Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2012-07-27 · Civilinė byla Nr. 2-3245-901/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-07-27
Bylos Nr.
2-3245-901/2012
Teisminio proceso Nr.
2-07-3-01405-2012-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laura Karmazaitė
Ieškovas
S. I.
Atsakovas
R. R.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-3245-901/2012
(buvusi civilinė byla Nr. L2-2233-901/2012)
Teisminio proceso Nr. 2-07-3-01405-2012-7Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1; 116.1; 116.4 (S)
ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. liepos 27 d.Šiauliai
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Laura Karmazaitė,sekretoriaujant Virginijai Matiušovienei,dalyvaujant ieškovei S. I.,atsakovui R. R.,

išvadą teikiančios institucijos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. I. ieškinį atsakovui R. R. dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiui vaikui ir gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą teikianti institucija Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė S. I. ieškiniu prašo nustatyti jos ir atsakovo nepilnamečio vaiko J. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo R. R. išlaikymą nepilnamečiui sūnui J. R. po 400 litų, mokant periodinėmis mėnesinėmis įmokomis iki sūnaus pilnametystės, taip pat išlaikymo įsiskolinimą, t.y. 7200 Lt už laikotarpį nuo 2009-02-01 (už 36 mėn.) ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad jai gyvenant su atsakovu partnerystės santykiuose, (duomenys neskelbtini) gimė sūnus J. R.. Partnerystė teisiškai neregistruota. Tėvystę atsakovas pripažino. Nuo 2009 m. sausio mėn. atsakovas nebeteikia reikiamo išlaikymo vaikui, vengia prižiūrėti ir materialiai išlaikyti savo nepilnametį sūnų gera valia nors ir yra dirbantis ir gali teikti materialinį išlaikymą savo vaikui. Vaiko išlaikymui per mėnesį reikia 900 Lt.

A. R. R. atsiliepimo į ieškovės ieškinį laiku nepateikė. Teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškovės ieškinio reikalavimais sutinka iš dalies – sutinka, kad vaiko gyvenama vieta būtų nustatyta su motina. Šiuo metu jo atlyginimas yra 600-700 Lt per mėnesį ir nepilnamečio vaiko išlaikymui galėtų mokėti 300 Lt. Atsakovas dėl išlaikymo įsiskolinimo nesutinka, nes jo teigimu visą laiką teikė išlaikymą, duodavo ieškovei grynaisiais pinigais (apie 150 Lt kas mėnesį). Konkretaus reikalavimo dėl bendravimo tvarkos nustatymo iki bylos nagrinėjimo iš esmės teismui nepareiškė, neprieštaravo, kad būtų užbaigtas pasirengimas bylos nagrinėjimui ir būtų pereita į teismo posėdį ir kad ieškovės ieškininiai reikalavimai būtų nagrinėjami iš esmės.

Išvadą teikiančios institucija neprieštaravo, kad J. R. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jo motina S. I., teismo posėdžio metu šios institucijos atstovas nurodė, kad 800 Lt kas mėnesį periodinės išmokos vaikui yra orientacinis kriterijus nustatant priteisino išlaikymo vaikui dydį, kuris reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti, todėl taip pat sutiko su ieškovės ieškininiais reikalavimais dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas dalinai.

Iš gimimo liudijimo matyti (2 b.l.), kad J. R., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvai yra R. R. ir S. I.. Vaiko tėvai nėra sudarę santuokos, partnerystė nėra įregistruota. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.137 straipsnio 3 dalis numato, kad vaiko iš tėvų kilmė patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Ieškovė prašo teismo nustatyti nepilnamečio sūnaus J. R. gyvenamąją vietą su ja, nes tai labiausiai atitiks nepilnamečio vaiko interesus, sūnų faktiškai prižiūri ir rūpinasi juo mama - ieškovė. Kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina neprieštaravo tiek atsakovas tiek Vaikų teisių apsaugos skyrių atstovas, kuris posėdžio metu nurodė, kad jis neturi duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdytų motinas pareigas, kad ši šeima būtų įtraukta į soc. rizikos šeimas. Pagal LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą teisėti vaiko atstovai yra tėvai, kurie pagal įstatymus ir kitus teisės aktus privalo rūpintis vaiku, jį auklėti, globoti, jam atstovauti, ginti jo teises ir teisėtus interesus. Nenustatyta, kad atsakovei būtų apribota motinos valdžia, kad ji netinkamai prižiūrėtų sūnų, todėl atsižvelgiant į tai, teismas J. R. gyvenamąją vietą nutaria nustatyti su jos motina S. I. (CK 3.169 str.).

