- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-11-20
- Bylos Nr.
- 1A-543-495-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Pranyte-Zalieckiene (pirm.), Linas Žukauskas, Virginija Popoviene
- Nuteistasis
- I. K.
Pranešeja Daiva Pranyte–Zalieckiene Baudžiamoji byla Nr. 1A-543/2008
1.2.14.5.1.; 2.1.7.4.; 2.4.6.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2008 m. lapkricio 20 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Daivos Pranytes - Zalieckienes,
viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo I. K. apeliacini skunda del Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2008 m. balandžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo I. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. ir jam paskirta 2 metu laisves apribojimo bausme, ipareigojant dirbti arba registruotis darbo biržoje, uždraudžiant bendrauti su M. D. , ipareigojant buti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jei tai nesusije su darbu, ipareigojant ne veliau kaip per vienus metus nuo nuosprendžio isiteisejimo dienos atlyginti nusikaltimu padaryta 16 647,58 Lt žala.
Tuo paciu nuosprendžiu M. D. , vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 93 str. 1 d. 3 p., nuo baudžiamosios atsakomybes pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. atleistas, baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta, jo atžvilgiu apeliacinis skundas nepaduotas.
Aprašomoji dalis
nustate:
I. K. nuteistas už tai, kad jis ir M. D. apgaule, M. D. kitu naudai, I. K. savo naudai, igijo svetima turta. 2006-06-23 d. prie UAB (duomenys neskelbtini) sandelio, (duomenys neskelbtini), M. D. paeme iš I. K. tyrimo metu nenustatytu laiku ir budu igyta UAB (duomenys neskelbtini) pinigu paemimo kvita serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir I. K. palieptas, M. D. apgaule, tai yra neturedamas igaliojimu paimti pinigus už pristatyta produkcija ir melagingai prisistates V. D. vardu, UAB (duomenys neskelbtini) sandelio vedejui V. A. pateike mineta UAB (duomenys neskelbtini) pinigu paemimo kvita, kuri pats užpilde ir pasiraše V. D. vardu, pagal kuri iš V. A. paeme kaip atsiskaityma už UAB (duomenys neskelbtini) produkcija 16 647,58 Lt, kuriuos veliau perdave I. K. , tokiu budu M. D. apgaule I. K. naudai igijo UAB (duomenys neskelbtini) priklausancius pinigus – 16 647,58 Lt.
Šalies argumentai
Nuteistasis apeliacinius skundu prašo Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2008 m. balandžio 9 d. nuosprendi panaikinti ir jo atžvilgiu priimti nauja, išteisinamaji nuosprendi. Apeliantas su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nesutinka ir mano, kad jis nepagristas byloje surinktais irodymais, kad jo kalte, dalyvaujant šioje nusikalstamoje veikoje ir ja padarant, neirodyta. Skunde pažymima, jog byloje surinkti irodymai patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo apklausu metu, akistatu su M. D. , su liudytoju V. A. bei teismo posedžio metu apeliantas dave nuoseklius, vienodus ir teisingus parodymus apie tai, kad jis nuo 2006 metu pavasario iki 2007 metu sausio men. dirbo J. S. II vairuotoju ir vežiojo UAB (duomenys neskelbtini) produkcija, 2006 m. birželio 23 d. jis veže krovini i UAB (duomenys neskelbtini) sandeli kartu su kroviku M. D. , kuri jis pažinojo tik iš matymo. Šiuos jo parodymus, apelianto teigimu, patvirtina tai, jog M. D. J. S. II dirbo nelegaliai ir tik retkarciais, ka teisme patvirtino ne tik M. D. , bet ir liudytojas J. S. . Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, jog šiu aplinkybiu pagrindu, atmestinas M. D. teiginys, kad apeliantui buvo žinoma, jog M. D. yra nepilnametis bei kad esa apeliantas M. D. pasake, jog ta diena su juo važiuos jis ir kad M. D. kartu su apeliantu tekdavo važineti dažnai.
Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad kaltinime nurodytu laiku apeliantas neturejo igaliojimu paimti pinigus už pristatyta produkcija, ka teisme patvirtino liudytoju apklaustas jo darbdavys J. S. , tai patvirtina ir 2006 m. rugpjucio 9 d. pavedimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuria jam tokia teise suteikta tik nuo sutarties pasirašymo dienos, t.y. nuo 2006 m. rugpjucio 9 d. Teises paimti pinigus už produkcija taip pat neturejo ir su juo kartu vykes M. D. . Nurodoma, jog UAB (duomenys neskelbtini) sandelio vedejui V. A. buvo puikiai žinoma, jog grynuosius pinigus turejo teise imti tik vairuotojai, turintys tam igaliojimus, todel jis duodamas parodymus teisme melagingai parode, kad i jo klausima, kas paims grynuosius pinigus už pateikta produkcija, apeliantas neva atsake, jog pinigus paims kartu su juo atvažiaves asmuo. Be to, byloje nustatyta, kad V. A. yra sandelio vedejas, materialiai atsakingas asmuo, kuris neabejotinai žino atsiskaitymo už produkcija salygas ir tvarka. Liudytojas J. S. teisme pažymejo, jog sandelio vedejas privalo patikrinti produkcija atvežusio vairuotojo asmens dokumentus, pavedimo sutarti, pagal kuria vairuotojui suteikta teise paimti grynuosius pinigus, ir tik tuomet išduoti jam pinigus. Todel apelianto nuomone akivaizdu, kad vedejas V. A. , nepagristai perdaves 16 647,58 Lt pagal pinigu priemimo kvita (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kuri išraše ir pateike jam M. D. savo paties išgalvoto (kaip veliau pats pripažino) V. D. vardu, ivykde nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 184 str. l dalyje.
Skunde taip pat nurodoma, jog teismo posedžio metu sandelio vedejo V. A. duoti parodymai, kad „pateikti savo asmens dokumentus iš minetu asmenu nereikalavau, nes buvo sutarta su UAB (duomenys neskelbtini) agente K. A. , kad atvažiuos du žmones UAB (duomenys neskelbtini) automobiliu ir paims pinigus”, tik patvirtina, kad jis, nepareikalaves iš M. D. dokumentu, ju nepatikrines perdave pinigus esa V. D. , iššvaiste jo žinioje buvusi svetima turta. Ši teigini patvirtina UAB (duomenys neskelbtini) agentes K. A. teisme duoti parodymai, kad ji buvo tik tarpininke, ir tik UAB (duomenys neskelbtini) Kredito ar Distribucijos skyrius galejo duoti nurodymus imti, perduoti pinigus, taigi jos parodymai, apelianto teigimu, iš esmes prieštarauja V. A. parodymams.
Apeliaciniame skunde pažymima, jog neaišku kodel ikiteisminio tyrimo pareigunai bei teismas, nagrinejes šia byla, netyre, neanalizavo ir nevertino sandelio vedejo V. A. padarytos nusikalstamos veikos ir jo sasaju su M. D. padaryta nusikalstama veika. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis vien sandelio vedejo V. A. bei M. D. parodymais, kuriuos nepagristai pavadino nuosekliais ir sutampanciais, apkaltino ir pripažino ji kaltu del ivykdyto nusikaltimo, kurio jis neivykde. Nuteistojo nuomone, V. A. bei M. D. tiesiog susitare, kokius jiems abiems naudingus parodymus duoti ikiteisminio tyrimo metu, veliau teisme, tam, kad apkaltinti ji ir tuo paciu pasiekti išteisinimo savo nusikalstamai veikai.
