Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo teisėjas A. Padvelskis, sekretoriaujant J. Mickevičienei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui T. Juodžiui, atsakovės atstovei L. Gustainytei, trečiojo asmens atstovui R. Mačiulaičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Prekybos namai „Prizmė“ ieškinį atsakovei Klaipėdos apskrities mokesčių inspekcijai, trečiajam asmeniui Klaipėdos miesto vyriausiajam policijos komisariatui dėl atlyginimo už daiktų saugojimą priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė ieškinio nepripažino motyvuodama tuo, kad ieškovė su mokesčių administratoriumi pasaugos sutarties nesudarė, konfiskuotas turtas nebuvo mokesčių administratoriaus apskaitytas, tabako gaminius perdavė ieškovei Klaipėdos miesto vyriausiasis policijos komisariatas, kuris organizavo ir šių gaminių naikinimą, todėl pagal tuo metu galiojusią Konfiskuotų ir valstybės naudai perduotų tabako gaminių sunaikinimo tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu, išlaidos, susijusios su tabako gaminių saugojimu ir sunaikinimu, padengiamos iš biudžeto asignavimų, kurie pagal patvirtintą sąmatą skiriami ikiteisminį tyrimą atlikusiai institucijai, ir ši institucija turi apmokėti saugojimo išlaidas. Ieškovės pateiktas 1998 m. vasario 6 d. raštas negali būti vertinamas kaip priėmimo-perdavimo aktas, nes neatitinka tokio akto formos ir turinio reikalavimų. Tik į mokesčių inspekcijų apskaitą įtrauktų tabako gaminių naikinimą organizuoja ir visas su šių tabako gaminių sunaikinimu susijusias išlaidas padengia mokesčių inspekcija, o šiuo atveju ieškovės nurodyti tabako gaminiai nustatyta tvarka nebuvo įtraukti į mokesčių administratoriaus apskaitą. Mano, kad mokesčių administratorius pagal ieškinį neturi atsakyti ir reikalavimus dėl sumokėjimo už tabako gaminių saugojimą ieškovė turėtų reikšti Klaipėdos miesto vyriausiajam policijos komisariatui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato vyr. inspektorius 1997 m. rugsėjo 16 d. iškėlė baudžiamąją bylą ir šioje byloje 1997 m. rugsėjo 16 d. įvykio vietos apžiūros metu paėmė alkoholinius gėrimus bei tabako gaminius (Baudž. byla Nr. 30-1-3680-97, b.t. 1, b.l. 1, 69-70). 1997 m. rugsėjo 17 d. priėmimo-perdavimo aktu daiktiniai įrodymai – 201 dėžė cigarečių „West“, 17 370 vnt. degtinės skardinių „Petrov“ ir 51 vnt. degtinės butelių „Gaspodstvo“ – buvo perduoti saugoti ieškovei (Baudž. byla Nr. 30-1-3680-97, b.t. 1, b.l. 72) ir 1998 m. sausio 19 d. Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato tardytojo nutarimu šie daiktiniai įrodymai perduoti Klaipėdos m. valstybinės mokesčių inspekcijos žinion dėl jų perėmimo, įtraukimo į apskaitą, įvertinimo ir realizavimo klausimo išsprendimo (Baudž. byla Nr. 30-1-3680-97, b.t. 1, b.l. 98). Šio nutarimo pagrindu 1998 m. vasario 6 d. buvo surašytas aktas dėl nurodytų tabako gaminių ir alkoholinių gėrimų perdavimo valstybinei mokesčių inspekcijai, šį aktą pasirašė Mokesčių išieškojimo ir prevencijos skyriaus viršininko pavaduotoja, vyr. inspektorė ir Tardymo valdybos prie Klaipėdos m. VPK tardytojas, ir šie tabako gaminiai ir alkoholiniai gėrimai buvo palikti saugoti ieškovei (Baudž. byla Nr. 30-1-3680-97, b.t. 1, b.l. 99). Iš 1998 m. liepos 24 d., 1998 m. liepos 27 d. aktų matyti, kad valstybinės mokesčių inspekcijos perimti alkoholiniai gėrimai buvo sunaikinti (Baudž. byla Nr. 30-1-3680-97, b.t. 1, b.l. 102, 103, 104) ir kita baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad šioje byloje paimti tabako gaminiai buvo palikti saugoti ieškovei. 2003 m. spalio 27 d. priėmus nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir sunaikinti 201 dėžę po 50 blokų cigarečių „West“, ieškovė 2003 m. gruodžio 3 d. šiuos tabako gaminius perdavė Klaipėdos m. VPK sunaikinti ir 2003 m. gruodžio 3 d. aktai patvirtina, kad šie tabako gaminiai buvo sunaikinti (b. l. 27, Baudž. byla Nr. 30-1-3680-97, b. t. 2, b. l. 74, 75, 77). Esant tokioms aplinkybėms, nustatyta, kad nuo 1997 m. rugsėjo 16 d. iki 2003 m. gruodžio 3 d. ieškovė saugojo paimtus baudžiamojoje byloje ir jai perduotus saugoti tabako gaminius, todėl pareiškė reikalavimą dėl atlyginimo už saugojimą priteisimo.

