Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

dalyvaujant asmeniui, dėl kurio surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir priimtas nutarimas R. K. ,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. K. skundą dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos respublikos Vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės Viešvilės užkardos nutarimais paskirtų administracinių nuobaudų panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2008 m. spalio 23 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės Viešvilės užkardos pareigūnai surašė R. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 124-065-08 dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 205 str. 1 d. už tai, kad jis 2008 m. rugsėjo 11 d. apie 3val.30 min., būdamas pasienio ruože Kalvelių km. prieigose Jurbarko rajone, nepakluso teisėtiems uniformuotų VSAT prie Lietuvos Respublikos VRM Pagėgių rinktinės Viešvilės užkardos pareigūnų reikalavimams pateikti asmens ir transporto priemonės dokumentus ir pasišalino iš patikrinimo vietos. Tą pačią R. K. dieną surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 124-064-08 dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 4 d. už tai, kad jis toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu nepakluso teisėtam uniformuotų Viešvilės užkardos pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, t. y. nesustabdė savo vairuojamo automobilio pareigūnų nurodytoje vietoje, o priešingai, siekdamas išvengti patikrinimo, padidinęs automobilio greitį, pasišalino.

2008 m. lapkričio 6 d. nutarimu pagal ATPK 205 str. 1 d. R. K. nubaustas administracine nuobauda – 225 Lt bauda. Tos pačios dienos kitu nutarimu pagal ATPK 130 str. 4 d. jam skirta 3500 Lt bauda.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pareigūnas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, patikimai nustatyti, ar asmuo kaltas šio pažeidimo padarymu ir ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat visapusiškai, pilnai

ir objektyviai, vadovaudamasis įstatymu, išnagrinėti bei nustatyti visas kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti ( ATPK 284 straipsnis ).

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, patikrinęs priimtų nutarimų teisėtumą bei pagrįstumą (ATPK 297 str. 1 d.) konstatuoja, kad R. K. kaltė, padarius administracinius teisės pažeidimus, įrodyta, todėl pažeidėjas administracinėn atsakomybėn patrauktas bei nubaustas pagrįstai ir teisėtai.

Nustatant byloje objektyviąją tiesą bei konstatuojant kaltus veiksmus, analizuotini ir vertintini R. K. kaltinantys ir teisinantys įrodymai, jų leistinumas, pakankamumas, tikrumas, ryšys su įrodinėtinomis aplinkybėmis. Administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti patikimai įrodyta traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltė dėl jam inkriminuojamo pažeidimo padarymo. Tokią taisyklę suponuoja nekaltumo prezumpcijos principas, pagal kurį paskirstyta įrodinėjimo našta administracinių teisės pažeidimų nagrinėjimo procese. Konstatuojant kaltus veiksmus negalima vadovautis prielaidomis, spėliojimais, o pakankamai nesurinkus objektyvių įrodymų išvadoms dėl asmens kaltės padaryti, asmens administracinė atsakomybė negalima.

Teisminio nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų G. J. ir L. J. parodymai, kaltinantys pareiškėją, bei liudytojo D. M. parodymai, teisinantys pareiškėją bei paneigiantys jo kaltus veiksmus, prieštaringi iš esmės. Vertinant, kurie iš šių parodymų yra bešališki, patikimi ir teisingi, svarbu juos išanalizuoti kitų bylos įrodymų kontekste ir nustatyti jų vertę, patikimumą, įrodomąją galią.

