- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-03
- Bylos Nr.
- 1S-720-18-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vladas Nikitinas
- Advokatai
- Vytautas Griežė
teismo posedyje išnagrinejo J. V. M. atstovo advokato Vytauto Griežes skunda del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. rugpjucio 12 d. nutarties, kuria atmestas J. V. M. skundas del prokuroro nutarimo, ir
Aprašomoji dalis
nustate:
2004 m. gruodžio 4 d. Vilniaus apskrities VPK VP EPT NVESTS buvo pradetas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-4727-04 pagal LR BK 281 str. 1 d. del to, kad 2004 m. gruodžio 4 d., apie 21.19 val., Nemencines plente, Vilniuje, ties sankryža su Rudausiu gatve, V. S., vairuodamas automobili „BMW 740“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) partrenke nereguliuojama pesciuju pereja ejusi J. V. M.
2006 m. birželio 9 d. Vilniaus miesto apylinkes prokuratura nutrauke ikiteismini tyrima, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu.
2007 m. rugsejo 17 d. Vilniaus miesto apylinkes prokuratura atnaujino ikiteismini tyrima del naujai paaiškejusiu ivykio aplinkybiu.
2009 m. balandžio 23 d. Vilniaus miesto apylinkes prokuratura nutrauke ikiteismini tyrima nenustacius, kad buvo padaryta nusikalstama veika, turinti neatsargaus nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str. 1 d., požymiu.
2009 m. birželio 9 d. Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas prieme nutarima atsisakyti patenkinti J. V. M. skunda del ikiteisminio tyrimo nutraukimo.
Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. rugpjucio 12 d. nutartimi J. V. M. skundas del aukštesniojo prokuroro nutarimo panaikinimo buvo atmestas.
Šalies argumentai
Skundu J. V. M. atstovas advokatas V.Grieže prašo panaikinti apylinkes teismo nutarti ir atnaujinti ikiteismini tyrima. Nurodo, kad nukentejusiojo J. V. M. argumentai, kuriuos jis išdeste skunde ikiteisminio tyrimo teisejui, sudaro pagrinda atnaujinti ikiteismini tyrima, kadangi jo metu buvo atlikti ne visi galimi ikiteisminio tyrimo veiksmai ivykio aplinkybems atskleisti, ne visos galimybes išnaudotos nustatyti atstumui tarp automobilio ir pesciuju perejos tuo metu, kai pesciasis i ja iženge, neišsiaiškinti prieštaravimai tarp ivykio dalyviu ir liudytoju parodymu.
Pareiškejas nurodo, kad pagal LR BPK 1 str. 1 d. baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliecio teises bei laisves, visuomenes ir valstybes interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti istatyma, kad nusikalstama veika padares asmuo butu teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebutu nubaustas. Prokuroras ir ikiteisminio tyrimo istaigos kiekvienu atveju, kai paaiškeja nusikalstamos veikos požymiai, privalo pagal savo kompetencija imtis visu istatymuose numatytu priemoniu, kad per trumpiausia laika butu atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika (LR BPK 2 str.). Taciau baudžiamojo proceso istatymo principo išsamiai atskleisti nusikalstama veika nebuvo laikytasi.
V.Griežes teigimu, apylinkes teismas iš esmes neanalizavo nukentejusiojo argumentu ir nepateike ju vertinimo, o tik abstrakciai motyvavo, jog neturi pagrindo netiketi prokuroro argumentais, visos galimybes, padedancios išspresti byloje iškilusius prieštaravimus, buvo panaudotos, ikiteisminis tyrimas atliktas pilnai, o jokiu kitu svarbiu aplinkybiu, kuriu pagrindu butu galima atnaujinti ikiteismini tyrima, nebuvo nurodyta. Pareiškejas atkreipia demesi, jog J. V. M. skunde teismui buvo nurodes konkrecias aplinkybes, kurias reikia nustatyti, ir konkrecius ikiteisminio tyrimo veiksmus, kuriuos reikia atlikti (parodymu patikrinimas vietoje, ekspertize), t.y. kad liudytoju T. V. ir D. F. parodymu patikrinimo vietoje metu neišsiaiškinta, kurioje vietoje buvo automobilis pesciajam ižengiant i pesciuju pereja, neišsiaiškintas atstumas, kodel šiu liudytoju nurodyti atstumai apklausu ir parodymu patikrinimo vietoje metu skiriasi, ar vairuotojas V. S. galejo suspeti sureaguoti, pradeti stabdyti ir pakeisti automobilio judejimo krypti, jeigu pesciasis, anot vairuotojo, butu išbeges i kelio važiuojamaja dali likus 2-3-5 m iki automobilio. Taciau teismas nutartyje nepasisake del šiu nukentejusiojo nurodytu argumentu.