Atsakovas iki bylos išnagrinėjimo nėra pareiškęs konkretaus prašymo dėl bendravimo su vaiku nustatymo tvarkos ir nėra pateikęs priešieškinio su konkrečiu reikalavimu dėl konkrečios bendravimo su vaiku tvarkos (atsakovui teismo buvo pasiūlyta pasirūpinti atstovavimu), ieškovė nereiškia atitinkamo reikalavimo, todėl šios tvarkos nustatymas šioje byloje nėra nustatytinas. CK 3.170 str. numato lygias abiejų skyrium gyvenančių tėvų teises bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Bendravimo su vaiku teisė yra asmeninė tėvų teisė ir turi būti vykdoma tik vaiko interesais. Visus klausimus, susijusius su vaiku, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu.

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. numato, kad tėvų pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais ir iki pilnametystės juos išlaikyti. Kad abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius bei juos prižiūrėti numato ir CK 3.155 str., 3.156 str. bei 3.192 str. 1 d. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 str.).

Išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio klausimas yra tiesiogiai susijęs su tinkamų ir būtinų vaikams vystytis sąlygų užtikrinimu (CK 3.192 str. 2 d.), prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principo įgyvendinimu (CK 3.3 str.), visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teise turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausia atsakomybe už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 1 d., 2 d.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.).

Ieškovės teigimu jai kurį laiką gyvenant su atsakovu 2006 m. gimė jų sūnus J. R.. Nuo 2009 m. sausio mėn. atsakovas nebeteikia reikiamo išlaikymo vaikui, vengia prižiūrėti ir materialiai išlaikyti savo nepilnametį sūnų gera valia nors ir yra dirbantis ir gali teikti materialinį išlaikymą savo vaikui. Vaiko išlaikymui per mėnesį reikia 900 Lt (250 Lt maistui, 40 Lt higienos priemonėms, 50 Lt vaistams, 10 Lt skalbimo priemonės, 100 Lt rūbams, ugdymo priemonės, 100 Lt mokestis už komunalinius patarnavimus, 100 Lt paskolos už gyvenamąjį būstą mokestis bankui, 250 Lt mokestis už darželio lankymą, 20, 23-26 b.l.). Ieškovė viena rūpinasi sūnumi, atsakovas išlaikymą vaikui mokėjo nereguliariai, siųsdavo minimalias įvairaus dydžio perlaidas (nuo 50 Lt iki 200 Lt). Šios aplinkybės rodo, kad tokių sumų neužtenka net minimaliems vaiko poreikiams - maistui, aprangai, avalynei, higienos reikmėms, būstui, vaiko mokslui bei laisvalaikiui – patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-10 nutartis, c.b. Nr. 3K-3-495/2008). Ieškovė ieškinyje taip pat posėdžio metu nurodė vaiko išlaikymui reikalingų lėšų sąrašą, taip pat vaiko ir būsto išlaikymo išlaidas pagrindžiančius rašytinius įrodymus, iš kurių matyti, kad sūnaus išlaikymui per mėnesį reikalinga skirti apie 900 Lt.

Atsakovas sutinka kas mėnesį mokėti 300 Lt vaiko išlaikymui, su išlaikymo įsiskolinimu kategoriškai nesutinka, nurodė, kad kas mėnesį jis mokėdavo sūnaus išlaikymui apie 150 Lt, nusivesdavo vaiką pramogauti, kas susiję su papildomomis išlaidomis. Nurodė, kad jo finansinė padėtis nėra gera, jis gauna apie 800 Lt kas mėnesį, turi mokėti apie 300 Lt už turimus kreditorinius įsiskolinimus, apie 250 – 300 Lt už būstą, iš jo antstoliai išskaičiuoja apie 140 Lt kas mėnesį už turimus įsiskolinimus. Posėdžio metu patvirtino, kad neturi kitų išlaikytinių, sveikatos problemų.

