Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Jolanta Vėgelienė

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroro Dainiaus Dambrausko pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje

A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, bedarbis - registruojasi Užimtumo tarnyboje, gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), Lietuva, teistas - Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-03-16 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė - 6 (šeši) mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, bausmę atlikti baigė 2020-10-19, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Ikiteisminio tyrimo metu 2023-02-19 įtariamuoju A. M. apklaustas parodė, kad su įteiktu pranešimu apie įtarimą sutinka iš dalies, savo kaltę dėl konflikto pripažįsta taip pat tik iš dalies, nes įvykusio konflikto metu savo tėvui netrenkė į galvą, o tik susistumdė su juo ir išvadino necenzūriniais žodžiais. Jam pareikšto įtarimo esmę suprato ir kaltu dėl tėvui A. M. suduoto smūgio pripažįsta iš dalies, nes tėvui netrenkė, o tik susistumdė su juo ir išvadino necenzūriniais žodžiais. 2023-02-18 apie 22.40 val. jam paskambino jo žmona R. M., prašydama ją parvežti namo iš jo tėvų, kurie gyvena (duomenys neskelbtini). Apie 23.00 val. atvyko į tėvų namus adresu (duomenys neskelbtini). Atvažiavo su draugu, kadangi pats buvo vartojęs alkoholio ir negalėjo vairuoti transporto priemonės. Užėjus į jo tėvų namų vidų, jo žmona R. M. jam pasakė, kad niekur nebevažiuos su juo ir išėjo iš namų. Kur ji išėjo jis nebežino. Žmonai išėjus iš namų, prie jo priėjo jo tėvas A. M. ir tarp jų kilo žodinis konfliktas. Tėvas A. M. jam pradėjo priekaištauti ir jį auklėti kaip reikia gyventi, tada jis jam atkirto, kad jis ne mažas vaikas ir nereikia jo mokyti kaip gyventi. Kilusio žodinio konflikto metu jie apsistumdė su tėvu ir atstūmęs ji nuo savęs išėjo iš namų. Konflikto metu jokių smūgių jis tėvui nesudavė. Išėjęs iš namų atsisėdo pas draugą į mašiną, su kuriuo ir buvo atvykęs, ir išvažiavo į savo namus. Dėl to, kad konfliktavo bei susistumdė su savo tėvu A. M. labai gailisi, daugiau tai nepasikartos (b. l. 91-95).

Ikiteisminio tyrimo metu 2023-02-22 įtariamuoju A. M. papildomai apklaustas paaiškino, jog savo kaltę, kad sukėlė savo tėvui A. fizinį skausmą suduodamas vieną kartą jam į kaktos sritį, pripažįsta. Greičiausiai jam sudavė į kaktos sritį kai stumdėsi, bet dėl to nuoširdžiai gailisi. Tėvas jam pradėjo aiškinti kaip jam reikia gyventi, jis buvo neblaivus ir dėl to agresyviai sureagavo. Tėvo atsiprašys (b. l. 124-126, e. b. l. 71-72).

Ikiteisminio tyrimo metu 2023-02-19 apklaustas nukentėjusysis A. M. paaiškino, kad jis su savo sūnumi A. M. nebendravo metus laiko, susipykę nebuvo. Jis gyvena atskirai. 2023-02-18 apie 22.19 val. paskambino jo sūnus A. M. ir pasakė jam, kad tuoj atvažiuos ir padarys tvarką. Kodėl jis taip pasakė jis nesuprato. Apie 23.00 val., atvažiavo (kažkas atvežė automobiliu ir laukė gatvėje) į jo namus sūnus A. M., kuris atėjęs į jo namus, kurie yra adresu (duomenys neskelbtini), išvadino jį senu šliužu, stvėrė už gerklės, o jam ištrūkus, trenkė vieną kartą kumščiu jam į galvą, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą, kurį jaučia ir dabar. Nuo smūgio jam atsirado guzas galvoje. Tada jis pašaukė kitą sūnų - D. M., kad gelbėtų. Atbėgęs D. atitraukė nuo jo A. ir neleido toliau jo mušti. Tada jis paskambino policijai. O A. tuo tarpu su D. išėjo į lauką. Po kelių minučių grįžo D. namo ir pasakė, kad A. išvažiavo nežinoma kryptimi (b. l. 6-12).

Ikiteisminio tyrimo metu 2023-02-19 apklaustas liudytoju D. M. paaiškino, kad jis gyvena su tėvais (duomenys neskelbtini). 2023-02-18 apie 23.00 val., atvažiavo brolis A. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuris atėjęs į namus iš karto puolė tėvą A. M.. Jis stovėjo tuo metu koridoriuje ir matė kaip brolis trenkė tėvui. Tėvas tuo metu sušuko D. gelbėk. Jis greit prišoko ir atitraukė savo brolį A. M. nuo tėvo, kad daugiau nemuštų. Tada su broliu išėjo į lauką, jis jam nieko neaiškino, tik užsirūkė cigaretę ir po keliu minučių išvažiavo su automobiliu, nes kažkas buvo jį atvežęs ir laukė gatvėje. Brolis buvo akivaizdžiai neblaivus (jautėsi alkoholio kvapas iš burnos), piktas, agresyviai nusiteikęs tėvo atžvilgiu (b. l. 43-46).

