- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-29
- Bylos Nr.
- e2A-738-779/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-02630-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Staknienė
- Ieškovas
- individualios įmonės „Aujama-credit“
- Atsakovas
- E. B.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.29.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.19.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.21pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) individualios įmonės „Aujama-credit“ apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 31 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės individualios įmonės „Aujama-credit“ ieškinį atsakovui E. B. dėl suteikto kredito ir nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė IĮ „Aujama-credit“ (toliau – ieškovė, apeliantė) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo E. B. 1 500,00 Eur negrąžinto kredito, 1 447,75 Eur nuostolių (negautų pajamų), kuriuos sudaro 1 204,87 Eur negautos pelno palūkanos ir 242,88 Eur administravimo mokestis, 17,63 Eur delspinigių, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė
3. Alytaus apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 31 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovo 1 500,00 Eur negrąžintą kreditą, 17,63 Eur delspinigius, 373,01 Eur pelno palūkanas, 79,85 Eur administravimo mokestį, 180,60 Eur negautas pajamas, paskaičiuotas nuo Sutarties nutraukimo dienos 2024 m. spalio 23 d. iki teismo sprendimo už akių priėmimo dienos 2024 m. gruodžio 31 d., 74,95 procentų dydžio negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2025 m. sausio 1 d. bet ne ilgiau kaip iki Sutarties (2024 m. birželio 6 d. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) termino pabaigos 2026 m. vasario 26 d., nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti kredito dalies likučio, kurių suma 2026 m. vasario 26 d. negali viršyti 651,26 Eur sumos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2 151,09 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. lapkričio 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 150,16 Eur bylinėjimosi išlaidas.
4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalys 2024 m. birželio 6 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kurios pagrindu ieškovė suteikė atsakovui 1 500,00 Eur kreditą 21 mėnesio terminui, už kurį numatyta 74,95 procentų metinė palūkanų norma. Atsakovas Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais įsipareigojo ieškovui grąžinti suteiktą kreditą, mokėti palūkanas ir administravimo mokestį, tačiau sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl ieškovas 2024 m. spalio 23 d. vienašališkai nutraukė Sutartį. Nutraukus Sutartį atsakovas ieškovei liko skolingas 1 500,00 Eur negrąžinto kredito ir 17,63 Eur delspinigių, todėl nurodytas sumas priteisė iš atsakovo ieškovei.
5. Teismas nustatė, kad atsakovui nesumokėjus nei vienos įmokos pagal Sutarties grafiką, pelno palūkanos nuo 2024 m. birželio 6 d. (Sutarties sudarymo dienos) iki Sutarties nutraukimo dienos 2024 m. spalio 23 d. sudaro 373,01 Eur (57,53 Eur + 89,81 Eur + 87,69 Eur + 85,42 Eur + 52,56 Eur (82,99 Eur / 30 d. x 19 d.), todėl iš atsakovo ieškovei priteisė 373,01 Eur pelno palūkanų.
6. Dėl administravimo mokesčio pažymėjo, kad jis tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų įvykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, todėl šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo. Dėl nurodytų priežasčių ieškovės reikalavimą dėl nuostolių negauto administravimo mokesčio forma, tenkino iš dalies - iš atsakovo ieškovei priteisė 79,85 Eur (18,00 Eur + 17,61 Eur + 17,19 Eur + 16,75 Eur + 10,30 Eur (16,27 Eur / 30 d. x 19 d.)) administravimo mokesčio.
7. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nutraukus Sutartį dėl atsakovo kaltės – atsakovui tinkamai nevykdant Sutartinių įsipareigojimų, ieškovė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis po Sutarties nutraukimo iki Sutarties pabaigos, jeigu ji nebūtų nutraukta, paprastai atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį. Teismas sprendė, kad atsakovas pažeidė Sutartį, nes nustatytu terminu nemokėjo Sutartyje nustatytų mėnesinių įmokų, todėl Sutartis 2024 m. spalio 23 d. buvo nutraukta. Faktas, jog ieškovė už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovui pinigus ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukusi Sutartį, tačiau iki šiol neatgavusi nei šių paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, pirmosios instancijos teismui sudarė prielaidas išvadai, kad ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas.
8. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti atsakovui civilinę sutartinę atsakomybę, priteisiant ieškovei iš atsakovo negautas pajamas (apskaičiuotas pagal Sutarties šalių sutartas mokėjimo (pelno) palūkanas), kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Teismo vertinimu, ieškovė pagrįstai nuo Sutarties nutraukimo dienos 2024 m. spalio 23 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos 2026 m. vasario 26 d., galėjo tikėtis gauti 74,95 procentus negautų pajamų (nuostolių) pagal Sutartį, tinkamu sutarties vykdymo atveju skaičiuojamų nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio.
9. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 17 straipsnio 1 dalį vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos. Atsižvelgiant į tai, teismas pripažino, kad ieškovės reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo negali būti patenkintas visa apimtimi, nes šį reikalavimą patenkinus visiškai, būtų pažeista atsakovo (kredito gavėjo) Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje numatyta teisė anksčiau nustatyto termino įvykdžius visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal Sutartį, sumokėti mažiau palūkanų. Tuo pagrindu ieškovės reikalavimą dalyje dėl nuostolių atlyginimo tenkino iš dalies ir iš atsakovo ieškovei priteisė 180,60 Eur (30,43 Eur (82,99 Eur – 52,56 Eur) + 80,37 + 69,80 Eur (77,56 Eur /30 d. x 27 d.) negautų pajamų, paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos 2024 m. spalio 23 d. iki šio sprendimo už akių priėmimo dienos 2024 m. gruodžio 31 d., bei 74,95 procentų dydžio negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų nuo sekančios dienos po sprendimo už akių priėmimo dienos – 2025 m. sausio 1 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2026 m. vasario 26 d.) nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, neviršijant 651,26 Eur (1 204,87 Eur bendra palūkanų suma – 373,01 Eur priteistos palūkanos – 180,60 Eur priteistos negautos pajamos) sumos.
10. Pirmosios instancijos teismas, 72,54 procentų patenkindamas ieškovės reikalavimus, ieškovei iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteisė 150,16 Eur (207,00 Eur x 72,54 proc.) bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo argumentai
11. Apeliantė (ieškovė) IĮ „Aujama-credit“ apeliaciniu skunde prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 31 d. sprendimą už akių ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip: ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš atsakovo E. B. ieškovei 1 500,00 Eur negrąžintą kreditą, 17,63 Eur delspinigius, 373,01 Eur pelno palūkanas, 79,85 Eur administravimo mokestį, 831,86 Eur negautas pajamas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2802,35 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. lapkričio 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 195,61 Eur bylinėjimosi išlaidas; likusią ieškinio dalį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria negautos pajamos (nuostoliai) dėl negrąžinto vartojimo kredito po teismo sprendimo priėmimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2026 m. vasario 26 d.), priteistos ne konkrečia (651,26 Eur) suma po teismo sprendimo priėmimo dienos, o taikant 74,95 procentų dydžio negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) normą, yra nepagrįsta ir neteisėta, prieštaraujanti kasacinio teismo praktikai, be to, neatitinka civilinės atsakomybės paskirties, įstatymų ir Sutarties nuostatų. Taip pat teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nes pažeidė proporcingumo principą, neteisingai nustatydamas, kokia ieškinio reikalavimų dalis yra patenkinta.
11.2. Iš pirmosios instancijos teismo motyvų darytina išvada, kad teismo manymu, ieškovė neturėjo ir negali turėti lūkesčio nurodytas negautas pajamas už laikotarpį po teismo sprendimo priėmimo (2025 m. sausio 1 d.) iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2026 m. vasario 26 d.) gauti anksčiau, nei šalys sulygo sutartimi, nes ieškovės lūkestis išsireikalauti iš atsakovo negautas pajamas yra ribojamas ne tik maksimalia likusia nesumokėta palūkanų suma, bet ir fakto, kad atsakovas gali bet kuriuo metu grąžinti pagrindinę skolą ar jos dalį. Pirmosios instancijos argumentai, kad atsakovui ir po sutarties nutraukimo dėl jo kaltės yra išlikusi teisė grąžinti vartojimo kreditą prieš sutartyje numatytą terminą (2026 m. vasario 26 d.), yra nepagrįsti, nes pagal Sutarties sąlygas, kuriomis konkrečia suma buvo nustatytas atsakovo mokėtinų pelno (mokėjimo) palūkanų dydis, ieškovė įgijo pagrįstą lūkestį Sutarties tinkamo vykdymo atveju gauti iš atsakovo visą Sutartyje nustatytą mokėjimo palūkanų dydį, kadangi atsakovo pareiga mokėti mokėjimo palūkanas tapo atsakovo pagal Sutartį vykdytinos prievolės dalimi.
