Šiaulių apygardos teismo nutartis

Teisėja Vilma Šiukštienė Teisminio proceso Nr. 1-50-9-00230-2012-5 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.4;

2014 m. kovo 20 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 258 str. 2 d., jam nepadarius veikos, turinčios šios nusikalstamos veikos požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. išteisintas dėl to, kad jis 2011-02-16 nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos valandos neteisėtai nešiojosi ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytomis Šiaulių miesto bei Radviliškio miesto gatvėmis bei gabeno automobiliu „Land Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo naudojosi pagal panaudos sutartį, pramoniniu būdu pagamintą teleskopinę lazdą, kuri priskiriama prie D kategorijos šaltųjų ginklų, kol 2011-02-16 apie 19 val. degalinėje „L.“, esančioje (duomenys neskelbtini) kaime, policijos pareigūnai automobilio „Land Rover“, valst. (duomenys neskelbtini) kuriuo naudojasi pagal panaudos sutartį, salone vairuotojo durelių smulkių daiktų dėtuvėje ją surado ir paėmė.

Pirmosios instancijos teismas R. B. išteisino dėl LR BK 258 str. 2 d. numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymo nenustatęs, jog buvo padaryta veika, turinti šio baudžiamojo nusižengimo požymių.

Prokuroras tvirtina, kad R. B. neneigė, jog 2011-02-16 turėjo su savimi teleskopinę lazdą, nešėsi ją kuprinėje, o vėliau vežėsi automobilyje į medžioklę, kur ją naudojo gyvūnams pribaigti, teleskopinė lazda buvo vežama R. B. vairuojamo automobilio vairuotojo pusėje esančioje daiktų dėtuvėje be specialaus dėklo, kas, prokuroro nuomone, patvirtina, kad lazda, esant reikalui, be jokių didesnių trukdžių galėjo būti nedelsiant panaudota. Toks teleskopinės lazdos gabenimas, prokuroro tvirtinimu, prilygsta vienai iš veikų, numatytų LR BK 258 srt. 2 d., t.y. nešiojimui, o aplinkybė, kad R. B. neturėjo tikslo teleskopinės lazdos panaudoti, nėra reikšminga jo padarytos veikos teisiniam vertinimui, kadangi LR BK 258 str. 2 d. numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formalioji ir pasekmės nėra būtinas veikos požymis.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašo apeliacinį skundą tenkinti, išteisintasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog byloje nenustatyta, kad R. B. padarė veiką, turinčią LR BK 258 str. 2 d. numatyto baudžiamojo nusižengimo požymių.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 str. 2 d. numatyta, kad tas, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba areštu. Sutiktina su prokuroro skundo teiginiu, jog šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formalioji ir pasekmės nėra būtinasis veikos požymis. Svarbu, kad kaltininkas suvokia aplinkybes, kurios sudaro nusikalstamos veikos dalyką bei objektyviąją pusę ir nori veikti. Norėjimas veikti yra sąmoningas asmens valios nukreipimas nesilaikyti įstatyme numatyto draudimo, kai pažeidimo pavojingumą ir priešingumą teisei lemia veikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2005 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-334).

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad 2012 m. vasario 16 d. atlikus automobilio „Land Rover“ v.n. (duomenys neskelbtini) kuris pagal 2010-10-22 panaudos sutartį priklauso R. B., vairuotojo durų daiktų dėtuvėje buvo rasta teleskopinė lazda (1 t., 18-22 b. l.). Specialisto 2011-03-09 išvadoje Nr. 40-25-ISI-0331 nurodyta, kad tirti pateikta teleskopinė lazda yra pagaminta pramoniniu būdu ir priskiriama prie D kategorijos šaltųjų ginklų (1 t., 31-32 b. l.). R. B. viso proceso metu nuosekliai teigė, kad metalinę teleskopinę lazdą pirko specializuotoje parduotuvėje ,,V. g.“, t.y. įgijo teisėtai ir šie išteisintojo parodymai tyrimo metu nebuvo paneigti (1 t., 72-73, 77 b. l., 2 t. 5 b. l.).

Apeliantas skundžiamu nuosprendžiu išteisintas pagal LR BK 258 str. 2 d. dėl alternatyvių veikų: neteisėto nešaunamojo ginklo – teleskopinės lazdos – nešiojimo Šiaulių ir Radviliškio miesto gatvėmis bei gabenimo automobiliu. LR BK 258 str. 2 d. dispozicija yra blanketinė – nukreipianti į LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą, kurio 6 str. 4 d. numatyta, kad D kategorijai priskiriami šaltieji ginklai, kurie nepriskirti draudžiamiesiems ginklams, o 7 str. 3 d. 7 p. numato, kad civilinėje apyvartoje yra draudžiami nešaunamieji smogiamojo ir svaidomojo pobūdžio ginklai, tai yra kastetai, blakštai, mėtomosios žvaigždės ir kt. Specialistas, apžiūrėjęs R. B. priklausančią lazdą, nurodė, kad tai yra pramoninės gamybos teleskopinė lazda, priskiriama D kategorijos šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams. Tai reiškia, kad ji nėra priskiriama prie draudžiamų civilinėje apyvartoje ginklų ir tokiai lazdai taikoma D kategorijos ginklų prekybos ir naudojimo tvarka, nurodyta Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme. LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 str. 12 d. nurodyta, kad ginklo ir šaudmenų gabenimas yra ginklo transportavimas (pervežimas, pernešimas) tokiomis sąlygomis, kurios užtikrina, kad ginklo nebus galima panaudoti nedelsiant (ginklas neužtaisytas, įdėtas į dėklą ar kitą tam tinkamą daiktą, dėtuvė išimta iš ginklo, šaudmenys išimti iš dėtuvės, būgnelio ir vamzdžio), o įstatymo 2 str. 13 d. nurodyta, jog ginklo ir šaudmenų nešiojimasis yra ginklo, šaudmenų turėjimas su savimi tokiomis sąlygomis, kuriomis ginklą galima panaudoti nedelsiant.

