Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjusi S. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. Z. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, jog 2012 m. gruodžio 19 d., 14.30 val., būdama savo namuose (duomenys neskelbtini), paskambino trumpuoju pagalbos telefonu 112, pranešdama, kad neva kaimynai D. V. bei R. Ž., gyvenantys (duomenys neskelbtini) bute neprižiūri šuns, jį muša, nors atvykus policijai, o vėliau ir atlikus S. Z. pareiškimo tyrimą, nebuvo nustatyta, kad šuo yra neprižiūrimas. Savo veiksmais S. Z. įvykdė pažeidimą, numatytą LR ATPK 188 ²⁰ straipsnyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiama S. Z. administracinio teisės pažeidimo nepripažino ir paaiškino, kad šuns inkštimas iš kaimynų buto sklido ne pirmą kartą, taip šuo inkščia, kai yra mušamas, manydama, jog šuo yra skriaudžiamas, kreipėsi į policiją.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę ar viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 str. 1d. ).

Teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi nustatyti, ar patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens veikoje yra jam inkriminuoto teisės pažeidimo sudėtis. Nesant visų administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių, nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ATPK 250 str. 1 p.).

Lietuvos Respublikos ATPK 188²⁰ str. numatyta atsakomybė už skambinimą pagalbos telefono numeriais žinant, kad nėra pagalbos poreikio.

Nors byloje duomenų apie tai, kad šuo buvo akivaizdžiai sužalotas, nėra – tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad nuvykus pagal gautą pranešimą nustatyta, jog šuo linksmas, jokių sužalojimų nesimato, dubenėlyje yra maisto, šioje byloje yra aktualus subjektyvus administracinio teisės pažeidimo padarymo aspektas, t.y., S. Z. individualus suvokimas apie teisių pažeidimą, susijęs priežastiniu ryšiu su policijos iškvietimu į įvykio vietą.

S. Z. veikoje nėra ATPK 188²⁰ ir straipsniuose numatyto administracinio teisės pažeidimo subjektyviosios pusės požymio – tyčios, pasireiškiančios specialiosios tarnybos (policijos) iškvietimu, suvokiant, kad tokios tarnybos pagalba nėra reikalinga. Iš S. Z. paaiškinimų įvykio tyrimo metu bei teismo posėdyje matyti, jog S. Z. pranešė policijai apie faktą –inkščiantį, jos manymu, galbūt mušamą šunį, ji siekė tokiu būdu apginti gyvūną, t. y., sąžiningai manė, kad specialiųjų tarnybų pagalba yra reikalinga, o ne piktnaudžiavo teisės aktais suteikta teise kreiptis pagalbos į specialiąsias tarnybas. Jeigu asmuo klaidingai suvokia ar vertina realiai egzistuojančias aplinkybes ir praneša apie jas specialiosioms tarnyboms, jo veiksmai nėra tyčiniai, taigi, atsakomybė nei pagal LR ATPK 188²⁰ straipsnį negalima. Duomenų, kurie paneigtų S. Z. paaiškinimą ir įrodytų jos tyčią, nėra.

Pažymėtina, kad policija, kuri Lietuvos Respublikos bendrojo pagalbos centro įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje įvardinta kaip pagalbos tarnyba, reaguodama į telefonu tiesiogiai gaunamus pranešimus, be kita ko, turėjo atsižvelgti ir į šio įstatymo 2 straipsnio 1, 3, 4 ir 8 dalyse, 10 straipsnio 1-3 punktuose, 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose bei 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą teisinį reglamentavimą ir nuspręsti, ar S. Z. pranešimas laikytinas pagalbos prašymu, ar reaguojant į šį pranešimą reikalingi kokie nors neatidėliotini veiksmai, ar pakanka pranešėjui vien telefonu suteikti patarimą, paaiškinimą ar nurodymą. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-553 patvirtintos Policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcijos (toliau – ir Darbo organizavimo instrukcija) 25.5 punkte nustatyta, kad operatyvaus valdymo padalinio pamainos pareigūnai turi atidžiai išklausyti asmenis, kurie kreipiasi į operatyvaus valdymo padalinį, ir kiek įmanoma išsamiau ir tiksliau išsiaiškinti įvykio aplinkybes, taigi, policijos pajėgų išsiuntimas į įvykio vietą nėra vienintelis galimas reagavimo į pranešimą variantas. Darbo organizavimo instrukcijos 25.6.1 punkte nustatyta, kad operatyvaus valdymo padalinio pamainos pareigūnai prireikus turi teisę nurodyti operatyvinei grupei išvykti į įvykio vietą, todėl pranešimas turi būti analizuojamas ir nustatomas pagalbos poreikis. Darbo organizavimo instrukcijos 25.6.3 p. nustato, kad operatyvaus valdymo padalinio pamainos pareigūnai prireikus informuoja kitas suinteresuotas institucijas.

Kadangi byloje nėra surinkta duomenų, jog administracinėn atsakomybėn traukiamos S. Z. siekis buvo tyčia iškviesti policiją, žinant, kad policijos pagalba yra nereikalinga, o tik siekiama informuoti policijos pareigūnus apie jos suvokiamą teisės pažeidimą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties ir administracinė nuobauda šiam asmeniui negali būti skiriama, todėl yra pagrindas bylą nutraukti (LR ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 287 str. 1 d. 2 p., 250 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

S. Z. iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188²⁰ str., nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.