ir 4 d. įpareigoją teismą aiškinant įstatymus ir sprendžiant tam tikrus klausimus vadovautis tais pačiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Teismas mano, kad esant tokioms aplinkybėms būtų visiškai neteisinga, neprotinga ir nesąžininga, už šiluminę energiją, pateiktą atsakovo R. P. naudojamam butui, esančiam (duomenys neskelbtini). priteisti ir iš A. P.. Nes ji pirma, tuo butu nesinaudoja, ir į jį nepretenduoja, antra, ji nereikalauja ir nereikalavo, kad R. P. prisidėtų prie jos naudojamo buto esančio (duomenys neskelbtini), išlaikymo. Trečia A. P. iškeltoje turto padalijimo byloje, butą esantį (duomenys neskelbtini) prašo priteisti R. P.. Dėl išdėstytų argumentų ieškinys prieš A. P. atmestinas.
Byloje nustatyta, kad į minėtą namą ir jame esantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovas UAB „Anykščių šiluma“ nuolat tiekia šiluminę energiją ir karštą vandenį. Tačiau paminėtas buto savininkas atsakovas R. P. su ieškovu sutarties nesudaro ir už pateiktą šiluminę energiją nemoka visiškai. Pažymėtina, kad atsakovas kokių nors pretenzijų ieškovui, dėl pateiktos šiluminės energijos kiekio ar kokybės, per nurodytą laikotarpį nepateikė. Atsakovo argumentai, kad jis minėtame bute negyvena ir tiekiama šiluma nesinaudoja teisiškai nėra reikšmingi, kadangi pagal LR CK 4.82 str. 3 d., kaip buto savininkas jis privalo apmokėti išlaidas namui (butui) išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas ir kt.
Be to LR CK 6.384 str. 1 d. numato, kad vartotojui naudojant energiją savo buitinėms reikmėms, sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Atsakovas įsigydamas butą žinojo, jog butas apšildomas centralizuotai tiekiama šilumine energija. Toks butas yra specifinis nuosavybės objektas, sukuriantis savininkui tam tikras pareigas, susijusias su šiluminės energijos tiekimu, todėl piniginė prievolė uždarajai akcinei bendrovei “Anykščių šiluma” atsiranda nuo faktinio šilumos tiekimo į atsakovo butą. Kadangi kaip minėta atsakovas (buto savininkas) mokesčių nemoka, todėl ieškovas turi teisę reikalauti, jog įsiskolinimo suma iš atsakovo būtų priteista teismine tvarka.
Teismas mano, kad ieškovo pateikti įrodymai, t.y. šilumos tiekimo paskaičiavimai (pavadinti likučių istorijos suvestinė), pastato šilumos įrenginių parengties šildymo sezonui aktai, šilumos skaitiklio patikros sertifikatas ir kiti įrodymai yra pakankami tam, kad patvirtinti, jog ieškovas tinkamai tiekė šiluminę energiją atsakovui R. P.. Atsakovų (tiksliau jų atstovų) abejonės dėl to ir reikalavimai pateikti vis naujus ir naujus įrodymus (dokumentus) yra nepagrįstos.
Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalies nuostatas įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Taigi įstatymas nereikalauja, kad civilinėje byloje teismas būtų visiškai įsitikinęs dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo. Tai reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant nei jo nesant.
Dėl išdėstyto iš atsakovo ieškovui priteistina įsiskolinimo suma 2240,55 Lt.
LR CK 6.256 str. 1 d. ir 2 d. numato, jog kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievolės. Asmuo neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagal įstatymo nuostatas atsakovas laiku mokesčių nemokėjo, todėl priteistini ir delspinigiai 352,77 Lt.
Be to ieškovui iš atsakovo R. P. pagal LR CPK 93 str. nuostatas priteistinas sumokėtas žyminis mokestis. Ieškovas paduodamas ieškinį sumokėjo 89,21 litus žyminio mokesčio. Tačiau ieškinio sumai esant 2593,32 Lt net ir indeksuotas žyminis mokestis sudarytų 78 litus. Taigi ieškovas sumokėjo 9,09 lito per daug žyminio mokesčio. Todėl ši dalis jam grąžintina (CPK 87 str. 1 d. 1 p. ) o iš atsakovo R. P. priteistina 78 litai.
Pagal LR CPK 96 str. nuostatas, iš atsakovo R. P. į valstybės pajamas priteistina 35,40 Lt teismo turėtų pašto išlaidų.
Atsakovas R. P. kaip minėta ieškinio nepripažino ir į bylos nagrinėjimą visiškai nepagrįstai prašė įtraukti A. P.. Kuri bylos nagrinėjimo eigoje turėjo 100 litų bylinėjimosi (teisinės pagalbos) išlaidų, kurias ji prašė priteisti (b.l. 33). Kadangi A. P. į bylą buvo įtraukta atsakovo R. P. iniciatyva, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš R. P., kaip iš bylą pralaimėjusios šalies ( LR CPK 93 str. ).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį patenkinti.
Priteisti uždarajai akcinei bendrovei “Anykščių šiluma” iš R. P. 2240,55 Lt skolos, 352,77 Lt delspinigių, 78 Lt žyminio mokesčio, viso priteisti du tūkstančius šešis šimtus septyniasdešimt vieną litą ir 32 centus (2671,32 Lt.).
Ieškinį prieš A. P. atmesti.
Priteisti iš atsakovo R. P. A. P. naudai 100 litų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo R. P. į valstybės biudžetą 35,40 Lt teismo turėtų pašto išlaidų.
Įsiteisėjus sprendimui grąžinti UAB „Anykščių šiluma“ iš valstybės biudžeto 9,09 litus 2008-04-16 d. sumokėtą žyminį mokestį.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Anykščių rajono apylinkės teismą.