Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjai A. B., S. B., A. L., V. M., A. R., I. S. ir D. V. prašymu (t. I, b. l. 2–7, t. II, b. l. 4–8) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami priteisti iš Lietuvos valstybės nesumokėtą atlyginimo dalį, neišmokėtą pagal Teisingumo ministro 1998 m. gruodžio 24 d. įsakymą Nr. 221 bei sumažintą Teisingumo ministro 1999 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. 370 pagrindu: A. B. už laikotarpį nuo 2000 m. kovo 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 1 d. – 29 105,75 Lt, S. B. už laikotarpį nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2008 m. lapkričio 1 d. – 29 511,70 Lt, A. L. už laikotarpį nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2008 m. lapkričio 1 d. – 31 217,58 Lt, V. M. už laikotarpį nuo 2000 m. sausio 3 d. iki 2008 m. lapkričio 1 d. – 30 869,34 Lt, I. S. už laikotarpį nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2008 m. lapkričio 1 d. – 30 915,90 Lt, A. R. už laikotarpį nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 1 d. – 31 133,04 Lt, D. V. už laikotarpį nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2008 m. lapkričio 1 d. – 30 144,90 Lt; priteisti iš Lietuvos valstybės neišmokėto atlyginimo skirtumą, susidariusį dėl netaikyto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 1604 „Dėl bazinės mėnesinės algos ir bazinio valandinio atlyginimo padidinimo“ nustatyto bazinės mėnesinės algos (toliau – ir BMA) – 115 Lt dydžio: A. B. už laikotarpį nuo 2004 m. balandžio 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 1 d. – 33 385,14 Lt, S. B. už laikotarpį nuo 2004 m. balandžio 1 d. iki 2008 m. lapkričio 1 d. – 33 228,23 Lt, A. L. už laikotarpį nuo 2004 m. balandžio 1 d. iki 2008 m. lapkričio 1 d. – 35 123,81 Lt, V. M. už laikotarpį nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2008 m. lapkričio 1 d. – 47 660,17 Lt, I. S. už laikotarpį nuo 2004 m. balandžio 1 d. iki 2008 m. lapkričio 1 d. – 39 621 Lt, A. R. už laikotarpį nuo 2004 m. balandžio 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 1 d. – 34 370,07 Lt, D. V. už laikotarpį nuo 2004 m. balandžio 1 d. iki 2008 m. lapkričio 1 d. – 37 750,55 Lt; įpareigoti atsakovą Lietuvos valstybę tęsti padidėjusio atlyginimo mokėjimą atsižvelgiant į mokėjimo dienai galiojantį Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą BMA iki tol, kol teisėjų atlyginimo dydžiai bus sureguliuoti įstatymu.

Pareiškėjai nurodė, kad jie yra Kauno rajono apylinkės teismo teisėjai ir jiems turi būti reguliariai, įstatymu nustatytu periodiškumu ir pagal įstatymo nustatytą apskaičiavimo tvarką mokamas įstatyme numatytas atlyginimas. Atlyginimo mokėjimas yra atsakovo pareiga, kurią atsakovas vykdo netinkamai, neskirdamas pakankamai lėšų atlyginimų mokėjimui, nepagrįstai mažindamas jiems priklausančias išmokas ir neteisingai apskaičiuodamas mokamo atlyginimo dydį. Pagal Lietuvos Respublikos Seimo 1993 m. vasario 3 d. priimtą įstatymą „Dėl Lietuvos Respublikos teismų teisėjų, prokuratūros darbuotojų, valstybinių arbitrų bei valstybės kontrolės departamento darbuotojų tarnybinių atlyginimų“ teisėjų atlyginimai buvo nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, kol nebuvo priimti atitinkami įstatymai. Teisėjams iki Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo įsigaliojimo, vadovaujantis Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1992 m. liepos 20 d. nutarimo Nr. 1-2755 „Dėl Lietuvos Respublikos teisėjų tarnybinių atlyginimų ir priedų“ 1 punktu, numačiusiu teismų teisėjų mėnesinių tarnybinių atlyginimų patvirtinimą, šio nutarimo 2 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 124 „Dėl Lietuvos Respublikos teismų, valstybinio arbitražo, prokuratūros bei Valstybės kontrolės departamento darbuotojų darbo apmokėjimo“ 4.2 papunkčiu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 24 d. nutarimo Nr. 666 „Dėl Lietuvos Respublikos teismų teisėjų, prokuratūros sistemos ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento pareigūnų bei kitų darbuotojų apmokėjimo“ 2.1 papunkčiu, buvo mokamas teisėjo tarnybinio atlyginimo priedas už ištarnautus metus. Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1995 m. gruodžio 6 d. nutarime analizavo tokį teisinį reguliavimą ir konstatavo: „kol nėra priimtas teisėjų atlyginimo įstatymas, Seimo pavedimas Vyriausybei galioja, o kiekvienais metais Seimo priimame biudžeto įstatyme yra nustatomos realios to pavedimo įgyvendinimo ribos.“ 2000 m. rugpjūčio 29 d. priimtas Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas. Pagal šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalį teisėjų darbo užmokestis susideda iš: 1) pareiginės algos; 2) priedo už ištarnautus Lietuvos valstybei metus. Priedų teisėjams už ištarnautus metus Lietuvos valstybei metus dydžius ir apskaičiavimo tvarką reglamentuoja Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 5 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad [...] teisėjams mokamas priedas už ištarnautus Lietuvos valstybei metus nuo 1990 m. kovo 11 d. Tuo pačiu įstatymo priėmimas reiškė, jog Lietuvos Respublikos Seimui priėmus įstatymą, kurio paskirtis buvo sureguliuoti teisėjų atlyginimus, Lietuvos Respublikos Seimo pavedimas Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasibaigė. Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui 2001 m. liepos 12 d. nutarimu pripažinus Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo nuostatas, nustatančias teisėjų atlyginimo mažinimą, prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsniui, 109 straipsniui, 114 straipsnio 1 daliai ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui, šios minimo įstatymo nuostatos negali būti taikomos nuo Konstitucinio Teismo nutarimo oficialaus paskelbimo dienos. Tai, pareiškėjų nuomone, reikštų, jog nuo Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimo oficialaus paskelbimo iki šio laikotarpio atlyginimo dydžio klausimas nėra pilnai sureguliuotas teisės normomis, t. y. nėra ginčo santykį reglamentuojančių ir galimų jam taikyti įstatymo leidėjo ar jo pavedimu vykdomosios valdžios institucijų išleistų teisės aktų. Atkreipė dėmesį, jog Konstitucinis Teismas jau 1995 m. gruodžio 6 d. nutarime nurodė, kad kėsinimasis į teisėjų ir teismų nepriklausomumą yra ne tik teisėjų atlyginimo mažinimas, bet ir teismų finansavimo ribojimas. Atsižvelgiant tai, kad vienas iš esminių konstitucinio teisinės valstybės, taigi ir teisinio saugumo, principo elementų yra tai, jog naujai priimti įstatymai netaikomi tiems teisiniams santykiams, kurie susiformavo iki jų įsigaliojimo, ta aplinkybė, kad teisės aktas, šiuo atveju 1997 m. birželio 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 666, reguliavęs teisėjų atlyginimus bei priedus, Konstitucinio Teismo požiūriu negalioja priėmus Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymą, pareiškėjų nuomone, nereiškia, kad išnyksta (pasibaigia) iki minėto įstatymo įsigaliojimo teisėjais paskirtų asmenų teisė į tarnybinį atlyginimą taigi ir priedą, įgytą pagal anksčiau galiojusį teisės aktą – Vyriausybės nutarimą. Pažymėjo, jog nesant atitinkamo teisinio reguliavimo, siekiant, kad teisėjams būtų mokami aiškiais skaičiavimo principais pagrįsti atlyginimai, Teismų Taryba 2003 m. kovo 7 d. nutarimu