Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismas, 2018 m. gegužės 2 d. ir 2018 m. gegužės 9 d. raštu, pareiškėjui pasiūlė išdėstyti raštu teismui savo poziciją dėl dalyvavimo ar nedalyvavimo teismo posėdyje (b. l. 115, 117). Teismo šaukimas į teismo posėdį, paskirtą 2018 m. gegužės 28 d. 9.30 val., pareiškėjui buvo įteiktas 2018 m. gegužės 14 d. (b. l. 121). Pareiškėjas teismui nepateikė informacijos, jog nori dalyvauti teismo posėdyje. Proceso šalims apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai (ABTĮ 74 str. 7 d.), byla nagrinėtina šalims nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – Pravieniškių PN), 660,00 Eur neturtinei žalai atlyginti, kurią pareiškėjas patyrė dėl Pravieniškių PN (pareigūnų) veiksmų.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis). Pagal CK 6.271 straipsnį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą anksčiau minėtų viešosios atsakomybės sąlygų. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ( toliau - ir LVAT) praktikos, nagrinėjant bylas pagal bausmių vykdymo ir kardomojo kalinimo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų viešojo administravimo srityje, apibendrinime (Administracinė jurisprudencija Nr. 26, 2014, p. 541) nurodyta, kad pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas, laisvės atėmimo įstaigų administracijos kaltės nebuvimas nešalina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalą. Suimtiesiems ar nuteistiems asmenims garantuojamų teisių užtikrinimas įkalinimo įstaigose yra pozityvi valstybės pareiga.

Taigi, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, svarbu įvertinti ir nustatyti ar Pravieniškių PN (pareigūnų) veiksmuose (neveikime) yra deliktinės atsakomybės požymių, taip pat tai, ar šie veiksmai (neveikimas) tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą.

Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTĮ 23 str. 2 d. 6 p., 24 str., 57 str. 4 d., 68 str., 72 str.).

Savo reikalavimą pareiškėjas iš esmės grindžia tuo, kad 2016 m. sausio 4 d. buvo etapuotas į Šiaulių tardymo izoliatorių, nors turėjo išvežti tik 2016 m. sausio 7 d. Dėl to pareiškėjas prarado teisę į ilgalaikį pasimatymą, kuris buvo numatytas 2016 m. sausio 5 -7 d.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punkte reglamentuotas asmenų pristatymo į tardymo izoliatorius pagrindas - teisėjo ar teismo, nagrinėjančio bylą teisiamajame posėdyje, nutartis perkelti iki penkių parų nuteistąjį arešto ar laisvės atėmimo bausme iš areštinės ar pataisos įstaigos į tardymo izoliatorių dėl bylos nagrinėjimo teisme. Laisvės atėmimo vietų įskaitos tarnybų darbo instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2002 m. gegužės 6 d. Nr. 57, 109 punkte numatyta, kad Konvojavimo dokumentus rengia ir įformina laisvės atėmimo vietos įskaitos tarnyba. Konvojuojamo suimtojo arba nuteistojo asmens byla konvojaus viršininkui perduodama antspauduotame pakete su Asmens bylos pažyma. Ši pažyma surašoma įskaitomai, netrumpinant žodžių. Pažymoje suimtąjį arba nuteistąjį siunčianti įstaiga turi nurodyti laisvės atėmimo vietos, į kurią jis siunčiamas, pavadinimą ir pasikeitimo punktus, per kuriuos suimtasis arba nuteistasis turi vykti. Ant pažymos esanti suimtojo arba nuteistojo fotonuotrauka antspauduojama antspaudu su Lietuvos valstybės herbu. Konvojaus pareigūnams atplėšti paketus su konvojuojamųjų asmens bylomis draudžiama, išskyrus atvejus, kai suimtasis ar nuteistasis konvojavimo metu pabėga. Laisvės atėmimo vietose gauti raštai dėl suimtųjų ir nuteistųjų konvojavimo į kitas įstaigas ar teismo posėdžius iki jų įvykdymo įdedami į suimtojo ar nuteistojo asmens bylos voką. Jeigu suimtasis ar nuteistasis tuo metu yra išvykęs, įskaitos tarnyba privalo išsiaiškinti jo buvimo vietą ir patikslinti atvykimo į įstaigą laiką. Jeigu paaiškėja, kad suimtasis ar nuteistasis pagal reikalavimą turėtų būti konvojuojamas iš kitos įstaigos, rašto kopija faksu persiunčiama tai įstaigai.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja 2015 m. gruodžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4088-902/2015 nutarė E. V. bylos nagrinėjimo laikui perkelti iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos į Šiaulių tardymo izoliatorių, o iš ten etapuoti į Panevėžio apskrities VPK areštinę bei pristatyti į teismo posėdį civilinėje byloje Nr. e2-4088-902/2015, įvyksiantį 2016 m. sausio 12 d. 13.30 val. 107 kab., Panevėžio miesto apylinkės teisme, Laisvės a. 17, Panevėžyje (b. l. 12). Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartį gavo 2015 m. gruodžio 28 d. (b. l. 7).

