- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-01-30
- Bylos Nr.
- 1A-48-337-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-54-1-00161-2011-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eligijus Gladutis, Evaldas Vanagas, Bronė Vidzėnienė
- Nukentėjusysis
- J. S.
- Nuteistasis
- M. K.
- Advokatai
- Antanas Cemnolonskas
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Bronės Vidzėnienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal M. K. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 6 d. ir nubaustas ketverių metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones trejus metus.
Civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir nukentėjusiajai J. S. iš M. K. priteista 4673 Lt turtinei žalai atlyginti ir 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. K. nuteistas už tai, kad jis 2011 m. gegužės 8 d., apie 21 val. 05 min., (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, kelio Papilys - Kvetkai - Vanagynė 7 kilometre, vairuodamas savo lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus, nes vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeidė Kelių eismo taisyklių 133 p. reikalavimus, nes važiuodamas nemažesniu kaip 100 km/h greičiu, nepasirinko saugaus ir viršijo leistiną važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, dėl ko kelio vingyje nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė, taip pat pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p. reikalavimus, nes savo veiksmais sukėlė grėsmę eismo saugumui, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužaloti tuo pačiu automobiliu važiavę keleiviai: nukentėjusysis D. S., kuris dėl eismo įvykio metu patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo- galvos sumušimo, išsiliejus kraujui galvos smegenų medžiagoje, po smegenėlių minkštaisiais dangalais ir į dešinį šoninį galvos smegenų skilvelį, 2011-05-15 ligoninėje mirė; nukentėjusysis T. D., kuriam eismo įvykio metu padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas - padarant jam muštines žaizdas kaktoje, atviro kairio alkūnkaulio lūžį; nukentėjusioji I. J., kuriai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas - trauminis galvos smegenų sukrėtimas, muštinė žaizda kaktoje, kairio raktikaulio lūžis.
M. K. skundžia Biržų rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nuosprendį, prašo nuosprendį pakeisti ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.
Šalies argumentai
M. K. skunde nurodo, kad teismo nuosprendis keistinas dėl jam paskirtos aiškiai per griežtos bausmės, nesutinka su teismo išvada, kad nėra galimybės atidėti paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Teismas nuosprendyje nurodė, kad atvejai, kai asmuo apsvaigęs nuo alkoholio, šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo taisykles, sukelia eismo įvykį, dėl kurių žūsta žmonių, paprastai vertinami kaip paneigiantys galimybę tokiam asmeniui taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nes tai neatitinka teisingumo siekio ir nepadeda pasiekti kitų BK 41 str. įtvirtintų bausmės tikslų. Teigia, kad tokia teismo nuostata nėra teisinga, nes tai turi priklausyti tiek nuo kaltininko asmenybės, tiek nuo nukentėjusiųjų elgesio iki įvykio ir jo metu, bei jų pozicijos nagrinėjant bylą teisme. Nukentėjusieji, taip pat ir žuvusysis D. S., žinojo, jog jis buvo išgėręs, bet vis tiek sėdo važiuoti kartu. Be to, D. S. neprisisegė saugos diržo, todėl verčiantis automobiliui iš jo iškrito ir buvo sunkai sužalotas. Paties nukentėjusiojo elgesys įtakojo autoįvykio metu sukeltų pasekmių sunkumą. Taip pat nurodo, kad teismas turėjo labiau atsižvelgti į nukentėjusiosios J. S. teisme išsakytą poziciją dėl jam skirtinos bausmės. Ji nurodė, kad jis su jos sūnumi buvo labai geri draugai, jam žuvus, jis jautėsi kaltas ir labai pergyveno, prašė neskirti jam laisvės atėmimo bausmės, kad jis, dirbdamas, galės atlyginti jai padarytą žalą. Teigia, kad teismas nuosprendyje tik formaliai nurodo, jog atsižvelgia į tai, kad jis dirba ir yra gerai charakterizuojamas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad jam paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę jis neteks darbo, todėl ilgą laiką neturės jokios galimybės atlyginti tiek nukentėjusiajai J. S., tiek draudimo bendrovei padarytą žalą, o atlikus laisvės atėmimo bausmę jam gali nepavykti susirasti darbą. Taip pat skunde nurodo, kad nukentėjusieji T. D. ir I. J. jam jokių pretenzijų neturi, prašė teismo neskirti jam laisvės atėmimo bausmės. I. J. ir prašė ją pavežti, todėl jis ryžosi vairuoti automobilį būdamas neblaivus. Nurodo, kad visiškai pripažino savo kaltę ir dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė visų nukentėjusiųjų. Esant nurodytoms aplinkybėms mano, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 str., būtų visiškai pasiekti ir paskyrus mažesnę laisvės atėmimo bausmę bei atidėjus jos vykdymą.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas.