Atkreiptinas dėmesys, kad pradiniame kaltinime R. B. buvo kaltinamas tuo, kad nagrinėjamo įvykio metu automobiliu gabeno teleskopinę lazdą (1 t., 184 b. l.), o bylą pradėjus nagrinėti teisme prokuroro prašymu kaltinimas buvo pakeistas, papildant jį naujomis aplinkybėmis, t.y. tuo, kad R. B. ne tik teleskopinę lazdą gabeno automobiliu, bet ir 2011-02-16 nuo tyrimo metu nenustatytos valandos teleskopinę lazdą neteisėtai nešiojosi ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytomis Šiaulių miesto bei Radviliškio miesto gatvėmis (1 t., 199 b. l.). Pažymėtina, kad naujame kaltinime suformuluotos neteisėto nešaunamojo ginklo nešiojimo aplinkybės Šiaulių ir Radviliškio miesto gatvėmis išdėstytos labai nekonkrečiai, nepateikiant jokių tai patvirtinančių įrodymų, todėl teleskopinės lazdos nešiojimo teisėtumo įrodinėjimo pareiga buvo perkelta R. B., kuris teisme nurodė, jog teleskopinę lazdą veždavosi į medžioklę, ją laikydavo kuprinėje su kitais medžioklei skirtais daiktais, prieš nagrinėjamą įvykį lazdą išėmė iš kuprinės ir įdėjo į smulkių daiktų dėtuvę, tuo kartu niekur jos nebuvo išsinešęs ir niekur nesinešiojo, lazdą buvo panaudojęs tik prieš 4 metus medžioklės metu (2 t., 4-5 b. l.). Prokuroras savo baigiamojoje kalboje taip pat aiškiai neišdėstė, kuo pasireiškė nagrinėjamo įvykio metu neteisėtas teleskopinės lazdos nešiojimas kaltinime nurodytų mietų gatvėmis (2 t., 6 b. l.), o iš prokuroro apeliacinio skundo galima daryti išvadą, jog prokuroras dėl to, jog R. B. priklausanti teleskopinė lazda buvo rasta be dėklo ir automobilio vairuotojo pusės durelėse esančiame smulkių daiktų dėtuvėje, jos gabenimą automobiliu prilygino nešiojimui, kadangi, jo teigimu, lazda galėjo būti be jokių didesnių trukdžių nedelsiant panaudota (2 t., 16-17 b. l.).

Teismas skundžiamame nuosprendyje, remdamasis R. B. automobilio apžiūros protokolo, fotolentelių duomenimis bei išteisintojo parodymais, nustatė, kad išteisintasis teleskopinę lazdą pradžioje laikė kuprinėje, o vėliau automobilio vairuotojo pusės durelių dėtuvėje. R. B. teismo posėdyje parodė, kad lazda automobilio durelių dėtuvėje liko po pietų medžioklės metu, kai daiktus iškraustė iš kuprinės, o lazdą įdėjo į durų dėtuvę (2 t., 5 b. l.). Skundą nagrinėjantis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu nebuvo surinkta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad R. B. neteisėtai nešiojosi teleskopinę lazdą Radviliškio ir Šiaulių miesto gatvėmis. Nagrinėjant bylą nebuvo paneigtos R. B. nurodytos aplinkybės, jog jis, vykdamas iš savo gyvenamosios vietos Šiaulių mieste į medžioklės vietą (duomenys neskelbtini), lazdą laikė kuprinėje, kuri vėliau buvo perdėta į automobilio vairuotojo pusės durelių daiktų dėtuvę. Tyrimo metu nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog R. B. tik būdamas automobilyje, kai lazda buvo įdėta į automobilio durelių dėtuvę, galėjo ją panaudoti nedelsiant, tačiau išlipęs iš automobilio ir siekdamas lazdą panaudoti, jis turėtų atlikti dar kitus papildomus veiksmus: sugrįžti prie automobilio, atidaryti automobilio duris ir lazdą išimti iš automobilio durelių dėtuvės, t.y. kaltinamajam išlipus iš automobilio galimybė panaudoti nedelsiant ir be jokių trukdžių nešaunamąjį ginklą nutrūksta. Atsižvelgdama į tai, kolegija sprendžia, jog teleskopinės lazdos suradimas automobilyje negali būti vertinama kaip jos turėjimas su savimi turint galimybę ją panaudoti nedelsiant ir ši veika negali būti vertinama kaip nešaunamojo ginklo nešiojimas, todėl R. B. pagrįstai išteisintas dėl nešaunamojo ginklo nešiojimo, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o LR BK 258 str. 2 d. dispozicijoje nenumatyta baudžiamoji atsakomybė už nešaunamojo ginklo gabenimą.

Apylinkės teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, BPK 20 straipsnio nuostatų laikėsi, byloje surinktus įrodymus įvertino tinkamai, todėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nuosprendis paliekamas nepakeistu ir apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

nutaria:

Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti.