Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja Violeta Miliuvienė Teisėjas Vaidas Gasiūnas Baudž. byla Nr. 1A–352-174/2010 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.7.1.;1.1.8.11.; 2.4.6.3.1.; 2.4.6.3.2. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nuosprendis

2010 m. liepos 22 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Plungės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Mindaugo Vilniaus apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2010-05-06 nuosprendžio, kuriuo:

K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 284 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 10 MGL dydžio (1 300 Lt) bauda;

A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 284 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 10 MGL dydžio (1 300 Lt) bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. J. nuteistas už tai, kad jis 2009 m. rugsėjo 6 d., apie 12 val., Plungėje, V. M. g. 4, UAB „Vičiūnų restoranų grupė“ kavinėje „Charlie Pizza“ tyčia užpuolė į kavinę užėjusį S. Š. ir siekdamas viešai jį pažeminti, kavinės „Charlie Pizza“ darbuotojų – H. T., I. M., E. D., J. R., A. P. bei lankytojų A. K., V. L. ir E. T. akivaizdoje, garsiai vadino S. Š. „mafija“, necenzūriškai keikėsi, apipylė S. Š. sidru, taikydamasis į S. Š. sviedė ir į sieną sudaužė stiklinį bokalą, ne mažiau kaip du kartus smogė S. Š. į viršutinę kūno dalį galvą ir kaklą bei nepaisydamas kavinės personalo pastangų nutraukti jo neteisėtus veiksmus, viešai grasino S. Š. susidoroti ir tokiais įžūliais ir vandališkais veiksmais – viešu žmogaus mušimu, indų daužymu, grasinimais – šokiravo H. T., I. M., E. D., J. R. A. P., A. K., V. L., E. T. ir padarė jiems moralinę žalą. Dėl chuliganiškų K. J. veiksmų buvo iškviestas R. J. IĮ „Argus“ ekipažas ir policija, vienai valandai buvo visiškai sutrikdyta kavinės „Charlie Pizza“ veikla, kadangi ši kavinė buvo užrakinta, neaptarnavo naujų lankytojų, o kavinės klientai, buvę viduje, buvo priversti laukti dėl K. J. chuliganiškų veiksmų policijos pradėtų neatidėliotinų tyrimo veiksmų pabaigos.

A. G. nuteistas už tai, kad jis 2009 m. rugsėjo 6 d., apie 12 val., Plungėje, V. M. g. 4, UAB „Vičiūnų restoranų grupė“ kavinėje „Charlie Pizza“ tyčia užpuolė į kavinę užėjusį S. Š. ir, siekdamas viešai jį pažeminti, kavinės „Charlie Pizza“ darbuotojų – H. T., I. M., E. D., J. R., A. P. – bei lankytojų A. K., V. L. ir E. T. akivaizdoje garsiai S. Š. necenzūriškai keikė, o prie jo priėjusiam E. T. smogė kumščiu į veidą, padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą atitinkantį sužalojimą – poodines kraujosruvas veide ir lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą bei, nepaisydamas kavinės personalo pastangų nutraukti jo neteisėtus veiksmus, tęsdamas nusikalstamą veiką, viešai grasino S. Š. susidoroti ir, siekdamas iš užrakintos kavinės pabėgti, išlaužė plastikines šios kavinės duris. Tokiais įžūliais ir vandališkais veiksmais – viešu žmogaus mušimu, kavinės statinių laužymu, grasinimais, A. G. šokiravo H. T., I. M., E. D., J. R. A. P., A. K., V. L., E. T. ir padarė jiems moralinę, o E. T. ir fizinę žalą. Dėl chuliganiškų A. G. veiksmų buvo iškviestas R. J. IĮ „Argus“ ekipažas ir policija, vienai valandai buvo visiškai sutrikdyta kavinės „Charlie Pizza“ veikla, kadangi ši kavinė buvo užrakinta, neįsileido naujų lankytojų, o kavinės klientai, buvę viduje, buvo priversti laukti dėl A. G. chuliganiškų veiksmų policijos pradėtų neatidėliotinų tyrimo veiksmų pabaigos.

