Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2022-10-04 · Baudžiamoji byla Nr. e1-2708-716/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2022-10-04
Bylos Nr.
e1-2708-716/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Striaukas
Kaltinamasis
N. Ž.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-2708-716/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16890-2017-7Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 4 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo elektroninę baudžiamąją bylą, kurioje N. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenamą vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas:

1) Ukmergės rajono apylinkės teismo 2001 m. sausio 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 271 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 1 dalį 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimu ir ½ turto konfiskavimu. Pritaikius Lietuvos Respublikos 2000 m. balandžio 11 d. įstatymo Nr. VIII-1619 „Dėl amnestijos akto“ 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir ½ turto konfiskavimas;

2) Anykščių rajono apylinkės teismo 2003 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį 1 metų laisvės atėmimu;

3) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2004 m. liepos 8 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimu;

4) Ukmergės rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 17 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimu. Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu pakeistas Ukmergės rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 17 d. nuosprendis ir pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

5) Ukmergės rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės atėmimu. Paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

6) Ukmergės rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimu. Paskirta bausmė subendrinta su Ukmergės rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė,

bausmę atlikęs, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. Ž. 2017 m. balandžio 9 d., apie 5.06 val., Šventaragio g., Vilniuje, ties pastatu Nr. 2, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Šveicarijos registracija), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo rasta daugiau negu 1,5 promilės etilo alkoholio, Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 3378/2017(01) nurodyta, kad paimtame 2017 m. balandžio 9 d., 5.35 val., N. Ž. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,95 promilės etilo alkoholio.

N. Ž. tyrimo metu kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad į Lietuvą autobusu iš Varšuvos grįžo vakar, t. y. 2022 m. rugsėjo 22 d., apie 23.50 val. Laikotarpyje nuo 2017 m. iki vakar gyveno Olandijoje ir Šveicarijoje, tame laikotarpyje į Lietuvą grįžęs nebuvo. Jis nežinojo, bet galvojo, kad Lietuvoje yra paieškomas, todėl į Vilnių atvyko autobusu, o ne lėktuvu. Anksčiau buvo teistas už chuliganizmą, bet administracine tvarka nebaustas. Šiuo metu Lietuvoje niekur nedirba, nes tik grįžo iš užsienio. Dėl 2017 m. įvykio nurodo, kad tada į Vilnių iš Šveicarijos atvažiavo automobiliu „VW Golf“, raudonos spalvos, valst. Nr. neprisimena, kurį buvo nusipirkęs ir norėjo parduoti Lietuvoje. Kiek pamena už automobilį sumokėjo 1 200 eurų, bet dokumentų savo vardu neperregistravo. Šveicarijos gyventojo, pas kurį pirko automobilį, telefono numerio neprisimena ir jo nežino. Įvykio dieną, prieš jį sustabdant, vartojo bare alkoholinius gėrimus ir vėliau atsisėdo vairuoti nupirktą automobilį „VW Golf“. Kelinta tiksliai buvo valanda nežino. Bevažiuojant, Vilniaus miesto centre, buvo sustabdytas policijos pareigūnų ir sulaikytas. Prisipažįsta, kad vartojo alkoholį ir girtas vairavo transporto priemonę. Su jam pateiktu įtarimu visiškai sutinka, savo kaltę visiškai pripažįsta, labai gailisi. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo ir prašo bylą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu, skiriant baudą, kurios mokėjimą prašo išdėstyti kiek įmanoma ilgesniam terminui. Šiai dienai nežino kur gyvens, bandys nuomotis būtą Vilniuje. Taip pat nusipirks SIM kortelę ir telefono numerį, numerį praneš tyrėjai. Iki sprendimo priėmimo pažada neišvykti iš Vilniaus, bei Lietuvos. Jis žino, kad jam yra paskirta kardomoji priemonė – neišvykti, bei asmens tapatybės kortelės paėmimas. Žino taip pat, kad vairuotojo pažymėjimas yra pas pareigūnus.

Liudytojas A. B. tyrimo metu parodė, kad 2017 m. balandžio 9 d., jis dirbo kartu su kolega. Minėtą dieną, apie 5.00 val., Totorių-Labdarių g. sankryžoje pastebėjo pavojingai manevruojantį automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (šveicariška registracija). Automobilis patikrai buvo sustabdytas Šventaragio g. 2, prie Vidaus reikalų ministerijos pastato. Išlipus iš tarnybinio automobilio priėjo prie sustabdyto automobilio. Iš automobilio salono sklido aitrus alkoholio kvapas. Paprašė, vadovaujantis kelių eismo taisyklių 16 punktu, vairuotojo pateiki automobilio ir jo dokumentus. Vairuotojas, kaip vėliau buvo nustatyta N. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), pateikė jo vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės dokumentus užsienio kalba, draudimo liudijimą. Tik draudimo liudijime buvo nurodyti automobilio valstybiniai numeriai. Kitose dokumentuose jis nerado, kad būtų nurodyti valstybiniai numeriai. Atsižvelgiant, kad iš salono sklido alkoholio kvapas, pasiūlė vairuotojui patikrinti blaivumą. Jis sutiko ir panaudojant alkotesterių patikros įrenginį jam buvo nustatytas 1,59 promilių girtumas. Nustačius girtumą asmuo buvo pristatytas į Vilniaus miesto 2 policijos komisariatą. Automobilis „VW Golf“ buvo priverstinai nuvežtas į saugomą aikštelę, automobilio raktas buvo perduotas UAB „Tomada“ darbuotojui, kuris išvežė automobilį.

