Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos V. N. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotų asmenų Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, Nacionalinei žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovai į teismo posėdį neatvyko, teismo šaukimai įteikti tinkamai, pateikė prašymus bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant. Byla nagrinėtina suinteresuotų asmenų Šiaulių apskrities VMI, Nacionalinei žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovams nedalyvaujant (CPK 443 str. 5 d.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu (CK 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11-5.14 straipsniai). Nagrinėjamos bylos atveju palikėjas B. K. nebuvo sudaręs testamento, taigi pareiškėja V. N., būdama palikėjo dukra, yra pirmosios eilės įstatyminė įpėdinė (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi šį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Taigi palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Įstatymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jeigu įpėdinis palikimo nurodytais būdais nepriėmė, įstatymo įtvirtintas dar vienas, lygiavertis paminėtiems, palikimo priėmimo būdas – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis). Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, atvejis yra individualus, todėl, sprendžiant, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą ar kelis palikėjo daiktus, priėmė palikimą ar ne, teismui reikia įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, konkretaus įpėdinio elgesį, jam šį daiktą ar daiktus paėmus, kitų įpėdinių požiūrį ir vertinimą dėl atitinkamų daiktų paėmimo, daiktų paėmimo aplinkybes ir pan.

Iš mirties liudijimo nuorašo matyti, jog B. K. mirė (duomenys neskelbtini) (5 b.l.). Iš gimimo ir santuokos liudijimų kopijų matyti, jog pareiškėja yra B. K., mirusio (duomenys neskelbtini), dukra (7, 8 b.l.). Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog B. K. nuosavybės teise registruotų nekilnojamųjų daiktų neturėjo (17 b.l.). Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM rašto kopijos matyti, kad B. K. Šiaulių apskrities viršininko 2000 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 1496 grąžinimui natūra suprojektuotas 2,03 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (19 b.l.). Iš Šiaulių rajono savivaldybės Kuršėnų seniūnijos notarų biuro notarės V. Birbilienės pažymos matyti, jog B. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimas yra nepriimtas, paveldėjimo byla neužvesta (16 b.l.). Kaip paaiškino pareiškėja, ji priėmė visą tėvo turtą po jo mirties, pradėjo tvarkytis žemės sklypo nuosavybės dokumentus, tačiau laiku nesikreipė į notaro kontorą dėl šios turtinės teisės paveldėjimo. Pareiškėja nurodė, kad ji faktiškai valdo mirusio tėvo turtą ir rūpinasi kaip savo turtu, kitų paveldėtojų nėra. CK 5.51 str. 1 d. nustatyta, jog įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą, todėl, laikytina, kad pareiškėja priėmė visą tėvo B. K., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai jį valdydama ir šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

8,25 Lt teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi šių bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią (10 litų) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 1 d., 6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas „dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 str. 5 d., 444 str. 2 d. 8 p., 445 - 448 str., teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai valdydama priėmė visą tėvo B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Nepriteisti teismo patirtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.

Teisėja Rasa Milvydaitė