Iš liudytojų G. R. ir L. J. parodymų galima daryti išvadą, kad būtent R. K. šių pareigūnų buvo sustabdytas Kalvelių kaimo prieigose Jurbarko rajone, jam vairuojant transporto priemonę Audi 100, valst. Nr. (Duomenys neskelbtini) . Šių liudytojų parodymai nuoseklūs ir tikslūs, atitinka nustatytai loginei įvykių sekai, nurodyti faktai pagal jų suvokimo, atsiminimo, išdėstymo sąlygas yra logiški bei tarpusavyje sutampa ne tik dėl esminių įvykio aplinkybių, bet ir dėl nereikšmingų detalių, jais, beje, paneigta pareiškėjo versija, kad galimai automobilį vairavo byloje liudytoju apklaustas automobilio Audi 100 savininkas D. M. . Būtent iš šių liudytojų, vykdžiusių tarnybines pareigas kontroliuoti pasienio teisinį režimą, parodymų viseto susiformuoja konkreti bei nuosekli įvykių seka. Pabrėžtina, kad prieštaravimų tarp pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytų aplinkybių ir parodymų teisminio nagrinėjimo metu nėra. Byloje nenustatytos aplinkybės (jų nenurodė ir pats pareiškėjas), leidžiančios manyti, kad šių liudytojų ir R. K. santykiai yra priešiški, kad jie turi pagrindo nepagrįstai šį asmenį kaltinti ar apkalbėti. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad Viešvilės užkardos pareigūnai pasienio ruožo teritorijoje daug kartų yrą tikrinę R. K. ir jį vizualiai pažįsta, šiam asmeniui buvo paskelbta paieška, nuotrauka iškabinta viešai užkardoje (b. l. 61, 63, 65, 86), todėl manyti, kad pareigūnai, sustabdę automobilį Audi 100, nustatydami šį automobilį vairavusio asmens R. K. asmenybę, galėjo klysti, jo nepažinti, sumaišyti su kitu asmeniu, nėra pagrindo. Akivaizdu, kad nebūdami tikri bei nenustatę šį automobilį vairavusio asmens tapatybės, pasienio pareigūnai būtų ieškoję ne R. K. , kaip pažeidimą padariusio asmens, bet šio automobilio savininko. Taigi pareigūnų parodymai nėra prielaidos ar spėliojimai, o pripažintini objektyviais įrodymais, nustatant pažeidimo subjektą bei sprendžiant jo kaltės klausimą. Netikėti ar abejoti liudytojų G. R. ir L. J. nešališkais, neprieštaringais paaiškinimais, parodymų pagrįstumu teismui nėra pagrindo, todėl jie vertintini kaip patikimi ir teisingi.

Pats pareiškėjas kategoriškai neigia savo kaltę, tačiau jis yra suinteresuotas bylos baigtimi. Pažymėtina, kad jo parodymai yra nelogiški ir prieštaringi. Pareiškėjas nurodo, kad jis nepažįsta Viešvilės užkardos vado G. R., tačiau tokie jo paaiškinimai neatitinka tikrovės, yra paneigti bylos medžiaga, kuri patvirtina, jog šie asmenys yra bendravę dėl R. K. Pasienio ruože padarytų teisės pažeidimų. Akivaizdu, jog tokiais parodymais R. K. siekia paneigti aplinkybę, kad sustabdymo metu pasienio pareigūnai jį galėjo pažinti bei nustatė jo asmenį. Paneigus pareiškėjo paaiškinimus objektyviais liudytojų parodymais, jie pripažintini šališkais, nepatikimais ir vertintini kaip gerai apgalvota gynybos versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Iš bylos medžiagos matyti, kad automobilio Audi 100, valst. Nr. (Duomenys neskelbtini) savininkas yra D. M. , kuris patvirtino pareiškėjo versiją bei jo nurodytas aplinkybes, paaiškindamas,

kad R. K. visiškai nepažįsta, savo automobilio Audi 100 nėra jam niekada skolinęs, taip pat pripažindamas, kad būtent jis su draugu važiavo automobiliu Audi 100 tuo metu, kai buvo stabdomas pasienio pareigūnų. Tokie jo parodymai iš esmės prieštaringi liudytojų G. R. ir L. J. parodymams, pripažintiems teisingais bei patikimais. Nors nuo pažeidimo fiksavimo praėję pakankamai daug laiko, liudytojas D. M. pakankamai tiksliai pasakojo aplinkybes, kurias įvertinus kaip objektyvias, būtų galimybė patikėti pareiškėjo R. K. paaiškinimais. Šiuo aspektu teismui kyla pagrįstos abejonės dėl liudytojo gebėjimo taip tiksliai prisiminti šiam liudytojui jokių pasekmių nesukėlusios dienos aplinkybių. Dėl nurodytų akivaizdžių prieštaravimų, bei kilusių abejonių, teismui yra pagrindo pagrįstai netikėti šio liudytojų parodymais, vertinti juos kaip nepatikimus, neobjektyvius ir pripažinti šališkais bei melagingais. Pažymėtina ir tai, kad automobilio priklausomybė D. M. nepaneigia aplinkybės, jog šią transporto priemonę pažeidimo konstatavimo metu vairavo būtent R. K. .