Iš alkotesterio kvito matyti, kad 2017 m. balandžio 9 d. 5.06 val. N. Ž. alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARBL-0738 (patikros sertifikatas Nr. 0510307, galiojo iki 2017 m. rugpjūčio 10 d.) buvo nustatytas 1,59 promilės girtumas.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados matyti, kad N. Ž. kraujyje, paimtame 2017 m. balandžio 9 d., 5.35 val., nustatyta mažiausia koncentracija 1,95 promilės etilo alkoholio.

Iš VšĮ „Emprekis“ išrašo matyti, kad automobilio ,,VW Golf“, 1993 metų laidos, kaina Lietuvoje su PVM 490 eurų, kaina be PVM 405 eurai.

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad N. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardu registruotų transporto priemonių Lietuvoje nėra.

Iš asmens paieškos matyti, kad laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 5 d. iki 2022 m. rugsėjo 23 d. buvo paskelbta 3 lygio N. Ž. paieška.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Įvykio metu galiojusi baudžiamojo įstatymo redakcija numatė, kad tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų (BK 281 straipsnio 7 dalis).

Minėtų įrodymų visuma, t. y. paties N. Ž. prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo ir tyrimo metu nurodytos aplinkybės, liudytojo A. B. tyrimo metu duoti parodymai, alkotesterio kvitas, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada, kurioje nustatytas kaltinamojo kraujyje esantis alkoholio koncentracijos kiekis, taip pat VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašas ir VšĮ „Emprekis“ išrašas, patvirtina, kad N. Ž. vairavo automobilį „VW Golf“ būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo nustatytas didesnis nei 1,5 promilių alkoholio kiekis. Įvertinęs visus minėtus kvalifikacijai reikšmingus požymius teismas pripažįsta, kad byloje surinkti duomenys neabejotinai įrodo, jog N. Ž. padarė nusikalstamą ir baudžiamuoju įstatymu draudžiamą veiką.

Prokuroro pareiškimu N. Ž. veika kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, t. y. baudžiamojo įstatymo redakciją, kuri įsigaliojo 2019 m. balandžio 1 d. N. Ž. veikos padarymo metu galiojo aukščiau nurodyta BK 281 straipsnio 7 dalies įstatymo redakcija, pagal kurios dispozicija prokuroras apibrėžė ir kaltininko padarytos veikos turinį (alkoholio kiekis kraujyje). Pažymėtina, kad po veikos padarymo įsigaliojusi nauja baudžiamojo įstatymo redakcija (BK 281¹ straipsnis) jokiais būdais nešvelnina ir nelengvina nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinės padėties, dėl ko neturi grįžtamosios galios, kai tai numatyta BK 3 straipsnio 2 dalyje. Dėl to teismas N. Ž. veiksmus kvalifikuoja pagal veikos padarymo metu galiojusį baudžiamąjį įstatymą, o būtent BK 281 straipsnio 7 dalį.

Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu.

Teismas nustatė, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 418 straipsnio nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, bylos aplinkybės yra aiškios, N. Ž. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštarauja, sutinka su siūloma bausmės rūšimi, jos dydžiu, baudžiamojo poveikio priemonėmis, prašo paskirtą baudą išdėstyti dalimis.

N. Ž. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nes apsvaigimas alkoholiu yra nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis.

Skirdamas kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jo elgesį iki ir po nusikaltimo padarymo.

N. Ž. padarė nusikaltimą eismo saugumo srityje, praeityje teistas 6 (šešis) kartus Lietuvos Respublikoje ir 10 (dešimt) kartų užsienyje (Belgijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Austrijoje, Nyderlanduose), paskutiniu nuosprendžiu skirtą bausmę atlikęs, teistumas jo atžvilgiu jau yra išnykęs, per pastarųjų vienerių metų laikotarpį administracine tvarka baustas nebuvo, kadangi nuo 2017 m. birželio 5 d. buvo paskelbta asmens paieška. N. Ž. yra (duomenys neskelbtini), nedirbantis ir Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja. Neturi pastovios gyvenamosios vietos, tyrimo metu teigė, kad nuomosis butą Vilniuje. Teismas nustatė vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Duomenų apie kaltininko gydymąsi psichikos sveikatos įstaigose ar Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus N. Ž. prokuroro prašomo dydžio baudos bausmę.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nustatyta, kad bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra 37,66 euro (aktuali redakcija galiojo nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.). Atsižvelgiant į tai, nustatytina, kad N. Ž. nusikalstamos veikos padarymo metu 1 MGL dydis atitiko 37,66 euro.

