Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei

neviešuose teismo posėdžiuose išnagrinėjo pareiškėjų Z. J. ir N. P. skundus dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2014-02-12 nutarties, kuria atmesti pareiškėjų skundai dėl 2014-01-07 Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro nutarimo atsisakyti tenkinti jų skundus dėl 2013-11-29 Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos rajono apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimo, kuriuo ikiteisminis tyrimas S. U. atžvilgiu nutrauktas, ikiteisminis tyrimas sustabdytas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiama Utenos rajono apylinkės teismo 2014-02-12 nutartimi atmesti pareiškėjų Z. J. ir N. P. skundai dėl 2014-01-07 Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro nutarimo atsisakyti tenkinti jų skundus dėl 2013-11-29 Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos rajono apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimo, kuriuo ikiteisminis tyrimas S. U. atžvilgiu nutrauktas, o ikiteisminis tyrimas sustabdytas.

Be to atkreipia dėmesį, kad tiek R. U. tiek S. U. veikė kartu, o įtarimai pareikšti tik vienam - S. U.. Nesutinka su teiginiu, kad nėra jokių tiesioginių jų kaltę, kad jie vogė žvyrą ir akmenis, patvirtinančių įrodymų, nes jau minėjo, kad vagystės aplinkybes tiesiogiai matė liudytojai V. P. ir V. Š.. Taip pat nesutinka, kad buvo išnaudotos visos galimybės surinkti tyrimui reikšmingus duomenis. Atkreipia dėmesį, kad ikiteisminio tyrimo metu neužtenka tik užfiksuoti liudytojų parodymus, išsireikalauti atitinkamus duomenis, bet reikia šiuos duomenis įvertinti, kas šiuo atveju nebuvo padaryta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Išnagrinėjęs skundų argumentus, teismui pateiktą baudžiamąją bylą bei skundžiamą teismo nutartį ir prokurorų nutarimus, teismas konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai pažeisti nebuvo, tyrimas S. U. atžvilgiu nutrauktas esant įstatyme numatytam pagrindui, o pareiškėjų skunduose išdėstyti argumentai, pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia.

Pareiškėjos siekia, kad būtų panaikintas sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą S. U. atžvilgiu, nes, jų manymu, byloje pakankamai duomenų, kad ji su savo sutuoktiniu R. U. iš pareiškėjų nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo vogė žvyrą ir akmenis.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas atliktas išsamiai ir visapusiškai, tyrimo metu buvo atlikti būtini procesiniai veiksmai, jų rezultatai išanalizuoti ir įvertinti tinkamai, nustatytos visos aplinkybes, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai ištirti, imtasi visų galimų priemonių surinkti tyrimui reikšmingus duomenis bei ištirti pareiškėjų skunde nurodomas aplinkybes.

Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, siekiant patvirtinti ar paneigti pareiškėjų pareiškime nurodytas aplinkybes, buvo apklausti S. ir R. U., bei liudytojai A. G., J. K., R. B., R. V., R. J., V. P., V. Š., L. Š., Ž. J., A. S., L. A., V. S., atliktos akistatos ir kiti būtini ikiteisminio tyrimo veiksmais.

Aplinkybę, kad N. P. ir Z. J. priklausančiame žemės sklype į sunkvežimį buvo kraunamas žvyras, parodė liudytoja V. P. ir V. Š.. Liudytoja L. P. teigė mačiusi kraunamą žvyrą pareiškėjų sklype netoli pušų, skiriančių N. P. ir Z. J. bei S. ir R. U. sklypus, į vieną savivartį, tačiau kas buvo daroma su žvyru po jo krovimo, nematė, vėliau matė išlygintą pareiškėjų sklypą. Be to teigė, kad iki žemės kasimo darbų S. ir R. U. sklype akmenų nėra mačiusi, kad būtų vežamos žemės iš S. ir R. U. sklypo, nematė. Liudytojas V. Š. taip pat tvirtino matęs, kad S. ir R. U. sklype dirbusia technika į savivartį buvo kraunamas žvyras ir akmenys ir pareiškėjų sklype, vėliau pastebėjo, kad S. ir R. U. sklype atsirado dideli akmenys, o iš pareiškėjų sklypo akmenys dingo, jų sklype liko tik išlyginta žemė, liko vienas akmuo, nors kur buvo vežamas žvyras, nematė. Tačiau kiti byloje apklausti asmenys liudytojų V. P. ir V. Š. nurodomų aplinkybių dėl žemės kasimo darbų pareiškėjų sklype nepatvirtino, o liudytojai V. P. ir V. Š. taip pat neparodė, kad žvyras ir akmenys tikrai iš pareiškėjų sklypo buvo išvežti ir nuvežti į S. ir R. U. sklypą. Taigi, byloje nėra jokių abejonių nekeliančių faktinių duomenų, kad į S. ir R. U. priklausantį žemės sklypą buvo atvežta žvyro ir akmenų iš pareiškėjų sklypo.