Kritiškai vertinama apeliaciniame skunde teismo nuosprendžio išvada, kad teismas atmeta I. K. parodymus, jog jis nusikaltimo nepadare ir net nemate, kaip pinigus iš V. A. paeme M. D. , ir teigiama, jog ši išvada neparemta jokiais kitais irodymais, išskyrus neva sutampanciais V. A. bei M. D. parodymais. Taip pat pažymima, kad M. D. savo parodymus keite, todel nera pagrindo teigti, kad jie yra nuoseklus ir teisingi.
Apeliantas pažymi, jog jis šioje byloje yra nuteistas nekaltai, kadangi jokios nusikalstamos veikos nepadare. Tokiu budu yra pažeista Lietuvos Respublikos BPK l straipsnio l dalis, kuri nustato, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliecio teises bei laisves, visuomenes ir valstybes interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti istatyma, kad nusikalstama veika padares asmuo butu teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebutu nuteistas.
Apeliaciniame skunde atkreipiamas demesys ir i tai, kad šioje byloje yra ir kitu, pirmosios instancijos teismo neanalizuotu ir neivertintu aplinkybiu bei nurodoma, jog Civilinis ieškovas - UAB (duomenys neskelbtini) savo prašyme del baudžiamosios bylos iškelimo nurode, kad grynuju pinigu priemimo kvitas serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis UAB (duomenys neskelbtini), buvo išduotas A. P. II vairuotojui A. K. 2006 m. birželio 22 d., taciau netrukus iš pastarojo mašinos dingo (ar buvo pamestas). Ta pati teisme parode ir UAB (duomenys neskelbtini) Vilniaus regiono distribucijos vadovas liudytojas M. M. . Tuo tarpu grynuju pinigu priemimo kvitas, pagal kuri M. D. gavo iš sandelio vedejo V. A. 16647,58 Lt, turi kita numeri - (duomenys neskelbtini), o ne numeri (duomenys neskelbtini), i kuri nurode ir civilinis ieškovas, ir minetas liudytojas. Todel apeliantas skunde kelia klausima, kuri iš tiesu kvita A. K. pamete (ar iš jo mašinos buvo pavogtas), kadangi baudžiamojoje byloje yra pateiktas jo paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad jis negavo kvito, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), nors už ji ir pasiraše.
Apelianto nuomone, pirmos instancijos teismas nagrinedamas byla ir priimdamas nuosprendi padare esminiu Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimu, kadangi teismo padarytos išvados del esa jo padarytos nusikalstamos veikos nera pagristos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai ivertintais irodymais, nenurodyti jo nusikalstamos veikos sudeties požymiai, kurie yra butini nusikalstamai veikai kvalifikuoti, nera irodymu analizes, todel nepadarytos išvados tiek apie svarbias bylai aplinkybes, tiek apie jo kalte. Konstatuojama ir tai, kad buvo padaryti esminiai Baudžiamojo proceso kodekso l bei 20 straipsniu pažeidimai, neatsižvelgta i Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 išaiškinima, kadangi skundžiamas nuosprendis grindžiamas vien prielaidomis ir prieštaringais M. D. parodymais. Vadovaujantis Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 52 nuostatomis, teismas, apelianto teigimu, privalejo nustatyti ir nusikaltimo sudeties subjektyviuosius požymius, turejo nustatyti priežastini ryši tarp apgaules ir svetimo turto užvaldymo, kurio esme yra asmens suklaidinimas, jog kaltininkas teisetai pretenduoja i atitinkama svetima turta.
Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistasis, nuteistojo gyneja praše apeliacini skunda tenkinti, prokuroras praše skunda atmesti, nuo baudžiamosios atsakomybes atleisto M. D. gynejas praše jo ginamojo atžvilgiu palikti apylinkes teismo nuosprendi nepakeista, civilinio ieškovo atstove palaike civilini ieškini, o klausima del apeliacinio skundo paliko spresti teismo nuožiura.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo I. K. apeliacinius skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai ivertino byloje esancius irodymus – kaltinamuju, liudytoju parodymus, rašytinius irodymus ir padare pagrista išvada, jog I. K. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. sudetis.
