Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-05-02 · Administracinė byla Nr. I-3309-644/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-05-02Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-11-18Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-05-02
Bylos Nr.
I-3309-644/2019
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00147-2019-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Audrius Grauželis
Pareiškėjas
E. L.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3309-644/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00147-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 2 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Grauželis,sekretoriaujant R. G.,dalyvaujant pareiškėjui E. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 8000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 2-4).

Pareiškėjas teismo posėdžio metu skundą palaikė ir paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2018-05-29 iki skundo padavimo teismui dienos (2019-01-17) buvo laikomas Pravieniškių PN-AK 6 būryje netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Pažymėjo, kad 2018 m. birželio mėn. 6 paras jam nebuvo išduotas gydytojo dėl ligos (hepatito C) paskirtas dietinis maitinimas, todėl pareiškėjas negalėjo valgyti ir kentė alkį. Dėl neišduoto dietinio maitinimo pareiškėjas 2018-06-11 skundu kreipėsi į Pravieniškių PN-AK direktorių, tačiau jam buvo pasiūlyta kreiptis į maisto tiekėją. Tvirtino, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras 2018-10-24 patikrinimo metu 6 būryje nustatė pažeidimus dėl nelygių sienų, drėgmės ir pelėsio (patalpos buvo užlietos vandeniu), taip pat dėl netvarkingos elektros instaliacijos virtuvėje bei prausykloje, nepakankamo apšvietimo, netinkamai įrengtos patalpos rūkymui (nuteistieji rūkė bendro naudojimo patalpose). Pažymėjo, kad 6 būrio prausykloje neįrengti veidrodžiai, būryje taip pat nėra drabužių džiovyklų, šaldytuvo, kaitlentės (elektrinės viryklės). Dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, diskomfortą, sveikatos pablogėjimą, nemigą.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas atsiliepimu (b. l. 12-16) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad pareiškėjas buvo paskirtas į Pravieniškių PN-AK 6 būrį nuo 2018-05-29. Pareiškėjui maistas buvo patiektas laikantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-11-07 įsakymu Nr. V-447 patvirtintų valgiaraščių. Nuteistiesiems maitinimą tiekia VŠĮ „Bruneros“. Jei būriuose esantys nuteistieji gerai atliktų savo budėtojo pareigas (tinkamai jas valytų, vėdintų), jose negalėtų atsirasti pelėsis ar laikytis drėgmė. Jei patalpose buvo pelėsis ar drėgmė, reiškia, kad nuteistieji netinkamai vykdė savo pareigas arba neinformavo administracijos, kad jas blogai atlieka budėtojas. Rūkymo vietos yra įrengtos lokalinių sektorių lauke. Elektros instaliacija ir patalpų apšvietimas Pravieniškių PN-AK gyvenamosiose patalpose yra tvarkingas. Įstaiga užtikrina tinkamą patalpų būklę. Gavus informaciją apie trūkumus, jie šalinami. Įstaigoje patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į skiriamus asignavimus. Pareiškėjas atlikdamas bausmę l-e sektoriuje, nagrinėjamo ginčo laikotarpiu į pataisos namų Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl streso, patiriamų dvasinių išgyvenimų, emocinės depresijos, nepatogumų, pažeminimo nesikreipė. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje duomenų, jog jis ginčo laikotarpiu kreipėsi į medikus dėl sveikatos pablogėjimo, kurį galėjo įtakoti netinkamos kalinimo sąlygos, nėra. Pareiškėjo sveikatos būklė nieko neišsiskirianti nuo laisvėje esančių asmenų sveikatos problemų, todėl nėra pagrindo spręsti apie poveikį pareiškėjo sveikatos būklei, kitoms fizinėms arba psichinėms pareiškėjo savybėms. Pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalą, todėl jo skundas yra nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas teismui pateikė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais laikant jį Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje netinkamomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2018-05-29 iki 2019-01-17.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., LVAT 2007-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011-03-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus.

Dėl dietinio maitinimo.

Pareiškėjas neturtinę žalą grindžia aplinkybėmis, jog 2018 m. birželio mėn. 6 paras jam nebuvo išduotas gydytojo paskirtas dietinis maitinimas pagal diagnozuotą ligą (hepatitas C).

Asmenų, kuriems ribojama laisvė, aprūpinimą maistu reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 173 straipsnio 4 dalis, kuri nustato, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas. Maistu nuteistieji aprūpinami nemokamai. BVK 173 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Laisvės atėmimo vietų ligoninėje suimtųjų ir nuteistųjų maitinimas organizuojamas vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintomis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis (toliau – Taisyklės). Šių Taisyklių 7 punktas nustato, kad suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimą - pagal dietinio maitinimo valgiaraščius.

Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-01-09 nutarimo Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose patvirtinimo“ 2.1 punktu, ligonių, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimas organizuojamas pagal medicinos duomenis ir Lietuvos dietologų draugijos metodines rekomendacijas. Iš esmės analogiška nuostata dėl ligonių maitinimo organizavimo yra įtvirtinta ir Taisyklių 65 punkte. Iš šių nuostatų matyti, kad asmenų dietinis maitinimas įkalinimo įstaigose yra organizuojamas pagal medicinos duomenis, t. y. gydytojų išvadas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog nurodytos Taisyklių nuostatos suponuoja išvadą, kad specialus maitinimas asmenims skiriamas esant kalinimo įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybos išvadai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-02-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A-273-858/2015).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad Pravieniškių PN-AK sveikatos priežiūros tarnybos gydytojas pareiškėjui dėl ligos (hepatito C) ginčo laikotarpiu skyrė dietinį maitinimą (B?R? dieta), minėtą aplinkybę patvirtina pareiškėjo asmens sveikatos istorijos duomenys (b. l. 18, 70). Iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų matyti, kad nuo 2018-06-05 pareiškėjas buvo įtrauktas į sąrašą nuteistųjų, kurie maitinami pagal dietinio maitinimo valgiaraštį (b. l. 5, 23, 54).

Bylos duomenimis, pareiškėjas 2018-06-11 skundu kreipėsi į Pravieniškių PN-AK direktorių nurodydamas, kad 2018 m. birželio 8, 10 d. vakarinio maitinimo metu jam buvo išduotas ne dietinis maistas (b. l. 24-25). Pareiškėjas nurodė, kad birželio 8 d. jam buvo išduota manų košė, sūris, sviestas, o birželio 10 d. – apkepas, kefyras, sviestas. Pravieniškių PN-AK atsakydama į pareiškėjo skundą 2018-07-17 rašte Nr. 7-1781 „Dėl atsakymo į skundą“ nurodė, kad pareiškėjui yra paskirtas dietinis maistas ir jis yra įrašytas į nuteistųjų, kurie maitinami pagal dietinio maitinimo valgiaraštį, sąrašus (b. l. 5, 23).

Remiantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-11-07 įsakymu Nr. V-447 patvirtintu dietinio maitinimo valgiaraščiu, kiekvieno mėnesio 8 dieną vakarienei nuteistiesiems, be kita ko, išduodama manų košė, sūris ir sviestas, kiekvieno mėnesio 10 dieną – varškės ir ryžių apkepas, sviestas. Kefyras taip pat patenka į dietinio maitinimo valgiaraštį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo argumentai dėl netinkamo maitinimo atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl kitų kalinimo sąlygų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2018-05-29 iki 2018-06-05 pareiškėjas buvo laikomas Pravieniškių PN-AK 6 būrio 5 gyvenamojoje patalpoje, o nuo 2018-06-05 iki 2019-01-17) – 6 būrio 4 gyvenamojoje patalpoje (b. l. 20).

Pareiškėjas skunde nurodo, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras 2018-10-24 patikrinimo metu 6 būrio gyvenamosiose patalpose nustatė pažeidimus dėl nelygių sienų, susikaupusios drėgmės ir pelėsio (patalpos buvo užlietos vandeniu), tačiau iš 2018-10-26 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo akto Nr. PA-7353 (b. l. 58-64) matyti, kad minėti pažeidimai 2018-10-24 buvo nustatyti 6 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje, t. y. patalpoje, kurioje pareiškėjas ginčo laikotarpiu nebuvo laikomas, todėl jo argumentai dėl nelygių sienų, susikaupusios drėgmės ir pelėsio (patalpos buvo užlietos vandeniu) gyvenamosiose patalpose atmetami kaip nepagrįsti. Minėtais duomenimis taip pat nustatyta, kad gyvenamosios patalpos apšvietimas 6 būrio 5 gyvenamojoje patalpoje patikrinimo metu atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 punkto reikalavimus, kuriame numatyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx.

Dėl pareiškėjo argumentų apie pelėsio ir drėgmės plitimą teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad Higienos normos HN 134:2015 37 punktas nustato, jog laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo asmeniškai nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu patalpose. Teismo vertinimu, patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko patalpas, neturi problemų dėl atsirandančios drėgmės ar pelėsio. Bylos duomenimis nenustatyta, kad pareiškėjas negalėjo išvėdinti 6 būrio gyvenamųjų ir bendro naudojimo patalpų per atveriamus langus taip išvengiant drėgmės kaupimosi. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, valymo priemonės nuteistiesiems išduodamos (b. l. 58-64). Taigi, švarios ir tvarkingos aplinkos sukūrimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei pareiškėjo valios. Pataisos namai negali būti atsakingi už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytą pareigą susitvarkyti aplinką, kurioje patys gyvena. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, jog atsakovo atstovas veikė netinkamai, o jo argumentai dėl susikaupusio pelėsio ir drėgmės iš esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami.

