Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) individualios įmonės „Aujama-credit“ apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 31 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės individualios įmonės „Aujama-credit“ ieškinį atsakovui E. B. dėl suteikto kredito ir nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

11.5. Vadovaujantis teismo logika, nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl atsakovo kaltės, šalys tapo atleistos nuo Sutarties vykdymo, tačiau taikant atsakovui civilinės atsakomybės prievolę sumokėti ieškovei negautas pajamas ir toliau galioja (taikomas) įmokų mokėjimo grafikas. Toks civilinės atsakomybės taikymas akivaizdžiai prieštarauja kasacinio teismo praktikai, Vartojimo kredito įstatymo ir CK nuostatoms. Be to, tokiu atveju susidaro situacija, kad net ir tinkamai nevykdant sutarties ir netgi ją dėl to nutraukus, įmokų mokėjimo grafikas ir toliau yra teisiškai reikšmingas ir sukuria atitinkamas teisines pasekmes. Toks civilinės atsakomybės aiškinimas ir taikymas yra akivaizdžiai nelogiškas, nes nutraukus vartojimo kredito sutartį, pasibaigia ir jos įvykdymo terminas, t. y. vartojimo kredito grąžinimo terminas. Todėl aiškinti, kad net ir po sutarties nutraukimo dėl atsakovo kaltės, jis, grąžindamas vartojimo kreditą iki nutrauktoje sutartyje numatyto vartojimo kredito grąžinimo termino, turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, yra nelogiškas. Dėl to nėra pagrindo išvadai, kad taikant atsakovui civilinę atsakomybę negautų pajamų po teismo sprendimo priėmimo iki visiško kredito grąžinimo dienos, ieškovei negautos pajamos turi būti priteisiamos jas išdėstant neviršijant kiekvieną konkretų mėnesį turėjusios būti sumokėtos mokėjimo (pelno) palūkanų sumos pagal mokėjimo grafiką.

11.7. Pažymėjo, jog ieškovės reikalavimas dėl 651,26 Eur negautų priteisimo už laikotarpį nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2026 m. vasario 26 d. iš esmės patenkintas, tik jis išdėstytas laike. Dėl nurodytų priežasčių darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš viso ieškovei priteisė ne 2151,09 Eur, o 2802,35 Eur. Tai reiškia, kad ieškinys patenkintas ne 72,54 procentais, o 94,50 Eur procentais.

11.8. Ieškovė prašė priteisti 67,00 Eur žyminį mokestį ir 140,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų, iš viso 207,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taigi, pirmosios instancijos teismas ieškovei turėjo priteisti ne 150,16 Eur, o 195,61 Eur bylinėjimosi išlaidų.

11.9. Be to, jeigu apeliacinės instancijos teismas patenkintų apeliacinį skundą ir ieškovei už laikotarpį nuo 2025 m. sausio d. iki 2026 m. vasario 26 d. dar priteistų 651,26 Eur negautas pajamas konkrečia suna, tai ieškinys būtų tenkintas 94,50 proc. (2802,35 Eur / 2965,38 Eur x 100 proc.). Tokiu atveju ieškovei iš atsakovo turėtų būti priteista 195,61 Eur (207,00 Eur/100 proc. x 94,50 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teise. Dėl nurodytų priežasčių teismo sprendimo už akių dalis dėl bylinėjimosi išlaidų taip pat keistina, nurodant, kad ieškovei iš atsakovo priteistina 195,61 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių argumentų.

14. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria teismas Sutartyje nurodyto dydžio mokėjimo palūkanas, kaip negautas pajamas, už laikotarpį po teismo sprendimo priėmimo iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos priteisė ne konkrečia 651,26 Eur suma visą iš karto, bet ją išdėstydamas.

15. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys 2024 m. birželio 6 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovė suteikė atsakovui 1 500,00 Eur kreditą 21 mėnesio terminui, už kurį numatyta 74,95 procentų metinė palūkanų norma. Atsakovas Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais įsipareigojo ieškovei grąžinti suteiktą kreditą, mokėti palūkanas ir administravimo mokestį, tačiau sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl ieškovė 2024 m. spalio 23 d. vienašališkai nutraukė Sutartį.

16. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018; 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

18. Nurodytoje išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.

19. Šalys sutartyje sulygo dėl atsakovo ieškovei mokėtinos fiksuoto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų sumos (metinė palūkanų norma – 74,95 procentų), kurios mokėjimas išdėstytas kiekvieną mėnesį pagal mokėjimo grafiką mokėtinomis įmokomis. Minėta ir byloje neginčijama aplinkybė, kad Vartojimo kredito sutartis nutraukta nuo 2024 m. spalio 23 d. dėl atsakovo kaltės, t. y. jam nevykdant savo prievolių Sutartyje nustatytais terminais.