Taigi visos bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad perdavus ieškovei tabako gaminius, atsirado šių daiktų pasaugos teisiniai santykiai. Tokių santykių atsiradimą patvirtina tabako gaminių priėmimo-perdavimo aktas, kita bylos medžiaga ir pasaugos teisinių santykių atsiradimo fakto neginčija atsakovė ir trečiasis asmuo. Nors šie teisiniai santykiai atsirado galiojant 1964 m. Civiliniam kodeksui, tačiau sutartinė prievolė buvo vykdoma bei pasibaigė po 2001 m. liepos 1 d., t.y. įsigaliojus 2000 m. liepos 18 d. patvirtintam Civiliniam kodeksui, todėl šioje byloje taikytinos 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Civilinio kodekso normos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 41 str. 3 d., 4 d., 46 str.).

LR CK 6.840 str. 1 d. numato, kad tuo atveju, jeigu pasaugos sutartis yra atlygintinė, davėjas privalo sumokėti saugotojui atlyginimą pasibaigus saugojimui. Ieškovė – juridinis asmuo, kurio pagrindinis tikslas pajamų siekimas (UAB „Prekybos namai „Prizmė“ įstatų 2 a skirsnis, b.l. 9-18) ir viena iš komercinės-ūkinės veiklos sričių – laikymas ir sandėliavimas (Įstatų 2.1.45 p.). Taigi ieškovė, teikdama saugojimo paslaugas, siekė gauti atitinkamas pajamas ir byloje esančios ieškovės ir atsakovės sudarytos pasaugos sutartys patvirtina, kad ieškovė teikdavo atlygintines pasaugos paslaugas. Esant tokioms aplinkybėms yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovė teikė atlygintines pasaugos paslaugas ir turi teisę gauti atlyginimą už jai perduotų tabako gaminių saugojimą (CK 6.840 str. 1 d.). Su tuo iš esmės sutinka ir atsakovė, tačiau ieškinio nepripažįsta motyvuodama tuo, kad šie tabako gaminiai nebuvo tinkamai jai perduoti ir jos apskaityti, todėl atlyginimą ieškovei turi sumokėti trečiasis asmuo, kuris perdavė ieškovei saugoti tabako gaminius. Tačiau su tokia pozicija negalima sutikti.

