Kauno apygardos teismo nutartis

1. Ieškovė P. G. kreipėsi į teismą ir, patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė panaikinti 2018 m. sausio 15 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) sklypui (duomenys neskelbtini) įregistruotą 0,0015 ha ploto servitutą – teisę prieiti ir naudotis šuliniu, esančiu sklype (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) gyventojams bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,0599 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). 2018 m. sausio 15 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) sklypui įregistruotas servitutas – teisė prieiti ir naudotis šuliniu, esančiu sklype (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) gyventojams. Geriamo vandens šulinys, kaip inžinierinis statinys, nėra įregistruotas VĮ Registrų centre, tik buvo pažymėtas (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plane. Ieškovei, įsigijus žemės sklypą, paaiškėjo, kad geriamo vandens šulinys nebuvo naudojamas nei ankstesnių žemės sklypo savininkų, nei greta esančio sklypo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), gyventojų, kuriems buvo nustatytas servitutas, nes šulinyje buvo nedaug vandens, jis buvo neuždengtas, primėtytas statybinių atliekų. Pastate (duomenys neskelbtini), jau kelerius metus niekas negyvena, jis yra apleistas, avarinės būklės, ilgą laiką nebuvo tvarkomas žemės sklypas apie pastatą. 2022 metų pabaigoje – 2023 metų pradžioje, atsakovei iš jai priklausančio žemės sklypo išvežant šiukšles, šulinys buvo užpiltas. Atsakovė į ieškovės pranešimą apie tai nereagavo, kas rodo kad geriamo vandens šulinys jai nėra reikalingas. Tačiau atsakovė neduoda sutikimo išregistruoti servitutą, nurodydama vis skirtingas priežastis. Šulinio sunykimo faktas nustatytas, 2023 m. lapkričio 7 d. atlikus žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, žemės sklypo plane užfiksuota, kad šulinio nėra. Panaikinus servitutą, atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto vertė nesumažėtų, nes atsakovės turtas yra avarinės būklės pastate, kuris netinkamas gyventi. Servituto įregistravimo iniciatorė buvo atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija, todėl ji turi ginčo klausimą dėl servituto spręsti šiuo metu, o ne perkelti būsimiems pastatų (duomenys neskelbtini), savininkams. Tarnaujančio daikto savininkui, viešpataujančio daikto naudotojui ir Tarnybai, nustačiusiai servitutą, nepavykus susitarti, kad servitutas būtų panaikintas, byla nagrinėtina bendros kompetencijos teisme.

3. Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija ir trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė su ieškiniu nesutiko, prašė jį palikti nenagrinėtu, o netenkinus nurodyto prašymo, ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Nurodė, kad ginčijamas servitutas nustatytas administraciniu aktu – 2018 m. sausio 15 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nebuvo ginčijamas. Servituto nustatymas nėra beprasmis ar betikslis, nes gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), ir šiuo metu nėra atvestas vandentiekis, todėl vandens poreikis šio namo gyventojams yra išlikęs. Tarnaujantis daiktas – žemės sklypas (duomenys neskelbtini), nėra žuvęs ar sunaikintas ir toliau egzistuoja. Todėl ieškinio reikalavimai nenagrinėti teisme civilinio proceso tvarka vien dėl tos priežasties, kad ieškinyje ieškovė nurodo, kad jos nuosavybės teise valdomas žemės sklypas (tarnaujantis daiktas) yra žuvęs, kas akivaizdžiai neatitinka realios faktinės padėties. Panaikinant servitutą viešpataujančiajam ar tarnaujančiajam daiktui žuvus, joks tarnaujančiojo daikto savininko ir viešpataujančiojo daikto savininko tarpusavio susitarimas nėra reikalingas, Nacionalinės žemės tarnybos reikalavimas pateikti atsakovės sutikimą dėl servituto panaikinimo yra nepagrįstas ir perteklinis. Kauno miesto savivaldybės administracija, nei Kauno miesto savivaldybė negali atsakyti dėl Nacionalinės žemės tarnybos veiksmų ar neveikimo ir negali būti laikoma atsakove šioje byloje, nes panaikinti administraciniu aktu nustatytą servitutą yra išimtinai Nacionalinės žemės tarnybos kompetencija. Ieškovė sklypą įsigijo, jau esant nustatytam servitutui, ir administracinio akto neginčijo, taigi, su servitutu sutiko. Servitutas buvo nustatytas pagrįstai ir aplinkybė, kad buvęs šulinys fiziškai panaikintas, nepaneigia aplinkybės, kad būtent nustatyto servituto vietoje (šulinio vietoje) realios galimybės išgauti vandenį iš žemės gelmių, nesant miesto komunalinio vandentiekio, egzistuoja. Butas (duomenys neskelbtini), iki 2022 m. vasario 11 d. buvo naudojamas kaip socialinis būstas ir jame gyveno teisę į socialinę paramą turintys žmonės, kurių poreikiams tenkinti ir buvo įrengtas šulinys bei nustatytas ginčo objektu byloje esantis servitutas, kuris ir šiuo metu vis dar yra aktualus. 2023 m. lapkričio 7 d. buvo atlikti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai, kuriais užfiksuotas šulinio sunaikinimo faktas, tačiau ieškovė nesikreipė į Nacionalinę žemės tarnybą dėl ginčo servituto panaikinimo, nustačius bent vieną CK 4.130 straipsnio 1 dalies normoje nurodytą pagrindą, pagal kurią servitutas baigiasi. Ieškovei nepasinaudojus Žemės įstatymo 22 straipsnyje numatyta nustatyto servituto panaikinimo ne teisme tvarka, ieškinys negali būti nagrinėjamas teisme. Savivaldybė, kaip turto savininkė, siekia apginti interesą turėti galimybę išgauti vandenį iš žemės gelmių ir, turint tokią galimybę, nekilnojamąjį turtą, esantį gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), parduoti už kaip įmanomą didesnę kainą.

5. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos su ieškiniu nesutiko, prašė jį palikti nenagrinėtu, o netenkinus nurodyto prašymo, ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Nurodė, kad tais atvejais, kai servitutas buvo nustatytas administraciniu aktu, jis gali būti panaikintas Tarnybos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu, tik atitinkamai esant viešpataujančiojo daikto savininko raštu įformintam atsisakymui ir/arba tarnaujančiojo daikto ir viešpataujančiojo daikto savininkų tarpusavio susitarimui. Ieškovė Nacionalinei žemės tarnybai su 2022 m. liepos 7 d. ir 2023 m. lapkričio 7 d. prašymais nebuvo pateikusi savo ir viešpataujančio daikto savininkės Kauno miesto savivaldybės susitarimo ar Kauno miesto savivaldybei atstovaujančios Kauno miesto savivaldybės administracijos rašto, kuris patvirtintų viešpataujančio daikto savininkės valią, kad žemės sklype servitutas nereikalingas, todėl Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui nebuvo teisinio pagrindo priimti administracinį sprendimą dėl servituto pabaigos. 2023 m. lapkričio 7 d. UAB „Greita geodezija“ atsakovei teikė prašymą dėl nustatytų žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo, o ne dėl servituto panaikinimo. Pati ieškovė Nacionalinei žemės tarnybai atskiro prašymo panaikinti servitutą neteikė. Ieškovė nesilaikė CPK 22 straipsnio 1 dalyje nustatytos privalomos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, todėl ieškinys turėtų būti paliktas nenagrinėtu. Atsakovė, veikdama kaip valstybės institucija, neatliko jokių veiksmų, prieštaraujančių teisės aktams, kurie būtų galėję pažeisti ieškovės interesus.