Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2022-03-16 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-155-1057/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-03-16
Bylos Nr.
II-155-1057/2022
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00058-2022-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Evelina Petraitienė (pirm.)
Pažeidėjas
T. K.
Institucija
Vilniaus apskrities VPK Administracinių bylų nusižengimų nagrinėjimo skyrius
Advokatai
Kęstutis Gudynas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr.
II-155-1057/2022
Teisminio proceso Nr.4-68-3-00058-2022-0Procesinio sprendimo kategorija 16.9.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. kovo 16 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė,sekretoriaujant Romai Railianienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui T. K. ir jos atstovui advokatui Kęstučiui Gudynui,

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgaliotajam atstovui G. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos T. K. (toliau – ir pareiškėjas), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2021 m. gruodžio 20 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-26315-2021.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2021 m. gruodžio 20 d. nutarimu 10-ANR_N-26315-2021 (toliau – ir skundžiamas nutarimas) administracinio nusižengimo byloje T. K. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje ir jam paskirta 950 Eur dydžio bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesių. Ši administracinė nuobauda T. K. paskirta už tai, kad jis 2021 m. gruodžio 5 d., 14.05 val., vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam pirmu pūtimu 14.10 val., buvo nustatytas 0.43 prom. (su paklaida 0,41 prom.) girtumas, antru pūtimu 14.26 val. buvo nustatytas 0.70 prom. (be paklaidos) girtumas.