Kaip jau buvo nurodyta, 1998 m. sausio 19 d. tardytojas priėmė nutarimą perduoti daiktinius įrodymus – alkoholinius gėrimus ir tabako gaminius – Klaipėdos m. valstybinei mokesčių inspekcijai. Tuo metu galiojusio 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 48 str. 6 d. nustatė, kad tardytojo nutarimus, priimtus remiantis įstatymu baudžiamojoje byloje, kuri yra jo žinioje, privalo vykdyti visos įmonės, įstaigos, organizacijos, visi pareigūnai ir piliečiai. Taigi tardytojo nutarimas dėl daiktinių įrodymų perdavimo buvo privalomas atsakovei ir tokią pačią pareigą atsakovei numatė ir Konfiskuoto, bešeimininkio, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas paimto arba perduoto turto ir lobių perėmimo, apskaitos, įkainojimo, saugojimo, realizavimo ir grąžinimo instrukcijos (toliau Instrukcija), patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 1996 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. 72, 5.3 p. Iš bylos medžiagos matyti, kad nurodytų daiktinių įrodymų perdavimas atsakovei buvo įformintas 1998 m. vasario 6 d. aktu, kurį pasirašė mokesčių inspekcijos ir Tardymo valdybos atstovai. Nors šio akto forma neatitinka minėtoje Instrukcijoje nustatytos Turto perėmimo, apskaitos, įkainojimo, saugojimo ir perdavimo akto formos, tačiau tai neturi teisinės reikšmės, nes 1998 m. vasario 6 d. akte nurodyti atsakovės perimto turto pavadinimai, kiekiniai požymiai (Instrukcijos 10.6 p.), ir šį aktą pasirašė mokesčių inspekcijos atstovai bei perduodančios institucijos atstovas (Instrukcijos 9 p.). Be to, pagal šį aktą buvo perduoti ne tik tabako gaminiai, bet ir alkoholiniai gėrimai, kurių perėmimo fakto atsakovė neginčija, todėl pripažinus, kad tokios formos akto pakanka alkoholinių gėrimų perėmimui, konstatuotina, kad tuo pačiu aktu atsakovei buvo perduoti ir ji priėmė šiame akte nurodytus tabako gaminius. Instrukcijos 10.7 p. bei kitos šios Instrukcijos nuostatos numatė atsakovei pareigą įtraukti perimtą turtą į apskaitą nekeičiant saugotojo bei atlikti kitus veiksmus, susijusius su šio turto apskaitymu, ir nei ieškovė, nei trečiasis asmuo tokių veiksmų atlikti bei kontroliuoti tinkamą Instrukcijos vykdymą negalėjo ir neprivalėjo. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad dėl atsakovės atitinkamų veiksmų neatlikimo – perimto turto neįtraukimo į apskaitą – negali atsirasti pasekmės ieškovei ar trečiajam asmeniui. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad 1998 m. vasario 6 d. aktu tabako gaminiai buvo perduoti ir juos priėmė atsakovė.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. spalio 5 d. nutarimo Nr. 1116 „Dėl konfiskuotų ir valstybės naudai perduotų tabako gaminių sunaikinimo tvarkos patvirtinimo“ 3 p. nustatė, kad iki šio nutarimo įsigaliojimo dienos į teritorinių valstybinių mokesčių inspekcijų apskaitą įtrauktų tabako gaminių naikinimą organizuoja ir visas su šių tabako gaminių sunaikinimu susijusias išlaidas padengia teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos. Kaip jau buvo nurodyta, byloje nustatyta, kad tabako gaminiai buvo perduoti atsakovei iki šio nutarimo įsigaliojimo ir turėjo būti įtraukti į jos apskaitą ir byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų perdavusi šiuos gaminius trečiajam asmeniui, todėl nepriklausomai nuo to, kad šių tabako gaminių naikinimą organizavo ne atsakovė, pagal minėto nutarimo nuostatas ji turi sumokėti ieškovei už tabako gaminių saugojimą. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. spalio 5 d. nutarimo Nr. 1116 nuostatas išlaidos, susijusios su tabako gaminių saugojimu, padengiamos iš biudžeto asignavimų, t.y. iš vieno ir to paties šaltinio nepriklausomai nuo to, ar jas turėtų atsakovė, ar trečiasis asmuo, todėl iš esmės neturi reikšmės, kuris iš šių asmenų sumokės atlyginimą ieškovei už saugojimą, nes turėtos išlaidos bet kokiu atveju bus padengtos iš to paties šaltinio – biudžeto asignavimų. Taigi ieškovė pareiškė atsakovei reikalavimą dėl atlyginimo už saugojimą remdamasi priėmimo-perdavimo aktu, pagal kurį tabako gaminiai buvo perduoti ir juos priėmė atsakovė, todėl teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas pagrįstas ir tenkintinas (CPK 185 str., CK 6.840 str. 1 d.).

Atsakovė iš esmės neginčija prašomos priteisti sumos dydžio ir atsižvelgiant į kitas pasaugos sutartis, sudarytas tarp ieškovės ir atsakovės (b.l. 29, 30), darytina išvada, kad prašomas priteisti atlyginimas už saugojimą nėra per didelis, atitinka tarp šalių nusistovėjusią praktiką, todėl ieškinys tenkintinas visiškai.

Ieškovė ir atsakovė atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo į valstybės pajamas pagal įstatymą (CPK 83 str. 1 d. 8 p., 10 p.), todėl žyminis mokestis į valstybės pajamas iš atsakovės nepriteistinas (CPK 96 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 7 104 Lt atlyginimo už saugojimą LUAB „Prekybos namai „Prizmė“.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.