11.3. Ieškovei Sutartį nutraukus, abi šalys tapo atleistos nuo Sutarties vykdymo ((civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.221 str. 1 d.)). Šalis atleidus nuo Sutarties vykdymo ir Sutarties pagrindu atsiradusį teisinį santykį, pagal kurį atsakovas privalo mokėti pelno palūkanas, pakeitus civilinės atsakomybės teisiniu santykiu, kurio pagrindu atsakovas privalo sumokėti ieškovei negautas pajamas, bei Vartojimo kredito įstatymui nereguliuojant sutarties nutraukimo teisinių padarinių, sprendžiant negautų pajamų priteisimo klausimą, nebetaikytinos vartojimo kredito teisinius santykius reglamentuojančios Vartojimo kredito įstatymo teisės normos ir Sutarties nuostatos.
11.4. Sutarčiai esant nutrauktai, atsakovui, kaip asmeniui, atlikusiam neteisėtus veiksmus ieškovės atžvilgiu, civilinės atsakomybės prievolės pagrindu atsirado pareiga sumokėti ieškovei negautas pajamas (negautų mokėjimo palūkanų forma). Esant tokioms faktinėms aplinkybės šių negautų pajamų išmokėjimas negali būti priklausomas nuo vartojimo kredito sutartyje nustatyto įmokų mokėjimo grafiko, kuris yra teisiškai reikšmingas ir sukuria atitinkamas teisines pasekmes tik tebesitęsiant vartojimo kredito teisiniams santykiams, kurie yra pasibaigę dėl atsakovo kaltų veiksmų. Juo labiau, kad ir Sutarties 6.5 punkte nustatyta, kad kredito davėjas turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį ir pareikalauti sumokėti visą Kredito sumą, administravimo mokestį, pelno palūkanas ir kitas mokėtinas sumas bei atlyginti nuostolius Vartojimo kredito įstatymo 19 straipsnyje ir kituose taikytinuose teisės aktuose nustatytais pagrindais ir sąlygomis.
11.5. Vadovaujantis teismo logika, nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl atsakovo kaltės, šalys tapo atleistos nuo Sutarties vykdymo, tačiau taikant atsakovui civilinės atsakomybės prievolę sumokėti ieškovei negautas pajamas ir toliau galioja (taikomas) įmokų mokėjimo grafikas. Toks civilinės atsakomybės taikymas akivaizdžiai prieštarauja kasacinio teismo praktikai, Vartojimo kredito įstatymo ir CK nuostatoms. Be to, tokiu atveju susidaro situacija, kad net ir tinkamai nevykdant sutarties ir netgi ją dėl to nutraukus, įmokų mokėjimo grafikas ir toliau yra teisiškai reikšmingas ir sukuria atitinkamas teisines pasekmes. Toks civilinės atsakomybės aiškinimas ir taikymas yra akivaizdžiai nelogiškas, nes nutraukus vartojimo kredito sutartį, pasibaigia ir jos įvykdymo terminas, t. y. vartojimo kredito grąžinimo terminas. Todėl aiškinti, kad net ir po sutarties nutraukimo dėl atsakovo kaltės, jis, grąžindamas vartojimo kreditą iki nutrauktoje sutartyje numatyto vartojimo kredito grąžinimo termino, turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, yra nelogiškas. Dėl to nėra pagrindo išvadai, kad taikant atsakovui civilinę atsakomybę negautų pajamų po teismo sprendimo priėmimo iki visiško kredito grąžinimo dienos, ieškovei negautos pajamos turi būti priteisiamos jas išdėstant neviršijant kiekvieną konkretų mėnesį turėjusios būti sumokėtos mokėjimo (pelno) palūkanų sumos pagal mokėjimo grafiką.
Šalies argumentai
11.6. Pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, pažeidė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo proporcingumo principą, nes neteisingai nustatė ieškovei priteistą sumą ir patenkintų ieškinio reikalavimų dalį procentais. Dėl nurodytų priežasčių teismas ieškovei priteisė iš atsakovo per mažą dalį bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 1500,00 Eur negrąžinto kredito, 1447,75 Eur nuostolių, 17,63 Eur delspinigių. Taigi, ieškinio suma sudarė 2965,38 Eur. Teismas sprendė, kad patenkino 72,54 procentus ieškinio reikalavimų, tačiau tokios teismo išvados nepagrįstos, nes teismas nepaaiškino, kodėl į patenkintų reikalavimų sumą neįtraukė 74,95 procentų negautų pajamų už negrąžintą kredito likutį, skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2026 m. vasario 26 d., neviršijant bendros 651,26 Eur sumos.
11.7. Pažymėjo, jog ieškovės reikalavimas dėl 651,26 Eur negautų priteisimo už laikotarpį nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2026 m. vasario 26 d. iš esmės patenkintas, tik jis išdėstytas laike. Dėl nurodytų priežasčių darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš viso ieškovei priteisė ne 2151,09 Eur, o 2802,35 Eur. Tai reiškia, kad ieškinys patenkintas ne 72,54 procentais, o 94,50 Eur procentais.
11.8. Ieškovė prašė priteisti 67,00 Eur žyminį mokestį ir 140,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų, iš viso 207,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taigi, pirmosios instancijos teismas ieškovei turėjo priteisti ne 150,16 Eur, o 195,61 Eur bylinėjimosi išlaidų.
11.9. Be to, jeigu apeliacinės instancijos teismas patenkintų apeliacinį skundą ir ieškovei už laikotarpį nuo 2025 m. sausio d. iki 2026 m. vasario 26 d. dar priteistų 651,26 Eur negautas pajamas konkrečia suna, tai ieškinys būtų tenkintas 94,50 proc. (2802,35 Eur / 2965,38 Eur x 100 proc.). Tokiu atveju ieškovei iš atsakovo turėtų būti priteista 195,61 Eur (207,00 Eur/100 proc. x 94,50 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teise. Dėl nurodytų priežasčių teismo sprendimo už akių dalis dėl bylinėjimosi išlaidų taip pat keistina, nurodant, kad ieškovei iš atsakovo priteistina 195,61 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių argumentų.
14. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria teismas Sutartyje nurodyto dydžio mokėjimo palūkanas, kaip negautas pajamas, už laikotarpį po teismo sprendimo priėmimo iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos priteisė ne konkrečia 651,26 Eur suma visą iš karto, bet ją išdėstydamas.
15. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys 2024 m. birželio 6 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovė suteikė atsakovui 1 500,00 Eur kreditą 21 mėnesio terminui, už kurį numatyta 74,95 procentų metinė palūkanų norma. Atsakovas Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais įsipareigojo ieškovei grąžinti suteiktą kreditą, mokėti palūkanas ir administravimo mokestį, tačiau sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl ieškovė 2024 m. spalio 23 d. vienašališkai nutraukė Sutartį.
16. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018; 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
Žemesnės instancijos teismas
17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. e3K-7-75-823/2020).
18. Nurodytoje išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.
19. Šalys sutartyje sulygo dėl atsakovo ieškovei mokėtinos fiksuoto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų sumos (metinė palūkanų norma – 74,95 procentų), kurios mokėjimas išdėstytas kiekvieną mėnesį pagal mokėjimo grafiką mokėtinomis įmokomis. Minėta ir byloje neginčijama aplinkybė, kad Vartojimo kredito sutartis nutraukta nuo 2024 m. spalio 23 d. dėl atsakovo kaltės, t. y. jam nevykdant savo prievolių Sutartyje nustatytais terminais.
Žemesnės instancijos teismas
20. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė, skaičiuodama negautas pajamas, neatsižvelgė į tai, kad pagal sutarties mokėjimo grafiką su kiekviena įmoka mokėtinų palūkanų suma mažėja, todėl ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo nuostolius tenkino iš dalies – ieškovei iš atsakovo priteisė 180,60 Eur negautas pajamas, paskaičiuotas nuo Sutarties nutraukimo dienos 2024 m. spalio 23 d. iki teismo sprendimo už akių priėmimo dienos 2024 m. gruodžio 31 d., 74,95 procentų dydžio negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2025 m. sausio 1 d. bet ne ilgiau kaip iki Sutarties (2024 m. birželio 6 d. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)) termino pabaigos (2026 m. vasario 26 d.), nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti kredito dalies likučio, kurių suma 2026 m. vasario 26 d. negali viršyti 651,26 Eur sumos.
21. Apeliantės teigimu, teismas, priteisdamas ieškovei negautas pajamas ne visą sumą iš karto, bet ją išdėstydamas, neviršijant kiekvieną konkretų mėnesį turėjusios būti sumokėtos mokėjimo (pelno) palūkanų sumos pagal mokėjimo grafiką, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, paneigė civilinės atsakomybės paskirtį ir vartojimo kredito sutarties nutraukimo teisines pasekmes, pažeidė įstatymų ir Sutarties nuostatas.
22. Nagrinėjamu atveju yra aktualus aukščiau pateiktas kasacinio teismo išaiškinimas, kad sutartį nutraukus prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo.