Šalies argumentai

Nesutikdama su priimtu skundžiamu nutarimu T. K. atstovas advokatas K. G. teismui pateikė skundą, kuriame prašo skundžiamą nutarimą panaikinti. Skunde nurodoma, kad pareiškėjas 2021 m. gruodžio 5 d. grįžo iš (duomenys neskelbtini) rajone esančio objekto. Automobilį vairavo T. K., kartu važiavo jo broliai S. ir D. K. ir Ž. B.. Važiuojant link (duomenys neskelbtini) prieš (duomenys neskelbtini) apie 13 val. nutarė sustoti ir pavalgyti. Baigiant valgyti jis išgėrė butelį alaus. Jis su savimi automobilyje vežiojasi jam priklausantį alkotesterį ,,Alco Detektor S60“, todėl pasitikrino. Papūtus alkotesteris parodė 0.35 promiles. Pavažiavus kokias 5 minutes (duomenys neskelbtini) sustojo prie parduotuvės. Jis sėdėjo automobilyje ir prie jų privažiavo policijos ekipažas. Pareigūnas prisistatė ir liepė papūsti į orą. Užsidegė nuotolinio alkotesterio lemputė, jis pasakė, kad yra gėręs alaus. Tada pareigūnas pakvietė prie tarnybinio automobilio ir alkotesteriu nustatė 0.43 promiles. Liepė eiti į savo automobilį ir laukti 15 minučių. Pareiškėjui kilo abejonės dėl tarnybinio alkotesterio parodymų, todėl iš karto papūtė į savo alkotesterį. Parodė 0.32 promiles. Prieš pučiant jis pareigūnui pasakė, kad neseniai gėrė, tačiau jis neklausė kada. Nuo išgėrimo alaus iki pirmo patikrinimo nebuvo praėję 15 minučių. Po 15 minučių policininkas vėl jį pasikvietė prie tarnybinio automobilio. Eidamas jis dar kartą papūtė į savo alkotesterį, kuris parodė 0.22 promiles. Šiuos duomenis jis pateikė pareigūnams, tačiau pasakė, kad jo alkotesteris nieko nereiškiantis. Antrą kartą papūtus į tą patį tarnybinį alkotesterį, parodė 0.70 promiles alkoholio. Jis iš karto išreiškė abejones dėl parodymų patikimumo, paprašė leisti papūsti trečią kartą. Surašius teisės pažeidimo protokolą, pareiškėjas susistabdė taksi ir iš karto nuvyko į Respublikinį priklausomybių ligų centro Vilniaus filialą. Protokolas surašytas 14.50 val., priklausomybių ligų centre pirmas tyrimas pradėtas 15.23 val. Alkotesterio duomenys parodė 0.15 promilių girtumą, o kraujo tyrime buvo 0.19 promilės. Nežiūrint to jam paskirta administracinė nuobauda. Su nutarimo paskirti pareiškėjui nuobaudą motyvais nesutinka, kadangi jie neatspindi realios situacijos. Kaip matyti iš šių aplinkybių, neblaivumo faktas fiksuotas pareigūnams patikrinus alkotesteriu vietoje ir sveikatos priežiūros įstaigoje. Gautieji duomenys yra skirtingi. Pareigūnų naudotas alkotesteris ,,Drager Alcotest 7510“ per teisės aktais sureguliuotą tikrinimo laikotarpį parodė skirtingus duomenis, kurie sukėlė daug abejonių. Per 15 minučių laikotarpį duomenys apie alkoholio kiekį jo išpūstame ore padidėjo nuo 0.43 promilių iki 0.70 promilių. Per tą laiką pareiškėjas nevartojo alkoholinių gėrimų ir iš vis nieko nevalgė ir negėrė. Į Priklausomybės ligų centrą jis kreipėsi nepažeisdamas teisės aktais reglamentuoto laiko tarpo savanoriškai atvykti išsitirti. Būtent 2021 m. gruodžio 5 d. akto Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis alkotesterio parodymai jo iškvėptame ore rodė 0.15 promilių alkoholio. Nutarimas nemotyvuotas, byloje esantys aukščiau aptarti prieštaravimai nepašalinti. Vadovaujantis įrodinėjimo procese egzistuojančiu principu, visos abejonės šiuo atveju priskiriamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą nurodoma, kad išnagrinėjus ir įvertinus surinktų įrodymų visumą mano, kad nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-26315-2021 priimtas teisėtai ir pagrįstai. Pažeidimas įrodytas administraciniu nusižengimo protokolu, nutarimu administracinio nusižengimo byloje, alkotesterio parodymais, neblaivumo nustatymo aktu, tarnybiniu pranešimu ir kita medžiaga. Nusižengimo padarymo metu alkotesteris „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0263, atitiko jam keliamus reikalavimus, kadangi turėjo galiojantį patikros sertifikatą (Nr. 1526808). Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to neblaivumo laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą, taigi, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų. Jie taip pat turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2014). Remiantis aukščiau išdėstytu, T. K. versija dėl alkotesterio parodymų nepatikimumo, atsižvelgiant į medicininį išrašą atmestina kaip prieštaraujanti bylos medžiagai. Policijos pareigūnas, patikrinęs T. K. neblaivumą, nurodė, jog sustabdyto vairuotojo akys buvo paraudę, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Visų aukščiau paminėtų duomenų visumos visiškai pakanka išvadai, kad T. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,43 promilių neblaivumo laipsnis. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens atsakomybės pagal ANK 422 straipsnį, asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu. Remiantis išdėstytu, keisti 2021 m. gruodžio 20 d. institucijos priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. ANR_N-26315-2021 ir tenkinti T. K. skundą, faktinio ir teisinio pagrindo nėra.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas T. K. nurodė, kad važiavo iš darbo, nusprendė pavalgyti. Tai buvo 2021 m. gruodžio 5 d. sekmadienis. Prieš važiuojant išgėrė butelį alaus, nusprendė važiuoti. (duomenys neskelbtini) kaime sustojo prie parduotuvės privažiavo pareigūnas, prisistatė. Paklausė ar vartojo alkoholį. Pasakė, kad vartojo alkoholį. Jis davė papūsti, užfiksavo, kad rodo kažkiek. Pasikvietė prie tarnybinio automobilio, papūtė, parodė 0,43 promiles. Grįžęs į mašiną prasipūtė į savo, jam parodė 0,32 promiles. Jo alkotesteris pirktas 2021 m. birželio 17 d. Palaukė 15 minučių, prasipūtė į savo, parodė 0,22 promilių. Pareigūnams parodė savo alkotesterio duomenis. Papūtęs antra kartą į jų alkotesterį parodė 0,70 promiles. Nesutiko. Pasakė, kad važiuosi į narkologinį centrą prasipūsti. Nuvažiavus į narkologinį centrą gal po 20 minučių parodė 0,15 promiles. Tuos duomenis pateikė VPK. Narkologiniam centre 15.23 val. buvo pirmas pūtimas. Su juo kartu buvo du broliai. Prašo panaikinti nutarimą.