BK 75 str. 1 d. numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Pirmosios instancijos teismas sprendė BK 75 str. nuostatų taikymo galimybę, tačiau įvertinęs visumą aplinkybių padarė išvadą, kad M. K. atidėjus bausmės vykdymą bausmės tikslai nebus pasiekti. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad tokie atvejai, kai asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles, sukelia eismo įvykį, dėl kurio žūsta žmonių ar būna sunkiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata, paprastai vertinami kaip paneigiantys galimybę tokiam asmeniui taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nes nesudaro pagrindo išvadai, kad bausmės paskirtis šiais atvejais bus pasiekta be realaus bausmės atlikimo. Tačiau teismas, priimdamas sprendimą dėl BK 75 straipsnio taikymo, įvertina visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padarytu kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimu, ir su nuteistojo asmenybe, taip pat teismas vertina, ar atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Kolegija, įvertinusi visumą nusikalstamą veiką ir nuteistojo asmenybę apibūdinančių aplinkybių, su teismo išvada, kad M. K. bausmės vykdymo atidėjimas negali būti taikomas, nesutinka. Iš bylos duomenų matyti, kad įvykio dieną M. K., T. D., I. J. ir D. S. šventė gimtadienį. Vėliau M. K. su D. S. vyko į kitą vietą, o paskambinus I. J. jie abu nuvyko jos parvežti, grįžtant nesuvaldė automobilio ir įvyko eismo įvykis. Nukentėjusieji T. D. ir I. J. paaiškino, kad prieš įvykį vartojo alkoholį. Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad I. J. bei T. D., kurie taip pat važiavo automobilyje, parodė, kad M. K. jokių pretenzijų neturi. Nukentėjusioji J. S. paaiškino, kad jos sūnus ir M. K. buvo labai geri draugai, M. K. niekada anksčiau nevairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nukentėjusi pareiškė, kad nepageidauja, kad M. K. būti skirta reali laisvės atėmimo bausmė, apie jį nukentėjusioji atsiliepė teigiamai. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, atsižvelgė ir į tas aplinkybes, jog pats žuvusysis prieš įvykį kartu su kaltinamuoju vartojo alkoholinius gėrimus, jo kraujyje nustatytos 2,28 promilės etilo alkoholio (b.l. 29-30), į automobilį, kurį vairavo M. K., sėdo žinodamas, jog jį vairuos neblaivus asmuo, įvykio dieną jie kartu važiavo ir anksčiau M. K. esant neblaiviam, o nukentėjusieji paaiškino, kad nors automobilyje buvo saugos diržai, tačiau niekas, išskyrus T. D., diržų neprisisegė. Kolegija konstatuoja, kad šios paminėtos nustatytos aplinkybės vertintinos ir sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, tačiau teismas į jas pakankamai neatsižvelgė.
Nukentėjusioji J. S. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti ir M. K. 4673 Lt turtinei ir 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. M. K. apeliacinės instancijos teismui pateikė 2673 Lt sumokėjimą J. S. patvirtinantį dokumentą. Kadangi, M. K. atlygino didesnę dalį padarytos turtinės žalos nukentėjusiajai, ši aplinkybė pripažintina jo atsakomybe lengvinančia. Atsižvelgiant į visumą bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, į tai, kad nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, M. K. paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažintina ir nuosprendis keistinas (BPK 328 str. 1 p.).
Iš byloje esančios pažymos apie galiojančias nuobaudas, matyti, kad M. K. buvo paskirtos nuobaudos, kurios nėra susijusios su šiurkščiais KET pažeidimais bei nesudaro pagrindo pripažinti, kad jis KET pažeidimus daro sistemingai ar piktybiškai ( b. l. 100-101). M. K. neteistas. Iš bylos duomenų matyti, kad M. K. yra dirbantis, darbovietės charakterizuojamas teigiamai ( b.l. 98, 106). Tai, kad jis jau iš dalies atlygino nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą, neabejotinai rodo jo kritinį požiūrį į nusikalstamą veiką, M. K. viso proceso metu kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi.
Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms kolegija mano, jog M. K. galima taisyti ir bausmės tikslai gali būti pasiekti atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir paskyrus teismo įpareigojimus. Nuosprendis keistinas BPK 328 str. 1 p. pagrindu.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Biržų rajono apylinkės teismo 2011-11-08 nuosprendį pakeisti.
Pripažinti nuteistojo M. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis nukentėjusiajai savo noru atlygino padarytą turtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
M. K. pagal BK 281 str. 6 d. paskirtą ketverių metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki ketverių metų laisvės atėmimo.
Taikyti BK 75 str. ir M. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, įpareigojant jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, iki 2012 m. gruodžio 31 d. atlyginti likusią nusikaltimu padarytą turtinę žalą ir be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.