Nuteistųjų tyčią bendriems smurto prieš S. Š. veiksmams patvirtina visų nukentėjusiųjų parodymai, jog į kavinę užėjusį S. Š. tuo pačiu metu bendrai puolė ir žemino abu nuteistieji, paskui S. Š. į kavinę įėjęs E. T. taip pat buvo sumuštas, nuteistiesiems pamanius, kad S. Š. ir E. T. atėjo kartu. Abiejų nuteistųjų įžūlūs, vandališki veiksmai, pavartojant fizinį smurtą prieš S. Š. bei E. T., sekė tiesiogiai vienas po kito, todėl akivaizdu, kad taip veikdami nuteistieji vienodai suvokė ir atliekamų veiksmų tikslą, ir veiksmais siekiamus sukelti, tegu ir nesiekiamus, bet dėl bendrų veiksmų neišvengiamai kilusius padarinius. Šių duomenų pakanka pripažinti nuteistuosius veikus bendrininkų grupe, nes kiekvienas iš jų, kaip vykdytojas, aktyviais veiksmais tiesiogiai realizavo objektyviąją nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, sudėties pusę, suvokdami, jog jie bendrai siekia to paties tikslo ir tų pačių padarinių.

Nuteistųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas nepagrįstai pripažino duomenis apie materialinės žalos atlyginimą UAB „Vičiūnų restoranų grupė“ kavinei „Charlie Pizza“. Byloje nenustatyta jokių duomenų, kad žalą minėtai kavinei atlygino būtent nuteistieji. Liudytojas M. Ž. tyrimo metu tvirtino po įvykio pats, niekieno neprašomas, sumokėjęs už kavinėje sudaužytus bokalus, nenorėdamas, kad pažįstami turėtų problemų. Asmenys, atlikę kavinės durų remontą, nenustatyti. Tokiomis aplinkybėmis nėra įmanoma pripažinti, kad žalą kavinei „Charlie Pizza“ atlygino būtent nuteistieji.

Neatitinka bylos aplinkybių ir kita teismo išvada, kuria grindžiamas bausmės rūšies nuteistiesiems parinkimo klausimas – kad jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką. Tyrimo metu abu kaltinamieji savo kaltę neigė, klaidino tyrimą nukentėjusiųjų parodymams prieštaraujančiais duomenimis apie asmenį, vardu Audrius, neva sukėlusį muštynes kavinėje „Charlie Pizza“. Todėl nuteistųjų A. G. ir K. J. kaltės pripažinimas teisme, vertinant baudžiamąjį procesą šioje byloje kaip visumą, negali būti laikomas jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Skundžiamame nuosprendyje taip pat visiškai neįvertinta ir neaptarta bausmių kaltinamiesiems individualizavimo prasme svarbi aplinkybė, kad tyčinis nusikaltimas, už kurį šioje byloje nuteisti K. J. ir A. G., sudaro recidyvą su tyčiniais nusikaltimais, už kuriuos nuteistieji anksčiau teisti ir teistumai neišnykę. Ypatingo dėmesio vertas ir tas faktas, kad nuteistasis K. J. naują nusikaltimą padarė neatlikęs bausmės, paskirtos už ankstesnį analogišką nusikaltimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 1999 m. gruodžio 23 d. Teisėjų Senato nutarime Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ akcentavo duomenų apie kaltinamojo asmenybę reikšmę teisingam bausmės rūšies ir dydžio parinkimui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 1 d. Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54-64 straipsniai) apžvalgoje Nr. 27-2 pažymėta, kad recidyvistams už tyčinį nusikaltimą teismai paprastai skiria laisvės atėmimo bausmes, griežtesnes negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos terminuotos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Skundžiamame teismo nuosprendyje neįvardytos jokios aplinkybės, leidžiančios bausmės rūšies ir dydžio nuteistiesiems parinkimo klausimu nukrypti nuo nusistovėjusios baudžiamojo įstatymo taikymo praktikos, tokios aplinkybės byloje nebuvo nustatytos.

Be to, teismas netinkamai įvertino bylos duomenis, įrodančius nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį. Veika padaryta gausiai žmonių lankomoje vietoje, vidury dienos, kavinės aptarnaujančio personalo ir žmonių akivaizdoje. Nuo nusikalstamos veikos nukentėjo daug žmonių – E. T. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kavinės lankytojus ir aptarnaujančio personalo darbuotojus muštynės ir indų daužymas papiktino, išgąsdino, šokiravo. UAB „Vičiūnų restoranų grupė“ kavinei „Charlie Pizza“ buvo padaryta materialinė žala dėl sudaužytų indų ir išlaužtų durų.

Teismas taip pat netinkamai įvertino duomenis apie nuteistųjų asmenybę – K. J. teisiamas trečią, A. G. – ketvirtą kartą. Abu nuteistieji naują nusikaltimą padarė turėdami neišnykusį teistumą už analogiško pobūdžio veikas, už tai jiems buvo paskirtos bausmės – baudos, todėl galima manyti, kad anksčiau jiems skirtos bausmės buvo neefektyvios jų nusikalstamų polinkių pakeitimui. Skiriant nuteistiesiems bausmę turi būti įvertinta ir tai, kad nusikaltimas padarytas atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis – apsvaigus nuo alkoholio ir veikiant bendrininkų grupe. Nuteistųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Minėtos aplinkybės leidžia teigti, jog teismas, vertindamas duomenis apie nusikalstamą veiką ir nuteistųjų asmenybes, padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos bausmių skyrimo praktikos ir neteisingai paskyrė nuteistiesiems A. G. ir K. J. bausmes.

Atsikirtimuose į prokuroro apeliacinį skundą nuteistasis K. J. prašo Plungės rajono apylinkės teismo 2010-05-06 nuosprendį palikti nepakeistą, o prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Prokuroras prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Nuteistasis K. J. ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistasis A. G. palieka spręsti teismui.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 328 straipsnio 1 punktas) ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Plungės rajono apylinkės teismas 2010-05-06 nuosprendžiu K. J. ir A. G. neteisingai paskyrė bausmę už padarytą nesunkų nusikaltimą, be pagrindo nepripažino K. J. ir A. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, jog jie nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupe, be to, nesubendrino K. J. paskirtos bausmės su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme.

Teisėjų kolegija sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentu, jog teismas be pagrindo nepripažino nuteistųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, jog jie nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupe.

Pirmosios instancijos teismas be pagrindo pašalino iš kaltinimo bendrininkavimo sąlygą, tokį savo sprendimą motyvuodamas tuo, jog tiek ikiteisminio, tiek teisminio tyrimo metu nuteistųjų susitarimas bendrai – žodžiu ar išreikštas konkliudentiniais veiksmais – atlikti nusikalstamą veiką nenustatytas. Tačiau su tokia apylinkės teismo išvada sutikti negalima.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai pašalindamas iš kaltinimo aplinkybę, jog K. J. ir A. G. nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Susitarimas yra būtinas bendrininkavimo požymis, tačiau pagal BK 25 straipsnio 2 dalį susitarimas nebūtinai turi būti išankstinis ir galimas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje: nuo rengimosi padaryti nusikaltimą iki užbaigimo. Todėl išankstinio susitarimo nebuvimas nepaneigia bendrininkavimo. Susitarimas bendrai atlikti nusikalstamą veiką galimas ne tik žodžiu ar raštu, bet ir konkliudentiniais veiksmais. Bendrininkų grupė reiškia ne mažiau kaip dviejų vykdytojų veiksmų bendrumą ir suvokimą, kad veikia bendrai, siekdami bendro tikslo. Iš bylos duomenų matyti, kad šie bendrininkavimo požymiai nuteistųjų veikoje buvo. Smurto prieš S. Š. ir E. T. pavartojimo intensyvumo ir pasekmių jie iš anksto neaptarė, todėl savo veiksmus derino smurtavimo eigoje, konkliudentiniais veiksmais. Jų suderintus veiksmus rodo pats smurtavimo pobūdis ir vienodų priemonių panaudojimas (į kavinę užėjusį S. Š. tuo pačiu metu užpuolė ir žemino abu nuteistieji, paskui S. Š. į kavinę įėjęs E. T. taip pat buvo sumuštas, nuteistiesiems pamanius, kad S. Š. ir E. T. atėjo kartu); mušdami nukentėjusiuosius toje pačioje vietoje, tuo pačiu metu, jie matė vienas kito atliekamus smurto veiksmus, sutiko su naudojamu smurtu, abu suprato, jog savo veiksmais padeda vienas kitam smurtauti prieš nukentėjusiuosius, numatė, kad gali sužaloti nukentėjusiuosius ir norėjo tokių pasekmių, tiksliai nedetalizuodami galimų pasekmių. Šie duomenys rodo, kad nuteistieji veikė bendrininkų grupe, nes kiekvienas iš jų, kaip vykdytojas, aktyviais veiksmais tiesiogiai realizavo objektyviąją nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, sudėties pusę, suvokdami, jog jie bendrai siekia to paties tikslo ir tų pačių padarinių. Esant šiems duomenims kolegija konstatuoja, jog nuteistieji K. J. ir A. G. nusikaltimą padarė veikdami bendrininkų grupe, tai pripažintina jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Tačiau negalima sutikti su prokuroro apeliacinio skundo argumentu, jog apylinkės teismas be pagrindo pripažino nuteistiesiems K. J. ir A. G. BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jie atlygino padarytą žalą.

BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę teismas pripažįsta tada, kai kaltininkas pats savo noru atlygina padarytą žalą iki nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Priklausomai nuo bylos aplinkybių teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tais atvejais, kai kaltininkas atlygina tik dalį nuostolių, žalą atlygina kiti asmenys.

Byloje yra duomenų, kad žalą atlygino kitas asmuo – M. Ž., kuris apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2009 m. rugsėjo mėn. pradžioje ties kavine „Charlie Pizza“ sutiko pažįstamą vaikiną, vėliau užėjęs į kavinę išgirdo, kad kavinėje sudaužyti bokalai. Norėdamas, kad jo pažįstami neturėtų problemų, sumokėjo kavinei už sudaužytus bokalus (t. 1, b. l. 116). Tai, kad žala atlyginta, teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtino ir nuteistasis K. J. (t. 2, b. l. 120). Kaip minėta, BK 59 straipsnio 2 dalis nedraudžia teismui žalos atlyginimą pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir tais atvejais, kai žalą atlygina kiti asmenys, todėl pirmosios instancijos teismas žalos atlyginimo faktą pagrįstai pripažino K. J. ir A. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Su šia apylinkės teismo išvada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.

Taip pat nepagrįstas prokuroro apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo nepripažino nuteistųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, jog jie nusikalstamą veiką padarė apsvaigę nuo alkoholio ir tai neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog byloje nėra tai patvirtinančių objektyvių duomenų, todėl ši aplinkybė pagrįstai pašalinta iš kaltinimo.

Nors prokuroro skunde teigiama, kad nuteistųjų neblaivumo faktą patvirtina liudytojų H. T., I. M., E. D. ir V. L. parodymai, tačiau su tokiais apeliacinio skundo teiginiais kolegija nesutinka. Vertinant liudytojų parodymus akivaizdu, jog pastarieji K. J. ir A. G. apsvaigimo laipsnį vertino ne pagal objektyvius fiziologinius požymius, kaip antai pusiausvyros ar kalbos sutrikimas, o pagal tai, jog minėti asmenys buvo agresyvūs, taigi pakankamai subjektyviai. Nuteistasis A. G. nurodė, kad įvykio dieną buvo blaivus, nuteistasis K. J. pripažino, jog įvykio dieną kavinėje užsisakė stiklinę sidro, kurį begeriant prasidėjo konfliktas, tačiau paneigė, jog buvo apsvaigęs ir tai turėjo įtakos jo veiksmams. Tai, jog nuteistieji buvo agresyviai nusiteikę, nesant objektyvių duomenų, patvirtinančių jų girtumo faktą, taip pat negalima laikyti neginčijamu įrodymu pripažinti jų apsvaigimo nuo alkoholio faktą ir kad tai turėjo įtakos jų nusikalstamiems veiksmams. Taigi vien pagal subjektyvius liudytojų vertinimus, nesant byloje objektyvių duomenų, galinčių patikimai patvirtinti, jog nuteistieji K. J. ir A. G. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo girti ir tai turėjo įtakos jų nusikalstamiems veiksmams, nėra jokio pagrindo pripažinti jų atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką jie įvykdė būdami apsvaigęs nuo alkoholio ir tai neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Todėl kolegija atmeta prokuroro apeliacinio skundo argumentus, jog nuteistųjų K. J. ir A. G. atsakomybę sunkina aplinkybė, jog jie nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarė apsvaigę nuo alkoholio.

