- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-05
- Bylos Nr.
- 2A-344-278/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-05376-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eigirdas Činka, Birutė Valiulienė (pran.), Nijolė Danguolė Smetonienė
- Atsakovas
- E. M.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-344-278/2014
Teisėja Ineta Baliukaitytė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05376-2013-0
2014 m. birželio 5 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Valiulienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Inovatis“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-118-488/2014 pagal ieškovės bankrutavusios UAB „Inovatis“ ieškinį atsakovui E. M. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė bankrutavusi UAB „Inovatis“ prašė teismą priteisti iš atsakovo E. M. 140 604,64 Lt žalą. Nurodė, kad atsakovas, būdamas įmonės vadovu, savalaikiai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, dėl ko įmonei buvo padaryta žala. Teigė, jog atsakovui buvo žinoma sunki įmonės padėtis, bendrovė negalėjo atsiskaityti su kreditoriais ir, jeigu jis būtų kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo 2011 metų pradžioje, įmonės kreditorių reikalavimai nebūtų padidėję.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 10 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 2011 metų pradžioje įmonė buvo nemoki bei konstatavo, jog asmeninės atsakovo kaltės, susijusios su netinkamu vadovo pareigų atlikimu bei dėl 81 715,14 Lt žalos atsiradimo nėra, jis, sudarant sutartį dėl krovinių pervežimo ir dėl jos neįvykdymo atsiradus žalai, įmonės vadovu nedirbo. Darė išvadą, kad nuo 2010-12-31 iki kreditorinių reikalavimų patvirtinimo skola sumažėjo, kas rodo, jog ir dirbdama nuostolingai įmonė mažino skolas. Nurodė, kad iš pateiktų ieškovo įrodymų negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog atsakovo veiksmai nulėmė vėlesnį bendrovės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais. Konstatavo, jog ieškovė neįrodė būtinų atsakovo atsakomybei atsirasti sąlygų buvimo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu bankrutavusi UAB „Inovatis“ prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 10 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti. Teigia, kad teismas neįsigilino ir neištyrė visų bylos aplinkybių, nesilaikė teisės aktų ir teismų praktikos, dėl ko priėmė neteisingą sprendimą. Nurodo, kad atsakovo E. M. veiksmai neatitiko protingos verslo rizikos ir prieštaravo geriems verslo standartams: jam vadovaujant bendrovei įsiskolinimai didėjo, įmonės balansas rodė įmonės nemokumą, bet atsakovas nesiėmė jokių veiksmų inicijuoti įmonės bankroto procedūrą ir tuo mažino galimybę atsiskaityti su kreditoriais. Teigia, jog nagrinėti atsakovo atsakomybės klausimą dėl įsiskolinimo atsiradimo priežasčių, teismui nebuvo pagrindo. Nesutinka su teismo išvada dėl įsiskolinimo kreditoriams sumažėjimo, nes atsakovas nepateikė balanso nutarties iškelti bankroto įsiteisėjimo dienai, o patvirtinti kreditoriniai reikalavimai neduoda pagrindo spręsti apie faktiškai esamus įmonės skolinius įsipareigojimus. Be to, nepateikta įrodymų, jog įmonė vykdė ūkinę veiklą ir mažino įsiskolinimus. Teigia, kad priežastinis ryšys yra visiškai įrodytas ir pagrįstas rašytiniais įrodymais. Nurodo, jog žalą įmonei sudaro patvirtinta bendra kreditorinių reikalavimų suma ir administravimo išlaidos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas E. M. prašo skundą atmesti bei skirti apeliantei baudą už nesąžiningą elgesį ir piktnaudžiavimą procesu, kurios 50 proc. išmokėti jam. Nurodo, jog ieškovė neįrodo ir neįrodinėjo neteisėtų jo veiksmų, o vadovavosi tik įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais, neįrodė priežastinio ryšio, kaltės, žalos, dėl kurios atsakomybė yra kaip nors susijusi su juo. Teigia, kad reikalavimas priteisti administravimo išlaidų atlyginimą atmestinas, nes dėl įmonės vadovo pareigos nevykdymo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir įmonės bankroto procedūroms apmokėti išlaidų atsiradimo neegzistuoja priežastinis ryšys. Nurodo, kad dėl nepagrįstų reikalavimų jis patyrė neigiamus išgyvenimus bei išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismo 2012-07-03 nutartimi UAB „Inovatis“ buvo iškelta bankroto byla, 2012-09-28 nutartimi patvirtintas bendrovės kreditorių sąrašas ir jų reikalavimų dydis, o 2012-12-12 nutartimi UAB „Inovatis“ pripažinta bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto (b. l. 11-16). Bankrutavusios įmonės administratorius, reikšdamas buvusiam įmonės vadovui E. M. reikalavimą dėl žalos atlyginimo, padarytą žalą įmonei kildina iš Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 8 straipsnio 4 dalies nuostatų, nustatančių įmonės vadovo ar kito asmens (asmenų), įmonėje turinčio teisę priimti atitinkamą sprendimą, pareigą padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Byloje nustatyta, kad E. M. UAB „Inovatis“ direktoriumi buvo paskirtas nuo 2011-01-25 ir šias pareigas vykdė iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo (b. l. 98-105). Teismų praktikoje suformuota, kad bylose dėl žalos atlyginimo priteisimo, kai ieškinys grindžiamas būtent pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo neįvykdymu, žala šiuo pagrindu priteisiama tokiais atvejais, kai įmonė pakankamai ilgą laiką nevykdo įprastos ūkinės - komercinės veiklos, tačiau prisiima naujus įsipareigojimus, dėl to didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su esamais kreditoriais arba atsiranda naujų kreditorių, su kuriais taip pat nėra galimybės atsiskaityti. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). Pareiga įmonės vadovui inicijuoti įmonei bankroto bylą kyla tuomet, kai įmonė tampa nemoki, todėl teismui sprendžiančiam, ar įmonės vadovas ar savininkas šią pareigą pažeidė, svarbu įvertinti, ar asmens, kurio atsakomybės klausimas keliamas, vadovavimo įmonei laikotarpiu, buvo pagrindas įmonę pripažinti nemokia. Šiuo atveju aktuali yra nemokumo sąvoka, įtvirtinta ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies nuostatose, kuriose nemokumas apibūdinamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Nustatinėjant, ar atsakovas nepažeidė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos, esminę reikšmę turi ir tai, ar pagal bylos faktines aplinkybes atsakovas šios pareigos vykdymo požiūriu veikė pakankamai rūpestingai, atidžiai ir sąžiningai, įmonės ir jos kreditorių interesais. Byloje pateiktas UAB „Inovatis“ 2010-12-31 balansas, kuriame nurodyti duomenys apie įmonės turtą, įsipareigojimus kreditoriams ir per metus mokėtinos sumos, tačiau kokio dydžio minėtu metu buvo įmonės pradelsti įsipareigojimai, jokių duomenų nėra. Kolegija daro išvadą, jog pagal byloje esančius duomenis, teismas negalėjo įvertinti ir akivaizdu, jog nevertino, ar buvo pagrindas įmonei inicijuoti bankroto bylą atsakovą paskyrus įmonės vadovu ir kada ši pareiga kilo E. M.. Analizuojant reikalavimą atlyginti žalą, svarbu nustatyti įmonės nemokumo pradžią, nes būtent nuo šio momento yra pagrindas nustatyti ir įmonės vadovo neveikimo/netinkamo veikimo padarytos žalos dydį (CK 6.249 str.). Ieškovė, reikšdama ieškinį, žalos dydį grindžia Panevėžio apygardos teismo 2012-09-28 nutartimi, kuria buvo patvirtinti atsakovės kreditorių reikalavimai, tačiau byloje nepateikta jokių duomenų kokiu dydžiu padidėjo įmonės įsiskolinimas kreditoriams dėl atsakovo neveikimo. Bankrutavusi įmonė nėra atleista nuo pareigos įrodyti atsakovo neveikimu padarytą žalą. Iš pateiktos Panevėžio apygardos teismo 2012-09-28 nutarties, kuria patvirtinti įmonės kreditorių reikalavimai, neaišku, kuria dalimi atsakingas atsakovas dėl jų atsiradimo (CPK 12 str. 178 str.). Ieškovė nurodė, kad buvęs įmonės vadovas nėra perdavęs bendrovės finansinių dokumentų, tačiau iš bylos duomenų matyti, jog dalis įmonės kreditorių yra kreipęsi į teismą dėl skolų, nuostolių priteisimo iš UAB „Inovatis“, todėl ieškovė turi galimybę pagal teismų sprendimus išsiaiškinti įmonės skolų atsiradimo bei jų padidėjimo pradžią ir dydį. Įmonių bankroto įstatymo nuostatos nedraudžia administratoriui susipažinti su įmonės bankroto bylos medžiaga bei joje esančiais dokumentais, tame tarpe ir galimai persiųstais prijungimui prie bankroto bylos antstolių persiųstais vykdomaisiais dokumentais (CPK 42 str.; ĮBĮ 10 str. 1 d.). Kadangi nagrinėjamas ginčas yra susijęs tiek su pačios bendrovės, tiek su jos kreditorių interesais, tokiose bylose yra viešas interesas, todėl nagrinėdamas bylą ir teismas turi pareigą būti aktyvus. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė įmonės nemokumo atsiradimo ir atsakovui kilusios pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo momento, nepareikalavo ieškovės sukonkretinti dėl galimai neteisėtų veiksmų atsakovo E. M. padarytos žalos dydį, todėl konstatuotina, jog teismas neatskleidė bylos esmės, o pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 10 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.