Teismo posėdžio metu institucijos atstovas nurodė, kad nepalaiko, prašo atmesti, palikti galiojantį nutarimą. Pareigūnai paklausė ar vartojo alkoholį. Davė pūsti, palaukė 15 minučių ir pripūtė dar daugiau. Dėl medicininės apžiūros, ten patvirtino, kad vartojo alkoholį. Negali pasakyti, kad jis vartojo alų.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas advokatas Kęstutis Gudynas nurodė, kad ginčas kilo dėl to, kad alkotesterio duomenys ženkliai skiriasi augančia tvarka. Alkoholio kiekio nustatymas yra skaičiuojamas pagal Vidmarko formulę. Jam buvo nustatytas girtumas, jis jo neneigė. Jis nuvažiavo pasitikrinti, per valandą nepažeidė procedūrinių reikalavimų. Jam nustatyta 0,15 girtumas, per valandą, nukrito 0,28 promilės. Jo atstovaujamasis klausė kodėl taip yra, bet jam nepaaiškino. Pareigūnai įnešė neaiškumą ir negali pasakyti kodėl taip yra. Kyla klausimas apie alkotesterio patikimumą. Palaiko savo atstovaujamojo prašymą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimą arba alkoholio (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą iki patikrinimo. Šios normos esmė yra užtikrinti, kad transporto priemonės nevairuotų asmuo, negalintis tinkamai vertinti aplinkybių, laiku į jas reaguoti, nes toks vairuotojas kelia pavojų tiek sau, tiek ir kitiems eismo dalyviams, nepriklausomai nuo to, kokios priemonės sukelia tokią jo būseną (neblaivumą, apsvaigimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2014, 2AT-18-942/2015). Taigi, administracinis nusižengimas, nustatytas ANK 422 straipsnio 5 dalyje, gali būti padarytas esant bet kuriai iš šiame straipsnyje nurodytų būsenų (neblaivumui, apsvaigimui) ir, kaip minėta, nepriklausomai nuo to, kokios priemonės (alkoholis, narkotinės ar psichotropinės arba kitos psichiką veikiančios medžiagos) tokią būseną sukelia.

Pagal Kelių eismo taisyklių 14 punktą draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu.

T. K. ginčija administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje inkriminavimą, teigdamas, kad policijos pareigūno alkotesterio parodyti duomenys nėra patikimi.

Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad dėl pareiškėjo neblaivumo laipsnio, buvusio įvykio metu, yra akivaizdžiai priešingi įrodymai: policijos pareigūnų naudoto alkotesterio „Alcotest 7510“ duomenys, kad įvykio dieną 14.10 val. T. K. buvo nustatytas 0,43 promilės neblaivumo laipsnis; VšĮ Respublikinės priklausomybių ligų centro Vilniaus filialo ligoninės duomenys, kad alkotesteriu „Alcotest 5820“ 15.23 val. jam nustatytas 0.15 etilo alkoholio iškvepiamame ore, o Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuojama, kad jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,19 promilės etilo alkoholio.

Teismas, pasisakydamas dėl pagrindinio skundo argumento, pirmiausia pažymi, jog teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai, nesant duomenų apie pažeistą patikrinimo procedūrą, paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, nors tai nėra vienintelis ir neginčijamas įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. 2AT-12-2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje 2AT-24-2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121-697/2018). Kita vertus, esminis aspektas sprendžiant dėl neblaivumo administracinio nusižengimo metu yra tai, jog medicininės apžiūros, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, metu nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to neblaivumo laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą, taigi, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų; jie, kaip minėta, taip pat turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2014).

Nagrinėjamu atveju turimais bylos duomenimis pareiškėjui T. K. 2021 m. gruodžio 5 d. apie 14.10 val. naudojant Alkotesterį (Alcotest Drager 7510 Serija ARKB-0263, patikros sertifikatas Nr. 1526808, patikra galioja iki 2022 m. vasario 2 d.) pirmu tikrinimu 14.10 val. buvo nustatytas 0,43 promilių neblaivumas (b. l. 8). Duomenų apie tai, kad alkoholio matuoklis, kuriuo buvo tikrinamas pareiškėjo neblaivumas, neatitiko jam keliamų reikalavimų, nėra. Teismas akcentuoja, kad, kaip minėta, įprastai blaivumo patikrinimą pareigūnai atlieka tik alkotesteriu, o tokio patikrinimo rezultatai laikomi patikimais ir objektyviais, jeigu neįrodoma priešingai.