Nr. 84 nustatė tvarką, kuria turi būti skaičiuojami ir mokami atlyginimai bei jų priedai teisėjams. Pagal šią tvarką asmeniui, paskirtam į teisėjo pareigas iki Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo įsigaliojimo arba šiame įstatyme nustatytu pereinamuoju laikotarpiu, turi būti mokamas teisėjo tarnybinio atlyginimo (pareiginės algos) priedas už ištarnautą laiką, kurio (kintantys) dydžiai nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 24 d. nutarimo Nr. 666 „Dėl Lietuvos Respublikos teismų teisėjų, prokuratūros sistemos ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento pareigūnų bei kitų darbuotojų darbo apmokėjimo“ 2 priede. Teisėjo, paskirto iki 2000 m. rugpjūčio 29 d. Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priėmimo arba šio įstatymo nustatytu pereinamuoju laikotarpiu atlyginimas turi būti skaičiuojamas pagal dydžius, nustatytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 24 d. nutarimo Nr. 666 „Dėl Lietuvos Respublikos teismų teisėjų, prokuratūros sistemos ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento pareigūnų bei kitų darbuotojų darbo apmokėjimo“ I priede. Pažymėjo, jog nuo 2001 m. liepos 12 d. Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo būtent taip faktiškai ir yra skaičiuojamas teisėjų atlyginimas bei jo priedai. Per visą laikotarpį, kurį Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo nuostatos, nustatančios teisėjų atlyginimų ir jų priedų mažinimą nebetaikomos dėl jų prieštaravimo Konstitucijai, valstybė teisėjams mokėjo atlyginimus ir jų priedus pagal iki šio įstatymo ir iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 1494 priėmimo galiojusią tvarką. Nurodė, jog toleruodama tokią situaciją, kurią Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu pavadino neišsamia, nepakankamai apibrėžta, stokojančia teisinio aiškumo ir iš kurios įstatymų leidėjui kyla pareiga teisėjų atlyginimų santykių įstatyminį reguliavimą pakoreguoti taip, kad jis atitiktų Konstituciją ir būtų visiškai aiškus, darnus, valstybė įtvirtina faktinę padėtį, kurioje atlyginimai ir jų priedai teisėjams skaičiuojami pagal nebegaliojančiais teisės aktais nustatytą tvarką, kitos (teisėtos) tvarkos nesant. Pripažindama ir įtvirtindama tokią padėtį, valstybė tuo pačiu įteisino Kauno rajono apylinkės teismo veiksmus, šiam skaičiuojant ir išmokant teisėjams atlyginimą ir jo priedus. Todėl, pareiškėjų nuomone, nurodytosios aplinkybės yra pagrindas teigti, kad valstybė Teismų Tarybos 2003 m. kovo 7 d. nutarimu patvirtintą bei faktiškai, nesant atitinkamo aiškaus teisinio reguliavimo, nusistovėjusią teisėjų atlyginimo mokėjimo tvarką pripažino ir taip prisiėmė atitinkamus įsipareigojimus – mokėti teisėjams atlyginimus ir jų priedus pagal šią savo pripažintą tvarką. Tai patvirtinama ir valstybės, jos atskirų institucijų veiksmais – Lietuvos Respublikos finansų ministerija kasmet po 2001 m. liepos 14 d. Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo planuoja atitinkamas išlaidas teisėjų atlyginimams, Lietuvos Respublikos Seimas, kasmet tvirtindamas biudžetą numato ir sankcionuoja tokias išlaidas, Valstybės kontrolės pareigūnai, atlikdami teismų finansinės veiklos patikrinimus dėl valstybės biudžeto lėšų panaudojimo teisėtumo ir pagrįstumo, neprieštarauja dėl tokio teismams skiriamų lėšų panaudojimo. Pabrėžė, jog tai, kad šiuo metu atsakovas moka jiems priedus, numatytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 666, bei moka juos, laikydamasis Teismų Tarybos 2003 m. kovo 7 d. patvirtintos tvarkos, patvirtina pareiškimo reikalavimų pagrįstumą atsakovo faktiniu situacijos pripažinimu ir įtvirtinimu.