Iš policijos pareigūnės G. J. 2023-02-19 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2023-02-18 apie 23.02 val., dirbant tarnybiniu automobiliu „VW CADDY“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atpažinties numeris „V 4089“ su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų policijos komisariato vyriausiuoju patruliu D. V., iš Vilniaus apskr. VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjas teigia, kad atvažiavęs į svečius jo sūnus dabar muša savo žmoną. Vyras neblaivus, agresyvus. Atvykus minėtu adresu pasitiko pranešėjas A. M., kuris paaiškino, kad kažkas atvežė automobiliu jo sūnų A. M.. Sūnus, atėjęs į namus, išvadino jį senu šliužu, stvėrė užgerklės, o jam išsilaisvinus, trenkė vieną kartą kumščiu jam į galvą taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Bendraujant minėjo, kad jam skauda, bet GMP atsisakė. Apžiūrėjus ir nufotografavus A. M. galvą, priekinėje dalyje, labiau kairėje pusėje, matėsi nedidelis gumbas. Visą incidentą matė ir kitas sūnus D. M., kuris ir apgynė tėvą. Išgirdęs, kad tėvas kviečia policiją, A. M. pasišalino su tamsios spalvos automobiliu, kuris jo laukė gatvėje, nežinoma kryptimi. Paklausus A. M., kodėl pranešime minėjo, kad sūnus muša savo žmoną, jis paaiškino, kad A. M. savo žmonos R. M., nemušė, o tik patempė už rankovės. Apvažiavus (duomenys neskelbtini), tamsus automobilis ir R. M. buvo nepastebėti. Grįžus vėl pas nukentėjusį A. M. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (b. l. 68-70, e. b. l. 40-41).

Iš 2023-02-19 asmens apžiūros protokolo matyti, kad ant A. M. galvos (kaktos) kairėje pusėje stebimas nedidelis gumbas. Nukentėjusiajam A. M. padarytas sužalojimas nufotografuotas (b. l. 35-38, 51-53).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. M. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje, tyčia sudavė tėvui A. M. kartą kumščiu į galvos sritį, taip sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. M. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad sudavė į kaktos sritį, kai stumdėsi. Ši kaltinamojo nurodyta aplinkybės iš esmės atitinka nukentėjusiojo A. M., liudytojo D. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, asmens apžiūros protokolo bei kitą byloje esančią rašytinę medžiagą. Visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad A. M., naudojo fizinę jėgą prieš savo tėvą A. M., suduodamas kumščiu jam į galvos sritį, ir taip sukėlė savo tėvui fizinį skausmą.

Taigi, A. M. panaudoto fizinio smurto intensyvumas, pobūdis, nukentėjusiajam padarytų sužalojimų vieta, taip pat kitos bylos aplinkybės neleidžia abejoti, kad kaltinamasis suprato, kad naudoja fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, numatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti minėti padariniai ir leido jiems kilti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu A. M. nurodė, kad sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (e. b. l. 73-76). Nukentėjusiajam taip pat buvo pranešta, jis prieštaravimų nepateikė (e. b. l. 77).

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. M. padarė tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). A. M. savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. M. anksčiau teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, bausmę atlikti baigęs, teistumas neišnykęs (e. b. l. 60-62). Baustas administracine tvarka (e. b. l. 64-65). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. M. už padarytą nusikalstamą veiką parinkus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą bausmę – laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, A. M. skirtina 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros su įpareigojimais, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant, kad kaltinamasis panaudojo smurtą prieš savo šeimos narį yra tikslinga paskirti A. M. BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Aptariama baudžiamojo poveikio priemonė turi būti įvykdyta per 6 (šešis) mėnesius.

A. M. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 641 straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. Kiti klausimai

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina kaltinamajam Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato 2023-02-19 nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (e. b. l. 53-55)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems metams) ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę A. M. paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laikotarpį:

- pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

- neatlygintinai išdirbti iki 100 valandų per teismo nustatytą, bet ne ilgesnį kaip laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis(Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas);

- nevartoti psichiką veikiančias medžiagas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, A. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje, per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausant visą programos kursą.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46 – 49 straipsniai.

Bausmę vykdo probacijos tarnybos (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. 8 672 88 430, 8 672 94 080). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir bausmę vykdančios institucijos nustatytu periodiškumu atsiskaityti jai už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;

4) šaukiami atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.

Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu.