Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2014-03-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1207-716/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-03-17
Bylos Nr.
1-1207-716/2014
Teisminio proceso Nr.
1-12-1-02702-2013-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Striaukas
Nukentėjusysis
V. B.
Kaltinamasis
J. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1207-716/2014Teisminio proceso Nr. 1-12-1-02702-2013-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.; 1.2.5.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 17 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei, dalyvaujant prokurorei Loretai Martinaitytei, nukentėjusiajai V. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, išsituokusi, aukštojo išsilavinimo, bedarbė, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teista: 1) 2012-06-15 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 1 d. – 5 mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 val. per mėnesį; 2) 2012-06-18 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 2 d. – 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 2012-09-26 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nutartimi bausmės, paskirtos 2012-06-15 teismo baudžiamuoju įsakymu ir 2012-06-18 nuosprendžiu, subendrintos, paskiriant 1 metų 6 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimą, vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, bausmę atlikusi, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį.

Teismas išnagrinėjęs bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. B. 2013-08-02 apie 19.00 val. bute, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, konflikto metu pastūmė nukentėjusiąją motiną V. B., kuri griūdama susitrenkė galvą į šalia stovėjusią komodą ir sėdmenimis trenkėsi į grindis, dėl ko nukentėjusiajai buvo padarytos poodinės kraujosruvos krūtinės ląstos kairėje pusėje, dešiniame sėdmenyje, taip nežymiai sutrikdydama nukentėjusiosios sveikatą.

Be to, J. B. 2013-08-06 apie 19.20 val. bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, konflikto metu grasino nukentėjusiajai motinai J. B. pastarąją užmušti, jei ši iškvies policijos pareigūnus dėl tarp jų kilusio konflikto, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, kadangi ji tą pačią dieną elgėsi agresyviai nukentėjusiosios J. B. atžvilgiu.

Be to, J. B. 2013-10-28 apie 20.00 val. bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, konflikto metu sugriebusi nukentėjusiąją motiną J. B. už rūbų du kartus trenkė ją į sieną, taip sukeldama nukentėjusiajai fizinį skausmą.

J. B. teisme kalta prisipažino ir parodė, kad smulkmenų neprisimena. Pamena, kad pastūmė mamą, su kuria apsibarė, apsižodžiavo. Ji norėjo išeiti, susitikti su draugais. Mama jai užstojo kelią praeinat į kitą kambarį, ji mamą stumtelėjo. Neapskaičiavo ir pastūmė nenorėdama sukelti didelio skausmo. Mama tiesiog atsisėdo ant užpakalio ant žemės. Alkoholis įtakos padarė. Ten buvo siena, buvo komoda. Mama stuktelėjo į sieną sėsdama. Kaip su galva stuktelėjo, ji to nepastebėjo.

Dėl grasinimo nužudyti ji prisipažįsta nusišnekėjusi. Nieko rimto omeny neturėjo. Ji supyko, kad mama ruošėsi pareigūnus kviesti, nesusilaikė ir leptelėjo. Gyvenant kartu su mama vyksta trintis, dvi suaugusios moterys vienoje erdvėje negali būti. Ji pripažįsta pagrasinusi. Ji pasikarščiavo, po to atsiprašė. Tai buvo pykčio protrūkis. Jos elgesį galėjo įtakoti alkoholis.

Spalio mėnesio konflikto ji nepamena. Nebuvo, kad mamą pastumtų į sieną, jai susimaišė įvykiai. Jei taip užprotokoluota, tai galėjo pastumti mamą į sieną. Ji pripažįsta, kad turi potraukį alkoholiui

Nukentėjusioji V. B. teisme parodė, kad visos veikos kilio dėl alkoholio. Dukra buvo girta, ji nenorėjo šios išleisti, kad nenutiktų nelaimė. Dukra ėjo paimti drabužių persirengti, ją pastūmė ir ji nugriuvo. Kitas atvejis, kai ją į sieną stūmė, tai dukra vėl buvo gerokai išgėrusi. Išgėrusi dukra nori išeiti, nori veiklos, o jai yra baisu, kad dukrai kas gali nutikti. Paskutinį kartą dukra paėmė ją už chalatėlio atlapų ir trenkė į sieną. Buvo skausmo tą kartą. Šiaip širdgėlą ji jaučia nuolat. Dukrą alkoholis pakeičia. Blaiva - yra mastanti, protinga, bet užtenka tik trupučio alkoholio, o tada gali gerti tol, kol eina kojos neina. Dukra jai grasino, kad ir užmuš, kad pakas, tai grynai impulsas girto žmogaus buvo. To dukra nedaro blaiva niekados. Ji buvo labai išsigandusi, nes dukros veidas buvo neadekvatus.

