Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjęs suinteresuotų asmenų antstolės R. S. ir išieškotojos E. E. atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. E. skundą suinteresuotiems asmenims antstolei R. S. ir E. E. dėl antstolio veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Antstolės R. S. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0106/15/6430 pagal Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 6 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-21526-947/2014 dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui, kuriame nurodyta: „tėvas A. E., a. k. (duomenys neskelbtini) dukros S. E., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui teikia po 400 Lt (nuo 2015-01-01 - 115,85 Eur) periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį iki dukros pilnametystės. Išlaikymui skirtus pinigus A. E. perveda kiekvieno mėnesio 10-12 dienomis į AB SEB Vilniaus banke esančią atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), priklausančią E. E.“. Teismo sprendimas, kurio pagrindu išduotas minėtas vykdomasis raštas įsiteisėjo 2014 m. gruodžio 23 d. Pateikdama vykdyti vykdomąjį raštą išieškotoja nurodė, kad išlaikymo įsiskolinimas yra 85,94 Eur. 2015 m. sausio 15 d. patvarkymu antstolė priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti ir surašė raginimą A. E. įvykdyti sprendimą dėl periodinių išmokų išieškojimo bei paskaičiavo 36,22 Eur dydžio vykdymo išlaidas. 2015 m. vasario 9 d. antstolė priėmė patvarkymą areštuoti skolininko lėšas 122,16 Eur sumai. 2015 m. vasario 11 d. patvarkymu konstatuota, kad 122,16 Eur suma išieškota ir 2015 m. vasario 18 d. pervesta išieškotojai (85,94 Eur skola ir 25 Eur sumokėtos vykdymo išlaidos).

Antstolė 2015 m. balandžio 21 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą. Nurodė, kad pareiškėjui antstolės siųsti procesiniai dokumentai – 2015 m. sausio 15 d. vykdymo išlaidų paskaičiavimas, raginimas įvykdyti sprendimą ir patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti buvo įteikti 2015 m. sausio 28 d., tuo tarpu skundas dėl antstolės veiksmų paduotas tik 2015 m. balandžio 15 d., t. y. praleidus įstatyme numatytą 20 dienų terminą. Pažymėjo, kad išlaikymas pagal išduotą vykdomąjį raštą mokėtinas nuo 2014 m. gruodžio 23 d. ir turi būti mokamas kiekvieno mėnesio 10-12 dienomis iki dukros pilnametystės. Skolininkas nepateikė įrodymų, kad iki vykdomojo rašto pateikimo dienos būtų mokėjęs išlaikymą 2014 metų gruodžio ar 2015 metų sausio mėnesiais. Buvo pateikta informacija tik apie 115,84 Eur išlaikymo sumokėjimą 2015 metų vasario, kovo ir balandžio mėnesiais. Antstolė nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad 2014 m. lapkričio 7 d. sumokėta suma - 2500 Lt, buvo skirta kelių mėnesių išlaikymui, kadangi teismas, priteisdamas išlaikymą, numatė jo teikimą būtent periodinėmis išmokomis. Be to, išieškotoja nesutiko, kad sumokėta didesnė išlaikymo suma būtų užskaityta kaip būsima periodinė įmoka (įmokos).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirųjų skundų teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas pareiškėjo prašymas dėl vykdomosios bylos nutraukimo ir išieškotos sumos grąžinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

CPK 18 straipsnio nuostatos numato, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi visiems asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymų nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnio 1 dalis). Taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Bylos duomenimis, antstolės R. S. kontoroje 2015 m. sausio 15 d. priimtas vykdyti Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-21526-947/2014 pagrindu 2015 m. sausio 6 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-21526-947/2014, pagal kurį pareiškėjas (tėvas) A. E. privalo teikti dukros S. E., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 400 Lt (nuo 2015-01-01 – 115,85 Eur) periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį iki dukros pilnametystės. Išlaikymui skirtus pinigus A. E. perveda kiekvieno mėnesio 10-12 dienomis į AB SEB Vilniaus banke esančią atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), priklausančią suinteresuotam asmeniui E. E.. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2014 m. gruodžio 23 d. Pateikdama vykdyti vykdomąjį raštą, išieškotoja nurodė, kad išlaikymo įsiskolinimas yra 85,94 Eur. 2015 m. sausio 15 d. patvarkymu antstolė priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti ir surašė raginimą A. E. vykdyti sprendimą dėl periodinių išmokų išieškojimo bei paskaičiavo 36,22 Lt vykdymo išlaidas. 2015 m. vasario 9 d. antstolė priėmė patvarkymą areštuoti skolininko lėšas 122,16 Eur sumai. 2015 m. vasario 11 d. patvarkymu konstatuota, kad 122,16 Eur suma išieškota ir 2015 m. vasario 18 d. pervesta išieškotojai (85,94 Eur skola ir 25 Eur sumokėtos vykdymo išlaidos).