Šalies argumentai
Pareiškejas pažymi, kad apylinkes teismas nurode, jog „ivertinus visus irodymus byloje nenustatyta faktiniu duomenu, leidžianciu atmesti vienos puses parodymus bei remtis kitos puses parodymais. O esant tokioms aplinkybems visos byloje esancios abejones, prieštaravimai vertinami itariamojo naudai“. Taciau teises principas, kad abejones ar prieštaravimai vertinami itariamojo naudai, tinkamas sprendžiant kaltinamojo kaltes klausima, t.y. teisminio proceso metu. Tuo tarpu nukentejusiojo skunde teismui buvo keliamas ikiteisminio tyrimo išsamumo klausimas; spresdamas ši klausima, teismas nesprendžia itariamojo kaltes klausimo. Teismas nutartyje pripažino, kad byloje yra prieštaravimu ir nera nustatyti faktiniai duomenys, leidžiantys vienus parodymus atmesti, o kitais parodymais remtis. Iš šiu teismo nutartyje nurodytu motyvu galima daryti išvada, kad ikiteisminis tyrimas atliktas neišsamiai. Kadangi pagal LR BPK 1 str., 2 str. turi buti atlikti visi veiksmai ir išnaudotos visos galimybes, leidžiancios pašalinti prieštaravimus byloje ir atskleisti nusikalstamas veikas, teismo sprendimas atmesti nukentejusiojo skunda prieštarauja nutarties motyvams.
V.Griežes teigimu, nors teismas nutartyje pažymejo, jog netiketi išdestytais prokuroro argumentais nera pagrindo, taciau vyriausiojo prokuroro J.Reksnio nutarime kai kurie argumentai akivaizdžiai prieštarauja byloje nustatytiems duomenims. Prokuroras nurode, kad „nukentejusiojo išdestytos aplinkybes, jog automobilis BMW buvo apie 60 m atstumu, kai jis iženge i kelio važiuojamaja dali, ikiteisminio tyrimo metu buvo paneigtos su nukentejusiuoju buvusiu liudytoju T. V. ir D. F. parodymais, kurie patvirtino, kad J. V. M. ižengiant i važiuojamaja dali, atstumas iki mineto automobilio buvo apie 30 metru. Savo parodymus šie liudytojai patvirtino ir parodymu patikrinimo vietoje metu, o liudytojas D. F. patikslino, kad automobilis BMW buvo 21,40 m atstumo nuo pesciuju perejos ženklinimo“. Taciau nei T. V., nei D. F. parodymu patikrinimo vietoje metu nepatvirtino, kad J. V. M. ižengiant i važiuojamaja dali atstumas iki automobilio buvo apie 30 metru – tokie duomenys nera užfiksuoti parodymu patikrinimo vietoje protokoluose. Butent šiuos duomenis nukentejusysis ir praše nustatyti.
Pareiškejo manymu, del aukšciau išdestytu aplinkybiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nepagristai, todel jis turi buti atnaujintas.
Teismo posedyje prokuroras praše skunda atmesti.
J. V. M. atstovas advokatas V.Grieže praše skunda tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Apylinkes teismo nutartis, kuria atmestas J. V. M. skundas del prokuroro nutarimo, yra teiseta ir pagrista.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad pradejus ikiteismini tyrima Nr. 10-1-4727-04 pagal LR BK 281 str. 1 d., buvo atlikti visi butini veiksmai, siekiant išsamiai ir visapusiškai išsiaiškinti eismo ivykio aplinkybes: apklausti visi su ivykiu susije asmenys, atlikti ju parodymai patikrinimo vietoje, akistatos, ekspertizes. Šie duomenys išsamiai aptarti prokuroro 2009 m. balandžio 23 d. nutarime nutraukti ikiteismini tyrima del to, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str. 1 d., požymiu, ir aukštesniojo prokuroro 2009 m. birželio 9 d. nutarime atmesti skunda del ikiteisminio tyrimo nutraukimo.