Pripažindamas I. K. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., teismas pagristai vadovavosi kaltinamojo M. D. , liudytoju V. A. , A. K. parodymais, taip pat bylos nagrinejimo metu ištirtais rašytiniais irodymais.
Apelianto nuomone, skundžiamas nuosprendis nepagristas byloje surinktais irodymais, o jo kalte, dalyvaujant šios nusikalstamos veikos padaryme, neirodyta. Teiseju kolegijos vertinimu šie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagristi.
Sukciavimo esme yra apgaules panaudojimas svetimam turtui arba teisei i turta igyti. Apgaule sukciaujant panaudojama turint tiksla suklaidinti turto savininka ar valdytoja arba asmeni, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji, apgaules suklaidinti, savanoriškai patys perleidžia turta ar teise i turta kaltininkui, manydami, kad šis turi teise ji gauti. Apgaule pasireiškia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines aplinkybes, turincias reikšmes savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, apsisprendimui del turto ar teises i turta perleidimo, ir pan. (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senato nutarimo „Del teismu praktikos sukciavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose (BK 274 ir 275 straipsniai)” 2, 3 punktai).
Apgaule nagrinejamu atveju pasireiške, tuo, kad M. D. neturedamas igaliojimu paimti pinigus už pristatyta produkcija, melagingai prisistate V. D. vardu ir pateike UAB (duomenys neskelbtini) sandelio vedejui V. A. I. K. jam perduota UAB (duomenys neskelbtini) pinigu priemimo kvita serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini). Aplinkybes, jog butent I. K. suorganizavo pinigu paemima ir perdave M. D. mineta pinigu priemimo kvita, patvirtina M. D. parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek byla nagrinejant pirmos ir apeliacines instancijos teisme, kurie del esminiu nusikalstamos veikos aplinkybiu yra nuoseklus ir sutampantys (b.t. 1, b.l. 65-66, 90-91, 179-180; b.t. 2, b.l. 22-27). Iš mineto asmens parodymu matyti, kad ivykio diena, I. K. paprašytas, kartu su pastaruoju veže i UAB (duomenys neskelbtini) sandeli UAB (duomenys neskelbtini) produkcija. Važiuojant pakeliui i sandeli, I. K. papraše M. D. pagal kvita, kuri jis jam duos, paimti iš sandelio vedejo pinigus už UAB (duomenys neskelbtini) produkcija, pinigu priemimo kvite pasirašyti svetima, išgalvota pavarde. Pinigu priemimo kvita serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) I. K. M. D. perdave prie sandelio, po to kai iškrove atvežta produkcija. Liudytoju J. S. , V. A. , nuo baudžiamosios atsakomybes atleisto M. D. parodymais, byloje ištirtais rašytiniais irodymais – pinigu priemimo kvitu serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (b.t. 1, b.l. 53), 2006-10-11 asmens parodymo atpažinti protokolu (b.t. 1, b.l. 70-72), 2007-02-01 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (b.t. 1, b.l. 41-42) - nustatyta, kad butent M. D. neturedamas igaliojimu paimti pinigus už pristatyta produkcija, melagingai prisistate V. D. vardu ir pateikes bei užpildes mineta pinigu priemimo kvita iš UAB (duomenys neskelbtini) sandelio vedejo igijo UAB (duomenys neskelbtini) priklausancius pinigus – 16 647,58 Lt.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsni sukciavimas – tai tik tiesiogine tycia padaroma nusikalstama veika, kuria kaltininkas savo ar kitu asmenu naudai igijo svetima turta ar turtine teise, išvenge turtines prievoles arba ja panaikino. Taigi nusikalstama veika kvalifikuojant kaip sukciavima, turi buti neabejotinai ir negincytinai irodyta, kad kaltininkas: suvoke, jog apgaudineja turto savininka ar valdytoja arba asmeni, kurio žinioje yra turtas, meluodamas jiems, falsifikuodamas bei iškraipydamas aplinkybes, faktus, taip pat numate, kad veikdamas tokiu budu suklaidins turto savininka ar valdytoja arba asmeni, kurio žinioje yra turtas, ir del to pastarasis jam perduos turta arba teise i turta. Kartu kaltininkas sukciavimo atveju nori butent apgaules budu igyti svetima turta ar teise i ji.
