Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Romualdos Janovičienės ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Raguvilė“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1130-253/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Raguvilė” ieškinį atsakovei Plungės rajono savivaldybės administracijai dėl pirkimo sąlygų pakeitimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo spendimo esmė

Atsakovė organizavo viešąjį pirkimą, siekdama įsigyti darbus ir paslaugas – Plungės miesto tvarkymo, gatvių apšvietimo tinklų, šviesoforų ir kitų elektros įrenginių priežiūros, einamojo gatvių ir šaligatvių remonto ir kt. Perkami darbai, ypač tie, kurie susiję su elektra ar technikos naudojimu, yra sudėtingi. Tvarkant atliekas, gali atsirasti ir pavojingų atliekų, todėl ir buvo suformuluoti ieškovės ginčijami kvalifikaciniai reikalavimai konkurso dalyviams. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas sprendė, kad tarp pirkimo sąlygose nustatytų kvalifikacijos reikalavimų ir dalyvių gebėjimo įvykdyti sutartį yra priežastinis ryšys, kvalifikaciniai reikalavimai nėra pernelyg aukšti ar kitaip ribojantys konkurenciją. Be to, pati ieškovė turi licenciją tvarkyti pavojingas atliekas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Teismas nenagrinėjo ginčijamų kvalifikacinių reikalavimų santykio su pirkimo objektu ir neįvertino aplinkybės, kad pagal pirkimo dokumentų techninę specifikaciją pavojingų atliekų surinkimas visiškai nenumatytas. Neginčytina, kad tokių atliekų, nors ir mažai tikėtina, gali atsirasti, bet toks reikalavimas yra perteklinis, nes tiekėjai, remdamiesi trečiųjų šalių pajėgumais, galėtų surinkti pavojingas atliekas. Teismas nukrypo nuo teismų praktikos šiuo klausimu – remiantis proporcingumo principu, kvalifikaciniai reikalavimai neturi viršyti to, kas būtina tikslui pasiekti (Teisingumo Teismo 2009 m. gegužės 19 d. sprendimas C-538/07).Teismas nepasisakė dėl 19.9 punkte numatyto reikalavimo turėti bent po vieną pavojingų atliekų tvarkymo (surinkimo, saugojimo) specialistą ir vadovą. Teismas atsakovei priteisė per daug bylinėjimosi išlaidų, kurios turėtų būti mažintinos.

Pirkimų sąlygų nuostatos, perkamo objekto aprašymas ir techninė specifikacija lemia, kad ginčijami reikalavimai yra susiję su vykdomo viešojo pirkimo objektu ir negali būti atsieti. Priešingai nei teigia apeliantė, pavojingų atliekų neabejotinai bus. Tai įrodo techninės specifikacijos sąlygos, taip pat Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 53 dalyje pateiktas pavojingų atliekų apibrėžimas – degios, dirginančios, jautrinančios ar kitos medžiagos. Tokiomis atliekomis yra dažnai gatvėse pasitaikančios šiukšlės, baterijos, vaistai ir pan. Tokie reikalavimai yra įprasti komunalinių ūkio tvarkymo paslaugų pirkimuose. Nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad ji pavojingų atliekų tvarkymui galėtų pasitelkti trečiuosius asmenis. Tokie asmenys turi būti išviešinti pasiūlyme kaip subtiekėjais. Teismo išvadas patvirtina Viešųjų pirkimų tarnybos 2016 m. gegužės 17 d. išvada, kurioje nepasisakyta, kad ginčijami kvalifikaciniai reikalavimai yra pertekliniai.Apeliantė turi ginčijamuose sąlygų punktuose numatytą licenciją, paklausimų dėl šių reikalavimų neteikė, todėl nepagrįstai teigia, kad reikalavimais yra ribojama tiekėjų konkurencija.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Viešųjų pirkimų tvarką, šių pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę, viešųjų pirkimų kontrolės ir ginčų sprendimo tvarką reglamentuoja Viešųjų pirkimų įstatymas (toliau – VPĮ). Šio įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvioji pareiga užtikrinti, kad, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų, įgyvendinant pirkimų tikslą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas. VPĮ ir kituose teisės aktuose nustatyti reikalavimai tiek perkančiajai organizacijai, tiek ir tiekėjams tam, kad šiomis procedūromis būtų įgyvendinti viešųjų pirkimų tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009 ir kt.).

VPĮ 32 straipsnio 1 dalis nustato, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus ir pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011; 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2011).

Byloje ginčas kilo dėl atsakovės nustatytų minimalių kvalifikacinių reikalavimų – turėti teisę rinkti ir saugoti pavojingas atliekas (19.7 p.) bei turėti bent po vieną pavojingų atliekų tvarkymo (surinkimo, saugojimo) specialistą ir vadovą (19.9 p.). Apeliantė teigia, kad šie reikalavimai yra pertekliniai ir ribojantys konkurenciją. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, su šiais teiginiais sutinka.

Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, teismas iš esmės neanalizavo nei pirkimo objekto, nei ginčijamų kvalifikacinių reikalavimų santykio su pirkimo objektu. Pagal atviro konkurso sąlygų 1 punkto nuostatas atsakovė numato įsigyti Plungės miesto komunalinio ūkio tvarkymo paslaugas (valymo ir sanitarinės paslaugos miesto ir kaimo vietovėse bei kitos susijusios paslaugos, viešosios apšveitimo įrangos ir šviesoforų priežiūros paslaugos, žaliųjų zonų sodinimo ir priežiūros paslaugos). Sutarties objektas – komunalinio ūkio, t. y. gatvių, aikštelių, šaligatvių, takų valymas nuo sniego bei barstymas druska ir smėlio-chlorido mišiniu žiemą bei priežiūra ir remontas kitu metų laiku, želdinių, gatvių apšveitimo tinklų, šviesoforų ir kitų elektros įrenginių priežiūra ir kitas komunalinio ūkio tvarkymas (13 p.).

Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką, perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose įtvirtinti reikalavimai, įskaitant pirkimo objektui ir tiekėjų kvalifikacijai, turi tiesiogiai sietis su viešojo pirkimo sutartimi ir negali būti pertekliniai. Perkančioji organizacija negali suformuluoti tokių reikalavimų tiekėjams, kurie nėra būtini siekiamoms įsigyti paslaugoms teikti, nes tokiu atveju būtų ribojama tiekėjų konkurencija, pažeidžiamas viešųjų pirkimų skaidrumo ir kiti principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju atsakovė nepagrindė savo teiginių, kad jos nustatyti reikalavimai yra tiesiogiai susiję su pirkimo objektu (CPK 178 str.).

Atsakovė, nesutikdama su apeliante, kad pavojingų atliekų nenumatyta techninėje specifikacijoje, iš esmės formaliai teigia, kad jos patenka į šeštą techninės specifikacijos kategoriją – kiti komunaliniai darbai ir paslaugos, t. y. šiukšlių išvežimas, atliekų konteinerių aptarnavimas. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiukšlių išvežimas savaime negali būti prilyginamas pavojingoms atliekoms. Konkurso sąlygose apskritai nėra minimos pavojingos atliekos. Atsakovė taip pat be pagrindo remiasi Atliekų tvarkymo įstatyme pateiktomis pavojingų atliekų sąvokomis, nes savo parengtose konkurso sąlygose nepateikė jokių nuorodų į šį įstatymą, taip pat nenurodė, kad sąlygos parengtos vadovaujantis šiuo įstatymu. Akivaizdu, kad teikiant komunalines ūkio tvarkymo paslaugas, pavojingų atliekų gali atsirasti, kurioms būtini ginčijami reikalavimai – turėti pavojingų atliekų rinkimo ir saugojimo licenciją. To neneigia ir apeliantė. Atsakovė, esant poreikiui įsigyti tokias paslaugas, privalo jas įtraukti į konkurso sąlygas ar techninės specifikacijos reikalavimus, nes pagal VPĮ 24 straipsnio 8 dalies reikalavimus, pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia. Perkančiojo organizacija privalo prikimo procedūras vykdyti tiksliai pagal pačios nustatytas sąlygas. Tik tokiu būdu užtikrinamas VPĮ 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvioji pareiga užtikrinti, kad, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, o įsigyjamos prekės būtų kokybiškos.

Atmestini atsakovės teiginiai, kad jos poziciją dėl ginčijamų reikalavimų įrodo Viešųjų pirkimų tarnybos 2016 m. gegužės 17 d. išvada. Iš jos turinio matyti, kad dėl 19.7 ir 19.10 punktuose nustatyti tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų iš esmės nebuvo sprendžiama, šiuo klausimu apskritai nėra pasisakyta. Vien tai, kad Viešųjų pirkimų tarnybos išvadoje neužsimenama apie šiuos reikalavimus, nereiškia, kad ji nėra pertekliniai.

Atsakovės nurodomi argumentai, kad apeliantė turi pavojingų atliekų rinkimo ir tvarkymo licenciją, neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl kvalifikacinių reikalavimų teisėtumo.

Įvertinusi faktines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad ginčijami atsakovės 19.7 ir 19.10 punktuose nustatyti tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai yra pertekliniai, neproporcingi, ribojantys konkurenciją, todėl naikintini.

Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino šio ginčo faktines bylos aplinkybes, netinkamai taikė ir aiškino ginčui reikšmingas materialinės teisės normas, todėl teismo sprendimas šioje dalyje keičiamas (CPK 329 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą, remiantis CPK 93 straipsnio 1–5 dalimis, proporcingai perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme pagal patenkintų ir atmestų ieškovės reikalavimų dalį. Atsižvelgiant į tai, kad iš esmės ieškovės ieškinys yra patenkintas visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 217 Eur žyminio mokesčio už ieškinį ir 217 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Ieškovė prašė priteisti bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, tačiau nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų (CPK 98 str.). Šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 18 d. sprendimą pakeisti.

Atsakovės Plungės rajono savivaldybės administracijos vykdyto atviro konkurso „Plungės miesto komunalinio ūkio tvarkymo paslaugos“ (pirkimo Nr. 265624) sąlygų 19.7 punktą, pagal kurį tiekėjas turi turėti teisę rinkti ir saugoti pavojingas atliekas ir 19.10 punktą, pagal kurį tiekėjas turi turėti bent po vieną pavojingų atliekų tvarkymo (surinkimo, saugojimo) specialistą ir vadovą, panaikinti.

Ieškovei – uždarajai akcinei bendrovei ,,Raguvilė“ (j. a. k. 161735535) iš atsakovės Plungės rajono savivaldybės administracijos (j. a. k. 188714469) priteistą 108,5 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą padidinti iki 234 Eur (dviejų šimtų trisdešimt keturių eurų).

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 18 d. sprendimo dalį, kuria atsakovei Plungės rajono savivaldybės administracijai iš ieškovės priteistas 500 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Kitą Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 18 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.