23. Aiškindamas sutartinę atsakomybę reglamentuojančias CK nuostatas kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sutartinė atsakomybė skirta ekonominės civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, t. y. jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę, siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).
24. Sutarties šalys sutartimi susitarė dėl tokios paskolos grąžinimo tvarkos, pagal kurią visą suteiktą paskolą kartu su mokėjimo palūkanomis ir kitomis mokėtinomis sumomis atsakovas grąžina iki 2026 m. vasario 26 d. Taigi iki sutarties galiojimo pabaigos atsakovui tinkamai vykdant sutartį, kreditorius - ieškovė turėjo teisėtą ir pagrįstą lūkestį gauti sutartyje numatyto dydžio pajamas – palūkanas, kurių metinė norma – 74,95 proc., t. y. iš viso 831,86 Eur palūkanų. Būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (sutarties nevykdymo) ieškovė negavo tokių iš atsakovo pagrįstai planuotų gauti pajamų mokėjimo palūkanų forma (CK 6.246 – 6.249 straipsniai).
25. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu patenkino reikalavimą iš dalies ir priteisė 74,95 proc. negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma), skaičiuojamų pagal sutarties mokėjimo grafiką nuo negrąžintos kredito dalies iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2026 m. vasario 26 d.), neviršijant 651,26 Eur sumos, tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepagrįstai pripažino, kad šalių sutartiniai santykiai išlieka ir po vienašališko sutarties nutraukimo. Taip pat pirmosios instancijos teismas sprendė, kad visos 831,86 Eur sumos priteisimas neatitiktų negautų pajamų esmės, nes toks reikalavimas grindžiamas prielaida, jog atsakovas su ieškove neatsiskaitys iki 2026 m. vasario 26 d., kai atsakovas turi teisę, vadovaujantis Vartojimo kreditų įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi, grąžinti kreditą anksčiau termino ir pasinaudoti teise mokėti mažiau palūkanų.
26. Šiuo aspektu pažymėtina, jog Sutartis buvo nutraukta praėjus keturiems mėnesiams nuo jos sudarymo, todėl apeliantės prašomos priteisti negautos pajamos, įvertinus sutarties terminą, vartotojo teisę anksčiau termino grąžinti kreditą, sutarties nutraukimo pasekmes, tai, kad atsakovas Sutarties galiojimo laikotarpiu nemokėjo įmokų, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patvirtina, kad šiuo atveju apeliantės prašomos priteisti negautos pajamos nuo Sutarties nutraukimo iki jos įvykdymo termino pabaigos, atitinka realumo kriterijus.
27. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog po sutarties nutraukimo skolininko prievolė vykdyti sutartį (mokėti kredito gražinimui skirtas įmokas ir palūkanas pagal šalių suderintą kredito gražinimo grafiką) pasibaigė; skolininkui (atsakovui) liko prievolė grąžinti kreditą ir atlyginti kreditoriaus nuostolius, patirtus dėl sutarties pažeidimo.
28. Taip pat pažymėtina, kad sutartis negali būti tinkamai įvykdyta po jos nutraukimo. Sutarčiai esant nutrauktai, atsakovui, kaip asmeniui, atlikusiam neteisėtus veiksmus (sutarties nevykdymą) kreditorės atžvilgiu, civilinės atsakomybės prievolės pagrindu atsirado pareiga sumokėti ieškovei negautas pajamas (mokėjimo palūkanas). Esant tokioms faktinėms aplinkybės šių negautų pajamų dydis, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, negali būti priklausomas nuo faktinių aplinkybių (faktinio paskolos grąžinimo momento), kurios yra teisiškai reikšmingos ir sukuria atitinkamas teisines pasekmes tik tebesitęsiant vartojimo kredito teisiniams santykiams. Vartojimo kredito teisiniai santykiai, minėta, šios bylos kontekste yra pasibaigę.
29. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, sutiktina su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria nuostoliai (negautos pajamos) nuo sutarties sudarymo iki paskolos termino pasibaigimo dienos priteisti ne konkrečia suma, o apskaičiuotini kiekvieno mėnesio mokėjimo detalizacijos grafike nurodytą termino dieną nuo negrąžintos kredito sumos, taikant 74,95 proc. metinių palūkanų normą, neviršijant 651,26 Eur sumos, yra nepagrįsta, prieštaraujanti kasacinio teismo praktikai bei neatitinka civilinės atsakomybės paskirties, įstatymų ir Sutarties nuostatų. Šiuo atveju egzistavo pagrindas visos pagal sutartį ieškovės pagrįstai planuotos gauti negautų pajamų sumos priteisimui iš atsakovo.
30. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tačiau netinkamai taikė teisės normas, susijusias su mokėjimo palūkanų, kaip negautų pajamų, priteisimu iš atsakovo, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas iš dalies, nurodant, kad ieškovei iš atsakovo priteistinos 831,86 Eur dydžio negautos pajamos, paskaičiuotos už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo 2024 m. spalio 23 d. iki Sutarties mokėjimo grafike nurodytos vartojimo kredito išmokėjimo datos (2026 m. vasario 26 d.).
Dėl procesinės bylos baigties
31. Apibendrindamas nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tačiau netinkamai taikė kasacinio teismo praktiką ir teisės normas, susijusias su mokėjimo palūkanų, kaip negautų pajamų, priteisimu iš atsakovo už laikotarpį nuo sutarties sudarymo iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos, todėl sprendimas keistinas iš dalies, nurodant, kad ieškovei iš atsakovo priteistinos 831,86 Eur dydžio negautos pajamos, paskaičiuotos už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo 2024 m. spalio 23 d. iki Sutarties mokėjimo grafike nurodytos vartojimo kredito išmokėjimo datos (2026 m. vasario 26 d.).). Kita sprendimo dalis, susijusi su materialiniais teisiniais reikalavimais, paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
32. CPK 93 straipsnio 5 dalimi, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
33. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 1500,00 Eur negrąžinto kredito, 1447,75 Eur nuostolių (negautų pajamų), 17,63 Eur delspinigių. Taigi, kaip teisingai nurodė apeliantė, ieškinio suma sudarė 2965,38 Eur sumą. Pirmosios instancijos teismas sprendimu už akių priteisė ieškovei: 1500,00 Eur negrąžinto kredito; 79,85 Eur administravimo mokestį; 373,01 Eur pelno palūkanas; 180,60 Eur negautas pajamas, paskaičiuotas nuo Sutarties nutraukimo dienos 2024 m. spalio 23 d. iki teismo sprendimo už akių priėmimo dienos 2024 m. gruodžio 31 d.; 74,95 procentų dydžio negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2025 m. sausio 1 d., bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2026 m. vasario 26 d.), nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusios būti kredito dalies likučio, kurio suma 2026 m. vasario 26 d. negali viršyti 651,26 Eur sumos; 17,63 Eur delspinigių. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad patenkino 72,54 procentus (2151,09 Eur / 2965,38 Eur x 100 proc.) ieškinio reikalavimų.
34. Sutiktina su apeliante, jog pirmosios instancijos teismo išvados dėl priteistos sumos bei patenkintų ieškinio reikalavimų dydžio yra neteisingos, nes į jas neįtrauktos 74,95 procentų negautų pajamų už negrąžintą kredito likutis, skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2026 m. vasario 26 d., neviršijant bendros 651,26 Eur sumos.
35. Kaip teisingai pastebėjo apeliantė, ieškovės reikalavimas dėl 651,26 Eur negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) priteisimo už laikotarpį nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2026 m. vasario 26 d. (vartojimo kredito sutarties termino pabaigos) iš esmės teismo buvo patenkintas, tik jis išdėstytas laike. Dėl nurodytų priežasčių darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš viso ieškovei turėjo priteisti ne 2151,09 Eur, o 2802,35 Eur sumą. Tai reiškia, kad ieškinys patenkintas ne 72,54 procentais, o 94,50 Eur procentais (2802,35 Eur/ 2965,38 Eur x 100 proc.). Atitinkamai teismas ieškovei turėjo priteisti ne 150,16 Eur bylinėjimosi išlaidų, bet 195,61 Eur (207,00 Eur/100 proc. x 94,50 proc.).
36. Atsižvelgiant į nurodytą, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas ir bylinėjimosi išlaidų dalyje, priteisiant ieškovei iš atsakovo 195,61 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Tenkinti iš dalies apeliantės (ieškovės) individualios įmonės „Aujama-credit“ apeliacinį skundą.
Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 31 d. sprendimą už akių pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Priteisti ieškovei individualiai įmonei „Aujama-credit“, juridinio asmens kodas 302653800, iš atsakovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 500,00 Eur negrąžintą kreditą, 17,63 Eur delspinigius, 373,01 Eur pelno palūkanas, 79,85 Eur administravimo mokestį, 831,86 Eur negautas pajamas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2802,35 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. lapkričio 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 195,61 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmesti“.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.