Pareiškėjo argumentus dėl netvarkingos elektros instaliacijos 6 būrio virtuvėje bei prausykloje patvirtina 2018-10-26 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktas Nr. PA-7353 (b. l. 58-64). Minėtais duomenimis nustatyta, kad 6 būrio virtuvėlėje buvo netinkamai įrengta elektros instaliacija, prausykloje – netvarkingas vandens šildytuvas. Tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, patikrinimo metu nustatyti pažeidimai nedelsiant buvo šalinami (b. l. 57). Kita vertus, bylos duomenimis nenustatyta, kad pareiškėjas atsakovui būtų reiškęs skundus dėl minėtų aplinkybių. Teismas pažymi, kad sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). Neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl netvarkingos elektros instaliacijos pareiškėjui būtų atsiradusios kokios nors pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme, todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmetami.

Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnyje numatytas Tabako gaminių vartojimo ribojimas. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Draudimas laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, įtvirtintas Lietuvos higienos normos HN 134:2015, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908, 7 punkte. Taigi, pataisos įstaigos administracija turi pareigą užtikrinti, kad asmenys patalpose būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis, taip pat, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2019-09-25 skundu kreipėsi į Pravieniškių PN-AK direktorių nurodydamas, kad nuteistieji 6 būrio bendro naudojimo patalpose rūko, todėl jis buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru (b. l. 56). Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2018-10-26 patikrinimo aktas Nr. PA-7353 (b. l. 58-64) patvirtina pareiškėjo argumentus, kad kiti nuteistieji rūkė 6 būrio bendro naudojimo patalpose. Iš Pravieniškių PN-AK 2018-10-25 rašto matyti, kad rūkymo patalpa 6 būryje nebuvo įrengta, ją tik planuojama įrengti (b. l. 55). Atsižvelgiant į paminėtą teisinį reglamentavimą ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Pravieniškių PN-AK netinkamai vykdė pareigą užtikrinti, jog asmenys patalpose būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis, dėl ko pareiškėjas buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, kas yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.

Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245, nurodyta, kad bendrabučio tipo virtuvėlėje, be kita ko, įrengiamas buitinis šaldytuvas (pagal poreikį), elektrinė viryklė (1 vnt. esant techninėms galimybėms), prausykloje – sieninis veidrodis (po 1 vnt. virš kiekvienos praustuvės), džiovykla arba drabužių džiovinimo įrenginys. Taigi, pagal minėtą reglamentavimą, elektrinės viryklės įrengimas būrio virtuvėlėje nėra privalomas. Pareiškėjas neneigia, kad vienas šaldytuvas būrio virtuvėlėje buvo įrengtas, todėl neteisėti atsakovo atstovo veiksmai dėl minėtų aplinkybių nekonstatuotini. Tačiau iš Pravieniškių PN-AK 2018-10-25 atsakymo pareiškėjui į jo 2018-09-25 skundą matyti, kad būrio prausykloje veidrodžiai buvo sudaužyti, todėl numatyta juos pakeisti, o džiovyklos nebuvo įrengtos (b. l. 55), dėl ko konstatuotini neteisėti Pravieniškių PN-AK CK 6.271 straipsnio prasme.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Išsamiai bei visapusiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose sąlygų analizę, teismas daro išvadą, kad Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija ginčo laikotarpiu netinkamai vykdė pareigą užtikrinti, kad asmenys patalpose būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis, dėl ko pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru bendro naudojimo patalpose, taip pat neaprūpino prausyklos veidrodžiais ir neįrengė drabužių džiovyklos, todėl konstatuotina, kad Pravieniškių PN-AK pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, pažymėjo, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerą, atitinkančią teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (LVAT administracinė byla Nr. A438-121/2009).

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė nepatogumais, dvasiniais išgyvenimais, diskomfortu, sveikatos pablogėjimu, nemiga. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė. Tačiau teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės), sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas dėl konstatuotų pažeidimų patyrė neturtinę (moralinę) žalą.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010-10-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012-01-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į byloje konstatuoto pažeidimo pobūdį, darytina išvada dėl būtinumo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą, nes nagrinėjamu atveju vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, nenustatęs, kad dėl konstatuotų pažeidimų pareiškėjui būtų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės (pvz., sveikatos pablogėjimas ar išgyvenimai, kurie būtų įtakoję tolimesnį pareiškėjo gyvenimą), daro išvadą, jog pareiškėjo patirta skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma - 200 Eur. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo E. L. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui E. L. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 200 Eur (du šimtus) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Audrius Grauželis