Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio (palikimo priėmimo) fakto nustatymo, suinteresuoti šios bylos asmenys: valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškėjos pareiškimą nepateikė.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio nuostatomis, teismas nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimo faktas, kaip juridinę reikšmę turintis faktas, nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, nėra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos teismą dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo palikimą valdyti. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį arba bet kokį daiktą, laikomas priėmusiu palikimą, nepaisant to, koks ir kur tas palikimas yra.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį atsiradęs palikimas gali būti priimtas pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Minėto straipsnio 3 dalis nurodo, kad minėti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Šis teisių ir pareigų perėmimas turi būti atliekamas tam tikrais aktyviais veiksmais, nurodytais CK 5.50 straipsnio 2 dalyje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad „Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Tam, kad teises į paveldėtą turtą galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti teises į privalomai registruotiną turtą, sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), įpėdinis gali prašyti notaro išduoti dokumentą, kuris patvirtina jo teisių į palikimą įgijimą - paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnis). Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties. Įstatyme nustatyta, kad bendra tvarka paveldėjimo teisės liudijimas negali būti išduotas anksčiau negu suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.67 straipsnis), tačiau nenustatyta terminų, per kuriuos palikimą priėmęs įpėdinis gali prašyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, t. y. šios teisės įgyvendinimas laiko atžvilgiu yra neribojamas“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008). Todėl faktiniu valdymu priėmęs palikimą paveldėtojas gali bet kada kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

CK 5.51 straipsnis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Taigi, faktinis paveldimo turto valdymas sukelia teisines pasekmes, nes įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą. Laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą faktiniu valdymu, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu turtu. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).

Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos motina B. K. priėmė mirusio sutuoktinio A. K. palikimą, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad B. K. mirė (duomenys neskelbtini), sutuoktinis A. K. mirė (duomenys neskelbtini). Iš Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis matyti, jog B. K. ir A. K. buvo susituokę. Duomenų apie B. K. ir A. K. ištuoką nėra, todėl konstatuotina, kad B. K. ir A. K. buvo sutuoktiniai iki A. K. mirties.

Iš Centrinės hipotekos įstaigos Testamentų registro išrašų matyti, kad testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo A. K. sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų.

Pareiškėja yra pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnis), kitų įpėdinių nėra.

Teismui pateiktas VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad B. K. nuosavybės teise buvo įgijusi nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nors nurodytas turtas nuosavybės teisėmis įregistruotas B. K. vardu, tačiau jis buvo įgytas santuokoje, todėl laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pareiškėjos motina B. K. po savo sutuoktinio A. K. mirties priėmė palikėjo A. K. palikimą, nes toliau naudojosi turtu, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo jį, gyveno ten. Šios aplinkybės leidžia manyti, jog B. K. po palikėjo A. K. mirties turtą prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdiniai pradėję valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu, laikomi priėmusiais visą palikimą. Todėl darytina išvada, kad B. K. po sutuoktinio A. K. mirties faktiniu valdymu priėmė visą A. K. palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis,5.50 straipsnio 2 dalis).

Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas reikšmingas, sprendžiant turto, likusio po B. K. ir A. K. mirties, paveldėjimo klausimą. Kitokia tvarka pareiškėja, kaip mirusiosios B. K. įpėdinė, negali gauti turto, likusio po B. K. mirties, palikimo priėmimo faktą patvirtinančių dokumentų. Todėl pareiškėjos prašomas nustatyti faktas nustatytinas teismo sprendimu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas ir 445 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant realizuoti pareiškėjos E. A. teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. K. po savo sutuoktinio A. K. mirties faktiškai pradėjo valdyti jo turtą ir priėmė palikimą (CPK 444 straipsnio 1dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis, CK 5.50 straipsnis).

Pareiškėja už pareiškimą sumokėjo 46,95 Eur žyminį mokestį. Pagal CPK 443 straipsnio 6 dalies nuostatas dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Kadangi už pareiškimą mokėtinas 45 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktas), pareiškėjai grąžintina 1,95 Eur permokėto žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išaiškintina, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi šia įsiteisėjusia nutartimi.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 93, 279, 285, 286, 287 ir 441 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patenkinti pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė A. K. palikimą, pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po B. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties, paveldėjimo.

Grąžinti pareiškėjai E. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1,95 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2022 m. balandžio 20 d. mokėjimo nurodymu Nr. 11, mokėjimo užduoties kodas (ID) ZK54165.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.