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad V. B. patvirtino savo tyrimo metu duotus parodymus įvykio vietoje parodymų patikrinimo metu (b.l. 23-24).

Iš 2013-08-05 specialisto išvados Nr. G 2495/13(01) matyti, kad V. B. padaryta poodinės kraujosruvos krūtinės ląstos kairėje pusėje, dešiniame sėdmenyje, nuo trauminių poveikių kietais bukais daiktais, galimai 2013-08-02. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti nemažiau dviejų trauminių poveikių pasekoje. Poodinė kraujosruva dešiniame sėdmenyje galėjo atsirasti krentant ir atsitrenkiant į kietą buką paviršių (b.l. 20-21).

Iš 2013-08-02 tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad V. B. paaiškino, kad 2013-08-02 apie 19 val. jos dukra J. B. stipriai pastūmė ją, dėl ko V. B. nukrito, krisdama susitrenkė galvą į komodą, susitrenkė sėdmenis ir krūtinę. Pažymėtos kraujosruvos sėdmenyse bei pakaušyje. Pristatant J. B. į policijos įstaigą, ji elgėsi agresyviai, keikėsi, jai buvo uždėti antrankiai (b.l. 6-7).

Iš 2013-08-06 tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad V. B. paaiškino, kad 2013-08-06 dukra J. B., būdama neblaivi, V. B. išeinant iš buto, įsiveržė į butą, grasino. V. B. buvo susijaudinusi, aiškino, kad pabėgo iš buto. J. B. elgėsi agresyviai, atsisakė vykti su policijos pareigūnais, rėkavo, buvo uždėti antrankiai (b.l. 40-43).

Iš 2013-10-28 tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad V. B. paaiškino, kad 2013-10-28 J. B., būdama neblaivi, tampė V. B. už atlapų ir kelis kartus stūmė į sieną. J. B. elgėsi agresyviai, atsisakė vykti su policijos pareigūnais, buvo uždėti antrankiai (b.l. 67-68).

Iš alkotesterio parodymų pažymų matyti, kad J. B. 2013-08-02 d. 22.29 val. buvo nustatytas 2,58 promilių girtumo (apsvaigimo) laipsnis (b.l. 94); 2013-08-06 d. 21.00 val. buvo nustatytas 3,27 promilių girtumo (apsvaigimo) laipsnis (b.l. 95); 2013-10-28 d. 22.12 val. buvo nustatytas 2,08 promilių girtumo (apsvaigimo) laipsnis (b. l. 96).

Vertindamas byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu teismas nustatė, kad kaltinamosios nuoširdus prisipažinimas ir nukentėjusiosios parodymai, kuriuos atitinka parodymų patikrinimo vietoje protokole, specialisto išvadoje, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, alkotesterio parodymų pažymose užfiksuoti duomenys - patvirtina tai, kad J. B. smurtaudama fiziškai prieš savo motiną 2013-08-02 padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė jai fizinį skausmą, 2013-10-28 trenkdama mamą į sieną sukėlė šiai fizinį skausmą. Tokie J. B. veiksmai atitinka nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., nes kaltininkė tyčia smurtaudama prieš mamą, t. y. šeimos narį, padarė šiai įstatymo numatytas pasekmes.