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, tenkino pareiškėjo skundą - nutraukė jo atžvilgiu užvestą vykdomąją bylą ir įpareigojo antstolę grąžinti išieškotą 122,16 Eur sumą.

Išieškotoja E. E. ir antstolė R. S., nesutikdamos su priimta teismo nutartimi, atskiruosiuose skunduose nurodė, kad pareiškėjo 2014 m. lapkričio 7 d. sumokėtą 2500 Lt įmoką teismas nepagrįstai užskaitė kaip įmoką (išlaikymo teikimą) už ateities mėnesius, be to, nevertino, kad įmokos nebuvo mokamos vykdomajame dokumente nustatyta tvarka, kas, apeliančių nuomone, sąlygojo nepagrįsto ir neteisėto procesinio sprendimo priėmimą.

Nagrinėjamu atveju svarbu paminėti, kad Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir iš pareiškėjo priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai S. E., gimusiai 2008 m. sausio 15 d., po 350 Lt/mėn. (nuo 2015-01-01 - 101,37 EUR) nuo 2014 m. rugsėjo 17 d. iki sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-21526-947/2014 priėmimo (b. l. 12). Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas nuo 2014 m. rugsėjo 17 d. iki 2015 m. sausio 1 d. turėjo pareigą mokėti išlaikymą dukrai po 101,37 Eur/mėn. (350 Lt/mėn.), o nuo 2015 m. sausio 1 d. iki dukros pilnametystės – po 115,85 Eur/mėn (400 Lt/mėn.).

Vykdomosios bylos Nr. 0106/15/6930 duomenys patvirtina, kad A. E. 2014 m. rugsėjo 26 d. E. E. dukros išlaikymui pervedė 350 Lt, 2014 m. spalio 28 d. – 350 Lt ir 2014 m. lapkričio 4 d. – 2500 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodydamas, kad lėšos skiriamos vaiko išlaikymui (v. b. l. 7-11). Dėl išlaikymo teikimo 2015 m. vasario, kovo ir balandžio mėnesiais ginčo tarp šalių nėra.

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl išlaikymo įsiskolinimo, kuris neva susidarė 2014 m. gruodžio bei 2015 m. sausio mėnesiais, pareiškėjui nesumokėjus nustatyto išlaikymo dydžio. CK 3.196 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo formą ir dydį, 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš jų tėvų (vieno jų), kurie nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, šiais būdais: 1) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 2) konkrečia pinigų suma; 3) priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Teismas nustatytiną išlaikymo teikimo formą nustato atsižvelgiant į vaiko interesus. Paprastai, kaip ir nagrinėjamu atveju, išlaikymas yra priteisiamas periodinėmis išmokomis, taip užtikrinant, jog vaikas nuolat gaus jo poreikiams patenkinti nustatytą sumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas išlaikymą reglamentuojančias materialinės teisės normas, savo jurisprudencijoje yra, be kita ko, konstatavęs, kad išlaikymas turi užtikrinti būtinas sąlygas vaikui augti, vystytis, realizuoti ir tobulinti įgimtus ir įgytus gebėjimus. Vaikui periodinėmis išmokomis teikiamas išlaikymas turi būti nuolatinio pobūdžio, stabilus, nepertraukiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2008).