Apklausti S. ir R. U. teigė, kad jų 1999 metais pirktame sklype Š. kaime buvo žvyro ir akmenų, kuriuos jie sukrovė į krūvas, o 2012 metais atliekant tvenkinio kasimo darbus žemes sunkvežimiais vežė į kitą sklypą Utenos mieste, iš kurio į Š. kaime esantį sklypą vežė juodžemį. Vežant žemes iš žvyrą technika važinėjo per pareiškėjų sklypą ir dėl lietingo oro savivarčiai paliko gilias vėžes, kurios baigus darbus buvo išlygintos, tačiau nei žvyro, nei akmenų iš pareiškėjų sklypo sau nevežė. Iki žemės kasimo darbų pareiškėjų sklype buvo apleistas žvyro karjeras, kuriuo naudojosi kas norėjo ir semdavosi žvyrą, pylė šiukšles. Analogiškas aplinkybes apie atliktus darbus S. ir R. U. bei pareiškėjų sklype patvirtino ir juos atlikę A. G., J. K., bei R. B., kurie teigė, kad žvyras ir akmenys buvo vežami tik iš S. ir R. U. sklypo, o po atliktų darbų šalia esančiame sklype buvo užlygintos atliktų darbų metu padarytos duobės, jokių ten buvusių žvyro krūvų jie nematė.

Nors pareiškėjos teigė, kad dar iki parduodant sklypo dalį S. ir R. U., jų tėvas visus sklype buvusius akmenis susivežė į vieną vietą, dabartiniame jų sklype, ir S. R. U. sklype iki žemės kasimo darbų galėjo būti tik keli akmenys, tačiau byloje esantys duomenys tokių aplinkybių nepatvirtina.

Kaip matyti iš byloje esančio 2000 metų inžinierinio topografinio plano (1 t. b.l. 96-97), pareiškėjų sklype plano sudarymo metu akmenys nepažymėti, kas rodo, kad tuo metu akmenų ten nebuvo, vietovėje pažymėta žvyrduobė. Tuo tarpu S. U. priklausančiame sklype pažymėtos kelios krūvos didelių akmenų. Plane padarytų žymėjimų teisingumą patvirtino ir juos atlikęs liudytoju apklaustas R. V., kuris pažymėjo, kad plane žymimi akmenys, kurių skersmuo ne mažesnis nei 1 metras, be to parodė, kad plano sudarymo metu S. U. sklype žemės paviršiuje augo žolė, krūmai, pareiškėjų sklypo dalyje buvo žolė, kitoje žvyras.

Liudytojai R. J., L. Š., Ž. J., A. S. parodė, kad iki žemės kasimo darbų U. sklype buvo daug akmenų ir žvyro, kad iš pareiškėjų sklypo buvo vežami akmenys ir žvyras, nematė. Pažymėtina ir tai, kad liudytojai V. P. ir V. Š. nenurodė matę žvyro ir akmenų išvežimo iš pareiškėjų sklypo aplinkybių, tik patvirtino U. bei sklype dirbusių darbininkų parodymus apie sklypo relfefo pakeitimą. Nepaneigta ir R. U. aplinkybė, kad pareiškėjų sklype esantį žvyrą sėmė ir kiti asmenys.

Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ikiteisminio tyrimo metu atliktais veiksmais gautų duomenų nepakanka S. U. nusikalstamų veiksmų apie žvyro ir akmenų išvežimo iš pareiškėjų sklypo patvirtinimui.

Skundo argumentai, jog ikiteisminis tyrimas nutrauktas neišsiaiškinus visų bylos aplinkybių, yra nemotyvuotas ir deklaratyvus. Ikiteisminio tyrimo uždaviniai yra greitai ir išsamiai nustatyti visas reikšmingas nusikalstamos veikos aplinkybes, nustatyti tą veiką galimai padariusį asmenį ir kt. Išanalizavęs visą, skundą nagrinėjančiam teismui, pateiktą medžiagą, skundus nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad ikiteisminio tyrimo veiksmų apimtys bei intensyvumas rodo, kad buvo imtasi visų įmanomų priemonių surinkti tyrimui reikšmingus duomenis bei ištirti pareiškėjų nurodytas aplinkybes apie jų manymu S. U. ar R. U. padarytą nusikalstamą veiką. Tačiau vien tai, kad prokurorų ir apylinkės teismo procesiniai sprendimai netenkina pareiškėjų interesų, o pareiškėjos tokį nesutikimą su prokurorų ir teismo sprendimais argumentuoja išimtinai tik savo subjektyviomis prielaidomis ir svarstymais, nesudaro pagrindo abejoti šių išvadų pagrįstumu ir teisėtumu.

Nesutiktina ir su pareiškėjų skundų teiginiais dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo. Pažymėtina, kad tik prokuroras ir tik įsitikinęs, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, privalo surašyti kaltinamąjį aktą bei jį su byla perduoti teismui, o kai, jo nuomone, tokių duomenų nepakanka arba nustatomi kiti BPK 212 str. numatyti pagrindai, ikiteisminį tyrimą turi nutraukti. Tai yra išimtinė ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro kompetencija ir niekas, net aukštesnysis prokuroras, šiaip turintis teisę duoti prokurorui privalomus nurodytus, o juo labiau, ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas, negali nurodyti, kokį procesinį sprendimą byloje priimti (BPK 170 str. 5 d. ), o, savo kompetencijos ribose, gali tik patikrinti prokuroro priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Pareiškėjų skunde pateikti duomenys nėra nauji, ikiteisminio tyrimo metu jie buvo išnagrinėti, prokurorų priimtuose sprendimuose pateiktos išvados yra motyvuotos, išdėstyta nuomonė yra pagrįsta ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, todėl pakartotinai tirti tas pačias faktines aplinkybes ir iš esmės atlikti pakartotinius ar jokios reikšmės asmens kaltei pagrįsti neturinčius, pareiškėjų pageidaujamus ikiteisminio tyrimo veiksmus nėra jokio pagrindo. Spręsti apie duomenų pakankamumą įtariamojo kaltei pagrįsti yra išimtinė prokuroro teisė, taip pat tik prokuroras sprendžia, kokius ikiteisminio tyrimo veiksmus reikia atlikti ir jis neprivalo atlikti visų proceso dalyvių pageidaujamų veiksmų, jei motyvuotai mano, jog jie nėra reikalingi. Prokuroro statusas leidžia bei baudžiamojo proceso įstatymai įpareigoja prokurorą surinktus byloje įrodymus vertinti savarankiškai ir nepriklausomai. Atsižvelgus į aukščiau aptartas aplinkybes aukštesnysis teismas sutinka su pirmos instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog ikiteisminis tyrimas S. U. atžvilgiu nutrauktas pagrįstai.

Tokiu būdu 2013-11-29 Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos rajono apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo S. U. atžvilgiu nutraukimo ir ikiteisminio tyrimo sustabdytmo, 2014-01-07 Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro nutarimą kuriuo atsisakyta panaikinti 2013-11-29 nutarimą ir dėl jų priimtą skundžiamą Utenos rajono apylinkės teismo 2014-02-12 nutartį pripažinti neteisėtais bei nepagrįstais ir juos naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Z. J. ir N. P. skundus atmesti ir palikti galioti 2014 m. vasario 12 d. Utenos rajono apylinkės teismo nutartį.

Nutartis neskundžiama.