Iš liudytojo V. A. , nuo baudžiamosios atsakomybes atleisto M. D. bei apelianto I. K. parodymu matyti, kad pokalbyje apie pinigu už UAB (duomenys neskelbtini) produkcija perdavima dalyvavo ne tik V. A. , M. D. , bet ir I. K. . Sandelio vedejui pasiteiravus, kas paims pinigus už UAB (duomenys neskelbtini) produkcija, vairuotojas I. K. paaiškino, jog jis atsakingas tik už pristatyta produkcija, o pinigus paims su juo kartu atvažiaves asmuo. Tuo tarpu I. K. pripažista tik ta aplinkybe, jog UAB (duomenys neskelbtini) sandelio vedejui paklausus, ar jis paims pinigus, jis nurode, jog neturi igaliojimu tai daryti. Nuteistasis neigia, jog jis butu sakes, kad pinigus paims kartu su juo atvažiaves asmuo, t.y. M. D. . Byla apeliacine tvarka nagrinejanti teiseju kolegija pritaria apylinkes teismo išvadai ir šiuos apelianto parodymus vertina kritiškai, kadangi juos iš esmes paneigia dvieju, anksciau vienas kito nepažinojusiu asmenu, liudytojo V. A. bei nuo baudžiamosios atsakomybes atleisto M. D. parodymai.
Teiseju kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog nusikalstamos veikos padarymo diena nuteistasis neturejo teises paimti pinigus už pristatyta produkcija. Šia aplinkybe patvirtina 2006-08-09 d. pavedimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuria I. K. teise paimti pinigus už pristatyta produkcija suteikta tik nuo šios sutarties pasirašymo dienos, t.y. 2006 m. rugpjucio 9 d. (b.t. 1, b.l. 17-18), bei teisiamojo posedžio metu liudytojo J. S. duoti parodymai (b.t. 1, b.l. 184-185). Taciau teismo vertinimu, nagrinejamu atveju itin svarbia aplinkybe pripažintina tai, jog apeliantas žinojo, kad teises paimti pinigus už pristatyta produkcija neturejo ir kartu su juo i UAB (duomenys neskelbtini) sandeli važiaves padejejas M. D. . Beje, šia aplinkybe patvirtina ne tik M. D. , bet ir pats nuteistasis apeliaciniame skunde. Tuo tarpu, sutinkamai su M. D. bei liudytojo J. S. parodymais, M. D. nežinojo, kad I. K. neturi tokios teises. Taigi, I. K. žinodamas šia aplinkybe, pokalbio apie pinigu paemima metu ne tik nutylejo, jog M. D. neturi teises paimti pinigus, bet ir UAB (duomenys neskelbtini) sandelio vedejui nurode, jog pinigus paims kartu su juo atvažiaves asmuo. Tai, kad apeliantas nemate, kaip M. D. paeme iš sandelio vedejo pinigus, dar neirodo, jog jo veikoje nebuvo tiesiogines tycios apgaules budu igyti UAB (duomenys neskelbtini) priklausancius pinigus. Juolab, kad apeliacines instancijos teismo posedyje pats M. D. nurode, jog I. K. nemate, kai jis pilde pinigu priemimo kvita ir paeeme iš sandelio vedejo pinigus, nes pastarasis tuo metu krove i automobili tara.
Teiseju kolegijos vertinimu, nera pagrindo netiketi ir tais nuo baudžiamosios atsakomybes atleisto M. D. parodymais, jog iš UAB (duomenys neskelbtini) sandelio vedejo V. A. už UAB (duomenys neskelbtini) produkcija gautus pinigus - 16 647,58 Lt jis automobilyje atidave I. K. . Del šiu esminiu aplinkybiu minetas asmuo dave išsamius ir nuoseklius parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek byla nagrinejant teisme (b.t. 1, b.l. 61, 66, 91, 179; b.t. 2, b.l. 22-23).