CK 6.461 str. 2 d. nustatytas orientacinis priteistino išlaikymo dydį, t.y. jis turi būti ne mažesnis kaip minimali mėnesinė alga, kuri šiuo metu yra 800 Lt (LR Vyriausybės 2007-12-17 nutarimas Nr. 1368, V.Ž. 2007 m., Nr. 138-5267). Tačiau kiekvienoje byloje reikia atsižvelgti į byloje esančius įrodymus bei faktus apie vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį (CK 3.3 str. 1 d.).

Ieškovė S. I. dirba VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Tuberkoliozės ir plaučių ligų ligoninėje, jos gaunamas pajamas sudaro apie 1600 Lt per mėnesį (22 b.l.). Atsakovei priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame ji gyvena su sūnumi, šio buto įsigijimui yra paėmusi kreditą iš Swedbank, AB, butą yra įkeitusi bankui prievolės įvykdymo užtikrinimui (24-25 b.l.). Atsakovas dirba UAB „Autlit“, kas mėnesį 2009 m. – 2011 m atskaičius mokesčius gaudavo apie 350 Lt (12-15 b.l.), jo teigimu dar papildomai uždarbiaudavo, gaudavo apie 300 Lt. 2012 m. atsakovas iš minėtos darbovietės gauna 800 Lt atlyginimą, atskaičius mokesčius – 678,50 Lt (48 b.l.). Kartu su prieštaravimu dėl supaprastinta tvarka išduoto teismo įsakymo R. R. pateikė teismui 2012-02-08 pažymą iš antstolės V. Š., iš kurios matyti, kad antstolės kontoroje vykdomas išieškojimas iš šio skolininko AB banko „Snoras naudai pagal 2010-04-19 teismo įsakymą Nr. L2-4246-841/2009 dėl 1173,08 Lt išieškojimo, taip pat vykdomasis dokumentas Nr. 2-2592-841/2011 dėl 4296,71 Lt skolos išieškojimo Swedbank, AB naudai ir 1,50 Lt valstybės naudai (16 b.l.).

Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus, tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (požiūrių) sistemai, už paramą vaikui siekiant išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius.

Išlaikymo įsiskolinimas gali būti išieškotas ne daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.). Iš šalių paaiškinimų ir byloje esančios medžiagos matyti, kadangi atsakovas 3 metus iki ieškovės ieškinio padavimo gavo minimalias pajamas, todėl tikėtina, kad susidarė įsiskolinimas už vaiko išlaikymą, be to, atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kas prisidėdavo prie vaiko išlaikymo, kad faktiškai kas mėnesį vaikui mokėdamas sumas, kurias nurodo, tų aplinkybių negrindė jokiais liudytojų parodymais (CPK 178 str.). Teismas atsižvelgdamas į tai, į ieškovės prašomą priteisti sumą (išlaikymo įsiskolinimą skaičiuoja po 200 Lt kas mėnesį), taip pat atsižvelgdamas į atsakovo turtinę padėtį už tą laikotarpį, į tai, kad jis neturėjo kitų išlaikytinių, buvo darbingas, galėjo gauti didesnes pajamas, todėl atsižvelgdama į teismų praktiką tokiais atvejais nutaria tenkinti ieškovės reikalavimą iš dalies, priteisiant iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą vaikui už 3 metus nuo 2009-03-01 (ne nuo 2009-02-01, nes pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo teismui pateiktas 2012-03-02), skaičiuojant minimalų, t.y po 130 Lt kas mėnesį, kas mėnesinį išlaikymą, viso 4680 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 22 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-205/2004, 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-469/2006).

Teismas, įvertinęs šalių turtinę padėtį po pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo supaprastinta tvarka, taip pat po ieškinio pateikimo po skolininko prieštaravimų perėjus į ginčo teiseną, į tai, kad atsakovas gauna minimalias pajamas, iš jo išieškoma skolos bankams (nenustatyta, kad įsiskolinimai susidarė siekiant užtikrinti jo, atsakovės ir jų vaiko poreikių tenkinimą), kad neturi daugiau nepilnamečių vaikų, į tai, kad išlaikymas vaikui yra tęstinio pobūdžio, atsižvelgdamas į ieškovės ir atsakovo vaiko protingus poreikius maistui, aprangai, būstui, poilsiui, laisvalaikiui ir kitokiam ugdymui, pripažįsta būtinu 300 Lt per mėnesį J. R. išlaikymą. Su tokiu išlaikymo dydžiu sutinka ir atsakovas.

Tėvai privalo įvertinti savo turtinę padėtį, savo pasirengimą užauginti vaikus, elgtis apdairiai, rūpestingai ir imtis visų įmanomų priemonių gauti didesnes pajamas, kad galėtų skirti jiems išlaikymą bent minimaliems jų poreikiams tenkinti. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti asmenybes, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Teismas atsižvelgia į atsakovo galimybę gauti didesnes pajamas (jis yra darbingas, jauno amžiaus) bei į tai, kad vaiką augina mama, kuriai tenka pagrindiniai rūpesčiai dėl vaiko priežiūros, auklėjimo, kuri rūpinasi jo sveikata, mokslais.

Todėl, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies ir dėl periodinio išlaikymo vaikui priteisimo, iš atsakovo priteisiant dukrai 300 Lt periodinių išmokų kas mėnesį iki vaiko pilnametystės (LR Vaiko teisių pagrindų įstatymo 8 str.). Sutinkamai su formuojama teismų praktika išlaikymas priteistinas nuo pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo supaprastinta proceso tvarka dienos, t.y. nuo 2012-03-02. Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Ieškovei priteisto išlaikymo vaikui lėšas pavestina valdyti uzufrukto teise iki dukros pilnametystės (CK 3.190 str. 1 d., 3.191 str.). Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovė dėl išlaikymo priteisimo buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pagal įstatymą (CPK 83 str. 1 d. 2 p.), už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ieškovė sumokėjo 100 Lt žyminio mokesčio (CPK 80 str. 5 p., 82 str., 30 b.l.).

Ieškinys patenkintas iš dalies, patenkinant ieškovės reikalavimą 100 proc. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir dalinai dėl išlaikymo priteisimo – prašė 7200 Lt išlaikymo įsiskolinimo, priteista 4680 Lt išlaikymo įsiskolinimo, tokiu būdu dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo patenkinant 65 proc. šio ieškovės reikalavimo; prašė periodinių išmokų po 400 Lt (mokėtinas žyminis už šį reikalavimą yra 144 Lt (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p.), priteista po 300 Lt, tokiu būdu dėl išlaikymo patenkinant 75 proc. šio ieškovės reikalavimo. Viso ieškovės reikalavimų patenkinta 80 proc.

Iš atsakovo, kurio nenaudai iš dalies priteistas ieškinys, ieškovės naudai priteistina 80 proc. jos sumokėto žyminio mokesčio, t.y. 80 Lt, taip pat iš atsakovo valstybės naudai priteistina 288 Lt žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (80 proc. nuo 360 Lt mokėtinio žyminio mokesčio (216 Lt+144 Lt)).

Valstybės biudžetui 9,00 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų suma iš šalių nepriteistina, nes ji laikytina mažesne nei minimali (10 Lt) valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 str.-270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko J. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina S. I., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo R. R., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui J. R., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus 4680 Lt (keturis tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt litų), taip pat išlaikymą po 300 Lt (tris šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo pareiškimo gavimo teisme dienos 2012-03-02 iki kol sūnus sulauks pilnametystės, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti įstatyminei nepilnamečio sūnaus atstovei – motinai S. I., priteistą sumą periodinėmis išmokomis indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo R. R., a.k. (duomenys neskelbtini) 80 Lt (aštuoniasdešimt litų) žyminio mokesčio ieškovės S. I., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo R. R., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 288 Lt (du šimtus aštuoniasdešimt aštuonis litus) žyminio mokesčio (bylinėjimosi išlaidos valstybei turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), “Swedbank”, AB, b.k. 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.

Teisėja Laura Karmazaitė