21. Apeliantės teigimu, teismas, priteisdamas ieškovei negautas pajamas ne visą sumą iš karto, bet ją išdėstydamas, neviršijant kiekvieną konkretų mėnesį turėjusios būti sumokėtos mokėjimo (pelno) palūkanų sumos pagal mokėjimo grafiką, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, paneigė civilinės atsakomybės paskirtį ir vartojimo kredito sutarties nutraukimo teisines pasekmes, pažeidė įstatymų ir Sutarties nuostatas.

22. Nagrinėjamu atveju yra aktualus aukščiau pateiktas kasacinio teismo išaiškinimas, kad sutartį nutraukus prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo.

23. Aiškindamas sutartinę atsakomybę reglamentuojančias CK nuostatas kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sutartinė atsakomybė skirta ekonominės civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, t. y. jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę, siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).

24. Sutarties šalys sutartimi susitarė dėl tokios paskolos grąžinimo tvarkos, pagal kurią visą suteiktą paskolą kartu su mokėjimo palūkanomis ir kitomis mokėtinomis sumomis atsakovas grąžina iki 2026 m. vasario 26 d. Taigi iki sutarties galiojimo pabaigos atsakovui tinkamai vykdant sutartį, kreditorius - ieškovė turėjo teisėtą ir pagrįstą lūkestį gauti sutartyje numatyto dydžio pajamas – palūkanas, kurių metinė norma – 74,95 proc., t. y. iš viso 831,86 Eur palūkanų. Būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (sutarties nevykdymo) ieškovė negavo tokių iš atsakovo pagrįstai planuotų gauti pajamų mokėjimo palūkanų forma (CK 6.246 – 6.249 straipsniai).

25. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu patenkino reikalavimą iš dalies ir priteisė 74,95 proc. negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma), skaičiuojamų pagal sutarties mokėjimo grafiką nuo negrąžintos kredito dalies iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2026 m. vasario 26 d.), neviršijant 651,26 Eur sumos, tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepagrįstai pripažino, kad šalių sutartiniai santykiai išlieka ir po vienašališko sutarties nutraukimo. Taip pat pirmosios instancijos teismas sprendė, kad visos 831,86 Eur sumos priteisimas neatitiktų negautų pajamų esmės, nes toks reikalavimas grindžiamas prielaida, jog atsakovas su ieškove neatsiskaitys iki 2026 m. vasario 26 d., kai atsakovas turi teisę, vadovaujantis Vartojimo kreditų įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi, grąžinti kreditą anksčiau termino ir pasinaudoti teise mokėti mažiau palūkanų.

26. Šiuo aspektu pažymėtina, jog Sutartis buvo nutraukta praėjus keturiems mėnesiams nuo jos sudarymo, todėl apeliantės prašomos priteisti negautos pajamos, įvertinus sutarties terminą, vartotojo teisę anksčiau termino grąžinti kreditą, sutarties nutraukimo pasekmes, tai, kad atsakovas Sutarties galiojimo laikotarpiu nemokėjo įmokų, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patvirtina, kad šiuo atveju apeliantės prašomos priteisti negautos pajamos nuo Sutarties nutraukimo iki jos įvykdymo termino pabaigos, atitinka realumo kriterijus.

27. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog po sutarties nutraukimo skolininko prievolė vykdyti sutartį (mokėti kredito gražinimui skirtas įmokas ir palūkanas pagal šalių suderintą kredito gražinimo grafiką) pasibaigė; skolininkui (atsakovui) liko prievolė grąžinti kreditą ir atlyginti kreditoriaus nuostolius, patirtus dėl sutarties pažeidimo.

28. Taip pat pažymėtina, kad sutartis negali būti tinkamai įvykdyta po jos nutraukimo. Sutarčiai esant nutrauktai, atsakovui, kaip asmeniui, atlikusiam neteisėtus veiksmus (sutarties nevykdymą) kreditorės atžvilgiu, civilinės atsakomybės prievolės pagrindu atsirado pareiga sumokėti ieškovei negautas pajamas (mokėjimo palūkanas). Esant tokioms faktinėms aplinkybės šių negautų pajamų dydis, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, negali būti priklausomas nuo faktinių aplinkybių (faktinio paskolos grąžinimo momento), kurios yra teisiškai reikšmingos ir sukuria atitinkamas teisines pasekmes tik tebesitęsiant vartojimo kredito teisiniams santykiams. Vartojimo kredito teisiniai santykiai, minėta, šios bylos kontekste yra pasibaigę.

29. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, sutiktina su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria nuostoliai (negautos pajamos) nuo sutarties sudarymo iki paskolos termino pasibaigimo dienos priteisti ne konkrečia suma, o apskaičiuotini kiekvieno mėnesio mokėjimo detalizacijos grafike nurodytą termino dieną nuo negrąžintos kredito sumos, taikant 74,95 proc. metinių palūkanų normą, neviršijant 651,26 Eur sumos, yra nepagrįsta, prieštaraujanti kasacinio teismo praktikai bei neatitinka civilinės atsakomybės paskirties, įstatymų ir Sutarties nuostatų. Šiuo atveju egzistavo pagrindas visos pagal sutartį ieškovės pagrįstai planuotos gauti negautų pajamų sumos priteisimui iš atsakovo.

30. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tačiau netinkamai taikė teisės normas, susijusias su mokėjimo palūkanų, kaip negautų pajamų, priteisimu iš atsakovo, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas iš dalies, nurodant, kad ieškovei iš atsakovo priteistinos 831,86 Eur dydžio negautos pajamos, paskaičiuotos už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo 2024 m. spalio 23 d. iki Sutarties mokėjimo grafike nurodytos vartojimo kredito išmokėjimo datos (2026 m. vasario 26 d.).

Dėl procesinės bylos baigties

31. Apibendrindamas nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tačiau netinkamai taikė kasacinio teismo praktiką ir teisės normas, susijusias su mokėjimo palūkanų, kaip negautų pajamų, priteisimu iš atsakovo už laikotarpį nuo sutarties sudarymo iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos, todėl sprendimas keistinas iš dalies, nurodant, kad ieškovei iš atsakovo priteistinos 831,86 Eur dydžio negautos pajamos, paskaičiuotos už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo 2024 m. spalio 23 d. iki Sutarties mokėjimo grafike nurodytos vartojimo kredito išmokėjimo datos (2026 m. vasario 26 d.).). Kita sprendimo dalis, susijusi su materialiniais teisiniais reikalavimais, paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

32. CPK 93 straipsnio 5 dalimi, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

33. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 1500,00 Eur negrąžinto kredito, 1447,75 Eur nuostolių (negautų pajamų), 17,63 Eur delspinigių. Taigi, kaip teisingai nurodė apeliantė, ieškinio suma sudarė 2965,38 Eur sumą. Pirmosios instancijos teismas sprendimu už akių priteisė ieškovei: 1500,00 Eur negrąžinto kredito; 79,85 Eur administravimo mokestį; 373,01 Eur pelno palūkanas; 180,60 Eur negautas pajamas, paskaičiuotas nuo Sutarties nutraukimo dienos 2024 m. spalio 23 d. iki teismo sprendimo už akių priėmimo dienos 2024 m. gruodžio 31 d.; 74,95 procentų dydžio negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2025 m. sausio 1 d., bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2026 m. vasario 26 d.), nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusios būti kredito dalies likučio, kurio suma 2026 m. vasario 26 d. negali viršyti 651,26 Eur sumos; 17,63 Eur delspinigių. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad patenkino 72,54 procentus (2151,09 Eur / 2965,38 Eur x 100 proc.) ieškinio reikalavimų.

34. Sutiktina su apeliante, jog pirmosios instancijos teismo išvados dėl priteistos sumos bei patenkintų ieškinio reikalavimų dydžio yra neteisingos, nes į jas neįtrauktos 74,95 procentų negautų pajamų už negrąžintą kredito likutis, skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2026 m. vasario 26 d., neviršijant bendros 651,26 Eur sumos.

35. Kaip teisingai pastebėjo apeliantė, ieškovės reikalavimas dėl 651,26 Eur negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) priteisimo už laikotarpį nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2026 m. vasario 26 d. (vartojimo kredito sutarties termino pabaigos) iš esmės teismo buvo patenkintas, tik jis išdėstytas laike. Dėl nurodytų priežasčių darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš viso ieškovei turėjo priteisti ne 2151,09 Eur, o 2802,35 Eur sumą. Tai reiškia, kad ieškinys patenkintas ne 72,54 procentais, o 94,50 Eur procentais (2802,35 Eur/ 2965,38 Eur x 100 proc.). Atitinkamai teismas ieškovei turėjo priteisti ne 150,16 Eur bylinėjimosi išlaidų, bet 195,61 Eur (207,00 Eur/100 proc. x 94,50 proc.).

36. Atsižvelgiant į nurodytą, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas ir bylinėjimosi išlaidų dalyje, priteisiant ieškovei iš atsakovo 195,61 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Tenkinti iš dalies apeliantės (ieškovės) individualios įmonės „Aujama-credit“ apeliacinį skundą.

Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 31 d. sprendimą už akių pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Priteisti ieškovei individualiai įmonei „Aujama-credit“, juridinio asmens kodas 302653800, iš atsakovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 500,00 Eur negrąžintą kreditą, 17,63 Eur delspinigius, 373,01 Eur pelno palūkanas, 79,85 Eur administravimo mokestį, 831,86 Eur negautas pajamas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2802,35 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. lapkričio 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 195,61 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmesti“.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.