Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant E. Jasmontaitei, dalyvaujant ieškovui K. R., trečiajam asmeniui V. K., institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovei D. R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. R. ieškinį atsakovui A. S., trečiajam asmeniui V. K., institucija, teikianti išvadą byloje - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, dėl tėvystės nuginčijimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius išvadoje neprieštarauja, kad būtų patenkintas ieškovo ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo (b. l. 31-32).

Trečiasis asmuo atsiliepimo nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį visiškai palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad jis su V. K. draugauja virš trejų metų, tačiau nuolat kartu negyveno. V. K. gimė (duomenys neskelbtini) metais. Vaiko gimimo liudijimo nematė ir nežinojo, kas ten parašyta. Sužinojo, kad V. jo vaikas gavęs DNR išvadą, iki tol apie tai negalvojo. Nuginčijus atsakovo tėvystę nori nusistatyti savo tėvystę.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Tėvystė gali būti nuginčijama CK 3.149 – 3.153 straipsniuose nustatyta tvarka.

CK 3.149 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas (CK 3.150 str. 1 d.). Pagal CK 3.146 straipsnio 2 dalį, jei vaikas gimė susituokusiai motinai, tėvystės nustatymas galimas tik nuginčijus duomenis gimimo įraše apie tėvą. Jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, arba kai vaikas gimė nepraėjus trims šimtams dienų po santuokos pasibaigimo, tėvystė gali būti pripažinta pareiškimu, jei yra nuginčyta vaiko motinos esančio ar buvusio sutuoktinio tėvystė (CK 3.141 str. 2 d.).

Byloje nustatyta, kad nepilnametis V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gimė (duomenys neskelbtini). Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos išduotame gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo pagrindu išduotame gimimo liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) tėvu įrašytas atsakovas A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6, 22). Iš (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. S., a.k. (duomenys neskelbtini), įrašytas V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvu, remiantis santuokos sudarymo įrašu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. CMS (b. l. 22, 23). (duomenys neskelbtini) nutraukta santuoka tarp atsakovo ir trečiojo asmens (b. l. 24). UAB „(duomenys neskelbtini)“ teismo medicinos specialisto išvadoje su 99,979169674256 tikimybe V. K. tėvu nurodytas ieškovas K. R. (b. l. 8-10).

Iš dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų, kitų bylos aplinkybių matyti, kad atsakovas ir trečiasis asmuo faktiškai nuo 2011 m. negyvena kaip šeima, t.y. jie gyvena atskirai, artimų santykių nepalaiko. Bylos medžiaga taip pat tvirtina, kad ieškovas nuo 2011 m. balandžio mėnesio gyvena su trečiuoju asmeniu V. K.. Byloje dalyvaujantys asmenys tvirtina, kad V. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) yra ieškovo ir trečiojo asmens vaikas, jie dėl to neturi jokių abejonių.

Teismas, atsižvelgdamas į surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių visumą, į vaiko prioritetinių interesų apsaugą ir gynimo principus, bei į tai, kad faktiškai atsakovas su trečiuoju asmeniu nuo 2011 m. balandžio mėnesio artimų santykių nepalaikė, jokio ryšio tarp vaiko ir atsakovo nėra, į tai, jog vaikas visada, nuo pat gimimo, augo ir buvo auklėjamas ieškovo ir trečiojo asmens, į tai, kad teismo medicinos specialisto išvadoje su 99,979169674256 tikimybe V. K. tėvu nurodytas ieškovas K. R., mano, jog yra pagrindas pripažinti, kad atsakovas A. S. nėra ir negali būti V. K. tėvu. Teismas nenustatė, kad toks sprendimas šiuo atveju galėtų pažeisti vaiko interesus; ieškovas nuginčijęs atsakovo tėvystę, ketina kreiptis dėl jo tėvystės pripažinimo. Tokios pozicijos teisminio proceso metu laikėsi ir Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė. Teismui pripažinus, kad atsakovas nėra ir negali būti vaiko tėvu, ieškovo tėvystė galės būti pripažinta ar nustatyta teisės aktų nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į vaiko prioritetinių interesų apsaugą ir gynimo principus, darytina išvada, kad ieškovo ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 3.150 str. 1 d.).

Ieškovas kreipdamasis į teismą sumokėjo 144 Lt žyminį mokestį. Ieškinys patenkintas visiškai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neginčijo ieškinio reikalavimų, neatliko jokių neteisėtų veiksmų, būtent ieškovo ir trečiojo asmens neveikimas praeityje lėmė būtinybę kreiptis dėl tėvystės nuginčijimo, be to, ieškovas jo patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisti iš atsakovo neprašo, todėl vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ieškovui sumokėtas žyminis mokestis iš atsakovo nepriteistinas.

Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 4 dalimi, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, tuo, kad byloje buvo sprendžiami su nepilnamečio vaiko interesais susiję, t.y. viešą interesą turintys, klausimai, bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šiuo konkrečiu atveju iš atsakovo nepriteistinos valstybei, jos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 270 straipsniu, 399 straipsniu, teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti, jog A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), nėra vaiko V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tėvas.

Įsiteisėjusį sprendimą per 3 darbo dienas išsiųsti CMS, įregistravusiai vaiko gimimą.

Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra pagrindas civilinės metrikacijos įstaigai išregistruoti tėvystę.

Sprendimas per 30 d. nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.