Tiek Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartimi, tiek 2014 m. lapkričio 20 d. nutartimi priteista vaiko išlaikymo suma buvo nustatyta atsižvelgiant į vaiko poreikius. Bylos duomenimis, teismo nustatytą išlaikymo sumą pareiškėjas mokėjo geranoriškai nuo 2014 m. rugsėjo iki 2014 m. lapkričio mėnesio ir nuo 2015 m. vasario iki 2015 m. balandžio mėnesio. Pažymėtina, kad 2015 m. lapkričio 7 d. mokėjimo nurodymu pervesta 2500 Lt suma, skirta vaiko išlaikymui (v. b. l. 11), viršijo teismo nustatytą mokėtiną periodinę išlaikymo sumą. Vadovaujantis tuo, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pervesta suma skirta išlaikymui, viršijanti priteistą mėnesinę sumą, galėjo būti nukreipta į ateitį, t. y. jos pakako vaiko poreikiams užtikrinti ne tik 2014 m. gruodžio – 2015 m. sausio mėnesiais, bet ir ilgesniam laikotarpiui, kas sudaro pagrindą išvadai, jog išlaikymas buvo teikiamas stabiliai bei nepertraukiamai. Todėl nėra pagrindo sutikti su atskirųjų skundų argumentu, kad įmokos buvo mokamos pažeidžiant vykdomajame dokumente nustatytą išlaikymo mokėjimo tvarką.

Pažymėtina, kad išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje 3K-P-186/2010). Nenustačius, kad pareiškėjo teikto išlaikymo suma būtų mažesnė nei nustatyta teismo sprendimu (vykdomuoju dokumentu) ir kad jos nepakako vaiko poreikiams patenkinti, nėra pagrindo konstatuoti, kad susidarė išlaikymo įsiskolinimas, o nesant įsiskolinimo, nėra pagrindo vykdomosios bylos iškėlimui ir priverstinio vykdymo veiksmams.

Lietuvos Respublikos CPK 651 straipsnis ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktas numato, jog antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių, nurodytų CPK 651 straipsnio 2 dalyje, vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. CPK 651 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta antstoliui pareiga patikrinti, ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti. Akivaizdžiomis laikomos labai aiškios, gerai matomos aplinkybės, kurių pagrindu antstolis savo patvarkymu atsisako priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui.

Vykdomosios bylos duomenimis, vykdomojo rašto priėmimo metu antstolei nebuvo žinomos aplinkybės dėl pareiškėjo sumokėtų išlaikymo sumų. Tačiau užvedus vykdomąją bylą ir gavus papildomus duomenis, pagrindžiančius išlaikymo mokėjimą, t. y. nustačius, jog nėra išlaikymo įsiskolinimo, vadovaujantis CPK 561 straipsnio 1 dalies nuostatomis, antstolė turėjo pasinaikinti patvarkymą, kuriuo priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti ir nutraukti vykdomąją bylą (CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skundu dėl antstolio veiksmų pareiškėjas prašė grąžinti išieškotą sumą (122,16 Eur). Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad 2015 m. vasario 11 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu pagrindu iš išieškotos 122,16 Eur sumos 110,94 Eur, anot antstolės, pavedimu Nr. 1059 yra jau pervesta išieškotojai, likusi dalis 11,22 Eur skirta vykdymo išlaidoms padengti. Vadovaujantis tuo, nėra pagrindo tenkinti skundo reikalavimo ir įpareigoti antstolę gražinti pinigų sumą, kuria ji nebedisponuoja. Todėl skundas šioje dalyje tenkintinas iš dalies, įpareigojant antstolę grąžinti pareiškėjui išieškotų lėšų dalį (11,22 Eur), kuri paskirstant išieškotas lėšas skirta antstoliui.

Pažymėtina, kad skundas dėl antstolio veiksmų nagrinėjamas CPK 510-513 straipsniuose nustatyta tvarka. Jeigu dėl antstolio veiksmų asmuo patiria žalos, jis turi teisę kreiptis šį teismą dėl antstolio neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo bendra ieškinio teisenos tvarka.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo dydį ir formą, bei procesinės teisės normas, reglamentuojančias antstolio veiksmus, dėl ko naikinti skundžiamą nutartį atskirųjų skundų argumentais nėra pagrindo. Nustačius, kad dalis išieškotos sumos yra pervesta išieškotojai, keistina skundžiamos nutarties dalis dėl antstolės įpareigojimo grąžinti pareiškėjui išieškotą sumą, įpareigojant antstolę grąžinti tik 11,22 Eur sumą, kuri skirta padengti vykdymo išlaidoms, kita nutarties dalis paliktina nepakeista. (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutartį pakeisti – panaikinti nutarties dalį, kuria antstolė R. S. įpareigota grąžinti pareiškėjui A. E. 122,16 Eur sumą, ją išdėstant taip: „Įpareigoti antstolę R. S. grąžinti pareiškėjui A. E. 11,22 Eur sumą“.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.