Taigi, ivertinusi aukšciau išdestyta, teiseju kolegija daro išvada, kad baudžiamojoje byloje surinktu bei teisme ištirtu ir ivertintu irodymu pagrindu nustatyta, jog M. D. I. K. naudai apgaules budu, t.y. neturedamas igaliojimu paimti pinigus už pristatyta produkcija, melagingai prisistatydamas V. D. vardu ir pateikdamas UAB (duomenys neskelbtini) sandelio vedejui V. A. I. K. jam perduota UAB (duomenys neskelbtini) pinigu priemimo kvita serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), iš UAB (duomenys neskelbtini) sandelio vedejo igijo UAB (duomenys neskelbtini) priklausancius pinigus – 16 647,58 Lt, kuriuos veliau perdave I. K. .
Apeliacines instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog UAB (duomenys neskelbtini) sandelio vedejas V. A. yra materialiai atsakingas asmuo, kuris žinojo atsiskaitymo už produkcija salygas ir tvarka (tai patvirtino ir pats liudytoju apklaustas V. A. ), taciau nagrinejamu atveju UAB (duomenys neskelbtini) sandelio vedejo veiksmai, pinigu perdavimas, nepatikrinus asmens dokumento, pavedimo sutarties, pagal kuria asmeniui suteikta teise paimti pinigus, negali buti vertinami baudžiamosios teises prasme ar tuo labiau sprendžiamas jo kaltes klausimas, kaip to prašo apeliantas. Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nustatyta, kad teismas patikrina byla tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik del tu asmenu, kurie padave apeliacinius skundus ar del kuriu tokie skundai buvo paduoti.
Apeliaciniame skunde atkreipiamas demesys ir i tai, kad pirmosios instancijos teismas analizuodamas bei vertindamas irodymus, nepasisake apie tai, kad nesutampa grynuju pinigu priemimo kvito numeris. UAB (duomenys neskelbtini) prašyme del baudžiamosios bylos iškelimo nurode, kad grynuju pinigu priemimo kvito serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), toki pati kvito numeri nurode ir liudytoju teisme apklaustas M. M. . Tuo tarpu grynuju pinigu priemimo kvitas, pagal kuri M. D. gavo iš sandelio vedejo V. A. 16647,58 Lt, turi kita numeri - (duomenys neskelbtini), o ne numeri (duomenys neskelbtini).
Teismas sutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, prašyme bei liudytojo M. M. parodymuose nurodytas pinigu priemimo kvito numeris neatitinka kvito numeriui, pagal kuri M. D. iš UAB (duomenys neskelbtini) sandelio vedejo paeme UAB (duomenys neskelbtini) priklausancius pinigus, taciau ši neatitikima teiseju kolegija vertina kaip technine klaida, kadangi iš byloje surinktu irodymu visumos aišku, jog kalbama apie pinigu priemimo kvita, kurio serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini). Tai, kad nurodant pinigu priemimo kvito numeri buvo suklysta, patvirtina išrašas iš griežtos ir specialios apskaitos dokumentu blanku gavimo ir išdavimo apskaitos knygos, kuriame nurodyta, jog A. K. išduotas pinigu priemimo kvitas serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pamestas (b.t. 1, b.l. 9), bei apeliacines instancijos teismo posedyje civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) atstoves duoti paaiškinimai.
Be to, apeliantas tvirtina, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados del esa jo padarytos nusikalstamos veikos nera pagristos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai ivertintais irodymais, nenurodyti jo nusikalstamos veikos sudeties požymiai, kurie yra butini nusikalstamai veikai kvalifikuoti, nera irodymu analizes, todel nepadarytos išvados tiek apie svarbias bylai aplinkybes, tiek apie jo kalte. Taciau šie apelianto argumentai yra deklaratyvus ir nepagristi.