2015 m. gruodžio 31 d. Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija Viešojo saugumo tarnybos Kauno dalinio vadui pateikė konvojavimo paraišką Nr. S-3586. Paraiškoje nurodoma, jog prašoma 2016 m. sausio 4 d. atsiųsti konvojų dėl 3 asmenų konvojavimo į Šiaulių tardymo izoliatorių. Konvojavimo maršrutas – Pravieniškės – Šiauliai. Konvojuojamųjų buvimo vieta – Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija 3-ias sektorius (b. l. 31). Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2016 m. sausio 4 d. konvojuojamųjų sąraše Nr. 60(3)-2 nurodyta, jog pareiškėjas E. V. pagal nutartį konvojuojamas iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-io sektoriaus per Šiaulių tardymo izoliatorių į Panevėžio apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (b. l. 32).

Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija 2016 m. birželio 16 d. pažymoje Nr. 60(3)-418 „Dėl nuteistojo E. V. konvojavimo“ nurodė, jog konvojus vykdomas pagal Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos sudarytus planinio konvojaus maršrutus. Iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos į Šiaulių tardymo izoliatorių Kauno dalinio planinis konvojus vyksta šiuo maršrutu: Kauno tardymo izoliatorius – Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorius – pataisos namai – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinė – Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija (1-as, 2-as, 3-ias sektoriai) – Laisvės atėmimo vietų ligoninė (Laisvės atėmimo vietų ligoninės padalinys, esantis Pravieniškių II k.) – Šiaulių tardymo izoliatorius – Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija (1-as, 2-as, 3-ias sektoriai) - Laisvės atėmimo vietų ligoninė (Laisvės atėmimo vietų ligoninės padalinys, esantis Pravieniškių II k.) - Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinė – Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorius – pataisos namai – Kauno tardymo izoliatorius (maršrutas vykdomas pirmadieniais ir ketvirtadieniais) (b. l 33).