Tačiau kolegija sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas K. J. ir A. G. bausmes, pažeidė bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.

Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas K. J. ir A. G. švelniausią BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, nurodė, jog atsižvelgia į K. J. ir A. G. padarytos nusikalstamos veikos tyčinį pobūdį, į pavojingumo visuomenei laipsnį, į nuteistųjų atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad atlyginta nusikaltimu padaryta materialinė žala (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), į sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad kaltinamieji prisipažino padarę nusikalstamą veiką. Taip pat įvertinta ir tai, kad nustatyti neigiami padariniai visuomenėje, dėl kaltininkų įžūlių veiksmų, grasinimų, patyčių akto buvo trumpai sutrikdyta kavinės veikla, taip pat atsižvelgta į nukentėjusiųjų pasyvią ir atlaidžią poziciją nagrinėjant bylą teisme.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, konstatuoja, kad apylinkės teismas nevisiškai atsižvelgė į BK 54 straipsnyje reglamentuojamus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, todėl nuteistiesiems savo rūšimi ir dydžiu paskyrė neteisingą bausmę.

Nuteistieji K. J. ir A. G. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 23 dalis). Ši veika padaryta tiesiogine tyčia. Abu nuteistieji anksčiau buvo teisti, K. J. – du kartus, A. G. – tris. Naują nusikalstamą veiką abu nuteistieji padarė neišnykus teistumui už analogišką veiką – tyčinį viešosios tvarkos pažeidimą, K. J. – neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės. Jie anksčiau niekur nedirbo, K. J. mokosi, A. G. nesimoko.

Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į nuteistųjų asmenybes, tai yra į tą aplinkybę, jog K. J. ir A. G. naują tyčinį nusikaltimą padarė turėdami neišnykusį teistumą, taigi būdami recidyvistais. Recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (BK 56 straipsnio 1 dalis), tačiau teismas šios normos nepaisė – skundžiamame nuosprendyje visiškai neatsižvelgė į tai, jog K. J. ir A. G. naują tyčinį nusikaltimą padarė turėdami neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už ankstesnius tyčinius analogiško pobūdžio nusikaltimus, taip pat į tai, jog K. J. naują nusikaltimą padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės už analogiško pobūdžio nusikaltimą, todėl nuteistiesiems nepagrįstai paskyrė BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą. Pažymėtina, jog ankstesniais nuosprendžiais už analogiško pobūdžio nusikaltimą A. G. paskirta viena švelniausių iš BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių – 10 MGL dydžio bauda, o K. J. – už BK 284 straipsnio 1 ir 2 dalyse padarytas nusikalstamas veikas, remiantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, – vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį neatlygintinai išdirbti 100 valandų per vienerius metus laiko sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose ir uždraudžiant 6 mėnesius lankytis kavinėje „Bildukas“, nuteistiesiems K. J. ir A. G. poveikio neturėjo, išvadų iš ankstesnių teistumų jie nepadarė – nesistengė keisti savo nusikalstamo gyvenimo būdo, gyventi dorai ir nebenusikalsti, taigi nepateisino jiems pareikšto pasitikėjimo – turėdami neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, o K. J. dar ir neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, padarė naują tyčinį analogiško pobūdžio nusikaltimą. Pažymėtina ir tai, jog byloje yra duomenų apie Telšių apskrities VPK Plungės rajono PK KPS atliekamą ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 78-1-00710-09 dėl plėšimo, joje 2009-12-19 pareikštas įtarimas K. J. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 3 dalyje. Ikiteisminis tyrimas šioje byloje nebaigtas (t. 1, b. l. 185). Tai rodo, kad K. J. ir A. G. linkę nusikalsti, ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės – baudos – nebuvo efektyvios jų nusikalstamiems polinkiams pakeisti, todėl jiems kaip recidyvistams turi būti paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, nes kitos rūšies bausmės nepakanka jų nusikalstamiems polinkiams pakeisti.