Pagal LR BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkta apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje teismas turi išdestyti irodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmete kitus irodymus.
Pirmosios instancijos teismas šiu istatymo nuostatu iš esmes laikesi. Nuosprendyje išdestytas teisiamajame posedyje ištirtu irodymu, kuriais remiantis nustatytos faktines veikos padarymo aplinkybes, butent nuteistojo I. K. , nuo baudžiamosios atsakomybes atleisto M. D. , liudytoju A. K. , V. A. duotu parodymu, asmens parodymo atpažinti protokolo, 2007-02-01 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) turinys, taip pat pasisakyta, kodel yra atmetami nuteistojo I. K. parodymai.
Taip pat deklaratyvus ir nepagristi apeliacinio skundo argumentai del LR BPK 20 str. numatytu reikalavimu pažeidimo. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamaji nuosprendi jo atžvilgiu, nepagristai atmete jo parodymus ir vadovavosi neva nuosekliais ir sutampanciais liudytojo V. A. ir nuo baudžiamosios atsakomybes atleisto M. D. parodymais, nuosprendi grinde vien prielaidomis. Pažymetina, jog apylinkes teismo skundžiamame nuosprendyje yra nurodyti motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmete nuteistojo I. K. parodymus apie nusikalstamos veikos aplinkybes, taip pat motyvai, paaiškinantys, kodel teismas tiki liudytojo V. A. bei kaltinamojo M. D. parodymais. Minetu asmenu parodymai yra gauti istatymo nustatyta tvarka, nepažeidžiant LR BPK reikalavimu. Be to, atkreiptinas apelianto demesys i tai, kad irodymu vertinimas, kaip nustatyta LR BPK 20 straipsnio 5 dalyje, ir jais pagristu išvadu baudžiamojoje byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo prerogatyva. Nagrinejimo teisme dalyviu išsakomos nuomones del irodymu vertinimo ir daromu išvadu teismui nera privalomos. Svarbu, kad teismo baigiamajame akte butu išdestyti irodymu vertinimo motyvai. Šiuo konkreciu atveju tokie motyvai nuosprendyje yra. Atitinkamos BPK nuostatos, priešingai negu teigia apeliantas, nepažeistos.
Be to, apeliacines instancijos teismas daro išvada, kad nuteistajam I. K. paskirta bausme teisinga, atitinka LR BK 54 str. nuostatas. Pirmosios instancijos teismas pagristai vadovaudamasis LR BK 55 str. nuostatomis apeliantui paskyre su laisves atemimu nesusijusia bausme – laisves apribojima, ipareigodamas nuteistaji dirbti arba registruotis darbo biržoje, buti namuose nuo 22.00 iki 06.00 val. jei tai nesusije su darbu, ne veliau kaip per vienus metus nuo nuosprendžio isiteisejimo dienos solidariai kartu su M. D. atlyginti nusikaltimu padaryta 16 647,58 Lt žala bei uždrausdamas bendrauti su M. D. . Iš paskirtos bausmes rušies matosi, jog teismas atsižvelge i padarytos nusikalstamos veikos pobudi, pavojingumo laipsni, nusikalstamos veikos stadija, i tai, kad I. K. atsakomybe lengvinanciu ir sunkinanciu aplinkybiu nenustatyta bei i kaltininko asmenybe. Taciau apylinkes teismas nepagristai vadovavosi LR BK 66 str., kadangi apeliantui šioje baudžiamojoje byloje nebuvo paskirta kardomoji priemone – suemimas ir nuosprendyje nebuvo sprendžiamas klausimas del jo iskaitymo i bausmes laika.
Ivertinant išdestyta, nera pagrindo naikinti Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2008 m. balandžio 9 d. nuosprendi apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo I. K. apeliacini skunda atmesti.