Ikiteisminio tyrimo metu surinktos ivykio aplinkybes leidžia daryti išvada, kad automobilio vairuotojas neturejo technines galimybes stabdant automobili išvengti pesciojo partrenkimo, o pesciasis J. V. M. savo neapdairiais ir neatsargiais veiksmais sudare automobiliui neišvengiama kliuti, salygodamas eismo ivykio sukelima. Tai konstatuota ikiteisminio tyrimo metu gautose specialistu ir ekspertizes išvadose.
Specialisto išvadoje Nr. 11-472 (05) nurodyta, kad pagal pateiktus tyrimui ivykio vietos duomenis negalima apskaiciuoti automobilio „BMW 740“ greicio prieš pat eismo ivyki, taip pat negalima nustatyti pesciojo partrenkimo vietos. Automobilio vairuotojas V. S., tiek važiuodamas apie 60 km/h greiciu, tiek apie 100 km/h greiciu, neturejo technines galimybes stabdydamas automobili išvengti pesciojo partrenkimo. Eismo ivykio kilima techniniu požiuriu salygojo tai, kad pesciasis J. V. M. ejo (bego) per gatve prieš pat atvažiuojanti automobili „BMW 740“, sudarydamas jo vairuotojui kliuti.
Ekspertizes akte Nr. 11-3512 (05) nurodyta, kad pagal pateiktus tyrimui objektyvius ivykio vietos apžiuros duomenis negalima apskaiciuoti automobilio „BMW 740“ važiavimo greicio prieš pat eismo ivyki ir nustatyti pesciojo partrenkimo vietos. Klausimo, ar automobilio vairuotojas turejo galimybe išvengti pesciojo partrenkimo, išspresti negalima, nes nera galimybes apskaiciuoti automobilio „BMW 740“ važiavimo greicio prieš eismo ivyki, taciau galima teigti, kad nurodytomis aplinkybemis automobilis „BMW 740“, važiuodamas pastoviu 60 km/h greiciu, pradiniu kliuties susidarymo metu (pesciojo ižengimo i automobilio važiuojamosios kelio dalies puse metu) nuo susidurimo vietos buvo 33-43 m atstumu ir automobilio vairuotojas neturejo technines galimybes stabdydamas automobili išvengti pesciojo partrenkimo. Susidariusioje kelio situacijoje tai, kad pesciasis J. V. M. ejo (bego) per gatve prieš atvažiuojanti automobili „BMW 740“, sudarydamas jo vairuotojui kliuti, bet kuriuo atveju buvo priežastiniame ryšyje su eismo ivykio kilimu, taciau del objektyviu duomenu stokos negalima ivertinti automobilio „BMW 740“ vairuotojo veiksmu ir tu veiksmu itakos eismo ivykio kilimui bei nustatyti, kurio eismo ivykio dalyvio veiksmai buvo pagrindine salyga eismo ivykiui kilti.
Ekspertizes akte Nr. 11-2893 (08) konstatuota, kad techniniu požiuriu eismo ivykio kilima salygojo pesciojo J. V. M. veiksmai – pradejo eiti (begti) i kita važiuojamosios dalies puse prieš pat atvažiuojanti automobili „BMW 740“, neisitikines, kad eiti yra saugu ir sudarydamas jo vairuotojui kliuti.
Tokiu budu apylinkes teismas padare teisinga išvada, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas pilnai, jo metu surenkant visus butinus irodymus, kurie nepatvirtina, jog buvo padaryta veika, turinti LR BK 281 str. numatyto nusikaltimo požymiu. Nauju aplinkybiu, kuriomis remiantis butu galima atnaujinti ikiteismini tyrima, nenustatyta. Esant aukšciau išdestytoms aplinkybems darytina išvada, kad keisti ar naikinti apylinkes teismo nutarti nera jokio pagrindo, ji paliktina galioti.
Rezoliucinė dalis
nutare:
J. V. M. atstovo advokato Vytauto Griežes skunda del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. rugpjucio 12 d. nutarties.
Nutartis isigalioja nuo jos priemimo dienos ir yra neskundžiama.