- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-06
- Bylos Nr.
- 2A-220-104/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05321-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Varanauskaitė, Antanas Rudzinskas, Natalja Cikoto
- Atsakovas
- A. G.
- Ieškovas
- G. D.
- Kategorijos
- 42.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Cikoto (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Jūratės Varanauskaitės, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. sprendimo ir papildytą apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-11461-820/2013 pagal ieškovo G. D. ieškinį atsakovui A. G. dėl avanso ir baudos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas G. D. prašė priteisti iš atsakovo A. G. 25 000 Lt dydžio avansą ir 25 000 Lt dydžio baudą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, jog su atsakovu 2011 m. birželio 17 d. sudarė preliminarią nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią šalys įsipareigojo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais sudaryti pagrindinę ½ dalies 4,56 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį. Šalys susitarė, kad nesudarius iki sutartyje numatyto termino pagrindinės sutarties dėl ieškovo kaltės, ieškovas įsipareigojo grąžinti atsakovui jo sumokėtą 25 000 Lt avansą ir sumokėti 25 000 Lt dydžio baudą, o pagrindinės sutarties nesudarius dėl atsakovo kaltės, atsakovo sumokėtas avansas liks ieškovui ir atsakovas privalės sumokėti ieškovui 25 000 Lt dydžio baudą. Iki sutartyje nustatyto termino pagrindinė žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, atsakovas nebuvo sumokėjęs ieškovui sutarties 4.1 punkte numatyto avanso. Taip pat atsakovas nesumokėjo ieškovui 25 000 Lt baudos, nors tokia atsakovo, kaip pirkėjo, pareiga buvo nustatyta sutarties 5.1 punkte. Ieškovas siuntė atsakovui pretenziją dėl nesumokėto avanso bei baudos, tačiau atsakovas iki ieškinio teismui padavimo dienos su ieškovu neatsiskaitė. Taip pat ieškovas nurodė, jog jo įmonę UAB „T-produkcija“ su atsakovo įmone UAB „Techniniai projektai“ siejo ir su sutartimi nesusiję teisiniai santykiai. Todėl atsakovo ieškovo atstovui siųstame elektroniniame laiške nurodyti faktai, kad atsakovas yra sumokėjęs ieškovui 25 000 Lt avansą, neatitinka tikrovės.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, jog pasirašius preliminarią žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, šalys neberodė suinteresuotumo sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį, nes paaiškėjo, jog sunku bus pakeisti tikslinę žemės sklypo paskirtį bei yra ginčų su kaimyninių sklypų savininkais dėl sklypo ribų. Ieškovas taip pat nei karto nesikreipė į atsakovą dėl pagrindinės sutarties sudarymo. Kadangi byloje ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių atsakovo vengimą ar atsisakymą sudaryti pagrindinę sutartį, padarė išvadą, kad šalių prievolė pasibaigė abipusiu ieškovo ir atsakovo sutarimu. Atsakovo teigimu, ieškovas iš viso neturi teisės reikalauti piniginių sumų priteisimo iš atsakovo. Dėl reikalaujamo avanso priteisimo, tai sutarties sudarymo metu šalys išbraukė sutarties 4.1 punktą ir todėl laikytina, kad šalys susitarė neatlikti jokių mokėjimų ir buvo susitarusios tik dėl 25 000 Lt dydžio baudos. Taip pat atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį visa ieškovo pareikštų reikalavimų apimtimi ir atmesti ieškinį.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies –ieškovui G. D. iš atsakovo A. G. priteisė 25 000 Lt avanso kaip minimalius sutartinius nuostolius, o reikalavimą dėl 25 000 Lt dydžio baudos priteisimo atmetė, pritaikius ieškinio senatį, nes to prašė atsakovas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi ištaisė rašymo apsirikimo klaidas - Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. sprendimo rezoliucinės dalies 2 pastraipą išdėstė taip: „Priteisti ieškovui G. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), iš atsakovo A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 25 000 Lt (dvidešimt penkis tūkstančius litų) avanso kaip minimalius sutartinius nuostolius, 5 proc. (penkių procentų) dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos – 25 000 Lt (dvidešimt penkių tūkstančių litų) nuo bylos iškėlimo teisme (2013 m. kovo 7 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo ir 1 234 Lt (vieną tūkstantį du šimtus trisdešimt keturis litus) bylinėjimosi išlaidų“.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalys 2011 m. birželio 17 d. sudarė preliminarią nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartį, kurios 3.1 punktu susitarė iki 2012 m. birželio 1 d. sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį. Sutarties 4.1.1 punktas šalių yra išbrauktas iš Sutarties. Šiame punkte buvo nurodyta, jog ieškovas jau yra gavęs iš atsakovo avansą 25 000 Lt grynais. Sutarties kitoje pusėje atsakovas 2011 m. liepos 11 d. yra įrašęs naują sąlygą: „įsipareigoju iki liepos 25 d. 2011 metų sumokėti 4.1.1 punkte numatytus 25 000 litų avanso. Sutarties 5 punkte nustatyta šalių atsakomybė nesudarius pagrindinės sutarties - 5.1 punkte nustatyta, jog jei pirkimo-pardavimo sutartis šioje Sutartyje nustatytais terminais nesudaroma dėl Pirkėjo (atsakovo) kaltės, Pirkėjo (atsakovo) sumokėtas 25 000 Lt avansas lieka Pardavėjui (ieškovui) ir dar 25 000 Lt sumokami kaip bauda, kurių dydis atitinka šalių iš anksto įvertintus minimalius Pardavėjo (ieškovo) nuostolius dėl to, kad nebuvo sudaryta Pirkimo-pardavimo sutartis. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad kad minėtuose sutarties punktuose yra dvejopo pobūdžio nuostatos: baudos forma nustatyta atsakomybė už Sutarties termino pažeidimą bei nustatytas kiekvienos šalies sutartinis minimalių nuostolių dydis. Teismas taip pat nesutiko su atsakovo argumentais, jog ieškovo reikalaujamas avansas yra netesybos (bauda). Pažymėjo, jog šalys Sutarties 5.1 punktu dalyje dėl avanso sutarė dėl prievolės įvykdymo užtikrinimo sutartyje numatytu būdu – avanso įskaičiavimu į minimalius sutartinius nuostolius, kaip vienos iš sutartinių minimalių nuostolių dalies. Pasisakydamas dėl ieškinio senaties taikymo, teismas nurodė, jog avansas nelaikytinas netesybomis, todėl šiam reikalavimui netaikomas sutrumpintas ieškinio senaties terminas.
Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, teismas konstatavo, kad atsakovas yra kaltas dėl Sutarties pažeidimo, todėl ieškovo reikalavimas priteisti 25 000 Lt dydžio avansą kaip minimalius sutartinius nuostolius turi būti tenkinamas. Pažymėjo, kad nors atsakovas ir teigė, jog nebuvo galima pakeisti sklypo paskirties, buvo ginčai su kaimynais ir šalys nebeturėjo suinteresuotumo sudaryti pagrindinės sutarties, tačiau tokie jo teiginiai nėra pagrįsti jokias faktiniais įrodymais.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus miesto teismo 2013 m. birželio 6 d. sprendimą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 8 d. nutartį dalyje dėl 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo ir priimti naują sprendimą – reikalavimą priteisti ieškovui iš atsakovo 25 000 Lt avansą ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas atmesti kaip nepagrįstą, priteisti atsakovo naudai iš ieškovo papildomai 1 500 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, o kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad dėl pagrindinės sutarties nesudarymo yra kaltas atsakovas. Paaiškino, kad po preliminariosios sutarties sudarymo nei viena iš šalių neberodė suinteresuotumo sudaryti pagrindinę sutartį. Tą sąlygojo po preliminariosios sutarties sudarymo paaiškėjusios aplinkybės, susijusios su kliūtimis panaudoti perkamą sklypą sodybos statybai, t.y. sunku pakeisti sklypo paskirtį, taip pat yra ginčų su kaimynais. Pats ieškovas taip pat nesikreipė į atsakovą ir neragino jo sudaryti sutarties, nebuvo užsakyta jokia pažyma, reikalinga sutarties sudarymui. Dėl to teismas visiškai nepagrįstai pripažino tik atsakovo kaltę dėl pagrindinės sutarties nesudarymo. Tuo labiau, kad ieškovas dėl savo neva pažeistų teisių kreipėsi tik po 8 mėnesių nuo pagrindinės sutarties nesudarymo dienos, tai rodo, kad pats ieškovas nelaikė savo teises pažeistomis. Nesant atsakovo kaltės, nėra pagrindo kalbėti ir apie nuostolių mokėjimą ieškovui.