Dėl teisės pažeidimų kvalifikavimo ir administracinių nuobaudų skyrimo tvarkos.

Iš bylos medžiagos matyti, kad R. K. kaltinamas padaręs du administracinius teisės pažeidimus. ATPK 205 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už pasienio teisinio režimo taisyklių arba pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių pažeidimą. Ši norma blanketinė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 598 patvirtintų Pasienio teisinio režimo taisyklių 9 punkte nustatyta, jog asmenys, esantys pasienio ruože, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, muitinės ir kitų įgaliotų pagal kompetenciją atlikti patikrinimą valstybės institucijų ar įstaigų pareigūnų reikalavimu privalo pateikti asmens, transporto priemonės, gabenamų krovinių, prekių dokumentus, leisti apžiūrėti transporto priemones, gabenamus krovinius, prekes, vykdyti kitus teisėtus pareigūnų reikalavimus. Bylos medžiaga nustačius, kad R. K. šios pareigos nevykdė ir, būdamas pasienio ruože, nepaklusdamas teisėtam pareigūnų reikalavimui dokumentų nepateikė, iš įvykio vietos pasišalino, tokie jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ATPK 205 str. 1 d.

Įvertinus bylos įrodymus taip pat pripažintina, kad pareigūnai pagrįstai konstatavo, jog R. K. nepakluso uniformuoto Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Tokiu būdu pareiškėjas padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 4 d.

Pareigūnas, nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, padarė procesinius pažeidimus, susijusius su administracinės nuobaudos skyrimo tvarka, todėl šiuo aspektu jo priimti nutarimai negali būti pripažįstami teisėtais ir pagrįstais.

Niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo ( ATPK 7 str. 1, 2 d. )

Pareiškėjui už nurodytus teisės pažeidimus surašyti du administracinio teisės pažeidimo protokolai ir priimti du nutarimai.

ATPK 33 straipsnyje reglamentuotas administracinių nuobaudų skyrimo tvarka, esant administracinių teisės pažeidimų sutapčiai, t. y. padarius kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, todėl, tinkamai kvalifikavus R. K. padarytus administracinius teisės pažeidimus bei skiriant jam administracines nuobaudas, turėjo būti taikoma ATPK 33 straipsnio 2 dalis. Pareigūnas šio straipsnio reikalavimus ignoravo, jų netaikė, tokiu būdu nesilaikydamas nuobaudų skyrimo tvarkos ir nepagrįstai neskirdamas R. K. galutinės nuobaudos, parinktos sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytų administracinių teisės pažeidimų, ribose. Tačiau įvertinant tai, kad pažeidėjo padaryti teisės pažeidimai nekelia jokių abejonių, pažeidimų veikos yra įrodytos, pažeidėjo padaryti pažeidimai kvalifikuoti teisingai, papildomo aplinkybių tyrimo atlikti nereikia, byla institucijai, įgaliotai surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, negrąžintina. Pripažinus, kad dėl padarytų procesinių pažeidimų nutarimai neteisėti, šie nutarimai naikintini, o pareiškėjui skirtina administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalies reikalavimais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 1 p. teisėjas

nutaria:

Skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti 2008 m. spalio 23 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės Viešvilės užkardos nutarimą, kuriuo pagal Lietuvos Respublikos ATPK 205 str. 1 d. R. K. paskirta administracinė nuobauda – 225 Lt bauda ir 2008 m. spalio 23 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės Viešvilės užkardos nutarimą, kuriuo pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 4 d. R. K. paskirta administracinė nuobauda – 3500 Lt bauda.

Skirti R. K. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 205 str. 1 d. administracinę nuobaudą – 225 Lt baudą, pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 4 d. - 3500 Lt baudą. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., nuobaudas subendrinus apėmimo būdu, skirti R. K. galutinę administracinę nuobaudą – 3500 Lt baudą.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjas Gintaras Čekanauskas