Kaltinamasis tyrimo metu prašė paskirtą baudą išdėstyti dalimis. Teismas įvertinęs N. Ž. padarytos veikos aplinkybes, jos pavojingumą, atsižvelgdamas į tai, kad kaltininkas yra nedirbantis ir negaunantis pastovių pajamų, praeityje teistas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, administracine tvarka per pastarųjų vienerių metų laikotarpį nebaustas, teismo vertinimu kaltininko prašymas nėra absoliučiai pagrįstas ir gali būti tenkinamas tik iš dalies. Dėl to įvertinus kaltininkui skirtos baudos dydį ir kaltininko turtinę padėtį teismas sprendžia, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau ir – BVK) 22 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas gali būti ilginamas, tačiau ne ilgiau nei tokiam laikui, kuris būtų pakankamas bausmės tikslų tinkamam įgyvendinimui. Teismo įsitikinimu tam būtų pakankamas 12 (dvylikos) mėnesių terminas.

Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, N. Ž. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Atsižvelgiant į tai, kad N. Ž. vairavo automobilį ir padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino, gailėjosi, įvykio metu jo neblaivumo laipsnis buvo vidutinis, todėl jam nustatytinas vidurkio dydžio 3 metų minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas, jo pradžią skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, konfiskuotinu laikomas tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, taikymo kaltinamajam N. Ž. nustatyta, kad jis įvykio metu būdamas neblaivus vairavo automobilį ,,VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris remiantis VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašu, nėra registruotas Lietuvos Respublikoje. Tyrimo metu N. Ž. nurodė, kad minėtą automobilį nusipirko už 1 200 eurų Šveicarijoje, tačiau Lietuvoje automobilio savo vardu neįregistravo. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių kaltinamojo N. Ž. parodymus dėl automobilio įsigijimo, todėl turto konfiskavimas natūra šiuo atveju negalimas. BK 72 straipsnio 5 dalis numato, kad tais atvejais kai nėra galimybės paimti konfiskuotiną turtą, iš nusikaltimą padariusio asmens yra privaloma konfiskuoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Tai atitinka esamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-51-699/2018, 2K-138/2014, 2K-534/2011). Išimtys gali būti daromos tik remiantis kasacinio teismo bei Konstitucinio Teismo suformuotomis nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018), tačiau šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas bus išimtinai neproporcingas. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. N. Ž. veikė tiesiogine tyčia, jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis, piktybiškai nepaisė Kelių eismo taisyklių reikalavimų, pavartojęs alkoholio, sėdo už automobilio vairo, tokiu būdu sukėlė tiesioginį pavojų ne tik savo, bet ir kitų asmenų sveikatai, gyvybei ir turtui.

Tyrimo metu buvo gauti VšĮ „Emprekis“ duomenys, kad transporto priemonės „VW Golf“ vidutinė rinkos vertė Lietuvoje – 490 eurų su PVM. Dėl to teismas pripažįsta, kad būtent ši suma turi būti išieškota iš kaltinamojo. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę įvykio metu atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo N. Ž. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Teismo vertinimu ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai, ir nevaržo N. Ž. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Iš bylos medžiagos matyti, kad BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka N. Ž. buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. balandžio 9 d. 5.10 val. iki 2017 m. balandžio 9 d. 16.20 val., todėl šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę (BK 66 straipsnis).

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, N. Ž. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos.

N. Ž. tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) – kaip šiuo metu tinkamai įgyvendinančios savo paskirtį paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus dėl byloje esančių daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, teismas nusprendžia pagal BPK 94 straipsnio nuostatas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendė:

N. Ž. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį (2016 m. kovo 25 d. įstatymo Nr. XII-2277redakcija) ir skirti 105 MGL (3 954,30 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu N. Ž. skirti 70 MGL (2 636,20 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką 2017 m. balandžio 9 d. (viena diena) kaip atliktą 2 MGL (75,32 Eur) baudos bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu N. Ž. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi iš N. Ž. konfiskuoti automobilio ,,VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią 490 Eur (keturių šimtų devyniasdešimties eurų) sumą.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, po ko jas panaikinti.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus N. Ž. vairuotojo pažymėjimą perduoti Valstybės įmonei „Regitra“, N. Ž. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio draudimo polisą, registracijos liudijimą, apžiūros taloną grąžinti N. Ž..

Kaltinamais, nesutikdamas su baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo nuorašo įteikimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja, yra neskundžiamas ir vykdomas.

Baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per 12 (dvylika) mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis - „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas - 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyrius (banko kodas 40100); LT05 7044 0600 0788 7175, AB „SEB bankas“ (banko kodas 70440); LT32 7180 0000 0014 1038, AB „Šiaulių bankas“ (banko kodas 71800); LT78 7290 0000 0013 0151, AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas (banko kodas 72900); LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“ (banko kodas 73000); LT42 7230 0000 0012 0025, UAB „Medicinos bankas“ (banko kodas 72300). Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas).

Teisėjas Mindaugas Striaukas