Taip pat apeliantas nesutinka su tu teismo padaryta išvada, kad avansas yra ieškovo patirti minimalūs nuostoliai. Nurodė, kad šalys sutartyje aiškiai sulygo dėl perduotino avanso, atliksiančio mokėjimo – atsiskaitymo funkciją. Nesudarius pagrindinės sutarties, perduotinas avansas, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, būtų turėjęs likti ieškovui, kaip netesybos baudos forma (jei būtų nustatyta apelianto kaltė). Vertinant situaciją iš priešingos pusės, atsakovui nesumokėjus avanso ir šiuo metu ieškovui prašant avanso priteisimo iš atsakovo, avansas privalo būti traktuojamas kaip prašymas priteisti netesybas baudos formas. Atsižvelgiant į tai, jog šiuo atveju jau yra suėjęs 6 mėnesių ieškinio senaties terminas, laikoma, kad ieškinys šioje dalyje inter alia turėjo būti atmestas.
Atsiliepimas
Atsiliepimais į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. sprendimą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 8 d. nutartį palikti nepakeistus, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovo kaltę dėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo patvirtina ieškovo G. D. paaiškinimai, kad šalių bendravimas įskaitant ir bendravimą dėl pagrindinės sutarties sudarymo visada vyko žodžiu, o ne raštu, taip pat rašytiniai įrodymai, o būtent ieškovo 2012-12-13 pretenzija bei atsakovo 2013-01-18 elektroninis laiškas, kuriame atsakovas neneigė savo kaltės dėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo bei nurodė, jog neva dalį avanso pagal sutartį yra sumokėjusi jo vadovaujama įmonės UAB „Techniniai projektai“. Nors atsakovas ir nurodė, kad sutarties nesudarymą sąlygojo tam tikro kliūtys, tačiau į bylą jokių įrodymų nepateikė. Pasisakydamas dėl piniginių mokėjimų, atliekamų vykdant preliminariąją sutartį, paskirties, pažymi, kad sutartyje šalys aiškiai susitarė dėl netesybų (baudos dydžio, t.y. 25 000 Lt, o ne 50 000 Lt, kaip bando įrodyti atsakovas. Tai leidžia daryti išvadą, jog šalys susitarė dėl dviejų atskirų mokėjimų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolgija konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas (Lietuvos Respublikos CPK 176, 185 str.), bei materialines teisės normas, reglamentuojančias prievolių vykdymą, bei pagrįstai ieškinį tenkino iš dalies. Apeliaciniame ir papildytame apeliaciniame skunde skunde išdėstyti atsakovo teiginiai nepaneigia šių teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2011 m. birželio 17 d. sudarė preliminarią nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartį, kurios 3.1 punktu susitarė iki 2012 m. birželio 1 d. sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį. Sutarties 5.1 punkte nustatyta, jog jei pirkimo-pardavimo sutartis šioje Sutartyje nustatytais terminais nesudaroma dėl Pirkėjo (atsakovo) kaltės, Pirkėjo (atsakovo) sumokėtas 25 000 Lt avansas lieka Pardavėjui (ieškovui) ir dar 25 000 Lt sumokami kaip bauda, kurių dydis atitinka šalių iš anksto įvertintus minimalius Pardavėjo (ieškovo) nuostolius dėl to, kad nebuvo sudaryta Pirkimo-pardavimo sutartis. Sutarties 4.1.1 punktas šalių yra išbrauktas iš Sutarties. Šiame punkte buvo nurodyta, jog ieškovas jau yra gavęs iš atsakovo avansą 25 000 Lt grynais. Sutarties kitoje pusėje atsakovas 2011 m. liepos 11 d. yra įrašęs naują sąlygą: „įsipareigoju iki liepos 25 d. 2011 metų sumokėti 4.1.1 punkte numatytus 25 000 litų avanso“. Pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta nebuvo.
Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.309 str. 2 d. pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu), jeigu šalys nėra susitariusios kitaip. Iš šios teisės normos matyti, kad įstatymas dėl avanso, kaip pinigų sumos, šalims leidžia susitarti ir kitaip, t.y. nebūtinai šią sumą įskaityti į pirkinio kainą.