Teismas atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos administracija, 2015 m. gruodžio 31 d. suruošdama dokumentus dėl 2016 m. sausio 4 d. pareiškėjo konvojavimo į Šiaulių tardymo izoliatorių, atsižvelgė į šventines nedarbo dienas ir tinkamai iš anksto suruošė reikiamus dokumentus. Tuo buvo pasiekti konvojavimo tikslai ir pareiškėjui užtikrinta teisė ir pareiga dalyvauti teismo posėdyje. Kadangi nuteistasis laiku buvo pristatytas į teismo posėdį, nebuvo nepagrįstai ilgai laikomas kardomojo kalinimo įstaigose, teismas daroo išvadą, kad jo konvojavimo grafikas organizuotas tinkamai, t. y. nenustatyta neteisėtų atsakovo veiksmų organizuojant pareiškėjo konvojavimą iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos į Šiaulių tardymo izoliatorių.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl netinkamai organizuoto konvojavimo 2016 m. sausio 4 d., jis prarado teisę į ilgalaikį pasimatymą, kuris buvo numatytas 2016 m. sausio 5 -7 d.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 94 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog nuteistiesiems leidžiami pasimatymai: trumpalaikiai – iki trijų valandų ir ilgalaikiai – iki vienos paros. Ilgalaikiai pasimatymai leidžiami tik su sutuoktiniu, sugyventiniu arba asmeniu, su kuriuo nuteistasis turi bendrą vaiką, jei nei nuteistasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių ir šis vaikas yra Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka registruotas kaip bendras nuteistojo ir į pasimatymą atvykusio asmens vaikas. Į ilgalaikius pasimatymus atvykusiems asmenims sudaromos sąlygos įsigyti maisto produktų pataisos įstaigų parduotuvėse arba, kai yra galimybių, jiems nemokamai tiekiamas šio Kodekso 173 straipsnio 4 dalyje nurodytas maistas. Į ilgalaikius pasimatymus atvykusių asmenų apsipirkimo pataisos įstaigų parduotuvėse ir maitinimo tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistojo pageidavimu vienas ilgalaikis pasimatymas gali būti pakeistas dviem trumpalaikiais pasimatymais arba keturiais telefoniniais pokalbiais (BVK 94 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 112 punkte numatyta, kad įvykęs ar nutrauktas pasimatymas įrašomas Nuteistojo pasimatymų, gautų pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų apskaitos kortelėje.

Iš byloje esančių duomenų (pareiškėjo asmens bylos Nr. 7373/4) dėl nuteistojo pasimatymų, gautų pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda apskaitos kortelės duomenų matyti, kad ilgalaikis pasimatymas jam buvo suteiktas 2015 m. spalio 24 d. (2 paros), vėlesnis – 2016 m. kovo 22 d. (2 paros) (b. l. 42-45).

Atsakovas atsiliepime nurodė, jog nuteistasis iš anksto su įstaigos administracija susiderina tik galimo pasimatymo preliminarią datą, kad galėtų informuoti savo artimuosius ir įstaiga tą dieną turėtų laisvą pasimatymų kambarį. Jei nuteistasis dėl kažkokių priežasčių negali pasinaudoti jam preliminariai numatytu pasimatymu (suserga, išvyksta etapu ir pan.), jis turi visas galimybes kreiptis į įstaigos administraciją ir prašyti perkelti tokį pasimatymą į vėlesnį laikotarpį, tiesiogiai arba administracijos pagalba informuoti savo artimuosius, kad toks numatytas pasimatymas neįvyks. Dėl tokio atšaukimo pasimatymas nėra laikomas įvykusiu ir teisės į pasimatymą nuteistasis nepraranda. Tam tikrais atvejais nuteistasis gali kreiptis į teismą, į kurį turi būti vežamas etapu ir paprašyti bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Byloje nėra duomenų (jų nepateikė ir pats pareiškėjas), kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją su prašymu dėl ilgalaikio pasimatymo perkėlimo kitu laiku, savo teisėmis ir suteiktomis galimybėmis nepasinaudojo, todėl konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos Nr. 09-A/2012/6329 duomenų matyti, jog 2016 m. sausio 4 d. jokių sveikatos sutrikimų užfiksuota nebuvo, yra įrašas, jog etapu vykti gali (b. l. 55), Pravieniškių PN Psichologinės tarnybos 2016 m. birželio 13 d. pažymoje Nr. 73(3)-111 nurodyta, kad pareiškėjas nuo 2015 m. gruodžio 20 d. į psichologinės tarnybos specialistus dėl nuolatinio streso, pastovios nervinės įtampos, kuri kenkia jo silpnai sveikatai, nesikreipė (b. l. 64) todėl teismo nuomone, byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamo etapavimo poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant etapavimo neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.

Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).

Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijų (Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro) ar jų darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimą byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimą byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr., pvz., LVAT 2008-12-05 nutartį administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartį administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartį administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.