Nors prokuroras apeliuoja ir į tai, jog teismas parinkdamas bausmės rūšį be pagrindo atsižvelgė į tai, jog nuteistieji teisme prisipažino nusikaltę, tačiau ši aplinkybė nebuvo pripažinta atsakomybe lengvinančia, tai skundžiamame nuosprendyje nenurodyta, ir ji nebuvo dominuojanti ir esminė skiriant nuteistiesiems bausmę, nes teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į aplinkybių visumą. Tačiau kolegija sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę nuteistiesiems nepakankamai įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį bei pobūdį – veika buvo padaryta gausiai žmonių lankomoje vietoje, vidury dienos, kavinės aptarnaujančio personalo ir žmonių akivaizdoje, dėl to E. T. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kavinės lankytojus ir aptarnaujančio personalo darbuotojus muštynės ir indų daužymas papiktino, išgąsdino, šokiravo, UAB „Vičiūnų restoranų grupė“ kavinei „Charlie Pizza“ buvo padaryta materialinė žala dėl sudaužytų indų ir išlaužtų durų.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aplinkybių visumą, atsižvelgdamas į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, nuteistųjų asmenybes, nustatęs nuteistųjų J. J. ir A. G. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jie nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupe, nustato, kad apylinkės teismas K. J. ir A. G. nepagrįstai paskyrė švelniausią bausmės rūšį – baudą – už viešosios tvarkos pažeidimą, todėl nuteistiesiems paskirtos bausmės griežtintinos, K. J. ir A. G. kaip recidyvistams paskiriant BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią laisvės atėmimo bausmę, o atsižvelgiant į tai, kad K. J. mokosi, nusikalstama veika didelių žalingų pasekmių nesukėlė, nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog atlyginta nusikaltimu padaryta materialinė žala (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas) bei nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nuteistieji K. J. ir A. G. nusikaltimą padarė veikdami bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), teismas daro išvadą, kad jiems skirtina mažesnė nei įstatyme numatytas vidurkis laisvės atėmimo bausmė.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo K. J. paskirtos bausmės nebendrino su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme. To apeliaciniame skunde nenurodė ir prokuroras. Kaip minėta, K. J. naują nusikaltimą padarė neatlikęs ankstesniu Plungės rajono apylinkės teismo 2008-07-21 nuosprendžiu paskirtos bausmės, todėl šiuo ir ankstesniu nuosprendžiu K. J. paskirtos bausmės bendrintinos remiantis BK 64 straipsnio taisyklėmis.

Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu,

nusprend ž i a:

Plungės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Mindaugo Vilniaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Plungės rajono apylinkės teismo 2010-05-06 nuosprendį pakeisti:

Nustatyti K. J. ir A. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jie nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupe.

A. G. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį paskirti vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.

K. J. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį paskirti vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, K. J. paskirtą bausmę subendrinti su Plungės rajono 2008-07-21 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, iš dalies jas sudedant, ir nustatyti galutinę subendrintą vienerių metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kardomąsias priemones K. J. pakeisti į suėmimą, A. G. paskirti kardomąją priemonę – suėmimą.

Bausmės pradžią A. G. ir K. J. skaičiuoti nuo sulaikymo dienos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.