Be to, nukentėjusiosios parodymai ir minėti ikiteisminio tyrimo veiksmų duomenys patvirtina, kad J. B. 2013-08-06 grasino nužudyti savo motiną. Teismnas pripažįsta, kad tokie kaltinamosios grasinimai buvo pavojingi ir kėlė realų pagrindą manyti, kad grasinimai galio būti įvykdyti, nes iki tol J. B. ne kartą fiziškai smurtavo prieš motiną, tai darydavo būdama neblaivi, kas nustatyta ir šį kartą, pati kaltinamoji pripažino, kad nesuvaldė savęs dėl pykčio protrūkio, išsakyti grasinimai išgąsdino nukentėjusiąją taip, kad teko kviesti policijos pareigūnus. Įvertinus šias veikos kvalifikavimui reikšmingas aplinkybes teismas pripažįsta, kad J. B. veiksmai šioje dalyje atitinka nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d.

J. B. VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (b.l. 115), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydyta (b. l. 116), Vilniaus priklausomybės ligų centre įrašyta į priežiūros grupę nuo 2012-11-07. Diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį. Priklausomybės sindromas (b. l. 117).

Motyvuojamoji dalis

J. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad ji prisipažino dėl padarytų veikų ir nuoširdžiai gailėjosi, ką įrodė duodama nuoseklius parodymus, pripažindama problemas dėl alkoholio vartojimo ir pažadu nebekelti rankos prieš mamą. J. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamas veikas ji padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas jos [pačios pripažinimu, nukentėjusiosios parodymų pagrindu ir teismo įsitikinimu turėjo įtakos šių nusikalstamų veikų padarymui.

Skiriant bausmę J. B. už padarytas nusikalstamas veikas teismas atžvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, jos kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, veikų stadiją, kaltinamosios asmenybę. J. B. praeityje teista 2 kartus (b. l. 104-105) už analogiškas nusikalstamas veikas, padarė 3 tyčines nusikalstamas veikas vėl smurtaudama prieš artimą šeimos narį, visos veikos priskiriamos prie nesunkių tyčinių nusikaltimų. Ji bausta administracine tvarka (b. l. 99), išsituokusi, šiuo metu nedirbanti, pripažino problemą dėl alkoholio vartojimo, teisme nustatyta jos atsakomybę viena lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybės. Tokios nustatytos aplinkybės, teitumų skaičius ir kartojamas veikos pobūdis verčia teismą J. B. už padarytas veikas skirti laisvės atėmimo bausmes, jų dydį įvertinus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 61 str. nuostatas nustatant žemiau sankcijų vidurkio.

Kartu teismas atsižvelgia ir vertina tai, kad J. B. nusikalstamas veikas įvykdė po ankstesniu nuosprendžiu skirto bausmės vykdymo atidėjimo termino, praeityje realiai laisvės atėmimo bausmės nėra atlikusi, pažadėjo nebenusikalsti, pripažino ir išreiškė sutikimą spręsti problemas dėl alkoholio vartojimo, teigė susiradusi darbą ir netrukus įsidarbins, turimais duomenimis ik šiol naujų nusikalstamų veikų nėra padariusi, augina nepilnametį sūnų, yra aukštojo išsilavinimo. Šios aplinkybės yra pagrindas manyti, kad J. B. vykdys teisės normų reikalavimus ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus šios bausmės atlikimo. Nustatęs įstatymo numatytus pagrindus ir sąlygas teismas J. B. taiko bausmės vykdymo atidėjimą su įpareigojimais, kurių turinys verstų tinkamai įgyvendinti bausmės paskirtį.

Kaltinamajai J. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje - paliktinos iki bausmės vykdymo pradžios kaip tinkamai įgyvendinančios savo tikslus.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

J. B. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso:

- 140 straipsnio 2 dalį (2013-08-02 veika) ir skirti 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo;

- 145 straipsnio 1 dalį ir skirti 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo;

- 140 straipsnio 2 dalį (2013-10-28 veika) ir skirti 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d. paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu J. B. skirti terminuotą laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str. į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laikotarpį nuo 2013-08-02 iki 2013-08-03, nuo 2013-08-06 iki 2013-08-07, nuo 2013-10-28 iki 2013-10-30 – kaip atliktą keturių dienų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d. bausmės vykdymą atidėti 2 (dviems) metams, įpareigojant J. B. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti ar būti registruotai darbo biržoje ir be institucijos, vykdančios nuteistojo prižiūrą, leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, pirmus metus laiko gydytis priklausomybę nuo alkoholio..

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Iki bausmės vykdymo atidėjimo kontrolės pradžios J. B. palikti kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Striaukas