Kadangi šalys sutarties 5.1 p. susitarė, kad jei pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nesudaroma dėl atsakovo (pirkėjo) kaltės, avansas lieka ieškovui (pardavėjui) ir dar 25 000 Lt sumokami kaip bauda, kurių dydis atitinka šalių iš anksto įvertintus minimalius pardavėjo nuostolius dėl to, kad nebuvo sudaryta Pirkimo-pardavimo sutartis, o Sutarties 4.1.1 punktas, kuriame buvo nurodyta, jog ieškovas jau yra gavęs iš atsakovo avansą 25 000 Lt grynais, kuris sudarius pirkimo pardavimo sutartį, yra įskaitomas į bendrą parduodamo turto 225 000 Lt kainą, šalių yra išbrauktas iš Sutarties, atsakovas 2011 m. liepos 11 d. yra įrašęs naują sąlygą: „įsipareigoju iki liepos 25 d. 2011 metų sumokėti 4.1.1 punkte numatytus 25 000 litų avanso“, tai sistemiškai aiškinant ginčo sutarties sąlygas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šalys buvo susitarusios, jog jei pirkimo-pardavimo sutartis šioje Sutartyje nustatytais terminais nesudaroma dėl Pirkėjo (atsakovo) kaltės, Pirkėjo (atsakovo) sumokėtas 25 000 Lt avansas lieka Pardavėjui (ieškovui).
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad Pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės, taip pat neįrodyta atsakovo nurodyta aplinkybę, kad po preliminariosios sutarties sudarymo nei viena iš šalių neberodė suinteresuotumo sudaryti pagrindinę sutartį, nes po preliminariosios sutarties sudarymo paaiškėjo aplinkybės, susijusios su kliūtimis panaudoti perkamą sklypą sodybos statybai, t.y. sunku pakeisti sklypo paskirtį, taip pat yra ginčų su kaimynais. Remiantis Lietuvos Respublikos CPK 176 str. 1 d., įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo.
Kaip teisingai nurodė ieškovas, atsakovo kaltę dėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo patvirtina rašytiniai įrodymai, o būtent ieškovo 2012-12-13 pretenzija bei atsakovo 2013-01-18 elektroninis laiškas, kuriame atsakovas neneigė savo kaltės dėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo bei nurodė, jog neva dalį avanso pagal sutartį yra sumokėjusi jo vadovaujama įmonės UAB „Techniniai projektai“.
Pažymėtina, kad sutarčių teisę reglamentuojančios Lietuvos Respublikos CK normos akcentuoja sutarčių laisvės principą, įtvirtina sudarančių sutartį šalių teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas ir sudaryti neprieštaraujančias įstatymams sutartis (Lietuvos Respublikos CK 6.156 str. 1 d.). Kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (Lietuvos Respublikos CK 6.158 str. 1 d.). Be to, vykstant civilinei apyvartai, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, asmenys privalo patys rūpintis savo teisėmis ir interesais. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus to veiksmo teisinius padarinius. Protingumo principas reikalauja, kad asmuo, abejojantis dėl savo atliekamo veiksmo teisinės reikšmės ir jo galimų teisinių pasekmių, prieš atlikdamas tą veiksmą, pasikonsultuotų su specialistu arba apskritai susilaikytų nuo tokio veiksmo atlikimo. Jeigu asmuo to nepadaro, jis elgiasi neapdairiai ir neatidžiai, o, veikdamas tokiu būdu, jis pats prisiima ir galimus neigiamus savo veiksmų padarinius. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šalys sutarties 5.1 punktu dalyje dėl avanso susitarė dėl prievolės įvykdymo užtikrinimo sutartyje numatytu būdu – avanso įskaičiavimu į minimalius sutartinius nuostolius. Sutinkama su ieškovo pozicija, kad sutartyje numatydamos tiek avanso, tiek baudos mokėjimus, šalys susitarė dėl dviejų atskirų mokėjimų. Kiti apelianto teiginiai neturi esminės reikšmės.
Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai tenkino ieškovo reikalavimą dėl avanso ir palūkanų priteisimo.
Ieškovo G. D. prašymas priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas tenkinamas, ieškovui priteisiama 1300 Lt atstovavimo išlaidų
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. sprendimą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 8 d. nutartį palikti nepakeistus.
Priteisti ieškovui iš atsakovo 1300 Lt atstovavimo išlaidų.