Teismas pažymi, jog skundžiamame Nutarime nurodant neblaivumo laipsnį iš tiesų neįvertinta alkotesterio paklaida. Atitinkamai atsižvelgiant, jog alkotesterio Drager Alcotest 7510 Nr. ARKB-0263, paklaida yra 0,017 promilės, T. K. nepaisant alkotesterio parodymų ginčijamame nutarime turėjo būti konstatuotas ne 0,43 promilės, o 0,413 promilės girtumas (0,43 -0,017= 0,413, pagal naujausią teismų praktiką atsižvelgiama tik į sveikas šimtąsias promilės dalis (Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-7-28-495/2021; Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-21-628/2022)). Būtent 0,41 promilių girtumas teismo yra konstatuojamas, tikslinant jo kaltinimo formuluotę. Tačiau tai niekaip nekeičia T. K. veikos kvalifikavimo, kadangi ir pritaikius pažeidėjo naudai prietaiso paklaidą, T. K. girtumas vis tiek viršija leidžiamą normą.

Pažymėtina, jog šiuo atveju nebuvo nustatyta ir tai, kad tikrindami pareiškėjo blaivumą, policijos pareigūnai būtų pažeidę Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintose Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse (Žin., 2006, Nr. 56-2000; TAR, 2016-05-25, Nr. 2016-13952) (toliau – ir Taisyklės), Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 5-V-242 patvirtintame Policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos apraše (TAR, 2019-03-25, Nr. 2019-04570) (toliau – ir Aprašas) nustatytą tvarką. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmas pūtimas buvo atliktas 14.10 val., kurio metu nustatytas 0.41 prom. girtumo laipsnis (su paklaida), antras pūtimas buvo atliktas 14.26 val., t. y. praėjus 16 min. po pirmojo pūtimo. Taigi alkotesterio naudojimo ir neblaivumo nustatymo tvarka šiuo atveju nebuvo pažeista, taip pat jokie kiti veiksniai neturėjo įtakos Alkotesterio rezultatui, todėl nėra pagrindo daryti išvadai, kad alkotesterio Alcotest Drager 7510 Serija ARKB-0263, duomenys nėra patikimi.

Taip pat pareiškėjas skunde nurodo, kad policijos pareigūnų alkotesterio parodytos promilės neatitinka medicininės apžiūros neblaivumo, girtumo ir apsvaigimo nustatymo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytam etilo alkoholio koncentracijai iškvepiamame ore ir Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytam kraujyje esančio etilo alkoholio koncentracijai. Skunde nurodoma, kad paskaičiavus pagal Vidmarko formulę, policijos pareigūnų alkotesterio duomenys turėjo būti kitokie.

Dėl pareiškėjo skundo argumento pirmiausia pažymėtina, jog Aprašo 8.2 punkte numatyta, kad kai asmuo nesutinka su tikrinimo rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai jam atliktas tikrinimas, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą savo lėšomis. Taigi asmuo, nesutinkantis su alkotesterio rezultatais, turi teisę pats prisistatyti į medicinos įstaigą tam, kad būtų patikrintas jo neblaivumas, tačiau šiam vertinimui turi įtakos laiko tarpas, per kurį atliekamas patikrinimas medicinos įstaigoje. Šiuo atveju, kaip matyti, iš Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo 2021 m. gruodžio 5 d. medicininės apžiūros neblaivumo, girtumo ar apsvaigimo nustatymo akto Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 15), T. K. į įstaigą atvyko 15.20 val., o tyrimas atliktas 15.23 val., kraujas paimtas 15.25 val., t. y. per 1 val. nuo policijos pareigūnų patikrinimo alkotesteriu antrą kartą (14.26 val.). Iš to darytina išvada, kad pareiškėjas nepažeidė aprašo 8.2 punkto reikalavimo. Tačiau kaip jau minėta, teismų praktikoje įtvirtintos nuostatos, jog medicininės apžiūros, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, metu nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to neblaivumo laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą, taigi, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, juo labiau, įvertinus natūralų alkoholio koncentracijos mažėjimą organizme per tam tikrą laiko tarpą (įvertinus tai, kad pareigūnų buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,41 promilių), natūralu, kad po valandos T. K. kraujyje alkoholio koncentracija galėjo sumažėti ir iki leistinos ribos ir būti 0,15-0,19 promilės.

Taip pat, pažymėtina, jog Vidmarko formule yra apskaičiuojamas dėl oksidacijos (redukcijos) žmogaus organizme dėsningai mažėjantis alkoholio kiekis, pagal kurią suaugusio vyro fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100–125 mg/kg/val. greičiu, o jo koncentracija kraujyje sumažėja vidutiniškai 0,15–0,2 promilės per valandą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-41-2013, 2AT-42-507/2016, 2AT-51-746/2016). Taigi šiuo atveju nors medicinos įstaigoje atlikus T. K. blaivumo nustatymo alkotesteriu tyrimą, nustatytas 0,15 promilės neblaivumas, ką patvirtino iš esmės ir kraujo tyrimai (0,19 promilės), tačiau įvertinus tai, jog alkoholio koncentracija kraujyje sumažėja 0,15-0,2 promilės per valandą, tai praėjus 1 valandai medicinos įstaigos alkotesterio parodymai bei kraujo tyrimai būtent ir parodė beveik tokį sumažėjimą, koks ir buvo tikėtinas pagal pirminį tikrinimą, t. y. 14.10 val., buvo nustatyta 0.41 promilės (su paklaida), po daugiau nei valandos kraujyje buvo rasta 0.19 promilių. Nors po valandos gauti duomenys rodė leistiną girtumo ribą, bylos nagrinėjimui yra aktualus tik konkretus girtumas, buvęs T. K. vairavimo metu, ką pagrįstai atsiliepime konstatavo ir ginčijamą nutarimą priėmusi institucija. Nors pareiškėjas reikalavo vadovautis būtent Vilniaus priklausomybės ligų centre atliktų patikrinimų rezultatais ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada, kurie, neva nuneigia policijos pareigūnų gautus duomenis, teismas su tokia pareiškėjo pozicija nesutinka. T. K. pateikti savanoriškos patikros duomenys niekaip nepaneigia pirminės patikros rezultatų, atvirkščiai – tik patvirtina pastaruosius, kadangi gauti duomenys visiškai atspindi natūralų alkoholio koncentracijos mažėjimą asmens organizmo terpėse (nuo 0,15 iki 0,2 promilės per valandą), kai tyrimas atliktas po daugiau nei valandos.

Paneigtas pareiškėjo argumentas ir dėl jo asmeninio naudoto alkotesterio duomenų. Pirmiausia pažymėtina tai, kad jokiais bylos duomenimis nėra pagrįsta, kad tai būtent T. K. iškvėpto oro alkotesteryje parodyti duomenys. Teismui kelia abejonių tai, ar būtent pats pareiškėjas tikrinosi savo neblaivumo laipsnį, atsižvelgiant į tai, kad T. K. automobilyje važiavo ne vienas.

Pažymėtina ir tai, kad policijos pareigūnų alkotesteris Alcotest Drager 7510 Serija ARKB-0263 yra sertifikuotas (sertifikatas Nr. 1526808, patikra galioja iki 2022 m. vasario 2 d.), todėl jo duomenys yra patikimi ir nepaneigti byloje esančia medžiaga. Dėl šių priežasčių pareiškėjo argumentas atmestas kaip nepagrįstas.

Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, jog byloje nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis T. K., vairavusio transporto priemonę, neblaivumo laipsnis, kaip to reikalaujama pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, nurodant straipsnio dispozicijoje būtinus nustatyti objektyviuosius administracinio nusižengimo sudėties požymius. Kaip jau buvo minėtas teismų praktikoje nurodyta, kad asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-36-628/2018).

Teismo nuomone, byloje esančių įrodymų pakanka padaryti pagrįstą ir neabejotiną išvadą dėl pareiškėjo neblaivumo laipsnio. Taigi teismas konstatuoja, kad T. K. kaltė, padarius administracinį nusižengimą, yra tinkamai įrodyta ir šis jo padarytas administracinis nusižengimas teisingai kvalifikuotas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, todėl pareiškėjo skundas šioje dalyje netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

pareiškėjo T. K. skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2021 m. gruodžio 20 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-26315-2021 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Evelina PetraitienėNuorašas tikras: